Lietuvių kalba

[ttttt]

Tada rusai ir suprato, kad galima nesimokyt lietuvių kalbos, o po sssro žlugimo, po 1991 metų, suprato, kad reikės mokytis, išsigando ir išmoko.
Galima nekreipt dėmesio į tai, kad kai kurie pensininkai ir numirė neišmokę.

Tai kad kaip tik nieko jie neišmoko (na nebent vertinat tą labai prastą kalbos lygį ir dar su baisiu akcentu kaip "išmoko"), išmoko jų vaikai ir anūkai. Vat šitoje kartoje dauguma išmoko labai gerai, dabar jau dažnai iš kalbos neatskirsi 25-30 metų lietuvio nuo ruso ar baltarusio, ypač jeigu jie turi bent bakalauro diplomą.

[VLR]

Lenkija integracija vykdo per lenkų kalbą. Lietuvą per rusų kalbą.

Lenkai (daugiausia) slaviškai kalbančių imigrantų integraciją gali vykdyti per lenkų kalba, nes imigrantai ją lengvai išmoksta, o Lenkija yra didelė šalis su daug lenkiškos kultūros, visaverte TV produkcija ir kt. didelės šalies dalykais. Lietuva, tuo tarpu, yra nykštukinė šalis, su sunkiai išmokstama kalba ir mažai vietinės kultūrinės produkcijos. Visų imigrantų vaikai išmoks lietuviškai bet kokiu atveju, bet dėl ką tik atvažiavusiųjų (ypač nekvalifikuotų) dabar turime du variantus:

1. Meluoti sau, kad sugebėsime padaryti integraciją per lietuvių kalbą ir stebėtis, kodėl ji vyksta per rusų kalbą, o srautai plūsta būtent iš rusakalbės erdvės
2. Daryti integraciją per anglų kalbą (kaip tai jau vyksta Lietuvos IT įmonėse) ir daryti atitinkamus sprendimus imigrantų srautų pasirinkime

Kuri iš šių taktikų yra geresnė nacionalinio saugumo ir kultūros klausimu, manau, sakyti nereikia. Juolab, kad tie patys slaviškai kalbantys imigrantai (ypač jaunesni) neretai kalba angliškai ir gali puikiai prisiderinti prie tokios politikos. Jei važiuoji dirbti į Amsterdamą, niekas nesitiki, kad mokėsi olandiškai, tačiau angliškai turi kalbėti puikiai, nes tai yra defaultinė kalba visur: nuo bankų ir IT įmonių iki restoranų virtuvių ir statybų aikštelių. Vilniuje dabar turime du lygius: labiau kvalifikuotuose darbuose integracija vyksta per anglų kalbą, o mažiau - per rusų ir tai yra problema, kurią reikia pradėti spręsti.

[John]

O kokia kalba integraciją vykdo Suomija, Švedija, Danija, Norvegija? T.y. sąlyginai nedidelės šalys, kurios dydžiu artimesnės Lietuvai, nei Lenkijai?

[mantasm]

Bent kiek tenka pasikalbėti su gyvenusiais ar gyvenančiais Norvegijoje - auksinė taisyklė norint gyvent kaip žmogui yra bent minimaliai pramokt kalbos ir bendraut su vietiniais. Ir darželiai/mokyklos yra norvegiškai, o ne kitom kalbom, nes nu ką čia integruosi į nykštukinę valstybę.

Nacionalinio saugumo ir kultūros klausimu geriausia yra bandyti integruoti per lietuvių kalbą.

Su integravimu per anglų kalbą (kaip ir per rusų) tik laikinai sprendžiam darbo jėgos klausimą. Bet integracija į vietinį gyvenimą ir jo realijas nelabai vyksta. Geriausiu atveju bus burbulas kuris neįtakos valstybės gyvenimu. Blogiausiu atveju bus trintis. Sakykim kokiu Rusijos klausimu. Ar vatiniai rusakalbiai, ar kokie anglakalbiai pakistaniečiai ar eritrėjiečiai - ir vieni, ir kiti nelabai supras vietinių požiūrį.

[VLR]

Ir darželiai/mokyklos yra norvegiškai, o ne kitom kalbom, nes nu ką čia integruosi į nykštukinę valstybę.

