Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Aš]

Lietuva turi 99 kilometrus pajūrio. Neringa - UNESCO paveldas niekaip nebus įtakotas. Palangos bei Šventosios paplūdimiai niekaip nebus įtakoti. Tai svarbiausios mūsų pajūrio vietos tiek gamtosaugos tiek ekonomikos ir rekreacijos požiūriais. Todėl manau, kad būtų absurdas atsisakyti mūsų vienintelio jūrinio uosto ateitį lemsiančio projekto dėl jo įtakos keletui kilometrų pajūrio. Galiu užtikrint, kad tie patys „žalieji“ naudojasi šimtais komfortabilaus ir modernaus gyvenimo privalumų, kurių kiekis labai artimas šalies ekonomikos gerovei, taip kasdien kenkdami gamtai. Gamtą reikia sergėti ir manau, kad dėl minėtos uosto plėtros įtakos jai turėtų būti kompensuota kitur. Tačiau visa gamtosaugininkų kritika neturėtų būti tokia kraštutinė kaip vystymosi ir konkurencingumo stabdymas. Jei vadovausimės tokia logika, tuomet belieka tik grįžti į akmens amžių.

Šiuo atveju, kompromisas būtų geriausias sprendimas. Jau minėjau, projektas privalo būti įgyvendintas, o gamtai reikėtų atsilyginti kitur. Štai, vietoj to, kad agituotų už stagnaciją, „žaliesiems“ siūlau pasukti galvas, kaip gamtai galėtų būti kompensuota už šį projektą. Puiki proga jiems nuveikti kažką realiai naudingo.

[John]

Aš,
kaip ir daugelyje kitu sriciu, taip ir ekologijoje ar gamtosaugoje yra ekstremistu grupes. Zalieji yra krastutiniu paziuru (kaip ir kokie nacionalistai ar komunistai politikoje). Taigi, ju pamastymu ir kritikos nereiktu priimti rimtai.

[Eimantas]

Neringa - UNESCO paveldas niekaip nebus įtakotas.

Iškart taip užtikrintai? Ar čia Nidą turėjai galvoje, rašydamas Neringa? Kuršių Nerija už kelių šimtų metrų nuo šio objekto

Palangos bei Šventosios paplūdimiai niekaip nebus įtakoti.

Be poveikio aplinkai tyrimo jau viskas aišku?

Tai svarbiausios mūsų pajūrio vietos tiek gamtosaugos tiek ekonomikos ir rekreacijos požiūriais.

Pamiršai Pajūrio regioninį parką, kuris prasideda už kelių kilometrų nuo objekto, ir driekiasi beveik iki pačios Palangos, su tikrai unikalia gamta, ir rekreaciniu požiūriu taip pat svarbus, žmonių ne vienetai pakrantėje.

[Aš]

Iškart taip užtikrintai? Ar čia Nidą turėjai galvoje, rašydamas Neringa? Kuršių Nerija už kelių šimtų metrų nuo šio objekto

Yra tikimybė, kad pastačius naujus bangolaužius ir susiformavus vadinamajai šešėlinei zonai ims eroduoti į šiaurę nuo jų atsiduriantys paplūdimiai.

Dėl Baltijos jūros srovių ties Klaipėda, spėju.

Taip pat palieku galimybę tau pasiūlyti alternatyvą. Plėsti esamą uostą? Netinka, nes:

Naujojo vidinio uosto variantas būtų nepriimtinas visų pirma aplinkosauginiu požiūriu. Jei būtų vykdomi gilinimo darbai į pietus nuo dabartinio uosto, į Kuršių marias pradėtų skverbtis daugiau druskingo vandens, o tai darytų žalą trapiai ekologinei sistemai - būtų sunaikinti dabartiniai gyvenami plotai, kuriuos užimtų jūrinės rūšys iš Baltijos jūros. Taip pat nustatyta, kad didelės apimties gilinimo ir sausinimo darbai siaurame kanale gali sukelti Smiltynės, Kiaulės nugaros salos krantų eroziją, o tai neigiamai paveiktų svarbius gyvenamus plotus Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir aplink jį - nendrynus, žuvų mailiaus augimvietes ir paukščių šėryklas.

ir:

Vienas iš trukdžių dabartinio uosto veiklai yra labai siauras kanalas uosto vartų zonoje, kuris leidžia tik vienos krypties judėjimą daugumai laivų. Be to, yra ribota navigacinė erdvė laivų apsisukimui vidiniame kanale. Navigacinės problemos dar labiau paaštrės ateityje, didėjant laivų eismo intensyvumui.

