Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Edvard
    replied
    Pakaunės laukuose – protestas prieš kasyklas

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Bet kaip ir minėjau ten gyvenamo ploto trūkumas.
    Žiūrint kokiam sektoriuje. Mūsų standartinio atitikmuo miegamuose rajonuose 3 kmb. buto nuoma yra 200-300USD su paslaugom, kas įdomu.

    Parašė John Rodyti pranešimą
    vidutinė alga Šanchajuje yra apie 2010Lt. Taigi, vadybininkai tikriausiai gauna daugiau, nei 200USD.
    Turėjau omeny pradinį lygį, po koledžo.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Teko girdėti, kad Kinija importuoja iš Lietuvos rapsų aliejų, pieno produktus. Manau, pragyventi Kinijoje už jų minimumą kažkiek lengviau, nei Lietuvoje už mūsų. Bet kaip ir minėjau ten gyvenamo ploto trūkumas.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Manau, parduotuvėse maisto produktų kainos panašios, o rūbų ir elektronikos gal 30-50% mažesnės. Bet užtat su būstu ten nelengva, dauguma gyvena mažytėse celėse ir nuomos kainos berods lietuviško dydžio.
    Manyčiau maisto kainos ten gerokai mažesnės, nei Lietuvoje. Nors, kaip suprantu, ten labai populiaru valgyti ne namie t.y. kokiame nors gatvės turgelyje ar užkandinėje, kur verdama sriuba ar kiti lengvi patiekalai. Bent jau taip yra Pietryčių Azijoje ir Honkonge. Šia prasme, netgi lyginant Lietuvą su Honkongu ar Singapūru, valgymo kainos ten dažnai gerokai mažesnės. Nors įtariu, kad ir turguje perkant maistą, netektų mokėti daugiau, nei Lietuvoje. O žemyninėje Kinijoje viskas turėtų būti dar gerokai pigiau.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Beje, Pekine, Šanchajuje, Guanžou vadybininkų algos - nuo 200USD. Lietuvoj nuo 1000-1200Lt "ant popieriaus". Apie pirkimo paritetus galite spręsti patys.
    Manau, parduotuvėse maisto produktų kainos panašios, o rūbų ir elektronikos gal 30-50% mažesnės. Bet užtat su būstu ten nelengva, dauguma gyvena mažytėse celėse ir nuomos kainos berods lietuviško dydžio.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Jeigu veiksmas vyksta ten. Draugas virėju dirbo kiniečių restorane - dviejų kinų virėjų algos buvo didžiausios iš visų darbuotojų

    Beje, Pekine, Šanchajuje, Guanžou vadybininkų algos - nuo 200USD. Lietuvoj nuo 1000-1200Lt "ant popieriaus". Apie pirkimo paritetus galite spręsti patys.
    Pasak šio šaltinio, vidutinė alga Šanchajuje yra apie 2010Lt. Taigi, vadybininkai tikriausiai gauna daugiau, nei 200USD.

    Prie to paties, minimali alga Šanchajuje yra 123Eur t.y. 424Lt. Visgi tokiame nelabai pigiame mieste tai yra labai mažai...
    Paskutinis taisė John; 2010.11.14, 16:54.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    O vietoj 4 lietuvių spėja 1 kinas atlikt visus darbus Manau, už lietuvio algą gali įdarbinti du kinus dirbančius ir greičiau, ir ilgesnes pamainas.
    Jeigu veiksmas vyksta ten. Draugas virėju dirbo kiniečių restorane - dviejų kinų virėjų algos buvo didžiausios iš visų darbuotojų

    Beje, Pekine, Šanchajuje, Guanžou vadybininkų algos - nuo 200USD. Lietuvoj nuo 1000-1200Lt "ant popieriaus". Apie pirkimo paritetus galite spręsti patys.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė amiko Rodyti pranešimą
    Vietoj 4 ispanų spėja 1 lietuvis atlikt visus darbus
    O vietoj 4 lietuvių spėja 1 kinas atlikt visus darbus Manau, už lietuvio algą gali įdarbinti du kinus dirbančius ir greičiau, ir ilgesnes pamainas. Bent jau Bangladeše neperseniausiais siuvėjų atlyginimai mūsų pinigais buvo 80lt/mėn, o pamaina tikriausiais kaip ir priklauso 12-16h.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Lietuva – paradoksų šalis

