Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Aš]

/\

Iš pradžių viską neigę ir iš aukšto į tyrėjus žiūrėję verslininkai po nakvynės areštinėje prisipažino įvykdę nusikaltimus.

Daugelis jų, išleisti į laisvę, suskubo atlyginti valstybei padarytą žalą. Iš viso jau pervesta beveik milijonas litų.

Jėga. Jei FNTT taip efektyviai darbuosis ir toliau, neliks nebaudžiamumo, kaip kad ir yra šiuo atveju, verslininkams pigiau bus dirbti sąžiningai

Vienas įtariamųjų – didelės informacinių technologijų bendrovės vadovas – per apklausas pareigūnams atvirai teigė, kad, norint jų firmai išsilaikyti, būtina laimėti valstybės skelbiamus konkursus.

O tam reikia mokėti didžiulius kyšius konkursus rengiantiems valdininkams. Tam ir buvo reikalingi juodieji pinigai.

Dabar pasiūlyčiau iki minimumo sušvelninti verslininkams baudas, jei jie nurodytų konkrečiai tuos godžiuosius valdininkus

[Karolis!]

Vaiko pinigai bus mokami visoms šeimoms

2008.01.02 08:25

Nuo sausio 1 d. visoms šeimoms, auginančioms vaikus iki 18 metų, pradedami mokėti vaiko pinigai – beveik 52 Lt per mėnesį.

Šios išmokos nuo šių metų bus mokamos ir jaunuoliams iki 24 metų amžiaus, jeigu jie mokysis dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, pranešė „Žinių radijas“.

Iki šiol vaiko pinigai buvo mokami už vaikus iki 9 metų amžiaus. Nuo šių metų liepos 1 d. vaiko pinigai padidės iki beveik 98 Lt vienam vaikui ir bus mokami šeimoms, kuriose auga 3 ar daugiau vaikų iki 18 m.

Šaltinis: "Žinių radijas"

[antitotalitarizmus]

http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/47ac24c261529

"Eurostat" duomenimis, lietuviai už elektrą moka beveik tiek pat, kiek ir turtingojo Liuksemburgo gyventojai.
Įvertinus elektros energijos kainą perkamosios galios standartais, Lietuvoje ji santykinai padidėja 1,9 karto ir priartėja prie ES vidurkio.
Didžiausios elektros kainos skaičiuojant eurais yra Danijoje ir Italijoje, mažiausios – Bulgarijoje bei Latvijoje. Lietuva užima penktą vietą pagal mažiausią kainą skaičiuojant eurais. "Eurostat" skelbia, kad 2006 metais elektros energijos kainos ES kilo 9 proc., o Lietuvoje – 8 proc.

Elektros kaina namų vartotojams ES šalyse (perkamosios galios standartais už 100 kwh)

Slovakija 24
Lenkija 20,5
Liuksemburgas 14,3
Lietuva 14
Estija 12,5
Latvija 12,5
Graikija 7

[Analitikas PlėtRa]

Dabar matome, kodėl Maxima investuoja į elektrą, nes turi pinigų ir mato, kad dabar pastačius vėliau cash flow tik didės, nes kainos "konverguosis". O kaip čia Graikijoj taip pigu? Hm.. Reikėtų ten pasidomėt elektros sektoriumi.

[Tomasl]

Kažin kodėl be atominės valstybės pigiau moka ?
Nesuprantu kažko aš...

[Memelenderis]

http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/47ac24c261529

"Eurostat" duomenimis, lietuviai už elektrą moka beveik tiek pat, kiek ir turtingojo Liuksemburgo gyventojai.
Įvertinus elektros energijos kainą perkamosios galios standartais, Lietuvoje ji santykinai padidėja 1,9 karto ir priartėja prie ES vidurkio.
Didžiausios elektros kainos skaičiuojant eurais yra Danijoje ir Italijoje, mažiausios – Bulgarijoje bei Latvijoje. Lietuva užima penktą vietą pagal mažiausią kainą skaičiuojant eurais. "Eurostat" skelbia, kad 2006 metais elektros energijos kainos ES kilo 9 proc., o Lietuvoje – 8 proc.

