Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Rokas]

siaip sis straipsnis ir esama situacija lenkijoj man is dalies patinka, nes tai kuo puikiausiai parodo, kokie LT verslininkai yra agresyvus ir kokiais tempais jie pleciasi ne tik LT, bet ir uz jos ribu. beje, tikriausiai daugelis, kurie dalyvauja ssc forume pastebejo, kaip musu kaimynai ( pvz.: latviai ) nemegsta VPM. tiksliau tas nemegimas yra gan didelio pavydo priezastis man kartais specialiai norisi juos dar panervuot saunuoliai lietuviai verslininkai

[Artas]

na as manau kad VPM pletra netgi LT nera sveikintina

[Mantas]

na as manau kad VPM pletra netgi LT nera sveikintina

Nelabai suprantu tavo nuomonės Pagrįsk, jei gali

[Rokas]

na as manau kad VPM pletra netgi LT nera sveikintina

jei gali, tai placiau pakomentuok savo nuomone, ok? siaip lygtais VPM yra antroji LT kompanija, po Mazeikiu naftos, pagal sumoketus mokescius. beje, ji padeda LT gamintojams isitvirtint kitose salyse, kur veikia ju tinklai. nesuprantu taves as...

[John]

na as manau kad VPM pletra netgi LT nera sveikintina

Jeigu nebutu VPM, Lietuvoje jau karaliautu Tesco, Carrefour ir kiti tinklai is Vakaru. VPM'as sugebejo pritaikyti tai kas geriausia is Vakaruose esanciu supermarketu ir jiems tai pavyko, ko pasekoje jie patiko pirkejams ir daro didele apyvarta. Gal atrodys juokingai, bet prekinis zenklas "T-Market" labai jau itartinai panasus i "Tesco value"





O siaip VPM yra saunuoliai, didelis respect tiems, kurie iskure sita kompanija

[aidz]

Jo įžiūriu panašumų...

[Mantas]

Va, regis liksim it musę kandę

"Ryanair" nebesidairo į Lietuvos rinką

Pigių skydžių Airijos bendrovė "Ryanair", greitai įsitvirtinusi Rygos oro uoste, jau nebesidairo į Lietuvos rinką, kur pradėjo dirbti "airBaltic". Su airiais derėjęsi Kauno oro uosto vadovai sako nepalenkę jų net perpus mažesniais tarifais, rašo dienraštis "Verslo žinios".

Pasak "Kauno aerouosto" generalinio direktoriaus Rimanto Skridailos, derėtis su pigių skrydžių bendrove "Ryanair" buvo sudėtinga ir tikriausiai derybos kuriam laikui įstrigo.

Reklama

"Iš pradžių "Ryanair" kėlė papildomų sąlygų, jų netenkino pasiūlymai. Kai nusileidome ir pasiūlėme jiems tokias pat bendradarbiavimo sąlygas kaip rygiečiai ar dar geresnes, pamatėme, kad ne tai svarbiausia - jie tiesiog bandė išlaikyti įtampą rinkoje, iš tikrųjų Lietuva jiems per maža", - sakė jis.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas teigė, kad "Rynair" dingo iš Lietuvos padangės, nes čia pradėjo dirbti "airBaltic", konkuruoti dėl nedidelio keleivių srauto neverta.

"Daugelis lietuvių keliauja su "Ryanair" per Rygos oro uostą, kiek daugiau nei 100 kilometrų yra nedidelis atstumas - atlikę rinkos tyrimą jie tikriausiai nutarė nesiplėsti greta", - sakė jis.

Anot "Oro navigacijos" generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus, pigių skrydžių bendrovės stumia iš rinkos tradicines, kai kurios iš pastarųjų netrukus turėtų mažinti reisų skaičių.

"Rygoje nutūpęs "Ryanair" rado tikrą saldainį. Kai sužinojau, kokiomis sąlygomis jie ten dirba, sunkiai patikėjau. Manau, kad vargu ar Rygos oro uostas gaus pelno, tikriausiai sutiktų primokėti, kad ši bendrovė pasitrauktų, su kitomis linijomis dirbti gerokai naudingiau", - sakė jis.

Pasak tarptautinio Rygos oro uosto administracijos direktorės Ligos Berzinos, pernai oro uostui buvo išskirtiniai - pirmąkart nuo nepriklausomybės atkūrimo vežta per 1 mln. keleivių, pradėjo skaidyti šešių naujų oro linijų lėktuvai, atsirado 13 naujų tiesioginių skrydžių į Rygos oro uostą.

"Mūsų rinkodaros specialistai ir šiemet ieškos galimybių pritraukti daugiau naujų vežėjų, neapsiribosime keliais", - sakė ji.

