Ekonomikos naujienos (archyvas)

[index]

Darbo jėgos trūksta, kai juntamai visuomenės daliai ima apsimokėti ne dirbti, o gyventi iš pašalpų. Tuo pačiu žmonės atpranta dirbti, kai socialinė apsauga leidžia išgyventi ir nedirbant.

Pritariu.

kaip pastebėjote, tos šalys, iš kurių ir plūsta imigrantai, nepasižymi socialine apsauga. Taigi...

Toli gražu ne visada. Per didelė socialinė apsauga irgi nėra gerai, nes tuomet iš iš tikro dirbančių žmonių nulupamas paskutinis kailis. Ne veltui kokie Švedai su visomis įmonėmis masiškai persiregistruoja Šveicarijoje ar Liuksemburge. O vienoje daugiausiai imigrantų pritraukiančioje valstybėje kaip JAV, socialinės apsaugos beveik išvis nėra. Socialinė apsauga turi būti labai labai subalansuota.

[Wycka]

Matai, paskui pradeda trūkti darbo jėgos, tuo labiau, kai pas mus žmonės yra labai atpratę dirbti.

Darbo jėgos trūksta, kai juntamai visuomenės daliai ima apsimokėti ne dirbti, o gyventi iš pašalpų. Tuo pačiu žmonės atpranta dirbti, kai socialinė apsauga leidžia išgyventi ir nedirbant. kaip pastebėjote, tos šalys, iš kurių ir plūsta imigrantai, nepasižymi socialine apsauga. Taigi...

[index]

O kas tiems emigrantams neleidžia būti vartotojais jų gimtinėje? Gaminamės čia, eksportuojame į jų šalis, jie vartoja, mes uždirbam. Argi ne idealu?

Matai, paskui pradeda trūkti darbo jėgos, tuo labiau, kai pas mus žmonės yra labai atpratę dirbti.

[index]

Vyriausybe isplatino 100mln vekseliu su metinem palukanom 1.46%. Koks tikslas kazkam skolinti pinigus uz tokias juokingas metines palukanas? Kazko nesuprantu? Beje kaip su saugumu tokiu investiciju, na tarkim valstybes bankroto atvejis (mazai realus) ir tarkim atvejis kai valstybe del kazkokiu priezasciu (tarkim kazkam is valdzios pasimaiso protas) neismoka palukaanu? Asmeniskai as geriau savo pinigus geriau kojinej laikyciau nei uz 1.46% metiniu valstybei skolinciau. Tuo labiau, kad yra pakankamai saugiu investiciju su 3 ar 5% metiniu.

Todėl, kad valstybės obligacijos laikomos praktiškai visiškai saugia investicija (Išskyrus visokias neprognozuojamas valstybes kaip Zimbabvė ar Baltarusija). O demokratinėje valstybėje vienam žmogui pasimaišęs protas įtakos nelabai padarys. Tam ir reikalingos sudėtingos procedūros.

O ir šiaip, valstybės bankrutuoja gana retai, bankai tikrai dažniau.

[Wycka]

Juk gamina ne vien vietos rinkai.

O ar ne paprasčiau automatizuojant gamybą išsiversti be ekonominių imigrantų? Beje, tam, kad išlaikyti tą patį gerbūvį su mažesniu gyventojų skaičiumi nebūtina didinti ar išlaikyti tą patį gamybos lygį. Mažiau eksportuosi — mažiau uždirbsi, tačiau ir gyventojų mažiau, taigi mažiau besidalijančiųjų, taigi pyrago gabalas vienam individui lieka tas pats. Bet čia teoriškai...

Tai, kad ir taip mūsų BVP didžiąją dalį sudaro eksportas. O jei bus imigrantų, bus ir vartotojų. Jiems irgi kažką valgyt ir kažkuo apsirengt reikia.

O kas tiems emigrantams neleidžia būti vartotojais jų gimtinėje? Gaminamės čia, eksportuojame į jų šalis, jie vartoja, mes uždirbam. Argi ne idealu?

[Gator]

Vyriausybe isplatino 100mln vekseliu su metinem palukanom 1.46%. Koks tikslas kazkam skolinti pinigus uz tokias juokingas metines palukanas? Kazko nesuprantu? Beje kaip su saugumu tokiu investiciju, na tarkim valstybes bankroto atvejis (mazai realus) ir tarkim atvejis kai valstybe del kazkokiu priezasciu (tarkim kazkam is valdzios pasimaiso protas) neismoka palukaanu? Asmeniskai as geriau savo pinigus geriau kojinej laikyciau nei uz 1.46% metiniu valstybei skolinciau. Tuo labiau, kad yra pakankamai saugiu investiciju su 3 ar 5% metiniu.