Nekeisti nieko ir lėtai dingti iš konkurencinio žemėlapio? Atsisakyti 5 milijardų litų investicijų ir galybės naujų darbo vietų (čia ypač aktualu Klaipėdai)? Tikrai to nori?

Be poveikio aplinkai tyrimo jau viskas aišku?

Gerai pastebėjai, bet esmė tame, kad ne aš tai pasakiau, o giliavandenio uosto oponentai:

Šio siūlymo oponentai tvirtina, kad uosto statyba reikštų 3–4 km pajūrio, kurio ir taip mažai turime, praradimą.

3-4 kilometrai į šiaurę nuo Klaipėdos niekaip nesiekia Palangos ar, juo labiau, Šventosios.

Pamiršai Pajūrio regioninį parką, kuris prasideda už kelių kilometrų nuo objekto, ir driekiasi beveik iki pačios Palangos, su tikrai unikalia gamta, ir rekreaciniu požiūriu taip pat svarbus, žmonių ne vienetai pakrantėje.

Dėl šio dalyko nekomentuosiu, negaliu pasakyti, kiek įtakos giliavandenis uostas turėtų už 2 kilometrų esančiai teritorijai. Spėju, kad turės. Taip pat spėju, kad ta įtaka nebus tokia drastiška, jog reikėtų atsisakyti projekto. Beje, puiku, štai radom kaip gamtai atsilyginti, tegul šis regioninis parkas būna itin išpuoselėjamas.

[index]

Lietuva turi 99 kilometrus pajūrio. Neringa - UNESCO paveldas niekaip nebus įtakotas. Palangos bei Šventosios paplūdimiai niekaip nebus įtakoti. Tai svarbiausios mūsų pajūrio vietos tiek gamtosaugos tiek ekonomikos ir rekreacijos požiūriais. Todėl manau, kad būtų absurdas atsisakyti mūsų vienintelio jūrinio uosto ateitį lemsiančio projekto dėl jo įtakos keletui kilometrų pajūrio. Galiu užtikrint, kad tie patys „žalieji“ naudojasi šimtais komfortabilaus ir modernaus gyvenimo privalumų, kurių kiekis labai artimas šalies ekonomikos gerovei, taip kasdien kenkdami gamtai. Gamtą reikia sergėti ir manau, kad dėl minėtos uosto plėtros įtakos jai turėtų būti kompensuota kitur. Tačiau visa gamtosaugininkų kritika neturėtų būti tokia kraštutinė kaip vystymosi ir konkurencingumo stabdymas. Jei vadovausimės tokia logika, tuomet belieka tik grįžti į akmens amžių.

Šiuo atveju, kompromisas būtų geriausias sprendimas. Jau minėjau, projektas privalo būti įgyvendintas, o gamtai reikėtų atsilyginti kitur. Štai, vietoj to, kad agituotų už stagnaciją, „žaliesiems“ siūlau pasukti galvas, kaip gamtai galėtų būti kompensuota už šį projektą. Puiki proga jiems nuveikti kažką realiai naudingo.

