Lietuvių kalba

[Kitas Džiugas]

„Www.“ rašyt seniai nebereikia. Naršyklės šią dalį prideda pačios. Kai kur net ir pridėt nereikia.
O dėl Q, W ir X, nebėra tos raidės svetimos. Nesavos (ne lietuviškoj abėcėlėj), bet ir nelabai svetimos (lotyniškos).

[Kitas Džiugas]

Na isterijos savo pranešime namatau. Labiau gilią ironiją.

Tiesiog mane juokina tokios nesąmonės. 20 metų tas vyksta, o tik dabar susimąstė, kad negerai kažkas Toks jausmas atsirado, kad Klaipėdos savivaldybei tiesiog pritrūko pinigų ir atrado būdą, kaip būtų galima greit papildyti biudžetą.

Kiek pastebiu, kad tai pačiai Lietuvių kalbos komisijai ta lietuvių kalba nė motais. Neseniai po ilgos pertraukos teko pažiūrėti lietuvišką televiziją. Net pakraupau išgirdęs kaip šneka laidų vedėjai. Po dešimties kalbos, kultūros klaidų ir nevartotinių formų panaudojimo, vedėjas prie paskutinio pagaliau perspėjo, kad tuoj šnekės ne pagal taisykles Net graudu pasidarė dėl tokių "žinovų". Rusijoje į tai žymiai rimčiau žiūrima, televizijoje (ne tik nacionalinėje) kalba yra rimtai kontroliuojama.

Ir iš viso, visas šitas kalbos grynumo išsaugojimas šiame informacijos ir interneto laikmetyje, man atrodo kaip kova su vėjo malūnais. Todėl norit jūs žmonės ar ne, kalba keisis ir spėju, kad stipriai. Tik neaišku, kaip greitai viskas vystysis.

Paklausyk 6.50 per Lietuvos radiją (102,6 MHz) kalbos valandėlių. Kas mėnesį ateina inspektoriai ir pakomentuoja tų „vedėjų“ klaidas.

[bebop]

Paklausyk 6.50 per Lietuvos radiją (102,6 MHz) kalbos valandėlių. Kas mėnesį ateina inspektoriai ir pakomentuoja tų „vedėjų“ klaidas.

Kas iš to, kad komentuoja? Kontrolė turi būti prieš tai, o ne po to kuomet išgirsta tūkstančiai žmonių. Be to tą laidą garantuoju, kad klauso labai mažai žmonių.

[Al1]

Na isterijos savo pranešime namatau. Labiau gilią ironiją.

Tiesiog mane juokina tokios nesąmonės. 20 metų tas vyksta, o tik dabar susimąstė, kad negerai kažkas Toks jausmas atsirado, kad Klaipėdos savivaldybei tiesiog pritrūko pinigų ir atrado būdą, kaip būtų galima greit papildyti biudžetą.

Kiek pastebiu, kad tai pačiai Lietuvių kalbos komisijai ta lietuvių kalba nė motais. Neseniai po ilgos pertraukos teko pažiūrėti lietuvišką televiziją. Net pakraupau išgirdęs kaip šneka laidų vedėjai. Po dešimties kalbos, kultūros klaidų ir nevartotinių formų panaudojimo, vedėjas prie paskutinio pagaliau perspėjo, kad tuoj šnekės ne pagal taisykles Net graudu pasidarė dėl tokių "žinovų". Rusijoje į tai žymiai rimčiau žiūrima, televizijoje (ne tik nacionalinėje) kalba yra rimtai kontroliuojama.

Ir iš viso, visas šitas kalbos grynumo išsaugojimas šiame informacijos ir interneto laikmetyje, man atrodo kaip kova su vėjo malūnais. Todėl norit jūs žmonės ar ne, kalba keisis ir spėju, kad stipriai. Tik neaišku, kaip greitai viskas vystysis.

Lietuvių kalbos komisiją ne ta institucija, kuri baudžia. Be to baudos tokios juokingos (ypač televizijai), kad jos nei kiek nesustabdo noro pažeidinėti įstatymus. Va kai už tokias laidas kuriose tyčia taip kalbama būtų baudžiama tarkim, vienos paros kanalo reklamos įplaukų dydžio bauda, tai būtų efektas.