[index]

O tu organizuotum savo gamyba pagal oru prognozes? Ir elgtumeis taip kaip rusai: sudare sutartis su uzsienio partneriais,o kai tik buvo kiek didesne sausra, visiems savo partneriams pasake: eikit sikt ,grudu mes siemet nepardavinesime:-))) Taip ir tu atsakytum savo partneriams: lietaus buvo per mazai ir musu sutartys negalioja:-)

Tai nereikia pult į kraštutinumus. Nebūtina naudot vien lietaus vandenį ir salės energiją. Bet investuojant ilgam laikotarpiui juos išnaudoti ir taip šiek tiek sumažinti sąnaudas, kai kada galbūt verta.

[praeivis]

Beje išduosiu vieną nedidelę paslaptį ... lietaus vanduo nemokamas. Tik kad juo niekas nenori pasinaudoti. O ar tam reikia milžiniškų investicijų ?

O tu organizuotum savo gamyba pagal oru prognozes? Ir elgtumeis taip kaip rusai: sudare sutartis su uzsienio partneriais,o kai tik buvo kiek didesne sausra, visiems savo partneriams pasake: eikit sikt ,grudu mes siemet nepardavinesime:-))) Taip ir tu atsakytum savo partneriams: lietaus buvo per mazai ir musu sutartys negalioja:-)

[Ametistas]

O kam dirbti, jeigu nebebus vartotojų?

Na ir kvailystę pasakei... Juk gamina ne vien vietos rinkai.

[Wycka]

Imigrantai mums būtų puiki alternatyva, jei iš Lietuvos emigruos daug lietuvių ir jie grįžti jau nenorės. Nebus kam dirbti.

O kam dirbti, jeigu nebebus vartotojų?

[praeivis]

O į sankcijas galime ir nusispjauti, jei gerai su Rusija sudraugausime. Mes turime iš ko rinktis: iš vieno pakraščio – ES, iš kurios jokios apčiuopiamos naudos nejaučiu, iš kitos – Rusija su savo bekraštėmis rinkomis. .

Sitie tavo draugai dar tik pries 20 metu cia vazinejo su savo tankais ir i tave saude. Ir is vis nesenai irode tokia pacia draugyste ir Gruzijai. O savo rinkas ji labai sekmingai nuo taves uzdaro.prisimink ir padidintus muitus ivairiais pretekstais ir aplamai draudimais importuoti mesa ir kitus produkus. Kad neuzsimirstum rusija laikas nuo laiko tau tai pademonstruoja.
Ir uz energetinius savo resursus ji ima is taves didziausia kaina nei is kitu ES saliu , ir dujotiekius savo ''remontuoti'' pradeda ziema, kad aiskiau tai pajaustum ir t.t.
Pas tave tiesiog kazkoks vergo kompleksas,kad be rusu tu atseit prazusi, nors is tikro jie kiekviena miela proga nepraleidzia is taves pasitycioti.

[index]

Pats – humanitaras? Tada mums sunku diskutuoti, jei nesi daręs kursinių projektų, kurių viena esmių – ekonominis pagrindimas.

Ne humanitaras, o ekonomistas (Tiksliau finansininkas ), ir matau, kad pramonės era nueina. Aš pats į gamybines įmones tikrai vengiu investuoti. Kad ir su kokia pigia elektra gamyba vakaruose niekada nebus pigesnė negu kokiame Bangladeše. Mūsų ateitis yra paslaugos ir inovacijos, kurioms elektros fontanų nereikia. Kaip pavyzdys dvi farmacijos įmonės: mūsų "Sanitas" pats gaminantis vaistus ir turintis vos apie 20 proc. grynąjį pelningumą ir amerikiečių "Merk", kurios jis sukasi apie 70 proc. (įmonė pati vaistų beveik negamina, tik kuria ir parduoda patentus).

Dėl darbo našumo. Įmonės cecho pertvarkymas, kad našiai dirbti, atsiėjo 1,5 mln litų. Staklės gelžbetoninių šulinių žiedų per dieną gali prištampuoti tiek, kad per 3 mėnesius neparduosi. Pardavimui reikiamą kiekį galima pagaminti ir pigia įranga, kainuojančia maždaug 30 tūkst. litų, bet ji nenaši ir reikalauja daugiau rankų darbo. Jei Lietuvoje pasirinksi įrangą už 1,5 mln litų, garantuotai „užsilenksi“, bet jei už 30 tūkts. lt, tai nebus dar taip skaudu, o gal net ir sunkmetį išlauksi po truputį gamindamas ir pardavinėdamas.

