LT-LV. Apie latvius be stereotipų

[Mørtã]

Aš apie Klaipėdos-Liepojos bendradarbiavimą.
Klaipėdos-Liepojos bendradarbiavimas būtų naudingas abiems pusėms jei būtų nauda. Mes jiems nieko naudingo pasiūlyti negalim. Priėjimas prie Kuršių Nerijos, Jūrų Muziejaus - Delfinariumo ir pačios Klaipėdos - čia ne nauda, toki priejimą jie ir dabar turi. Musu interesas ten - jų uostas.

[ValdasJ]

Čia klausimas apie Lietuvos-Latvijos ar Klaipėdos-Liepojos bendradarbiavimą?

Klaipėdos-Liepojos bendradarbiavimas būtų naudingas abiems pusėms. Ne paslaptis, kad tiek Klaipėda Lietuvoj tiek Liepoja Latvijoj yra periferija. Sutvarkius infrastruktūrą regionas galėtų tapti gerokai patrauklesnis. Didžiulis pajūrio gabalas nuo LT-LV pasienio iki Liepojos yra praktiškai laukinis, o mes pastoviai raudam, kad pajūrio turim labai mažai todėl nieko statyti ten negalima. Iš kitos pusės Liepoja gautų greitesnį ir patogesnį priėjimą prie Kuršių Nerijos, Jūrų Muziejaus - Delfinariumo ir pačios Klaipėdos, kuri Liepojai yra artimiausias didesnis miestas (kaip ir Liepoja Klaipėdai). Čia tik kelios mintys atėjusios į galvą.

[Mørtã]

Turi buti bendri interesai. Ką mes galim pasiūlyti jiems ir ką jie mums? Va toks klausimas turi buti.

[ValdasJ]

Nemanau, kad būtina kurti kažkokią bendrą valstybę su latviais norint sustiprinti Klaipėdos ir Liepojos ryšius.

[Romas]

/\ Įdomi ta diskusija 'kas būtų, jeigu būtų"...

[Aleksas666]

Kolkas kurti bendrą valstybę su Latviją būtų kvaila, ir aš prieštaraučiau tokiam veiksniui, nebent kurti federatyvynę valstybę, kurioje Lietuva bei Latvija turėtų bendras valdas, tačiau atskirtas ekonomikas, kurios būtų vidaus verslo varyklis, kuris skatintų plėstis ir išorės verslą. O beto toks veiksnys skatintų vidaus konfliktus, kuriuos įtakotų politinės pažiūros, įtakingesnio miesto varžybos ir pan.

[Mørtã]

Tokia buvo istorinių procesų eiga. Į lietuvių tautą, kadangi jie vieninteliai sugebėjo sukurti stiprią valstybę, ....

Kiekviena tauta turi savo istorija ir toli nevisada jos sutampa... ypač kaimynų!

[Bartas1]

Realiai Latvija ir turėjo būti Lietuvos dalis, bekuriant baltų valstybę, tik kad įsikišo vokiečiai XIII a. ir sugadino reikalus vienijant baltų žemes.

Kalbi kaip koks lenkas apie Lietuvą

Tokia buvo istorinių procesų eiga. Į lietuvių tautą, kadangi jie vieninteliai sugebėjo sukurti stiprią valstybę, įsiliejo daugelis giminingų baltų genčių. Ir jei ne ordinas, tokios panbaltistinės tendencijos būtų galėję realizuotis.

[artexs]

Realiai Latvija ir turėjo būti Lietuvos dalis, bekuriant baltų valstybę, tik kad įsikišo vokiečiai XIII a. ir sugadino reikalus vienijant baltų žemes.

Kalbi kaip koks lenkas apie Lietuvą

[Depeche]

Realiai Latvija ir turėjo būti Lietuvos dalis, bekuriant baltų valstybę, tik kad įsikišo vokiečiai XIII a. ir sugadino reikalus vienijant baltų žemes.

[Mørtã]

O pasižiūrėjus geografiškai - Pakruojis.

[Magician]

O pasižiūrėjus į realiąją pusę - Ryga.