Elektros kaina namų vartotojams ES šalyse (perkamosios galios standartais už 100 kwh)

Slovakija 24
Lenkija 20,5
Liuksemburgas 14,3
Lietuva 14
Estija 12,5
Latvija 12,5
Graikija 7

Na, branduolinės energetikos entuziastai ?Ką manote dabar ?Reikia IAE, o gal pigiau vėjo jėgainių statyba jūroje ir atsinaujinačių energijos šaltinių naudojimas.

[keen]

Na, branduolinės energetikos entuziastai ?Ką manote dabar ?Reikia IAE, o gal pigiau vėjo jėgainių statyba jūroje ir atsinaujinačių energijos šaltinių naudojimas.

Pigiausia butu zvakem pasisviest.

[tadux]

Kaip susije atomines alektrines buvimas salyje su elektros kaina vartotojui? turbut nelabai smarkiai susije. Kodel pavyzdziui niekas nesistebi kai koks rokiskio suris parduoda surius pigiau amerikonam nei mum nori eksportuot ir parduoda. Bet visgi gerai kad vis dar kazka gaminam.

[Tomasl]

Kaip susije atomines alektrines buvimas salyje su elektros kaina vartotojui? turbut nelabai smarkiai susije. Kodel pavyzdziui niekas nesistebi kai koks rokiskio suris parduoda surius pigiau amerikonam nei mum nori eksportuot ir parduoda. Bet visgi gerai kad vis dar kazka gaminam.

visiškai teisingai
apie tai ir eina kalba,
Kodėl mūsų verslinikai, labiausiai smaugia savus.
Kodėl paskui savus imigrantus išvažiuoja smogikai ir tikrai ne kitataučių o savų terorizuot.(ypač aktualu kai dar nelegaliai darbuotasi)
Kodėl džiaugsmą matom kitų nesekmėje.
Ką mes tokio patys sau ęsam padarę, ką
Ir kodėl.......

[Reptilias]

Na, branduolinės energetikos entuziastai ?Ką manote dabar ?Reikia IAE, o gal pigiau vėjo jėgainių statyba jūroje ir atsinaujinačių energijos šaltinių naudojimas.

Pasakytumem, kad Danijoj, kurioje yra galybe vejo jegainiu elektros kaina yra viena didziausiu europoj, taip kad tu eilini karta klysti...

[a_p]

visiškai teisingai
apie tai ir eina kalba,
Kodėl mūsų verslinikai, labiausiai smaugia savus.

Gal ne tiek "savus" kiek tuos kurie neturi alternatyvos. T.y. mielai smaugtu ir amerikonus, bet anie turi pasirinkima. O savi - ne.
Va darbuotojus irgi smauge tol kol neturejo pasirinkimo. Dabar kai pasirinkimas atsirado kazkiek pasikeite ir darbdaviu poziuris.

Istikro tai blogai tai, kad lietuvisku darbdaviu ir darbuotoju "poziuris i gyvenima" kol kas labai vaikiskas. Gali pagalvot, kad pesasi mazi vaikai.

[arsiakas]

Prie Briuselio pinigų maišo panevėžiečiai - nepaskutiniai

.

Panevėžio balsas
2008.02.19

Iš Europos Sąjungos 2004-2006 metais Lietuvai skirtos paramos apie dešimt procentų atėjo į Panevėžio apskritį. Vienam mūsų regiono gyventojui teko 1589 litai, tuo metu vienas klaipėdietis gavo 1400, kaunietis – kiek daugiau kaip tūkstantį, marijampolietis – 1006 litus.