O gal tie "žalieji" turi savo namelius Melnragėje ir labai pyksta dėl to, kad reikės važiuoti kelis kilometrus toliau iki paplūdimio? O šiaip ekonominė nauda daug didesnė, nei galimybė gyventi prie pat palūdimio. Nežinau ar esu visiškai tikslus, bet dėl pastatytos dirbtinės salos ir molo iki jos, paplūdimiai piečiau uosto ne tik, kad nenukentėtų, bet ir pagerėtų. Molas sustabdytų smėlio nešimą į Šiaurę ir daugiau jo liktų paplūdimio ruožuose piečiau uosto. Šiauriau uosto paplūdimių būklė kažkiek pablogėtų (uostas pradėtų siurbti smėlį), bet subetonavus pylimą pakrantėje būtų galima išvengti kopų nuplovimo (ir vis tiek manau, kad ekonominė nauda tai atsvertų).

[Tomasl]

Apie ka jūs kalbat....?
Iš kito Lietuvos krašto, gal ir atrodo ko čie tie Klp purkštauja,
žinoma juk ne jūsų pašonėje , jug ne kokios, Kaune Nemuno kranto poilsinės sunaikinimą kalba eina, ar mažu ne kokį miestelio ežerą pusiau dalina.
Žinoma pajūris visos Lietuvos , nejau praleisi puikią progą prisikišt kišenes.

Mažu kodėl pagal marias už perkėlos nevyksta gyv, namų statybos, gal tai nacionalinis parkas nežinau...
O gal ten papraščiausiai smirda , smirda užutekiose , dumblių bujojimas, padvėsusios žuvis, ir žinoma bambaliai "žaibas" ir visa kitas žmonių mėšlas. Kažkas pašišovęs suskaičiavo kad išvalyti Tėtuši Nemuna, ir kad galėtus pležiukus prie marių žmn. įrengt, prireiktu apie 10 mlrd. Nors ir atlikus šiuos darbus lietuviškas mentelitetas viska per porą vasarų atstatytu.

o ar kas nors esat buvę uosto ekvatorijoje, kur pirsų užutėkyje net bambalio pavadinimo neįskaitysi, nes jis tiesiog juodas nuo naftos produktų, apie smarvę nudvėsusiu žuvų ir negivų dumblių net nekalbu, visa tai vyksta, ir visiem pofik, nes visagalės srovės ar ankčiau ar vėliau mašydamosis išvilks viską į plačiuosius vandenis, didindamos globalini užterštumą.

Nžn kiek tai skaičiais galima įvertinti, ir ar įmanoma, bet tokias projektais lengva ranka galima pakeisti vandens judėjimus, ir prikurti pilna stovinčio vandens baseinų, kurie tiesiog sukurs puikius smirdančius šiukšlynus ant vandens, ar dar kokį mums nežinomą žalos efektą iššauks.(senoliai pasakodavo kai menkes tiesiog meškėrėmis nuo molo, mėgėjai gaudydavo, ir kaip po paskutinio sovietinio uosto reorganizavimo žuvis išplaukė į jūrą ir nebegrįžo, aišku tai tik menkės...)

Nesakau, kad reikia visiškai atsisakyti prjk.
Sakau kad mums tai dar per anksti, dar nemokame ir kurti ir saugoti, groboniškas požiūris tikrai čia viska sujauks.

[John]

idomus poziuris
Kazi, kur siandien butu Honkongas ir Singapuras (vieni didziausiu ir siuolaikiskiausiu pasaulio uostu), jeigu butu panasiai galvoje?

[c2h5oh]

Aš,
kaip ir daugelyje kitu sriciu, taip ir ekologijoje ar gamtosaugoje yra ekstremistu grupes. Zalieji yra krastutiniu paziuru (kaip ir kokie nacionalistai ar komunistai politikoje). Taigi, ju pamastymu ir kritikos nereiktu priimti rimtai.

Ir ne tik ekstremistų. Gal čia kažkokios pagonybės liekanos, bet bet kokio vandens telkinio krantai Lietuvoje yra šventi, juos reikia bet kokia kaina "apsaugoti" nuo statybų. Ir tuo pat metu - turime Trakų salos pilį ir ji mums graži, ir didžiulis žmonių noras pasistatyti namą ant vandens telkinio kranto.

Kuršių nerija - taip, labai gražus (ir unikalus) gamtos objektas. "Olando kepurė" - irgi graži vieta.
Bet dauguma kito pajūrio - tiesiog krantas su pušelėmis, nieko per daug ypatingai vertingo nematau (t.y. tokių pat pušelių šimtai km aplink Baltijos jūrą).

[somis]

Mums, kaip ir Lietuvos vyriausybei bei seimui, pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, ar prioritetas yra Lietuvos ekonomika, ar gamtosauga, nešiukšlinimas, švaraus oro palaikymas, ir tt.
O jau tik tada, manau, būtų galima diskutuoti apie tai, ko reikia Lietuvai ir ką daryti Lietuvoje.

[Metropolis]

Vilnius nusileidžia Baltijos sostinėms pagal investavimo nekilnojamojo turto rinkoje

BNS. 2007.10.24


Vilnius nusileidžia Talinui ir ypač Rygai pagal investavimo nekilnojamojo turto rinkoje patrauklumą, rodo naujausias
tarptautinės investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo įmonės "LaSalle Investment Management" tyrimas.
"LaSalle" sudarytame Europos ekonominio augimo reitinge, kuriame nurodyti Europos miestai, kurie vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų labiausiai dominti investuotojus į nekilnojamąjį turtą, Vilnius, palyginti su 2006 m., pakilo per 12 pozicijų ir atsidūrė 55 vietoje.
Talinas, užėmęs 51, o Ryga - 41 vietą, per metus taip pat pakilo per 12 pozicijų. Reitingas buvo sudarytas išnagrinėjus sąlygas 91 Europos mieste.
Pasak tyrimo ataskaitos autorių, Baltijos sostinių padėtis reitinge pagerėjo daugiausia dėl sparčios šių šalių ūkio plėtros, kurią daugiausia skatina auganti vidaus paklausa.
Pasak tyrėjų, Talino ūkio augimo perspektyvos yra geriausios tarp trijų Baltijos sostinių. Nors Baltijos šalių ūkiai ypač priklauso nuo tranzito per uostus, Taline ir Rygoje įsitvirtina šiuolaikinė pramonė, o Talinas net įgyja Baltijos "Silikono slėnio" reputaciją.
Pirmoje "LaSalle" reitingo vietoje yra Londonas, po kurio seka
Miunchenas, Paryžius, Dublinas. Penktoje vietoje atsidūrė Stokholmas, po kurio rikiuojasi Liuksemburgas, Helsinkis, Štutgartas, Oslas ir Madridas.
Pasak tyrėjų, šiuose miestuose investuotojai į nekilnojamąjį turtą gali tikėtis didžiausios grąžos.
Rytų Europoje patraukliausias investicijų į nekilnojamąjį turtą miestas yra Varšuva, kuriam reitinge atiteko 19 vieta. Bukareštas atsidūrė 25 vietoje, Katovicai - 32 vietoje, Praha - 36, o Vroclavas - 40 vietoje.

[Eidvis]

Lietuvos bankas padidino infliacijos ir BVP augimo prognozes

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarys 5,3%, o BVP augs 8,5%.

Balandį prognozuota 4,8% infliacija ir 7,9% BVP augimas. Vidutinės metinės infliacijos prognozė 2008 m. padidinta 1,4 procentinio punkto, iki 5,7%, o BVP augimo - 1,9%, iki 7,4%.

Saunu... Tik del infliacijos nekas. Taciau mano prognoze butu, kad kitamet Lietuva vel bus #1 pagal ekonomikos augima tarp baltijos saliu (O gal ir EU?)

[neko]

galima užduot klausimus Nausėdai apie ekonomiką

http://conference.delfi.lt/

[Eidvis]

Šiemet Lietuvoje BVP išaugo 9,1 procento

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius, 2007 m. trijų ketvirčių įvertintas bendrasis vidaus produktas siekė 69946,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2006 m. trimis ketvirčiais, padidėjo 9,1 procento.