Apie našumą kalbėjau apie tai, kad valstybei verta persiorientuoti prie našesnių, didesnės pridėtinės vertės verslo šakų. Ir netgi toje pačioje šulinių gamyboje nebūtinai reikia didesnio įrenginio, kuris gamins daugiau. Gal kaiptik reikia mažesnio, taupesnio įrenginio, kuris atliks dabartinio darbą ir reikalaus daug mažiau darbo jėgos.

Praktiškai visų studentų išvados kursiniuose darbuose, susijusiuose su pramoninių įmonių veiklos tyrimu, būna „taupyti elektrą ir vandenį“. Tai – bet kokios gamybos ir ekonominės veiklos pagrindas. Žmonės murzini, prasmirdę, nesiprausę, su neišdžiovinaitis batais ir rūbais nedirbs. Taip pat reikalingas apšvietimas cechų viduje ir lauke (pvz., kad ir geležinkelio stoties) dieną ir naktį, visokie veikiantys elektros įrenginiai, kurių net nematai (kondicionieriai, šildytuvai, pvz., Maximoje, antru atveju visas maistas prašvinks, elektrokrautuvai).

Tai, galbūt, reikia diegti naujesnes, energiją taupančias technologijas (Žinau pavyzdžių kai nemažai valstybinių įstaigų ir įmonių vis dar naudoja kaitrines lempas. Taip pat dažnai galima sumažinti veiklos sąnaudas. Ypač didelės jos būna senose pramonės įmonėse. Kam kokiam Vilniaus "vingiui" iki bankroto gaminusiam tik ventiliatorius, rozetes ir kitas smuklmenas buvo reikalingas daugiaaukštis administracinis pastatas. Tas pats su Alytaus "tekstile". Kažkaip įmonės išgyvena ir valstybėse, kur elektros kainos gerokai didesnės.

Kaip įsivaizduoji inovacijas be techninių priemonių, kuriuos dauguma sudaro mechanizmai, veikiantys elektros energijos pagrindu?

Vat taip, kad įrengimai produktui kurti elektrą naudos, bet tikrai ne tiek daug. O gaminti jų patiems gal visai ir neapsimoka, kai yra valstybės su tiek pigia elektra, tiek pigia darbo jėga.

Aš toli gražu neteigiu, kad pigi elektra yra blogai, bet abejoju ar verta dėl to statyti atominę elektrinę ar tuo labiau investuoti į nepatikimos (Ir su nelabai stabiliu prezidentu ) šalies kaip Baltarusijos, elektrinę.

[Ametistas]

ES žlugs. Tiek jai čia ir beliko, jei neįvyks esminių pokyčių. Jei jos mes atsisakysime pirmieji, būsime „wineriai“. O į sankcijas galime ir nusispjauti, jei gerai su Rusija sudraugausime. Mes turime iš ko rinktis: iš vieno pakraščio – ES, iš kurios jokios apčiuopiamos naudos nejaučiu, iš kitos – Rusija su savo bekraštėmis rinkomis. Bet kokiu atveju, veik ne 10 metų būdami ES sudėtyje, gyvename kai rusai – nuskurdę, „išbuožinti“, be darbų ir pajamų, negalintys susimokėti už elektrą ir degalus.
Lietuvoje niekas nepasikeitė. Viskas eina į blogąją pusę. Laikas nusiimti rožinius akinius.

Sakyčiau, laikas nusiimti juodus akinius.
Jei ne ES, būtume dar didesnėje duobėje. Gerėja reikalai žmogaus teisių klausimais, liberalėja aplinka, esame žinomesni, atviresni rinkai.
ES šelpia daugeliui ūkio objektų, o tai labai naudinga mūsų verslui ir žemės ūkinio veiklai.
ES finansuoja įvairius projektus, o Lietuvos valdžia, ES akiratyje, priversta būti atsakingesnė.

Rusijoje rinkos galimybių irgi daug, bet nėra įvairovės, o apie visuomenę ir požiūrį į žmogų išvis nėra ką ir kalbėt...

Beje, jei jau sakai, kad ES naudos neduoda, tai kodėl įsidėjęs ES vėliavą prie avataro?