Didmiesčių lyderystė objektyvi

Panevėžio apskrities viršininko administracijos specialistai nepanikuoja, jog Aukštaitijos sostinės regionas nepateko tarp didžiausią dalį Europos Sąjungos paramos 2004-2006 metais atsiriekusių šalies didmiesčių - Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos. Regioninės plėtros departamento vyriausiosios specialistės Kristinos Udrienės duomenimis, Europos Sąjungos lėšų, kaip ir sostinėje, sulaukė daugiau kaip pusė panevėžiečių parengtų projektų, o skirto finansavimo vienam gyventojui mūsų regione teko gerokai daugiau nei Kaune, Marijampolėje ar uostamiestyje.

„Tai, kad Vilniuje ar kituose didmiesčiuose sukuriama didesnė dalis šalies bendrojo vidaus produkto, yra visiškai natūralu, kadangi čia yra didžiausia valdžios institucijų, pramonės įmonių koncentracija, taip pat didesni žmonių atlyginimai“, - sakė K.Udrienė.

Panevėžio regionas velkasi uodegoje?

Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vykusiame pasitarime konstatuota, jog 2004-2006 metų Europos Sąjungos parama tik pagilino prarają tarp šalies regionų: daugiausiai pinigų atiteko Vilniui, Kaunui bei Klaipėdai, o skurdžiausi ir toliau liko skursti.

Rodiklis, pagal kurį vertinta dėl Europos Sąjungos lėšų patirta nauda ir regionų išsivystymo lygis, yra bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui. Šis rodiklis nuo 2004-ųjų iki 2006-ųjų pablogėjo – ypač išryškėjo Panevėžio, Alytaus, Tauragės, Utenos, Telšių apskričių atotrūkis.
Pagrindinė problema, dėl kurios praėjusio finansinio periodo Europos Sąjungos parama atiteko trims didiesiems miestams, o ne probleminiams šalies regionams, buvo įvardyti projektų atrankos principai.

Nors projektams probleminiuose regionuose buvo numatyta skirti papildomų balų, jie dažniausiai nelaimėdavo dėl prastos kokybės. 2007-2013 metais 2,5 milijardo litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvoje planuojama išdalinti per regionines plėtros tarybas, dar pusę milijardo ketinama skirti septyniems regioniniams plėtros centrams, keturiolikai probleminių teritorijų. Savivaldybės galės pačios nuspręsti, kur geriau gautas lėšas panaudoti.

Patvirtintų projektų tiek pat, kiek sostinėje
„Panevėžio regione per metus sukuriama šalies bendrojo vidaus produkto dalis nemažėja, tačiau mes atsiliekame pagal jos augimo tempus“, - teigė Panevėžio apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė K.Udrienė.

Pasak tarnautojos, pastaruosius kelerius metus bendrojo vidaus produkto dalis Panevėžio apskrityje svyruoja apie 7 procentus ir yra kone dvigubai didesnė nei Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose ar Utenoje. Net 37,2 procento bendrojo vidaus produkto sukuriama Vilniuje, 20 procentų – Kaune, 11,7 procento - Klaipėdoje. Mūsų kaimynai šiauliečiai gali pasigirti 7,8 procento siekiančiu rodikliu.
„2004-2006-aisiais Vilniaus regionas Panevėžio apskritį lenkė tik pagal parengtų, bet ne Europos Sąjungos paramą gavusių projektų skaičių. Kaip ir sostinėje, finansavimas buvo skirtas daugiau kaip pusei - 53 procentams - panevėžiečių pateiktų projektų“, - sakė Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė.

Iš gautos Europos Sąjungos finansinės paramos vienam Panevėžio regiono gyventojui teko 1589 litai, tuo metu vienas klaipėdietis gavo 1400, kaunietis – kiek daugiau kaip tūkstantį, marijampolietis – 1006 litus.

Per kitus šešerius metus – 200 milijonai litų
Paklausta, kokios paramos iš Europos Sąjungos Panevėžio apskritis galėtų tikėtis naujuoju finansavimo laikotarpiu iki 2013 metų, K.Udrienė atsakė, kad regioną per šešerius ateinančius metus turėtų pasiekti apie 200 milijonų litų. „Šiuos pinigus galėsime panaudoti administraciniams gebėjimams, viešojo administravimo efektyvumui didinti, elektroninės valdžios, sveikatos paslaugų plėtrai, savivaldybių bei viešajam transportui modernizuoti.

Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyta vietinė ir urbanistinė, probleminių teritorijų (Panevėžio apskrityje tokiomis yra pripažinti Pasvalio bei Rokiškio rajonai), socialinio būsto, viešojo turizmo infrastruktūros plėtra, daugiabučių namų renovacija“, - „Panevėžio balsui“ teigė apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė K.Udrienė.

[pauliaK]

Per metus atlyginimas pakilo 18,5 proc.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, šalies ūkyje (be individualių įmonių) ketvirtąjį 2007 m. ketvirtį sudarė 2052 Lt ir, palyginti su tuo pačiu 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 18,5 proc., praneša Statistikos departamentas.

Vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, tuo pačiu laikotarpiu didėjo 18 proc. iki 1526,6 Lt.

Valstybės sektoriuje atlyginimas, neatskaičius mokesčių, praėjusių metų paskutiniame ketvirtyje siekė 2036,4 Lt ir, palyginti su ketvirtuoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 13 proc.

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis buvo 2061,2 Lt – tai 22,2 proc. daugiau negu prieš metus.

Išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje padidėjo 12,8 proc. iki 1515,7 Lt, privačiame sektoriuje – 21,4 proc. iki 1533 Lt.

[JaM]

Absoliutus rekordas: už barelį naftos – 102 doleriai:
http://bernardinai.lt/index.php?url=articles/74915

[pauliaK]

Lietuvos ekonomika ES: vaisiai saldūs, šaknys tręšta

Lietuvai neįstojus į Europos Sąjungą, šalies bendrasis vidaus produktas 2006-aisiais metais būtų dešimtadaliu mažesnis. Ekspertai nesiginčija, kad integracijos poveikis Lietuvos ekonomikai buvo itin teigiamas – 2002-aisiais prognozuotas augimas viršytas dvigubai. Tačiau beraškant bendrosios rinkos ir ES paramos subrandintus vaisius pastebima ir trūkinėjančių šalies ekonomikos šaknų.

2002 metais atlikto pirmojo tyrimo apie ES poveikį Lietuvos ekonomikai prognozės teigė, kad 2004-2006 metais BVP augimas neintegracinį scenarijų viršys 1,3 proc. punkto, tačiau realiai viršijo dvigubai daugiau – 2,7 proc. punkto.

Pagal hipotetines neįstojimo į ES prognozes, pavyzdžiui, 2006-aisiais metais Lietuvos BVP būtų buvęs 65,7 mlrd. Lt – 6 mlrd. mažesnis nei realus.

Nors plačiajai visuomenei geriausiai žinoma ir labiausiai tiesiogiai juntama yra ES struktūrinė parama, visgi daugiausiai įtakos Lietuvos BVP augimui eurointegracijos procese turėjo įsiliejimas į ES vidaus rinką.

Palyginus Lietuvos prekių eksporto į ES šalis duomenis su neintegraciniu scenarijumi, BVP nuo 2004 metų vidutiniškai buvo didesnis apie 1,4 karto.

Integracijos poveikis BVP augimui 2004-aisiais sudarė 1,7 proc. punkto, 2005-aisiais – 1,8, o 2006-aisiais – 1,9.

Infliaciją didino ne tik narystė ES

Naujo integracijos į ES poveikio Lietuvos ekonomikai tyrimo duomenimis, šis augimas lėmė infliacijos padidėjimą. Per 2004-2006 metus integracijos sąlygotas BVP augimo paspartėjimas lėmė apie 0,6 procentinio punkto infliacijos dalį.

Tačiau tyrimo rezultatus pristatęs „DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė, kad priskaičiavus 2007-ųjų duomenis, rezultatas būtų kitoks.

Pasak jo, apskritai pagrindinis šio tyrimo trūkumas yra tas, kad kol kas integracijos laikotarpis yra per trumpas ir iš turimų duomenų apie Lietuvos ekonomiką negalima daryti labai tikslių išvadų.

Pasak R. Rudzkio, Lietuva tiesioginį įsijungimo į ES poveikį infliacijai patyrė tik vieną kartą – 2004-ųjų gegužę po stojimo į ES pasikeitus muitams. Tolimesniam infliacijos augimui ES turėjo netiesioginį poveikį.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, tyrėjai įvertino ne visus infliacijos veiksnius, todėl infliacijos augimo negalima sieti vien su BVP augimu.

Anot jo, dėl eksporto subsidijų sumažėjo kai kurių maisto produktų pasiūla vidaus rinkoje, dėl narystės ES buvome priversti didinti akcizus kai kurioms prekių grupėms, galiausiai, kainos Lietuvoje ilgainiui turi susilyginti su europinėmis.

G. Nausėdai antrino ir Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.

„Galime savęs klausti hipotetinio klausimo: kokios galbūt būtų buvę dujų kainos, jei nebūtume ES? Galbūt jos būtų mažesnės, kaip Baltarusijai ar kitoms ES šalims. Pastaruoju metu dujų kainos buvo labai didelis infliacijos veiksnys. Reikia atskirti ir globalizacijos įtaką maisto kainoms“, – sakė jis.

Mažiausia naudos iš paramos žemės ūkiui

Didžiausią grąžą 2004-2006 metais davė struktūrinė ES parama, sanglaudai skirtų lėšų poveikis buvo mažesnis, o žemės ūkiui skirtos lėšos buvo mažiausiai efektyvios.

Didžiausią poveikį ES parama turėjo 2006 metais, kai dėl jos Lietuvos BVP paaugo 2,05 mlrd. Lt (2,2 proc. punkto). 2004-aisiais ES parama BVP padidino 0,23 mlrd. Lt (0,4 proc. punkto), o 2006-aisiais 0,55 mlrd. Lt (0,5 proc. punkto).

Pasak R. Rudzkio, Lietuvos žemės ūkis dabar yra stabilus, neauga, tačiau be ES paramos smukimas būtų neišvengiamas.

Kita vertus, R. Rudzkis įžvelgia globalinių tendencijų palankumą žemės ūkiui.

Anot jo, nuo 2007-ųjų antros pusės žemės ūkio produktų konjunktūra pasaulyje iš esmės pasikeitė. Jau dabar juntamas žemės ūkio produktų trūkumas ir ateityje jis tik didės.

Nepaisant to, dabartinė analizė rodo, jog būtina siekti didinti žemės ūkiui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą.

Emigracija pristabdė investicijas

Pasak R. Rudzkio, po stojimo į ES išaugusios emigracijos poveikis Lietuvos ekonomikai yra neigiamas: prarandant darbo jėgą nesulaukiama investicijų.

„Labai trūksta darbo jėgos, o tai stabdo plėtrą. Darbininkų trūkumas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl, nepaisant prognozių, neatėjo tiesioginės užsienio investicijos“, – sakė R. Rudzkis.

Anot jo, nors Lietuvoje statistiniai duomenys kaupiami bene geriausiai visoje Europoje, visgi trūksta tinkamo dėmesio emigracijai.

Ekonomisto teigimu, būtina įvertinti, kiek Lietuvoje yra emigrantų, kurie užsienyje pabūna pusmetį, tuomet grįžta „mėnesį pažvejoti“ ir vėl išvažiuoja uždarbiauti.

Lygiai taip pat, pasak jo, būtina įvertinti ir į Lietuvą parsiunčiamų užsienyje uždirbtų lėšų kiekį.

G. Nausėda tvirtina, kad emigracijos sukeltas darbo jėgos trūkumas padidino infliaciją, kadangi darbo užmokesčio kilimo tempas gerokai lenkia darbo našumo didėjimą.