Oro uosto atstovė atsisako patvirtinti, kad oro uostas, pradėjęs dirbti su pigių skrydžių bendrovėmis, prarado nemažai pelno ir 2004 metus baigė nuostolingai. Iki 2005 metų pabaigos planuojama rekonstruoti ir išplėsti keleivių terminalą, dvigubai išauginti pajėgumus - per metus uostas galės aptarnauti apie 2 mln. keleivių. Į rekonstrukciją jau investuota apie 30 mln. USD (78 mln. litų).

[aidz]

na, ka bus arciau vaziuot i Ryga, nei i Vilniu bei uzsisakyt bilieta i Londona...

[Mantas]

Permainų vėjai

LAL skelbia nuolaidų akciją 15 tūkst. bilietų

Privatizuojama nacionalinė oro linijų bendrovė "Lietuvos avialinijos" (LAL) nuo kovo skelbia dviejų mėnesių nuolaidų akciją tiesioginiams skrydžiams visomis kryptimis. LAL keleiviai nuo kovo 1-osios iki balandžio 30 dienos į Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Dubliną, Kopenhagą, Frankfurtą prie Maino, Helsinkį, Kijevą, Londoną, Maskvą, Milaną, Paryžių ir Stokholmą galės nuskristi už 250 litų.

Ši kaina galios skrydžiui į vieną pusę ekonomine klase, be oro uosto mokesčių ir kitų rinkliavų.

Reklama

Už 250 litų bus pasiūlyta 15 tūkst. bilietų, kurie bus parduodami nuo sausio 22-osios iki vasario 19 dienos, pranešė LAL.

LAL pernai skraidino 442,33 tūkst. keleivių - 41,7 proc. daugiau nei 2003 metais. Bendrovei, skraidinančiai keleivius į 15 Europos miestų, Vilniaus tarptautiniame oro uoste priklausė 47 proc. reguliariųjų reisų ir 45 proc. jais pervežtų keleivių rinkos.

LAL dar nepaskelbė 2004 metų veiklos rodiklių. 2003 metais bendrovės pajamos siekė 202 mln. litų, uždirbta 297 tūkst. litų grynojo pelno.

Valstybė už LAL 100 proc. akcijų paketą tikisi gauti mažiausiai 9,3 mln. litų. Naujas savininkas taip pat turės investuoti į bendrovę ne mažiau kaip 10 mln. litų didinant įmonės įstatinį kapitalą. Jis taip pat turės 1 metus išsaugoti ne mažiau kaip 70 proc. LAL esamų darbo vietų (dabar - 708 darbuotojai).

LAL privatizavimo dokumentų rinkinį Valstybės turto fonde (VTF) bus galima įsigyti vasario 21-kovo 22 dienomis, o dokumentų peržiūra vyks kovo 24 dieną.

LAL privatizavimas nutrūko 2003 metų balandžio pabaigoje, Skandinavijos kompanijai SAS pranešus, kad po atliktos teisinės ir finansinės LAL veiklos analizės ji pasitraukia iš Lietuvos oro transporto bendrovės privatizavimo.

Įstatinis nacionalinės Lietuvos aviakompanijos kapitalas yra 9,67 mln. litų. LAL mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2003 metų pabaigoje sudarė 61,015 mln. litų.
ELTA

[John]

LAL'as ir toliau krecia pokstus
Is Varsuvos i Londona su Easyjet Kovo pabaigoje kainuoja 27.99 Eur su oro uosto mokesciais.

Su Ryanair is Rygos i Londona panasiu laiku kaina su mokesciais 34.49LVL.
Keista, kad dar kazkas apskritai naudojasi sitos tarybines kontoreles "paslaugomis"

[John]

Vilnius nori tapti įrašomųjų diskų gamybos sostine
http://www.delfi.lt/news/economy/ITbussines/article.php?id=5875297

[history]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6031153

Lietuvos eksportas pernai išaugo 21 proc

Lietuvos eksportas pernai išaugo 21 proc., o importas - 15,8 procento. Statistikos departamento duomenimis, 2004 metais eksportuota už 25,728 mlrd. litų, o importuota - už 34,096 mlrd. litų.
Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 8,368 mlrd. litų ir buvo 2,4 proc. didesnis nei 2003 metais.



Maisto pramonės produkcijos (gyvų gyvūnų bei gyvūninės kilmės produktų) pernai išvežta 43,4 proc. daugiau - už 1,102 mlrd. litų. Vien pieno ir jo produktų, kiaušinių bei natūralaus medaus eksportas padidėjo 44,3 proc. iki 781,5 mln. litų.

Chemijos pramonės produkcijos eksportas pernai ūgtelėjo 31,9 proc. iki 1,856 mlrd. litų.

Metalų bei jų dirbinių eksportas išaugo 67 proc. iki 1,117 mlrd. litų - iš dalies tai lėmė ir Rusijos investicijos į šį sektorių.

Mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrenginių, televizorių bei kitos elektronikos eksportas padidėjo 39 proc. iki 3,261 mlrd. litų.