Darželiai ir mokyklos, aišku, turi likti lietuviški. Tačiau tikėtis, kad keliems metams į Lietuvą atvažiavęs turkas statybų aikštelėje kalbėsis su keliems metams į Lietuvą atvažiavusiu baltarusiu lietuviškai yra naivu. Jie kalbėsis arba rusiškai, arba angliškai. Dabar jie kalbasi rusiškai. Ne vienas turkas, libanietis ar pan. Vilniuje išmoksta rusiškai prieš išmokdamas lietuviškai - paklauskite dirbančiųjų statybose. Nusistatyti tikslą, kad visi laikinai atvažiavę turi išmokti lietuviškai yra realybės ignoravimas, kuris tik pratęs tokį status quo. Laikinai (ar neaišku kuriam laikui) atvažiavusiųjų darbo kalba statybų aikštelėse, fūrų stovėjimo vietose ir pan. turi būti anglų, nes kitu atveju tokia kalba liks rusų.

[manometras]

O kokia kalba integraciją vykdo Suomija, Švedija, Danija, Norvegija? T.y. sąlyginai nedidelės šalys, kurios dydžiu artimesnės Lietuvai, nei Lenkijai?

Aišku, kad savo kalba (norvegų / švedų / suomių). Bet jie ją vykdo.
Visi pabėgėliai, imigrantai nemokamai siunčiami į suaugusiųjų (trumpesniam laikui – 1–3 metams) arba atitinkamas vaikų mokyklas ir mokomi kalbos bei kultūros per bendravimą ir mokymąsi su vietiniais. Visi, išskyrus gal kai kuriuos nepagautus elgetautojus, pramoksta. Ir neturi jokių minčių, kad čia jiems viską privalo duoti jų kalba. Nors, jei ir kol tikrai reikia, žmogui į teismą, į ligoninę, į kalėjimą, į darželį ar mokyklą kviečiami jo gimtakalbiai vertėjai.

[mantasm]

Darželiai ir mokyklos, aišku, turi likti lietuviški. Tačiau tikėtis, kad keliems metams į Lietuvą atvažiavęs turkas statybų aikštelėje kalbėsis su keliems metams į Lietuvą atvažiavusiu baltarusiu lietuviškai yra naivu. Jie kalbėsis arba rusiškai, arba angliškai. Dabar jie kalbasi rusiškai. Ne vienas turkas, libanietis ar pan. Vilniuje išmoksta rusiškai prieš išmokdamas lietuviškai - paklauskite dirbančiųjų statybose. Nusistatyti tikslą, kad visi laikinai atvažiavę turi išmokti lietuviškai yra realybės ignoravimas, kuris tik pratęs tokį status quo.

Jei išmoko rusiškai, gali išmokt ir lietuviškai.

Realybės nereikia ignoruoti. Reikia užsiimti jos analize, keitimu ir problemų sprendimu. Tik dėl įsisenėjusio vietinių rusakalbių neintegravimo ir turim problemą su libaniečiais ar turkais. Jei nebūtų pirmo impulso - sėkmingai išmoktų lietuviškai.

[manometras]

Darželiai ir mokyklos, aišku, turi likti lietuviški. Tačiau tikėtis, kad keliems metams į Lietuvą atvažiavęs turkas statybų aikštelėje kalbėsis su keliems metams į Lietuvą atvažiavusiu baltarusiu lietuviškai yra naivu. Jie kalbėsis arba rusiškai, arba angliškai. Dabar jie kalbasi rusiškai. Ne vienas turkas, libanietis ar pan. Vilniuje išmoksta rusiškai prieš išmokdamas lietuviškai - paklauskite dirbančiųjų statybose. Nusistatyti tikslą, kad visi laikinai atvažiavę turi išmokti lietuviškai yra realybės ignoravimas, kuris tik pratęs tokį status quo. Laikinai (ar neaišku kuriam laikui) atvažiavusiųjų darbo kalba statybų aikštelėse, fūrų stovėjimo vietose ir pan. turi būti anglų, nes kitu atveju tokia kalba liks rusų.

Laikinai? Jie atvažiuoja, pasako, mes čia metams, ir po metų yra išmetami??

[VLR]

Tik dėl įsisenėjusio vietinių rusakalbių neintegravimo ir turim problemą su libaniečiais ar turkais.

Sovietinių rusakalbių neintegravimo problemų statybų aikštelėse, praktiškai, nebėra. Jų vaikai visi puikiai kalba lietuviškai - neretai jų neatskirsi nuo vietinių. Problemą atveža slaviškai kalbantys imigrantai, kuriems jokių anglų kalbos reikalavimų nėra, tad jie moka tik rusiškai. Kadangi dauguma vietinių kalba rusiškai, rusų kalba statybų aikštelėse, tarp sunkvežimių vairuotojų ir pan. tampa pagrindine. Dėl to neretas jaunesnis vietinis statybose yra priverstas mokytis rusų kalbos, o ne atvirkščiai. Kokioje Olandijoje jis mokytųsi angliškai. Ar būtų geriau, kad visi mokytųsi lietuviškai? Aišku, kad taip. Ar taip bus? Tikrai ne. Sėkmės bandant tai įgyvendinti, būtinai praneškite, kaip sekasi.

[mantasm]

Sovietinių rusakalbių neintegravimo problemų statybų aikštelėse, praktiškai, nebėra. Jų vaikai visi puikiai kalba lietuviškai - neretai jų neatskirsi nuo vietinių. Problemą atveža slaviškai kalbantys imigrantai, kuriems jokių anglų kalbos reikalavimų nėra, tad jie moka tik rusiškai. Kadangi dauguma vietinių kalba rusiškai, rusų kalba statybų aikštelėse, tarp sunkvežimių vairuotojų ir pan. tampa pagrindine. Dėl to neretas jaunesnis vietinis statybose yra priverstas mokytis rusų kalbos, o ne atvirkščiai. Kokioje Olandijoje jis mokytųsi angliškai. Ar būtų geriau, kad visi mokytųsi lietuviškai? Aišku, kad taip. Ar taip bus? Tikrai ne. Sėkmės bandant tai įgyvendinti, būtinai praneškite, kaip sekasi.

Nebūtų pirminės problemos su neintegruotais sovietiniais rusakalbiais - vėlesniai atvykėliai būtų imliau mokęsi lietuvių kalbos.

Su tamstos požiūriu aišku, kad nieko nesigautų.

[VLR]

Nebūtų pirminės problemos su neintegruotais sovietiniais rusakalbiais - vėlesniai atvykėliai būtų imliau mokęsi lietuvių kalbos.

Su tamstos požiūriu aišku, kad nieko nesigautų.

Su tamstos požiūriu ir 'wishful thinking' nekvalifikuotose darbovietėse toliau dominuos rusų kalba.

[Aleksio]

Nebūtų pirminės problemos su neintegruotais sovietiniais rusakalbiais - vėlesniai atvykėliai būtų imliau mokęsi lietuvių kalbos.

Tu esi bukagalvis vatnikas. Rusai dar 1992 privalėjo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.

[mantasm]

Su tamstos požiūriu ir 'wishful thinking' nekvalifikuotose darbovietėse toliau dominuos rusų kalba.

Tamstos planui lygiai taip pat pirmiausią reikia išraut įsisenėjusią rusų kalbą. O tada jau koks skirtumas ką sėt į tuščią vietą.

[manometras]

Su tamstos požiūriu ir 'wishful thinking' nekvalifikuotose darbovietėse toliau dominuos rusų kalba.

Ne su jo požiūriu, o su pataikūnų rusakalbiams požiūriu.
Su tuo, kad statybose dirba daugiausia tie vietiniai ir imigrantai, kurių namų ir buitinė kasdienė kalba yra rusų, nieko nepadarysi jokiais formaliais būdais.
Bet yra gyvenimas ir po tų nekvalifikuotų darbų. Jeigu žmonės ruošiasi gyventi, o ne tik truputį pagastarbaitinti Lietuvoje, jie turi turėti kur mokytis lietuvių kalbos.

[VLR]

Tamstos planui lygiai taip pat pirmiausią reikia išraut įsisenėjusią rusų kalbą. O tada jau koks skirtumas ką sėt į tuščią vietą.

Didelė dalis pasaulio jaunesnių žmonių (įskaitant Lietuvos rusakalbius) bent kažkiek kalba angliškai. Tereikia paskatinti imigraciją, kalbančią angliškai (kad ir iš tų pačių slaviškų šalių, prašant sertifikatų su prašymais vizai), parinkti kelias darbuotojų importo šalis, kur rusų kalba nėra kalbama bei pasikalbėti su statybų ir transporto kompanijomis komunikuojant prioritetus, ir situacija lėtai bet užtikrintai pradės keistis į gerą. Kas tikrai nepakeis situacijos į gerą yra naivus tikėjimas, kad neaišku kuriam laikui atskridęs ukrainietis, kuris nuo pirmos dienos turi būti produktyvus darbe, staiga iš karto pradės kalbėti lietuviškai. Lietuvių kalbos mokymai ir integracija skirti tiems, kurie čia nuspręs pasilikti ilgiau - jiems net reikia tą kalbą mokėti, norint gauti ilgalaikį leidimą gyventi. Didelė dalis (greičiausiai net dauguma) čia gyventi nepasiliks. O mažoje, nuo užsienio darbuotojų priklausomoje šalyje visada bus de facto antra kalba darbovietėse - Lietuvos atveju tik klausimas ar ji bus anglų, ar rusų.

[manometras]

Didelė dalis pasaulio jaunesnių žmonių (įskaitant Lietuvos rusakalbius) bent kažkiek kalba angliškai. Tereikia paskatinti imigraciją, kalbančią angliškai (kad ir iš tų pačių slaviškų šalių, prašant sertifikatų su prašymais vizai), parinkti kelias darbuotojų importo šalis, kur rusų kalba nėra kalbama bei pasikalbėti su statybų ir transporto kompanijomis komunikuojant prioritetus, ir situacija lėtai bet užtikrintai pradės keistis į gerą. Kas tikrai nepakeis situacijos į gerą yra naivus tikėjimas, kad neaišku kuriam laikui atskridęs ukrainietis, kuris nuo pirmos dienos turi būti produktyvus darbe, staiga iš karto pradės kalbėti lietuviškai. Lietuvių kalbos mokymai ir integracija skirti tiems, kurie čia nuspręs pasilikti ilgiau - jiems net reikia tą kalbą mokėti, norint gauti ilgalaikį leidimą gyventi. Didelė dalis (greičiausiai net dauguma) čia gyventi nepasiliks. O mažoje, nuo užsienio darbuotojų priklausomoje šalyje visada bus de facto antra kalba darbovietėse - Lietuvos atveju tik klausimas ar ji bus anglų, ar rusų.

Jeigu patys darbdaviai moka tik angliškai arba geriau moka anglų k., tai natūraliai samdys ir tokius darbuotojus, tiesa, gal ir iš rusakalbių, kurie tarpusavyje angliškai nekalbės.

[VLR]

Jeigu patys darbdaviai moka tik angliškai arba geriau moka anglų k., tai natūraliai samdys ir tokius darbuotojus, tiesa, gal ir iš rusakalbių, kurie tarpusavyje angliškai nekalbės.

Tarpusavy ne, bet bent galės susikalbėti angliškai su 18-os metų lietuvių, kuris užaugo su Netflixu ir nekalba rusiškai. Dabar pastarasis turi mokintis rusiškai. Dažnai jis mokosi ne nuo nulio tad jam tai nėra misija neįmanoma ir tai būna praktiškiausias variantas. Po kelių metų jam praktiškiausiu variantu gali tapti ir Yandex Taxi ir Russkoje Radio, kol mes svajosime apie tai, kaip visi kalba lietuviškai ir giedoja Lietuvos himną prieš darbą.

[Kaštonas]