[tricky_kid]

Dėl darbo našumo. Įmonės cecho pertvarkymas, kad našiai dirbti, atsiėjo 1,5 mln litų. Staklės gelžbetoninių šulinių žiedų per dieną gali prištampuoti tiek, kad per 3 mėnesius neparduosi. Pardavimui reikiamą kiekį galima pagaminti ir pigia įranga, kainuojančia maždaug 30 tūkst. litų, bet ji nenaši ir reikalauja daugiau rankų darbo. Jei Lietuvoje pasirinksi įrangą už 1,5 mln litų, garantuotai „užsilenksi“, bet jei už 30 tūkts. lt, tai nebus dar taip skaudu, o gal net ir sunkmetį išlauksi po truputį gamindamas ir pardavinėdamas.

Tai vadinama labai prasta investicija. Beje darbo našumui nebūtina nauja įranga užtenka optimizuoti patį darbo procesą ir išnaudoti pilnai esamus pajėgumus, kad žmonės nekrapštytų šiknos vietoj to kad kažką darytų.

Beje išduosiu vieną nedidelę paslaptį ... lietaus vanduo nemokamas. Tik kad juo niekas nenori pasinaudoti. O ar tam reikia milžiniškų investicijų ?

[Combat]

Tikrai neverta. Tada tik susilauktume ES sankcijų, kurių poveikis ekonomikai būtų tragiškas. Jau dabar lėšos perskirstomos per ES sudaro gerą ketvirtadalį mūsų biudžeto.

ES turi suprasti, kad mums – ne „pyragai“, supratingai atsižvelgti į pigios nuosavos elektros energijos poreikį, o ne vien tik iš išdidžių pozicijų žiūrėti į kažkokią Lietuvą; Lietuva taip ir neišmokino ES žiūrėti į ją pagarbiai.

ES žlugs. Tiek jai čia ir beliko, jei neįvyks esminių pokyčių. Jei jos mes atsisakysime pirmieji, būsime „wineriai“. O į sankcijas galime ir nusispjauti, jei gerai su Rusija sudraugausime. Mes turime iš ko rinktis: iš vieno pakraščio – ES, iš kurios jokios apčiuopiamos naudos nejaučiu, iš kitos – Rusija su savo bekraštėmis rinkomis. Bet kokiu atveju, veik ne 10 metų būdami ES sudėtyje, gyvename kai rusai – nuskurdę, „išbuožinti“, be darbų ir pajamų, negalintys susimokėti už elektrą ir degalus.
Lietuvoje niekas nepasikeitė. Viskas eina į blogąją pusę. Laikas nusiimti rožinius akinius.

Vat ir ne. Elektra tikrai nėra gyvybiškai svarbi ekonomikai, ypač kai sunkiosios pramonės išsivyčiusios valstybės greit atsisako. Svarbiausia yra inovacijos ir darbo našumas. Energijos sąnaudos produkcijos savikainai tuomet tampa beveik nereikšmingos.

Pats – humanitaras? Tada mums sunku diskutuoti, jei nesi daręs kursinių projektų, kurių viena esmių – ekonominis pagrindimas.

Dėl darbo našumo. Įmonės cecho pertvarkymas, kad našiai dirbti, atsiėjo 1,5 mln litų. Staklės gelžbetoninių šulinių žiedų per dieną gali prištampuoti tiek, kad per 3 mėnesius neparduosi. Pardavimui reikiamą kiekį galima pagaminti ir pigia įranga, kainuojančia maždaug 30 tūkst. litų, bet ji nenaši ir reikalauja daugiau rankų darbo. Jei Lietuvoje pasirinksi įrangą už 1,5 mln litų, garantuotai „užsilenksi“, bet jei už 30 tūkts. lt, tai nebus dar taip skaudu, o gal net ir sunkmetį išlauksi po truputį gamindamas ir pardavinėdamas.

Praktiškai visų studentų išvados kursiniuose darbuose, susijusiuose su pramoninių įmonių veiklos tyrimu, būna „taupyti elektrą ir vandenį“. Tai – bet kokios gamybos ir ekonominės veiklos pagrindas. Žmonės murzini, prasmirdę, nesiprausę, su neišdžiovinaitis batais ir rūbais nedirbs. Taip pat reikalingas apšvietimas cechų viduje ir lauke (pvz., kad ir geležinkelio stoties) dieną ir naktį, visokie veikiantys elektros įrenginiai, kurių net nematai (kondicionieriai, šildytuvai, pvz., Maximoje, antru atveju visas maistas prašvinks, elektrokrautuvai).

Kaip įsivaizduoji inovacijas be techninių priemonių, kuriuos dauguma sudaro mechanizmai, veikiantys elektros energijos pagrindu?