    Ypač patiko paskutinės dvi pastraipos, apibūdinančios lietuviškojo verslo ypatumus, ir gal būt įtakojančius tą BVP skaičiuką.
    Bent jau sferoje, kurioje aš dirbu, Latvijoje analogiškas darbas yra vertinamas gal pusantro karto, o Estijoje beveik du kartus labiau pinigine išraiška "ant popieriaus". Nors potencialiai rinkos ten mažesnės.
    Todėl lietuvaičiams yra didesnis stimulas "bėgti".

    Komentuoti:


  • tajus
    replied
    Parašė zixelis Rodyti pranešimą
    Labai labai labai idomi laida apie nacionaline UK skola, issamus pasakojimas kaip ir kas ja tokia didele padare, priezastys, pasekmes ir pasiulymas kaip spresti sita problema, stipriai rekomenduoju paziuret, ypac gyvenantiems UK ar kazkiek susipazinusiems su gyvenimu UK
    http://www.youtube.com/watch?v=iOsqBf5hDjI

    P.S. neina idet tiesiogiai video, reikia ziureti per youtube
    Na, bet ir ištraukei čia propogandinį filmuką kažkieno. Visos teorijos išvedžiojamos neteisingai, o pateikiami skaičiai išgalvojami.

    Kaip pavyzdys visame filme kalbama, kad viešajame sektoriuje dabar dirba daugiau nei privačiame, o statistika rodo kitka: http://www.statistics.gov.uk/pdfdir/lmsuk1010.pdf

    (žiūrėti 3 puslapio apačioje)

    Bet šou tai moka anglai padaryti, nieko nepasakysi.

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied
    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
    Visi percituoja šią senteciją, bet statistika nėra melas, kai parodomi visi rodikliai, imtis, koeficientai, reikšmingumai ir etc. Taigi - tai tėra instrumentas pačiam melui
    Na taip, pati statistika dar nėra melas, bet ji yra puikus įrankis manipuliavimui
    Prisiminkime dvi „tautų tėvo“ Stalino sentencijas (neparaidžiui):

    • Kai žūsta vienas žmogus — tragedija, o kai žūsta milijonai — statistika.

    • Nesvarbu, kas ir už ką balsuoja, svarbu, kas tuos balsus skaičiuoja.

    Komentuoti:


  • zixelis
    replied
    Labai labai labai idomi laida apie nacionaline UK skola, issamus pasakojimas kaip ir kas ja tokia didele padare, priezastys, pasekmes ir pasiulymas kaip spresti sita problema, stipriai rekomenduoju paziuret, ypac gyvenantiems UK ar kazkiek susipazinusiems su gyvenimu UK
    http://www.youtube.com/watch?v=iOsqBf5hDjI

    P.S. neina idet tiesiogiai video, reikia ziureti per youtube

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    Parašė Wycka Rodyti pranešimą
    Berods Markas Twenas yra pasakęs, kad pasaulyje yra be galo daug melo. Yra nekaltas melas, šiaip melas, didelis melas, bjaurus melas, makabriškas melas ir statistika.
    Visi percituoja šią senteciją, bet statistika nėra melas, kai parodomi visi rodikliai, imtis, koeficientai, reikšmingumai ir etc. Taigi - tai tėra instrumentas pačiam melui

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Manau, kad čia grynai statistinis efektas. Estijoje ir Latvijoje ekonomikos smukimas prasidėjo anksčiau. Kai lygini su žemesniu tašku, augimas atrodo didesnis.
    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
    /\ Pritariu. Juk lyginimai yra santykiniai ir manau rodiklių skirtumai tėra lyginimo su 09 metais atspindys.
    Berods Markas Twenas yra pasakęs, kad pasaulyje yra be galo daug melo. Yra nekaltas melas, šiaip melas, didelis melas, bjaurus melas, makabriškas melas ir statistika.

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    /\ Pritariu. Juk lyginimai yra santykiniai ir manau rodiklių skirtumai tėra lyginimo su 09 metais atspindys.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Palyginkime Baltijos šalių 2010 Q3 BVP rezultatus (įvertinus sezoniškumą):

    Latvija 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 2.7%, lyginant su 2010 Q2 = 0.8%
    Lietuva 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 0.3%, lyginant su 2010 Q2 = 0.1%
    Estija 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 4.7%, lyginant su 2010 Q2 = 0.5%


    Lietuvoje labai liūdnas vaizdelis. Įdomu, kodėl taip?
    Manau, kad čia grynai statistinis efektas. Estijoje ir Latvijoje ekonomikos smukimas prasidėjo anksčiau. Kai lygini su žemesniu tašku, augimas atrodo didesnis.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Mano manymu, Lietuva susiduria su kai kuriomis makroekonominėmis problemomis, kurių neturi estai ir latviai. Problemų kompleksas stabdo ekonomikos atsigavimą, buvus gilesnei krizei jų nesimatė. Tai pirmiausia - energetikos sektorius. Antra - visiškai stojantys aplinkotvarkos projektai, trečia - smulkaus ir vidutinio verslo problemos ir susijęs didžiulis nedarbo lygis, ketvirta - politinio elito visiškas atitrūkimas nuo visuomeninio dialogo, ir iš dalies su tuo ir nedarbu sietina masinė emigracija.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Palyginkime Baltijos šalių 2010 Q3 BVP rezultatus (įvertinus sezoniškumą):

    Latvija 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 2.7%, lyginant su 2010 Q2 = 0.8%
    Lietuva 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 0.3%, lyginant su 2010 Q2 = 0.1%
    Estija 2010 Q3: lyginant su 2009 Q3 = 4.7%, lyginant su 2010 Q2 = 0.5%


    Lietuvoje labai liūdnas vaizdelis. Įdomu, kodėl taip? Keista, kad apie tai tuli ir mūsų spauda, įskaitand Verslo žinias.

    Beje, kažkodėl mūsiškis statistikos departamentas sugalvojo rašyti duomenis, neįvertinus sezoniškumo, kurie atrodo žymiai geriau... o duomenys su sezoniškumo įtaka nukišti į nemažo straipsnio pabaigą lyg šiaip "tarp kitko", nors tai ir yra pats svarbiausias rodiklis. Būtent tokios praktikos laikosi Eurostat'as ir šiaip visa spauda t.y. viskas tik "seasonally adjusted". Negi taip pigiai bandoma "pagerinti" BVP augimo vaizdą? Panašu, kad Lietuvoje nekokie reikalai su BVP augimu ir ar nebus taip, kad išsipildys kai kurių niurgzlių prognozės dėl minusinio BVP augimo šiemet.
    Paskutinis taisė John; 2010.11.12, 02:48.

    Komentuoti:


  • Ametistas
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
    Nesistebiu... prie tinginio tie ispanai
    Vietoj 4 ispanų spėja 1 lietuvis atlikt visus darbus

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Wycka Rodyti pranešimą
    Tiems, kas mano, kad Lietuvoje yra laaabai blogai...


    Ispanijos ekonomikos augimas, kuris ir šiaip buvo gana silpnas, galiausiai visai sustojo, skelbia BBC, pagrįsdama šį teiginį oficialiais duomenimis, kurie parodo, jog šios šalies ekonomika neaugo nuo liepos iki rugsėjo mėn., lyginant su praėjusiais trim mėnesiais.
    Šį sulėtėjimą lėmė sumažėjusios nacionalinės pajamos, teigia Nacionalinis statistikos institutas.
    Ispanija įveikė recesiją, kai nuo sausio iki kovo mėn. jos ekonomika išaugo 0,1 proc. Antrą ketvirtį ji išaugo 0,2 proc.
    Nedarbas Ispanijoje siekia 20 proc. ir yra didžiausias visoje euro zonoje. Tai labai stabdo šalies ekonominį augimą.
    Jį stabdo ir vyriausybės taikomos taupymo priemonės, kuriomis siekiama sumažinti šalies biudžeto deficitą: algų sumažinimas valstybės tarnautojams 5 ir daugiau proc., viešų investicijų planų apkarpymas, siekiant biudžeto deficitą nuo 11 proc. BVP sumažinti iki 6 proc.
    Nesistebiu... prie tinginio tie ispanai

    Komentuoti:

Working...
X