„Emigraciją reikšmingai didino infliaciją: be jos nebūtų taip greitai augančio darbo užmokesčio, kuris gerokai lenkia darbo našumą. Pasekmės – viena vertus, didėja darbdavių sąnaudos, kita vertus, rinkoje atsiranda daugiau pinigų“, – teigė jis.

[somis]

visiškai teisingai
apie tai ir eina kalba,
Kodėl mūsų verslinikai, labiausiai smaugia savus.
Kodėl paskui savus imigrantus išvažiuoja smogikai ir tikrai ne kitataučių o savų terorizuot.(ypač aktualu kai dar nelegaliai darbuotasi)
Kodėl džiaugsmą matom kitų nesekmėje.
Ką mes tokio patys sau ęsam padarę, ką
Ir kodėl.......

Nes pas mus niekas nežiūri jokių kartelinių susitarimų. Pas mus prekybos centrai parduoda tik kelių gamintojų maisto produktus.
Žodžiu, Lietuvoje nėra konkurencijos.

[somis]

arsiakas:
palą, o Balčytis jaunesnysis, kuris nedokumentus klastojo, kartais ne Panevėžyje darbavosi?

[John]

Palūkanas sumažino litų perteklius
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=16197878

ir vel kyla devaluacijos baubas... ir visgi kaip gaila, kad nepavyko isivesti €... ka dabar darys su tais neypac aiskios vertes litais? Nepanasu, kad labai ju kam reiktu, isskyrus LB (kuriu jam irgi nereikia, bet teks imti is pareigos).

[liutass]

Štai ir turim, ką turim:

DĖL INVESTICINĖS APLINKOS KAUNO REGIONE
2008-03-05

Kauno regiono verslo bendruomenė, apsijungusi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose savo eilinėje Generalinėje asamblėjoje šių metų vasario 21 dieną išreiškė didelį susirūpinimą dėl LR Vyriausybės investicinės politikos, vykdomos Kauno regiono atžvilgiu.

Kauno apskritis Lietuvos Respublikos investiciniame žemėlapyje atrodo nekaip: jeigu tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 28773,8 mln. litų (2007 m. sausio 1 d.), iš jų Vilniaus apskrityje - 16134,5 mln. litų (56 proc.), Klaipėdoje - 2195,2 mln. litų (7,6 proc.), tai Kauno apskrityje - 2445,5 mln. litų (8,5 proc.), Atitinkamai skaičiuojant vienam gyventojui TUI teko bendrai Lietuvoje 8501 litas, Vilniaus apskrityje - 19033 Lt (Vilniaus m. sav. 28560 Lt), Klaipėdos apskrityje 5786 Lt (Klaipėdos m. sav. 6994 Lt), tai Kauno apskrityje - 3611 (Kauno m. sav. 4945 Lt).

Vietinė piliečių savivalda ir verslo bendruomenė deda dideles pastangas investiciniam patrauklumui Kauno regione pakelti: tobulinamos žemės įsigijimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo bei derinimo procedūros, kuriamos informacinės duomenų bazės investuotojams. Kauno PPA rūmai, dalyvaujant savivaldybėms, 2005 m. Kaune organizavo forumą „Kaunas - logistikos ir transporto globalus centras" (perskaityta 17 pranešimų), dalyvaujant Susisiekimo ministerijos vadovams; 2006 m. parodos „Kaunas 2006", kurios moto „Investicijos - kelias į pažangą, galimybės ir sėkmės pavyzdžiai" organizuoti 2 forumai: I-as „Investicijos ir verslas Kauno regione: sąlygos ir galimybės" (perskaityta 16 pranešimų); II-as „Mokslas, studijos, verslas - strateginė partnerystė ilgalaikei plėtrai" (19 pranešimų). 2007 m. surengtas plataus masto forumas su papildoma diskusija pakviečiant specialistus „Miesto įvaizdžio įtaka verslui ir investicijų pritraukimui". Kauno PPA rūmai nuolat informuoja užsienio verslo institucijas, įvairias delegacijas apie verslo ir investicijų galimybes (privalumus) Kauno apskrityje.

Kauno regiono plėtros taryba 2007 metų lapkričio 27 dieną priėmė sprendimą dėl Viešojo logistikos centro (VLC) išdėstymo vietos. Atlikus išsamią analizę ir pritarus socialiniams - ekonominiams partneriams, buvo absoliučia balsų dauguma nuspręsta siekti, kad viešasis logistikos centras būtų kuriamas Karmėlavos (Kauno rajono) ir Išorų (Jonavos rajono) kadastrinėse vietovėse. Kauno apskrities administracija tos pačios dienos raštu Nr.4-2209 apie šį sprendimą informavo LR Strateginio planavimo komitetą. Toks sprendimas atitinka konsultantų (UAB „Vilnius Consult") ir Susisiekimo ministerijos nuomonei, kad Kauno VLC tikslinga steigti ir plėtoti europinės ir dabartinės geležinkelio vėžės sankirtos mazge.
Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinei komisijai buvo pristatytos schemos, nurodančios galimybes atvesti visas reikiamas susisiekimo ir inžinerines komunikacijas, reikalingas užtikrinti viešojo logistikos centro veiklą bei Aplinkos ministerijos ir Kauno LEZ valdymo bendrovės pritarimai dėl siūlomos teritorijos tinkamumo. Nors Kauno apskrities, miesto ir rajono vadovai atsakė praktiškai į visus komisijos narių klausimus, jos pirmininkui A.Vaitkui pasiūlius, komisija priėmė sprendimą, jog reikia atlikti papildomą šios vietos galimybių studiją, krovinių srautų analizę, išsiaiškinti, kiek kainuos privačios žemės išpirkimas, kaip bus planuojama infrastruktūra. Todėl peršasi išvada, kad Kauno VLC, lyginant su Vilniaus ir Klaipėdos VLC keliami gerokai didesni reikalavimai. Be to, iš Kauno apskrities viršininko administracijos reikalaujama atlikti tai, ką turėjo padaryti UAB ,,Vilnius Consult", su kuria Susisiekimo ministerija buvo sudariusi sutartį dėl tokios studijos atlikimo. Vilniaus ir Klaipėdos VLC Vyriausybė jau pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais ir jie jau gali taikyti į šimtamilijonines ES paramos lėšas.

Kitas faktas - Kauno sporto arena Nemuno saloje: jau 2004 m. lapkričio 28 d. FIBA vykdomasis komitetas nutarė, jog Lietuvoje 2011 metais vyks Europos krepšinio čempionatas. Todėl rengiant ES struktūrinės paramos panaudojimo programas buvo aišku, kad Europos vyrų krepšinio čempionato parengiamajam turui ir kitiems turams reikia 12000 vietų salės. Dar didesni reikalavimai vienai iš reprezentacinių Lietuvos komandų - Kauno „Žalgiriui", dalyvaujančiam Eurolygos varžybose - nuo 2009 - 2010 sezono 10000 vietų, o norint rengti finalines ketverto varžybas 15000 vietų salė. Nežiūrint į tai, LR Vyriausybė 2006 m. spalio 9 d. pritarė veiksmų programoms, kuriose numatyta teikti finansinę paramą daugiafunkciniams sporto objektams, talpinantiems nuo 5000 iki 10000 žiūrovų.

Kaunas yra technologijų miestas, nuo seno turintis didelį inžinerinės darbo jėgos potencialą ir veikiančias technologijų krypties aukštąsias mokyklas su dešimtimis tūkstančių studentų. Pagal 2007 m. kovo 21 d. LRV nutarimu Nr. 321 patvirtintą Slėnių kūrimo koncepciją bei Švietimo ir mokslo ministro ir Ūkio ministro įsakymu patvirtintą Slėnių plėtros vizijų ir Slėnių plėtros programų projektų atrankos ir vertinimo tvarkos aprašą Kauno universitetų, mokslo tiriamųjų centrų ir verslo sluoksnių pastangomis buvo parengtos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) "Santaka" ir "Nemunas" plėtros vizijos. Jos Lietuvos ir užsienio ekspertų buvo įvertintos didesne nei numatyta balų suma. Tačiau šių Kauno slėnių rengėjams nutarta suteikti vieno mėnesio terminą vizijai patobulinti, kaip ir kitų slėnių, kurie nesurinko nustatyto balų skaičiaus, rengėjams. Iš to seka, kad "Santaka", "Nemunas" programos bus pateiktos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei vėliau, o tuo pačiu ir ES 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos lėšos šiems Kauno projektams realizuoti bus įsisavinamos vėliau.