Be pigios elektros energijos Lietuva – mirusi.

[Wycka]

Dyzelinas Lietuvoje turėtų išlikti vienas pigiausių Vidurio Europoje

Lietuvoje dyzelinas turėtų išlikti vienas pigiausių tarp Vidurio ir Vakarų Europos valstybių ir tuomet, kai nuo 2011 metų sausio 1 dienos Lietuvoje akcizų tarifas dyzeliui bus padidintas 10 proc. iki 1043 litų už 1 tūkst. litrų.
“Gerai, kad akcizų tarifai nebuvo pakelti dar labiau. Lietuvoje dyzelino kainos išliks konkurencingos ir po šio pakėlimo, nes akcizus šiai degalų rūšiai nuo kitų metų didina ir Lenkija su Estija”, — sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius.
Vežėjų asociacijos “Linava” laikinasis generalinis sekretorius transporto politikai Algirdas Baranauskas prognozuoja, kad dyzelino kainos degalinėse po pakėlimo išaugs 7-12 centų. Degalų sąnaudos sudaro 40 proc. vežėjų sąnaudų, todėl dyzelinui pabrangus 12 centų (4 proc.) vežėjų sąnaudos turėtų išaugti apie 1,5 procento.
“Pakėlus dyzelino mokesčius, transportavimo kainos paprastai kyla po truputį, nes įmonės su vežėjais dirba pagal ilgalaikes sutartis”, – teigė A.Baranauskas. Anot “Linavos” atstovų, skaudžiausiai šį pokytį pajus vidaus rinkoje dirbantys vežėjai, kurie sudaro apie dešimtadalį visų šalies kelių transportininkų.
2009 metais mokesčiai dyzelinui buvo padidinti gerokai daugiau nei jie bus pakelti nuo 2011-ųjų pradžios, tačiau vėliau valdžia grąžino iki drastiško pakėlimo galiojusius dyzelino mokesčius. Aukštų akcizų laikotarpiu Lenkijoje dyzelinas buvo vidutiniškai 12 centų pigesnis nei Lietuvoje. Prie kainų skirtumo prisidėjo ir tuometinis zloto nuvertėjimas lito atžvilgiu.
Dabar dyzelino akcizai Lietuvoje atitinka mažiausius leidžiamus, o benzino akcizai mažiausius leidžiamus viršija 21 procentu.
“Benzino rinka, priešingai nei dyzelino, traukiasi, tačiau Finansų ministerija nesileidžia į kalbas dėl akcizo benzinui mažinimo”, – sakė L.Vosylius.

[Edvard]

Vakar teko paziureti filma "Wall Street: Money never sleeps". Rekomenduoju visiem tiem, kurie dar nesupranta kodel kilo ekonomine krize

Pažiuresim, pažiuresim............

[taspac]

Vakar teko paziureti filma "Wall Street: Money never sleeps". Rekomenduoju visiem tiem, kurie dar nesupranta kodel kilo ekonomine krize

[Raptor]

Jau kitų metų viduryje Lietuvoje gali trūkti darbuotojų

Kitų metų viduryje arba 2012 m. Lietuvoje vėl bus darbo rinkos krizė, nes darbo vietų bus, o darbuotojų – nelabai, prognozuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės mokymų programų vadovas, konsultantas dr. Arvydas Būta. Jo nuomone, atlyginimai į buvusį lygį galėtų sugrįžti per porą metų

Tikekimes taip ir bus

[Wycka]

Štai ką reiškia finansinė drausmė

Estai kronas jau keičia į eurus

Nuo šio trečiadienio Estijos gyventojai jau gali pasikeisti kronas į eurus. Nors oficiliai euras bus įvestas tik nuo kitų metų, bet šalies vyriausybė ir centrinis bankas nusprendė, kad estams bus patogau pradėti keitimą anksčiau. Atsiskaityti kronomis dar bus galima iki sausio 14-osios.
Finansinių sunkumų patiriančios euro zonos senbuvės teigiamai įvertinos Estijos pastangas. Sprendimas priimti Estiją į euro zoną, tai rimtas signalas visoms ES narėms, kad politika orientuota į tvarų stabilumą atneša konkrečių rezultatų.
Paskutinė prie 16-os narių euro zonos 2009 metų pradžioje prisijungė Slovakija. Estija taps 17-ta euro zonos šalimi. Kitų ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, perspektyvos prisijungti prie monetarinės sąjungos tebėra gana miglotos.