[Metropolis]

Naujausiam pasaulio šalių konkurencingumo reitinge Lietuva užima 38, Latvija 45, o Estija - 28 vietą (JAV -1, Čadas - 131).
Info plačiau:
http://www.weforum.org/pdf/Global_Co...7_rankings.pdf

[John]

Naujausiam pasaulio šalių konkurencingumo reitinge Lietuva užima 38, Latvija 45, o Estija - 28 vietą (JAV -1, Čadas - 131).
Info plačiau:
http://www.weforum.org/pdf/Global_Co...7_rankings.pdf

Viskas lyg ir savo vietose, pirmauja vis tie patys

Beje, Estijos 27 vieta, nera tokia jau auksta. Ja lenkia Cile ir vos atsilieka Tailandas (kur korupcija ir istatymu ignoravimas tiesiog iauge i krauja)

Ka daryti reikia mums? Tiesiog panagrineti, kas ir kaip daroma tose top-10 saliu verslo salygoms gerinti ir puoseleti...

[John]

Šiemet Lietuvoje BVP išaugo 9,1 procento

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius, 2007 m. trijų ketvirčių įvertintas bendrasis vidaus produktas siekė 69946,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2006 m. trimis ketvirčiais, padidėjo 9,1 procento.

„Hansabankas": Lietuvos ekonomika seka Latvijos ir Estijos pėdomis
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14852227

[pauliaK]

Nedarbo lygis Lietuvoje – vienas mažiausių ES

Europos Sąjungoje nedarbo rodiklis šių metų rugsėjį siekė 7 proc., o rugpjūtį 7,1 proc. 2006 m. rugsėjį jis sudarė 8 proc. Šių metų rugsėjį mažiausias nedarbas buvo užfiksuotas Olandijoje (3,1 proc.) ir Danijoje (3,3 proc. 2007 m. rugpjūtį), Kipre (3,7 proc.) ir Lietuvoje (4,1 proc.) o didžiausias –Lenkijoje (8,8 proc.) ir Slovakijoje (11,1 proc.).

[syle]

Tai gerai ar blogai? Manau, kad nieko gero, tai minusas bandant pritraukti užsienio investuotojus.

[Aš]

Tai gerai ar blogai? Manau, kad nieko gero, tai minusas bandant pritraukti užsienio investuotojus.

Ne visiškai taip kategoriškai. Minusas yra tas, kad gali trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. O, jei mūsų nedarbo lygis bus 20%, tai jis susidarys iš pačių bukiausių, bet kuriuo atveju, nes rinka primiausiai griebia grietinėlę. Atmetam.

Esant mažai darbo jėgos pasiūlai, dideliai paklausai, gali priverstinai kilti darbo užmokestis. Tas, sutinku, šiuo metu pradeda veikti ir turi/turės realių pasekmių investicijų atėjimui. Tačiau daugiau užimtų žmonių - daugiau BVP sukuriama. Lengviau išlaikyti tuos, kurie jo nekuria (pensininkai, socialiai remtini žmonės).

Algų vienodėjimas Europoje yra neišvengiamas, kaip ir kainų vienodėjimas. Ir, vis dėl to, pigi, bet pakankamai kvalifikuota Lietuvos darbo jėga kol kas tikrai yra vienas iš mūsų privalumų, kurio neteksime, todėl reikia dabar pasiimti iš to kiek galima daugiau naudos, kol galima.

Dabar pagrindinis Lietuvos įmonių uždavinys ne didinti darbo jėgos apimtis, bet didinti esamos darbo jėgos našumą. Prarasdami pranašumą dėl gamybos savikainos tik taip galime išlikti konkurencingi. O mūsų ekonomiką, su laiku, kaip kad Airijoje, D. Britanijoje, JAV ir daugumoje išsivysčiusių šalių, ims kelti „pigūs“ imigrantai, tad dar vienas mūsų uždavinys - sukurti tokią imigracijos politiką, kuri leistų į šalį pritraukti kuo daugiau pažangių žmonių, kurie mums bus kuo labiau naudingi, o ne įneš kažkokias socialines problemas

[liutass]

Uch, nafta jau 98 USD/barelį