Tokia valstybės vardu vykdoma investicijų pritraukimo politika prieštarauja 2007-12-19 LRV nutarimu Nr.1447 patvirtintai Investicijų skatinimo 2008 -2013 metų programai. Dėl to yra tikėtinos toli siekiančios neigiamos pasekmės:
• potencialūs investuotojai išeina į kitas tam kartui patrauklesnes vietas;
• į Kauno regioną neateina ES Struktūrinių fondų parama;
• suteikiamas lemiamas pranašumas konkuruojančioms investicijoms kituose regionuose ir taip iškreipiamas tolygus vystymas;
• nepanaudojamas ir nuskurdinamas esamas žmoniškųjų išteklių potencialas, kadangi nesukuriamos planuojamos tikslinės darbo vietos;
• nusivylimas investicine aplinka kuria ir palaiko nepalankų Kauno įvaizdį;
• stimuliuojamos nihilistinės nuotaikos visuomenėje.

Mes Kauno PPA rūmų Generalinės asamblėjos ir 248 įmonių (rūmų narių) vardu pareiškiame, kad palaikome Kauno regiono valdžios ir piliečių savivaldos pastangas sukurti sąlygas investicijų proveržiui į regioną. Prašome Ministrą Pirmininką nustatyti ir pašalinti priežastis Valstybės vykdomosios valdžios aparate, dėl kurių žlugdomos investicijos į Kauno regioną.

Kauno PPA rūmų prezidentas prof. M. Rondomanskas

http://www.kaunas.lt/190?sid=2523

[somis]

Kam mums Valinskas ir televizijos, jei mes turime Kirkilą?

naujausią jo bairį galima rasti čią:
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=16219193

Premjero Gedimino Kirkilo teigimu, siekiant sumažinti socialinę atskirtį Lietuvoje, verslas galėtų būti labiau apmokestintas. Išimtis, pasak premjero, turėtų būti taikoma įmonėms, kurios pelną investuoja į naujas technologijas.

„Jeigu socialinė atskirtis taip sparčiai didės, kaip ji dabar didėja, kai iš tikrųjų privačiame sektoriuje labai dideli atlyginimai, labai didelis pelnas, o socialinė apsauga ir valstybės socialinė parama vis tiek nespėja paskui, mes turime ieškoti konsensuso, kurį daugiausia progresiniais, t. y. socialiai teisingesniais, mokesčiais surado pirmiausia Skandinavijos valstybės“, - kalbėjo G. Kirkilas.

Reklama

http://g.delfi.lt/m/pc/2008030610324...kio_mokesc.mp3 Gediminas Kirkilas

„Pelnas ir didžiulis valdomas turtas daugelyje šalių, kaip žinote, apmokestintas daug labiau nei Lietuvoje, teisingiau, mano požiūriu. Iš tikrųjų nereikėtų apmokestinti papildomai to pelno, kuris investuojamas į naujas technologijas. Čia tikrai turėtų būti paskata. Prabangos prekės daugelyje šalių yra labiau apmokestinamos, ir būtent šiais mokesčiais remiami socialiai remtini žmonės“, – Žinių radijui sakė Gediminas Kirkilas.

Apie kurio nors konkretaus mokesčio koregavimą premjeras nekalbėjo.
„Žinių radijas“

Gal kas žino, kokį jis tabaką rūko?