Kalba keičiasi visada, bet jei būtų politinė valia ir visuomenės suvokimas ir susitelkimas, kad ji keistųsi nedegraduodama, nesuanglėdama, tai būtų įmanoma tą užtikrinti.

[Kitas Džiugas]

Dar kas man keista, kai tik gryninama lietuvių kalba betkada ir betkur, pradedama vapėti apie ęplus ir maikrosoftus, kaip juos reikia verst.

Negi dar niekam galvon nešovė, kad rašo ne kirilica, ne hieroglifais ir ne arabiškai.
Rašom lotyniškomis raidėmis, kurioms nereikia keitimo lot. -| lot.!

[Egiuxz]

Visks či yr normale. Dėl lietuvių kalbos grynumo viešojoj kalboj, tai tik bukena gali bausi už žemaitybes, aukštaitybes ir t.t. Aišku, norminę kalbą išlaikyt reikia, bet jei pasako "katins" ir jau prasideda bangos, tai ką aš žinau...

[Kitas Džiugas]

Visks či yr normale. Dėl lietuvių kalbos grynumo viešojoj kalboj, tai tik bukena gali bausi už žemaitybes, aukštaitybes ir t.t. Aišku, norminę kalbą išlaikyt reikia, bet jei pasako "katins" ir jau prasideda bangos, tai ką aš žinau...

Tai ne problema. Tarmes reikia saugoti.

[Egiuxz]

Tai ne problema. Tarmes reikia saugoti.

Problema. Manau, daug kalbajobų (atsiprašau, nes nenoriu įžeisti kalbos saugotojų, o skirta maždaug tiems, kuriems kiekvienas pirstelėjimas tarmiškai yra blogiau už pasaulio pabaigą) tiesiog nesuvokia, kad bendrinė kalba irgi yra tarmė ir vos išgirdę tarmišką žodį puola akis draskyt, išranda kažkokius neaiškius kirčiavimus, mat taip turi skambėt, nors jau n+100 metų tariama kitaip, iškelia savo filologijos diplomą aukščiau Biblijos ir t.t., tad tikėk ką kiekvienas a la kalbininkas sako, irgi kažkaip nelogiška.

[John]

Teisingas straipsnis prie temos

Andrius Užkalnis. Kodėl aš esu geras lietuvių kalbos specialistas
http://www.lrytas.lt/-13335396601331...ecialistas.htm

[Ametistas]

Lingvistiškai nemotyvuotais aiškinimais lendama durniams į užpakalį arba iš kitos pusės tiesiog durninami durniai, laikinai suteikiant jiems protingesniųjų vietą.

[Ametistas]

Problema. Manau, daug kalbajobų (atsiprašau, nes nenoriu įžeisti kalbos saugotojų, o skirta maždaug tiems, kuriems kiekvienas pirstelėjimas tarmiškai yra blogiau už pasaulio pabaigą) tiesiog nesuvokia, kad bendrinė kalba irgi yra tarmė ir vos išgirdę tarmišką žodį puola akis draskyt, išranda kažkokius neaiškius kirčiavimus, mat taip turi skambėt, nors jau n+100 metų tariama kitaip, iškelia savo filologijos diplomą aukščiau Biblijos ir t.t., tad tikėk ką kiekvienas a la kalbininkas sako, irgi kažkaip nelogiška.

Bendrinei kalbai tarmės nepriklauso. Tarmės skirtos ne viešam kalbėjimui arba viešam, bet prezentaciniam, motyvuotais tikslais skirtam, kalbėjimui.
100+n metų lietuvių kalba buvo nenorminta, todėl pradėjus ją norminti, daugeliui mokslo neragavusiųjų buvo keista, kodėl keitėsi kalbėsena. Kiekvienas bandė įtikinti, kad jų tarmė - taisyklingiausia ir labiausiai siektina tapti norminės kalbos dalimi... Kai išklausysi lietuvių kalbos istorijos kursą, galėsi ginčytis, o dabar tavo, eilinio visuomenės nario, vartojančio kalbą, mokslu nepagrįsta nuomonė niekam nerūpi.

[Egiuxz]

Bendrinei kalbai tarmės nepriklauso. Tarmės skirtos ne viešam kalbėjimui arba viešam, bet prezentaciniam, motyvuotais tikslais skirtam, kalbėjimui.
100+n metų lietuvių kalba buvo nenorminta, todėl pradėjus ją norminti, daugeliui mokslo neragavusiųjų buvo keista, kodėl keitėsi kalbėsena. Kiekvienas bandė įtikinti, kad jų tarmė - taisyklingiausia ir labiausiai siektina tapti norminės kalbos dalimi... Kai išklausysi lietuvių kalbos istorijos kursą, galėsi ginčytis, o dabar tavo, eilinio visuomenės nario, vartojančio kalbą, mokslu nepagrįsta nuomonė niekam nerūpi.

Nu va, kaip jau minėjau, filologo diplomas iškeliamas aukščiau visko taip, kad be tokio paties diplomo net nuomonės pareikšt negalima. Jei jau tamsta tiek lietuvių kalbos mokslo ragavęs, gal galėtumėt atsakyt kas yra kalba: ar tai, kuo kalba žmonės, ar tai, kas buvo išmastyta apytamsiame kambarėlyje? Prie to paties gal galėtumėt atsakyt pagal ką yra norminama kalba ir kuo neįtinka nusistovėjusios formos?

[John]

Kalba yra gyvas reiškinys. Tai nėra ir nebus kažkas, ką nusprendė koks nors sovietikas ar šiaip sapnuose gyvenantis kalba***as, kuris nesupranta ir nebando suprasti konteksto, kuriame egzistuoja ir vystosi kalba. Taip yra dėl to, kad tipiškas kalba***as tikriausiai nėra nei matęs pasaulio, nei kalba kokia nors užsienio (išskyrus rusų) kalba, o savo kalbotyros "diplomą" tikriausiai gavo toje pačioje SSRS.

Dėl to Užkalnis yra teisus. Mes kalbame ne taip, kaip pasakys kalba***ai, nepriklausomai nuo jų akademinio diplomo ar kvalifikacijos, bet taip, kaip kalba Užkalnis ar netgi koks nors A.Ramanauskas (abu, beje, lietuviškai kalba gana taisyklingai). Taip tiesiog yra bus. Nepriklausomai nuo to, ar tai kam nors patinka ar nepatinka. Panašiai, kaip ir Izraelis yra ten, kur yra ir tikriausiai visada bus, nepriklausomai nuo Hamas svajonių ir siekių.

Kalbėti kokybiška kalba, būti raštingam ir mokėti pasakyti/užrašyti savo mintis, nereikia būti diplomuotam kalbotyrininkui. Ir netgi nebūtina tokiais kalbotyrininkais vadovautis ar klausti patarimų.

[Taut.]

Kalba yra gyvas reiškinys. Tai nėra ir nebus kažkas, ką nusprendė koks nors sovietikas ar šiaip sapnuose gyvenantis kalba***as, kuris nesupranta ir nebando suprasti konteksto, kuriame egzistuoja ir vystosi kalba. Taip yra dėl to, kad tipiškas kalba***as tikriausiai nėra nei matęs pasaulio, nei kalba kokia nors užsienio (išskyrus rusų) kalba, o savo kalbotyros "diplomą" tikriausiai gavo toje pačioje SSRS.

Dėl to Užkalnis yra teisus. Mes kalbame ne taip, kaip pasakys kalba***ai, nepriklausomai nuo jų akademinio diplomo ar kvalifikacijos, bet taip, kaip kalba Užkalnis ar netgi koks nors A.Ramanauskas (abu, beje, lietuviškai kalba gana taisyklingai). Taip tiesiog yra bus. Nepriklausomai nuo to, ar tai kam nors patinka ar nepatinka. Panašiai, kaip ir Izraelis yra ten, kur yra ir tikriausiai visada bus, nepriklausomai nuo Hamas svajonių ir siekių.

Kalbėti kokybiška kalba, būti raštingam ir mokėti pasakyti/užrašyti savo mintis, nereikia būti diplomuotam kalbotyrininkui. Ir netgi nebūtina tokiais kalbotyrininkais vadovautis ar klausti patarimų.

Filologams irgi reikia pasijausti mokslininkais.

[Ametistas]

Nu va, kaip jau minėjau, filologo diplomas iškeliamas aukščiau visko taip, kad be tokio paties diplomo net nuomonės pareikšt negalima. Jei jau tamsta tiek lietuvių kalbos mokslo ragavęs, gal galėtumėt atsakyt kas yra kalba: ar tai, kuo kalba žmonės, ar tai, kas buvo išmastyta apytamsiame kambarėlyje? Prie to paties gal galėtumėt atsakyt pagal ką yra norminama kalba ir kuo neįtinka nusistovėjusios formos?

Esu filologas. O atsakymus į sau pateiktus klausimus gali rasti ir internete.
Kalba susikuria, o norminė kalba sukuriama dirbtinai - visų pirma reikia atskirti šiuos dalykus. Mokslas iškeliamas aukščiau, nes kalbos normatyvus kuria kvalifikuoti specialistai, o ne kaip kas užsimanė... „Nusistovėjusios“ formos yra pernelyg paveiktos kitų kalbų, dažnai nėra pirmapradės, todėl joms yra poreikis grąžinti lietuvybę. Nepamiršk, kad lietuvių kalba smarkiai veikta slavų (rusų, lenkų, dar ir gudų), taip pat ir vokiečių kalbų. Taigi po viso to lietuvių kalba tapo ne kalba, bet kalbų mišraine.

[Ametistas]

Kalba yra gyvas reiškinys. Tai nėra ir nebus kažkas, ką nusprendė koks nors sovietikas ar šiaip sapnuose gyvenantis kalba***as, kuris nesupranta ir nebando suprasti konteksto, kuriame egzistuoja ir vystosi kalba. Taip yra dėl to, kad tipiškas kalba***as tikriausiai nėra nei matęs pasaulio, nei kalba kokia nors užsienio (išskyrus rusų) kalba, o savo kalbotyros "diplomą" tikriausiai gavo toje pačioje SSRS.

Dėl to Užkalnis yra teisus. Mes kalbame ne taip, kaip pasakys kalba***ai, nepriklausomai nuo jų akademinio diplomo ar kvalifikacijos, bet taip, kaip kalba Užkalnis ar netgi koks nors A.Ramanauskas (abu, beje, lietuviškai kalba gana taisyklingai). Taip tiesiog yra bus. Nepriklausomai nuo to, ar tai kam nors patinka ar nepatinka. Panašiai, kaip ir Izraelis yra ten, kur yra ir tikriausiai visada bus, nepriklausomai nuo Hamas svajonių ir siekių.

Kalbėti kokybiška kalba, būti raštingam ir mokėti pasakyti/užrašyti savo mintis, nereikia būti diplomuotam kalbotyrininkui. Ir netgi nebūtina tokiais kalbotyrininkais vadovautis ar klausti patarimų.

Mūsų kalba smarkiai kito ir yra paveikta kitų kalbų įtakos. Tai buvo trumpalaikis, bet skaudžiai paveikęs lietuvių kalbą įvykis. Norėdami išgryninti lietuvių kalbą, turime ją sunorminti. Kalbos normatyvas egzistuoja visose kalboje. Tik lietuvių kalba turi būti labiau sergstima už kurią nors didesnės tautos kalbą dėl to, kad mūsų kalba labiau veikiama tų pačių kitų kalbų, todėl turi būti griežčiau prižiūrima.

Reikėtų atskirti kelis dalykus - norminė lietuvių kalba ir tiesiog lietuvių kalba. Tarpusavyje, ne viešoje vietoje, žmonės gali kalbėti bet kaip. O normatyvais turi užsiimti specialistai.

[Ametistas]

Filologams irgi reikia pasijausti mokslininkais.

Jaustis nereikia, nes mokslininkai ir yra... Šiuolaikiniame pasaulyje humanitarinės specialybės pernelyg nuvertinamos. O dėl visuomenės polinkio per mažai domėtis kalbos pokyčiais ir apskritai kalbos kismo procesais, manoma, kad neva visi kalbininkai yra priešai, išrandantys neva savų teorijų... Taigi tai atsiduoda savišvietos stoka.

[John]

Šiuolaikiniame pasaulyje humanitarinės specialybės pernelyg nuvertinamos.

Lol. Dienos anekdotas.
kas jau kas, bet humanitarinės specialybės nėra nuvertintos. Jos kaip tik yra nesveikai pervertintos, dėl ko paskutinius 20 metų Lietuvoje buvo ruošiami niekam nereikalingi "specialistai", kai tikslieji mokslai buvo pamiršti (gal tiesiog todėl, kad norint juos suvokti, nepakanka "iškalti", o reikia turėti košės galvoje). Nors būtent jie uždirba duoną ne tik sau, bet ir visokiems "humanitarinių mokslų specialistams", nekalbant apie filologus..

Beje, viena gera mano draugė Londone yra ne bet kas, o pati tikriausia Lietuvių kalbos filologė. Po šiai dienai save koneveikia ir vadina "durne" ir "nevykėle", kad pasirinko tokią specialbę ir savo gyvenimo eigoje atsidūrė nevisai ten, kur norėtų būti. Aš jai vis juokais pasiūlau nusižudyti.

[Egiuxz]

Esu filologas. O atsakymus į sau pateiktus klausimus gali rasti ir internete.
Kalba susikuria, o norminė kalba sukuriama dirbtinai - visų pirma reikia atskirti šiuos dalykus. Mokslas iškeliamas aukščiau, nes kalbos normatyvus kuria kvalifikuoti specialistai, o ne kaip kas užsimanė... „Nusistovėjusios“ formos yra pernelyg paveiktos kitų kalbų, dažnai nėra pirmapradės, todėl joms yra poreikis grąžinti lietuvybę. Nepamiršk, kad lietuvių kalba smarkiai veikta slavų (rusų, lenkų, dar ir gudų), taip pat ir vokiečių kalbų. Taigi po viso to lietuvių kalba tapo ne kalba, bet kalbų mišraine.

Norėčiau išgirst tamstos nuomonę, o ne interneto. Nebent filologai nuomonės apie kalbą neturi, o turi tik taisykles. Nėra tokios kalbos, kuri nebūtų paveikta kitų, bet kodėl kitos šalys skolinius naudoja kaip bendrinę kalbą, o mes turim dirbinius durnizmus naudot? Juolab su visokiais "šoniaslydžiais, minkyklėm" toli nenuvažiuosim. Taip, yra ir tikrai gerų žodžių, bet dauguma sudaro tokį vaizdą, kad mokama kūrėjams už kiekvieną žodį.

[Ametistas]

Norėčiau išgirst tamstos nuomonę, o ne interneto. Nebent filologai nuomonės apie kalbą neturi, o turi tik taisykles. Nėra tokios kalbos, kuri nebūtų paveikta kitų, bet kodėl kitos šalys skolinius naudoja kaip bendrinę kalbą, o mes turim dirbinius durnizmus naudot? Juolab su visokiais "šoniaslydžiais, minkyklėm" toli nenuvažiuosim. Taip, yra ir tikrai gerų žodžių, bet dauguma sudaro tokį vaizdą, kad mokama kūrėjams už kiekvieną žodį.

Kažkaip keistai šneki. Visiškai nesupratau, ką norėjai pasakyti savo pirmaisiais sakiniais.
Lietuvių kalba yra viena seniausi indoeuropiečių kalbų, todėl ir prižiūrima kruopščiau, stengiamasi išlaikyti kalbinį unikumą.
Kad kai kurie naujadarai yra nepatrauklūs, reikia sutikti. Jie natūraliai prigyja arba ne. Bet perdėtai teigti, kad kalbininkai nurodinėja, kaip kalbėti - irgi netinka.
Likusi komentaro dalis - nusišnekėjimas.