Savo ruožtu tradicinėmis vadinamos pramonės šakos - tekstilė ir medienos perdirbimas augo lėčiau. Tekstilės medžiagų ir dirbinių eksportas padidėjo 1,1 proc. iki 3,003 mlrd. litų, o medienos ir jos dirbinių - 6,9 proc. iki 1,277 mlrd. litų.

Baldų, patalynės reikmenų, čiužinių, šviestuvų ir panašių dirbinių eksportas ūgtelėjo 21,9 proc. iki 1,554 mlrd. litų.

Tarpinio vartojimo prekių eksportas pernai išaugo 28,6 proc. iki 13,682 mlrd. litų, importas - 21,5 proc. iki 19,983 mlrd. litų.

Vartojimo prekių pernai eksportuota už 6,894 mlrd. litų (20,7 proc. daugiau), o importuota - už 6,066 mlrd. litų (20,5 proc. daugiau).

Sėkmingai veikiant "Mažeikių naftai", benzino eksportas pernai padidėjo 63,6 proc. iki 2,233 mlrd. litų, o importas tesiekė 5,5 mln. litų.

Investicinių prekių importas padidėjo 3,4 proc. iki 6,097 mlrd. litų, o eksportas sumažėjo 21,3 proc. iki 2,082 mlrd. litų.

Lengvųjų automobilių importas pernai padidėjo 3 proc. iki 1,695 mlrd. litų, o eksportas sumažėjo 7 proc. iki 818,7 mln. litų.

Pagrindinis eksporto augimo variklis buvo 1,5 karto iki 6,514 mlrd. litų padidėjęs mineralinių produktų, daugiausia kuro, eksportas.

Pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė yra iki 25 narių išsiplėtusi Europos Sąjunga, kuriai teko 66,4 proc. viso eksporto bei 63 proc. viso importo. NVS šalims teko 16,2 proc. eksporto ir 26,9 proc. importo.


Kažkaip nesuprantu, jei eksportas išaugo 21 procentą, tai kodėl bendras vidaus produktas nesiekia 7 % ?

[Artas]

Valdančiosios koalicijos politinė taryba nutarė nuo 2006-ųjų trejus metus po 3 proc. mažinti gyventojų pajamų mokestį nuo esamų 33 proc. iki 24 proc. Taip pat buvo sutarta, kad nuo kitų metų fiziniams asmenims bus įvestas nekilnojamo turto mokestis, o juridiniams asmenims jis gali būti padidintas keliais procentais.
www.delfi.lt

Manau gan svarbi naujiena mums visiems. Galima butu ir dar daugiau GPM sumazinti, bet anyway 9% visai neblogai

[blitz]

jo, neblogai, bet kaip pats sakei - galima buvo sumazint ir labiau......

[John]

Siek tiek atnaujintu VP Market'o rodikliu

Parduotuviu skaicius


Apyvarta LT, LV ir EE (Lt)


darbuotoju skaicius

[Edd]

U.Trumpa: plyno lauko investicijos ar investicijų plynė?
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6090233

[Mantas]

Na čia nelabai į temą, bet vis vien įdomu

"Expo 2005" Lietuvą pristatys dirbtinio intelekto robotas
http://www.delfi.lt/news/economy/ITb...php?id=6299697

[John]

Labai jau niurus straipsnelis "Lietuvos ziniose"

Silpstančiai ekonomikai stinga postūmio

Lietuvos ekonomika po įspūdingo šuolio pradėjo natūraliai slopti. Analitikų vertinimu, ūkiui atsigauti padėtų ryžtinga valdžios ekonominė politika, tačiau diskusijos dėl reformų virsta politinių sąskaitų suvedinėjimu.

Prieš penkerius metus pradėjęs atsigauti Lietuvos ūkis plėtros viršūnę pasiekė 2003 metais, tačiau ekonomikos plėtra natūraliai slopsta. Po Rusijos krizės Lietuvą gelbėjo milžiniškais tempais didėjantis eksportas, bet jam menkstant vieninteliu gerovės šaltiniu lieka dar nemažas vidaus vartojimas. Tačiau po kelerių metų vartojimo bumas taip pat turėtų išblėsti. Tokias išvadas vakar pateikė SEB Vilniaus banko analitikai, pristatydami Lietuvos makroekonomikos apžvalgą. "Galima teigti, kad Lietuva įžengė į naują verslo ciklo etapą", - pažymėjo SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Niūrias šalies perspektyvas dar blogina pasyvi valstybės ekonominė politika - valdžia daro vieną klaidą po kitos kurdama patrauklų Lietuvos investicinį įvaizdį bei nesiryždama drąsiai vykdyti mokesčių reformos.
Mindaugas BILIAUSKAS

[liutass]

naturalu, viskas veikiapagal ekonomikos desnius: po pakilimo ateina recesijos ciklas, po to vel bus pakilimas

[Dzipas]

Arba smukimas Bet manau po euro ivedimo vel prasides pakilimas, nes dabar visi laukia su nerimu kas bus po eruo ivedimo, ir truputeli susilaiko nuo investiciju