Prisideda ir lietuvių požiūris. Pavyzdžiui žinau vienos įmonės vadovą, kuris net ir su Lietuvos vietiniais rusakalbiais ( kurie moka lietuviškai), kalba visada rusiškai, nes, kaip sako, jei kalbėsi su Jais jų kalba jie Tave gerbs...?! Tada perskaitom NT ekspertų džiaugsmą, kad baltarusiams gerai, nes Vilniui puiki infrastruktūra rusakalbiams. Ir galiausiai darbdavių džiaugsma, kad masiškai gali priimti ukrainiečius tik su rusų kalba, net į kasas sodinti.
Svarbiausia, kad dalis lietuvių dabar tik piaru užsiema kas liečia naujai atvykusius ukrainiečius be jokio mąstymo kas bus po 3-5 metų. Visų pirma gerai, kad jos dirba. Kalba eina tik apie kalbos politiką. Na pavyzdžiui valstybė įpareigotų darbdavius, privalomai mokinti lietuvių kalbos. Viskas - problema būtų išspręsta, nebeturėtume apie ką diskutuoti. Tos būriais priimtos salės darbuotojos, kasdiena tarpusavyje komunikuodamos, vargu ar visos skubės kuo greičiau idealiai lietuvių kalbos mokintis, kai Vilnius turi ,, rusakalbiams pritaikyta infrastruktūra.''. Apie Vilniaus savivaldybę aš net nekalbėsiu. Ir iš vis politikai apie tai beveik nekalba. Kad ir kaip paradoksalu, nuo rusų agresijos bėgantys ukrainiečiai atneša ir daug rusų kalbos. Pridedam baltarusus, kurių automobilų dabar matau ant kiekvieno kampo, humanitarines vizas gaunačius rusijos piliečius ir turim tikrai nemažai.
Mažesnė problema ten kur profesijos kvalifikuotos, kaip gydytojų, nes minimalus reikalavimas lietuvių kalbai išlieka. Ir žmonės labiau mokosi.
Kai atvyksta pavieniai bet kokios tautos žmonės, jie greičiau išmoksta kalbą, kai atvyksti būriais, o dar ir vietiniai supranta rusiškai, tai tas kalbos išmokimas pasidaro ant klaustuko. (Rygoje dažnas atvejis).
Jei ką, tai pats turių giminių Ukrainoje Polatvoje, jie liko neatvyko, jų ne tiek ir mažai, jie turėjo realią galimybę, atvykti, bet liko, tai tikrai žinau jų tautos skausmą, Čia kalbų nėra. Bet kariniai veiksmai, kuriuos vykdo rusija, ir pabėgelių integracija kurių dalis čia liks yra 2 atskiri dalykai. Ir ta baimė kalbėti apie integracija, gali atsisukti prieš pačius mus. O dalis liks ir dėl algų:
https://www.anyksta.lt/anyksciuose-u...24-2022-03-26/
Tai nėra burbulai. Tai dalykas su kuriuo dabar kasdien susiduria lietuviai dirbantys klientų aptarnavime. Tie statybininkai, kasininkės, salės darbuotojas, tas jaunimas kuris , bent jau Vilniuje didžiaja dalim užsirašė į rusų mokyklas yra viena. Bet jie dalyvauja aplinkoje, kur dirba lietuviai. Eina į parduotuves, kavines, ir visur kreipiasi rusiškai. Man teko kalbėti su drabužių pardavėja jauna, kuri tik angliškai ir lietuviškai moka, tai sakė, nuo kovo mėnesio pradėjo plūsti milžiniškas moterų skaičius, kurios kreipiasi rusiškai be jokių kompleksų ir dažnu atveju keistai žiūri, kad ji nekalba rusiškai, kai kurios akivaizdžiai nustebintos. Kitos atvirkščiai išlieka geranoriškos. Visokių yra.
O šiaip kai vertinate, tai kad apmokestinus Neringos kopų Valstybinį parką, bilieta galima nuspirkti tik ukrainiečių, rusų, anglų kalbomis? Vėlgi gerai, kad žmones priima į darbus, bet panašu, kad patys lietuviai nesupranta, kad formuoja atvykstantiems požiūri, kad čia išsiversite be lietuvių kalbos, ko pasekoje patys lietuviai savo šalyje kai kur neišsivers tik su lietuvių kalba.

[Sula]

Buvau pas gydytoją iš Donbaso, visai neblogai šneka ir rašo lietuviškai. Taip kad viskas įmanoma.

[MedinisStrazdas]

Vilnius istoriškai buvo ir tikiuosi liks multikultūrinis miestas. Reikia džiaugtis, kad kabokas PR daro baltarusiškai, o ne terorusiškai.

Tai kad nėra skirtumo baltorusiškai ar terorisiškai. O multikultūralizmas tiesiog neveikia. Rezultatas visda būna getizacija ir vidiniai konfliktai.

būtinas lietuvių kalbos švietimas, pasų nedalinimas į kairę ir į dešinę, lietuvių kalbos egzaminas pilietybei,

Taigi pasą duos kiekvienam čia gimusiam, tai galima visą šitą užmiršti iškarto.

O kokia kalba integraciją vykdo Suomija, Švedija, Danija, Norvegija? T.y. sąlyginai nedidelės šalys, kurios dydžiu artimesnės Lietuvai, nei Lenkijai?

Danai vykdo per danų kalbą. Švedai integracijos nevykdo (vykdo getizacija, visos kultūros gražios).

parinkti kelias darbuotojų importo šalis, kur rusų kalba nėra kalbama bei pasikalbėti su statybų ir transporto kompanijomis komunikuojant prioritetus

Jo, ne jums apie wishful tihinking kalbėti svaičiojat tokius dalykus.
Šalies iš kurios priimame pabėgelius nesirenkame, o statybų ir transporto kompanijos pasiūs jus paskui rusų laivą nes joms rūpi tik vienas dalykas - kaip įmanoma pigesnė darbo jėga.