Parašė Sula
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos (archyvas)
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Jei imonei reikia tu bedarbiu tai gal tiesiog idarbinti juos? kokios cia dar nuomos? kam nauji istatymai? tiesiog palankstinti darbo kodeksa kad lengviau primti ir atleisti ir viskas.
-
Labiau stebina Darbo biržos ir susijusių organizacijų iškreiptas supratimas apie darbo rinką. Gal vietoj vėjais mėtomų lėšų organizuoti valstybinius (ne viešuosius) darbus? T.y. nuomoti bedarbius bendrovėms ir įstaigoms, visų pirma valstybinėms, padėti darbuotojų mobilumui (nemokamai vežti į darbo vietas), gal aprūpinti šiltais pietumis, spec. rūbais, ar panašia parama DARBO, o ne NEDARBO vietoje.
Komentuoti:
-
paprastai jei i darba laiku neatvyksti tai irgi skrendi is jo lauk, taip pat paprastai tai reiskia kad turi kazkokiu kitokiu uzsiemimu uz kuriuos matyt gauni atlygi vertingesni nei pasalpaParašė Berliner Rodyti pranešimąTaip pat jei nevykdo darbo biržos nurodymų, pavyzdžiui neatvyksta į susitikimus laiku ir pan.
Komentuoti:
-
E-stai tiesiog gerai įvaldę pakazuchos meną. Kai mūsiškiai mazochizmu užsiimininėja tiesiog ("we are poor country, east europe, russian as a first foreign language, low salary").Parašė Berliner Rodyti pranešimąPavydu. Apie Estiją kalbama taip, lyg ji jau būtų Skandinavijos dalis. Mums vertėtų labai atidžiai patyrinėti jų sėkmės paslaptį, kol tarp mūsų dar nėra milžiniško atotrūkio. Nors atrodo, kad struktūrinės reformos, kurias jie įvykdė jau seniai tuoj pradės duoti labai labai didelių dividendų ir mes nebeturėsime jokių šansų.
Jų reformos ir ankstyvas orientavimasis į šiaurės šalis labai pavyzdingas, bet daug kur jie stipriai lenkia lazdą.
Komentuoti:
-
Na, tokiu atveju iškritę tikrai yra sunkioje padėtyje.Parašė Combat Rodyti pranešimąPriėjai arčiau prie lango ir – pliumpt!
Taip pat jei nevykdo darbo biržos nurodymų, pavyzdžiui neatvyksta į susitikimus laiku ir pan.Parašė Lettered Rodyti pranešimąPvz. susirasti darbą.
Komentuoti:
-
-
Priėjai arčiau prie lango ir – pliumpt!Parašė Berliner Rodyti pranešimąKą reiškia neiškritę? Kaip ten galima iš jos iškristi?
Komentuoti:
-
Ką reiškia neiškritę? Kaip ten galima iš jos iškristi?Parašė Combat Rodyti pranešimąŠita statistika nebereiškia nieko. Tikrosios bedarbystės ji nebeatspindi. Darbo biržoje liko tik neiškritę iš jos, bet „iškritusieji“ yra dar blogesnėje situacijoje, nei likusieji darbo biržoje.
Komentuoti:
-
Šita statistika nebereiškia nieko. Tikrosios bedarbystės ji nebeatspindi. Darbo biržoje liko tik neiškritę iš jos, bet „iškritusieji“ yra dar blogesnėje situacijoje, nei likusieji darbo biržoje.Parašė Raptor Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Darbo rinka lipa iš duobės
Per ketvirtį nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc. iki 17,8 proc. Trečiojo ketvirčio pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 292 tūkst. šalies gyventojų, praneša Statistikos departamentas. Nedarbas per ketvirtį sumažėjo pirmą kartą nuo 2008 m. antrojo pusmečio.
Komentuoti:
-
Bet iš kitos pusės, pažiūrėjus, kas vyksta kitose net ir ES šalyse, tai mūsų visuomenė neatrodo kažkuom blogesnė. Tiesiog trūksta ,,normalių'' partijų daugiau. Nors tai irgi iš esmės pačios visuomenės atspindys.Parašė Recoiler Rodyti pranešimąReikia kazkokio svietimo, kad tai tamsuomenei butu bent suteikti kazkokie minimalus ekonomikos ir finansu supratimo pagrindai, tada zmones i tas visas reformas ir investiciju pritraukima tikrai kitaip ziuretu ir nereiketu jokiu stebuklu. O siuo metu deja yra taip, kad praktiskai visi gyventojai isivaizduoja, kad biudzetas yra maisas su neapibreztu pinigu kiekiu ir tipo tu jiem duok is to maiso dideles ismokas, pensijas ir t.t. kaip kitur uzsienyje, bet, kad i ta maisa is kazkur pritraukti pinigu reikia nedaeina
Jeigu sita elementaru desni, kaip 2x2 zmones suvoktu, tikiu, kad viskas tikrai kitaip butu. Zmones balsuotu uz tas partijas, kurios siulytu ne didesnes ismokas, o budus kaip pritraukti daugiau pinigu i biudzeta: investicijos, reformos ir t.t.
Komentuoti:
-
Reikia kazkokio svietimo, kad tai tamsuomenei butu bent suteikti kazkokie minimalus ekonomikos ir finansu supratimo pagrindai, tada zmones i tas visas reformas ir investiciju pritraukima tikrai kitaip ziuretu ir nereiketu jokiu stebuklu. O siuo metu deja yra taip, kad praktiskai visi gyventojai isivaizduoja, kad biudzetas yra maisas su neapibreztu pinigu kiekiu ir tipo tu jiem duok is to maiso dideles ismokas, pensijas ir t.t. kaip kitur uzsienyje, bet, kad i ta maisa is kazkur pritraukti pinigu reikia nedaeinaParašė Lettered Rodyti pranešimąReikia stebuklo.