[Egiuxz]

Tai savaime suprantama, kad Vilnius

[artexs]

Būtų mano valia, Lietuvą ir Latviją padaryčiau viena valstybe

O kas būtų bendros valstybės sostinė?

[Egiuxz]

Būtų mano valia, Lietuvą ir Latviją padaryčiau viena valstybe

[ValdasJ]

Iš Zatlero apsilankymo Klaipėdoje:

Kaimynų prezidento Klaipėda nenuvylė

"Klaipėdą pasirinkau, nes turiu tam priežasčių: tai besivystantis miestas labai arti bendros mūsų sienos. Vakarinę Baltijos pakrantę regiu kaip vientisą ekonominį regioną; tai reiškia, kad bendradarbiavimas tarp Klaipėdos, Liepojos, galbūt - ir Ventspilio yra labai svarbi artimos ateities tema", - sakė V. Zatleras.

[Romas]

ELTA 2011 m. vasario 10 d., ketvirtadienis

V.Zatleras: iškilus pavojui per šimtąją sekundės dalį pasaulis pamatytų mūsų vienybę

(...)"Vienybę visada patikrina koks nors pavojus, ir manau, kad kiekvienas Latvijoje, Lietuvoje ar Estijoje - visiškai įsitikinęs, kad jeigu mūsų šalims kiltų pavojus, tai mes per šimtąją sekundės dalį pademonstruotume visam pasauliui savo labai griežtą vieningumą", - sakė V. Zatleras per bendrą spaudos konferenciją su Prezidente D.Grybauskaite ketvirtadienį.

Abu valstybių vadovai dėstė, kad kintant sąlygoms vienybės išraiška negali nekisti. Anksčiau drauge kovojusios prieš agresiją, dabar erdvę vienybei išreikšti randa tarptautinėse organizacijose, kurių narės yra abi šalys, bendruose projektuose, interesų derinime.
"Prieš 20 metų vienijomės, kad galėtume kovoti ne tik dėl išgyvenimo, bet ir kovoti prieš karinę agresiją. Vienybė buvo vienokia. Dabar, po 20 metų, esame suvienyti, nes esame ir Europos Sąjungos, ir NATO nariai.
Kiekvienas istorinis periodas reikalauja naujos vienybės kokybės ir kiekvieną kartą kiekvienais metais ji bus kitokia, tokia, kokios reikės mūsų šalims. Politinė, moralinė, kultūrinė vienybė išliks, o jos formos, be abejo, keisis. Todėl dairytis ir grįžti į tas vienybės formas, kurios buvo prieš 20 metų, tikrai beprasmiška ir tai nerealu", - sakė D. Grybauskaitė.

"Visada bus skirtumų, turėsime savo interesų, tačiau demonstruosime savo galimybę bendradarbiauti ekonominiuose projektuose, savo šalių ir tautų labui. Tai rodysime pasauliui ir pasaulis mus gerbs. Mes turime būti vieningi tada, kai esame laisvi, turime būti vieningi ir kai turime daug pasirinkimų, turime suvokti tuos ryšius, kuriuos įgijome per 20 metų", - sakė V. Zatleras.
(...)

http://politika.atn.lt/straipsnis/73...u-musu-vienybe

[praeivis]

Arvydo Juozaičio mintys lietuvių-latvių santykių tema:

Lietuva-Latvija: paskutinis šansas
Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)

Juozaitis tikrai ne tas zmogus i kuti reiketu lygiuotis. Eilinis reksnys ir populistas, taip pat ir ganetinai pokvailis...

[oranger]

Tas supratimas gali būti ir klaidingas. Drusku latviškai anaiptol ne druską reiškia, kaip ir latviai juokiasi, kad pas mus "ledai" ir mes ledą valgom, o pas juos "saldainiai"- "saldejumi" ir t.t.

Oi, vėlu, einu miegoti ( latviai eitų tik gulėti, nemiega anie).

Aš kalbėjau apie konteksto supratimą, o ne apie atskirų žodžių reikšmes.

[justs]

Arvydo Juozaičio mintys lietuvių-latvių santykių tema:

Lietuva-Latvija: paskutinis šansas
Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)

Super straipsniai. Tikrai privertė susimastyti, kodėl tiek metų vykdoma tokia politika.