Jeigu sita elementaru desni, kaip 2x2 zmones suvoktu, tikiu, kad viskas tikrai kitaip butu. Zmones balsuotu uz tas partijas, kurios siulytu ne didesnes ismokas, o budus kaip pritraukti daugiau pinigu i biudzeta: investicijos, reformos ir t.t.
Komentuoti:
-
Reikia stebuklo.Parašė Berliner Rodyti pranešimąĮdomu, ko reikia, kad po kitų Seimo rinkimų mums netektų grįžti prie socialdemokratiškos (arba galima dar pavadinti anti-Estiškos politikos), kuri žlugdo mūsų šalį.
Komentuoti:
-
Pavydu. Apie Estiją kalbama taip, lyg ji jau būtų Skandinavijos dalis. Mums vertėtų labai atidžiai patyrinėti jų sėkmės paslaptį, kol tarp mūsų dar nėra milžiniško atotrūkio. Nors atrodo, kad struktūrinės reformos, kurias jie įvykdė jau seniai tuoj pradės duoti labai labai didelių dividendų ir mes nebeturėsime jokių šansų.Parašė Monteq Rodyti pranešimąVideo pagrinde apie Estiją, jos ekonomiką, bet kontekste (dažniausiai palyginimui) minima ir Lietuva bei Latvija. Malonaus žiūrėjimo
http://www.fdiintelligence.com/Multi...id=63047752001
Taigi, visų pirma valdžią ir iniciatyvą reikia duoti jauniems žmonėms (tokiems kaip dabartinis mūsų Ūkio ministras Kreivys), Estijoje, kiek suprantu, jauni žmonės šalį valdo jau nuo nepriklausomybės laikų. Antra, būtina užtikrinti skaidrumą, efektyvinti valstybės valdymą, diegti naujas technologijas. Trečia, reikia užtikrinti patrauklią mokesčių aplinką verslui (verslo sėkmė - valstybės sėkmė). Ketvirta, atsakingai vykdyti fiskalinę politiką, nešvaistyti pinigų kur nereikia, mažinti valstybės skolą ir kaip stabilumo garantą kuo greičiau įsivesti eurą. Penkta, investuoti į žmones, skatinti verslumą, investuoti į kokybišką mokslą, kalbų mokymąsi.
Kaip matome, mūsiškiai socialdemokratai (ir jų prielipos darbiečiai, socialliberalai ir kitokie), kurie mus valdė skausmingai ilgą laiko tarpą, kryptingai vykdė priešingą politiką visais mano išvardintais punktais (gal tik išskyrus mokesčių politiką, nes mokesčių naštą jie mažino taip neigdami savo ideologinius principus ir parodydami, kad tokių jie neturi).
Įdomu, ko reikia, kad po kitų Seimo rinkimų mums netektų grįžti prie socialdemokratiškos (arba galima dar pavadinti anti-Estiškos politikos), kuri žlugdo mūsų šalį.
Komentuoti:
-
-
Video pagrinde apie Estiją, jos ekonomiką, bet kontekste (dažniausiai palyginimui) minima ir Lietuva bei Latvija. Malonaus žiūrėjimo
http://www.fdiintelligence.com/Multi...id=63047752001
Komentuoti:
-
Turkai galvijų mėsą Lietuvoje pabrangino beveik 50%
Puolę Lietuvoje supirkinėti mėsinius galvijus turkai padėjo per kelis mėnesius kainas padidinti beveik 50%. Teigiama, kad eksportuotojai primiršo net ilgus metus pelningiausia buvusią Rusijos rinką.
"Verslo žinios pirmadienį rašo, kad paskui paaugusią paklausą nuo 3,4 Lt/kg už gyvąjį svorį, kiek mokėta vasaros viduryje, kaina šoktelėjo iki 5 Lt/kg.
„Mano skaičiavimu, iš Lietuvos į Turkiją išvežama iki 80% šalyje užauginamų jaučių. Tai daugiau nei buvo vežama į Rusiją. Jaučių pas mus jau trūksta, juos perkame Latvijoje, kur turime įsteigę kooperatyvą, nes Estija iššluota prieš kelis mėnesius,“ – apie raguotųjų paieškos vargus pasakoja Vidmantas Jonika, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas.
Jis viliasi, kad šis bumas, jei jis užsitęs, atgaivins mūsų šalies gyvulininkystę. Jei ūkininkai pasiliks auginti bulius, ateinančiais metais galvijų pas mus bus daugiau.
Petras Vainoras, skerdyklos UAB „Agaras“ vadovas, sako, kad jau sklinda gandai, jog patys turkai jau rengiasi pas mus ne tik pirkti, bet ir investuoti į gyvulių auginimą. Kiek šie planai realūs, kol kas neaišku.
Komentuoti:
-
Spalį pramonė augo sparčiausiai šiemet
Lietuvos pramonės metinis ir mėnesinis augimas spalį buvo didžiausias per 2010-uosius bei viršijo prognozes.
Šiemet spalį, palyginti su 2009 m. spaliu, pramonės produkcija padidėjo 16,9%. Spalį visa pramonės produkcija sudarė 5,026 mlrd. Lt ir, palyginti su rugsėju, padidėjo 8,1%, skelbia Statistikos departamentas.
„Danske Bank“ analitikai spalį tikėjosi 9,2% metinio pramonės augimo.
(...)
Komentuoti:
Komentuoti: