Ne paskutinė SSRS okupacijos atrūga Latvijoje – referendumas dėl rusų kalbos
Po referendumo Latvijoje peršasi bent kelios paprastos išvados, kurių Lietuvoje ima nepaisyti net nuoširdžiai nacionaliniu saugumu besirūpinantys žmonės.
1. Neturėtume svaigti, kad Lietuva ar kita Baltijos valstybė gali pagerinti santykius su Rusija. Normalūs santykiai su Rusija visiškai nepriklauso nuo Baltijos valstybių politikos ir geros valios. Tai priklauso tik nuo Maskvos.
2. Šiuo metu Rusija nenori normalių santykių su Estija, Latvija ir Lietuva. Kremliaus tikslas tebėra kaip ir iki 1990-ųjų – vienoks ar kitoks Baltijos žemėlapių perbraižymas baltų laisvės sąskaita. Maskvos požiūriu, Baltijos šalys privalo paklusti tik Maskvai ir tapti jos politikos satelitais.
3. Kiek tai tęsis? Jei Rusija netaps demokratine, gali trukti be galo ilgai. Negalima pamiršti, kad Rusija, net praėjus nuo karo beveik 70 metų, vis dar nėra pasirašiusi taikos sutarties su Japonija. Tik dėl keturių pačiai Rusijai nelabai reikalingų japoniškų Kurilų salelių.
4. Maskva naudojosi, ateity naudosis dar labiau mūsų pačių ir ypač ES politiniu išskydimu bei jaunosios kartos iliuzijomis dėl Rusijos geranoriškumo. Beje, eitynėse šūkaliojantys „Lietuva – lietuviams!“ yra tokia pat Kremliaus naudai veikianti jėga, kaip ir tikroji penktoji kolona – skirtumas tik toks, kad dauguma tų „patriotų“ to net nesupranta.
5. Tai, kas Latvijoje bandyta pasiekti referendumu, Lietuvoje bus bandoma įgyvendinti per Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso mezaljansą, kurio kitaip kaip brolių lenkų įvykdyta laisvės išdavyste pavadinti neįmanoma. Dar blogiau, kad ir Varšuva, panašu, šio Kremliaus lėlininko žaidimo neperprato. Tiksliau – romantiškai laikydama Lietuvos lenkų veikėjus savais, iki kaulų smegenų lenkiškais, nenori net pagalvoti apie skaldytojiškus Maskvos gebėjimus ir jėgą.
6. Popsinės rusiškos kultūros, o kartu su ja ir politikos įtaką galima būtų mažinti stiprinant savo žiniasklaidą, bet konservatoriaus A.Kubiliaus vadovaujama valdančioji koalicija, vadovaudamasi ypač siaurais partiniais interesais, padarė viską, kad Lietuvos žiniasklaida žlugtų arba masiškai patektų į prorusiškų veikėjų rankas.
7. Kad ir kaip būtų, latviai šeštadienį tėškė smagų antausį Kremliui. Ir parodė puikų pavyzdį lietuviams. Ypač tiems Lietuvoje, kurie jau tiesiog bėgėdiškai smaginasi apklausomis, kad lietuvis vietoj tėvynės laisvės geriau rinktųsi paltį lašinių. Latviai aiškiai pademonstravo, kad, jei pavojus kyla iš tikrųjų, baltai nedvejodami renkasi laisvę.
1. Neturėtume svaigti, kad Lietuva ar kita Baltijos valstybė gali pagerinti santykius su Rusija. Normalūs santykiai su Rusija visiškai nepriklauso nuo Baltijos valstybių politikos ir geros valios. Tai priklauso tik nuo Maskvos.
2. Šiuo metu Rusija nenori normalių santykių su Estija, Latvija ir Lietuva. Kremliaus tikslas tebėra kaip ir iki 1990-ųjų – vienoks ar kitoks Baltijos žemėlapių perbraižymas baltų laisvės sąskaita. Maskvos požiūriu, Baltijos šalys privalo paklusti tik Maskvai ir tapti jos politikos satelitais.
3. Kiek tai tęsis? Jei Rusija netaps demokratine, gali trukti be galo ilgai. Negalima pamiršti, kad Rusija, net praėjus nuo karo beveik 70 metų, vis dar nėra pasirašiusi taikos sutarties su Japonija. Tik dėl keturių pačiai Rusijai nelabai reikalingų japoniškų Kurilų salelių.
4. Maskva naudojosi, ateity naudosis dar labiau mūsų pačių ir ypač ES politiniu išskydimu bei jaunosios kartos iliuzijomis dėl Rusijos geranoriškumo. Beje, eitynėse šūkaliojantys „Lietuva – lietuviams!“ yra tokia pat Kremliaus naudai veikianti jėga, kaip ir tikroji penktoji kolona – skirtumas tik toks, kad dauguma tų „patriotų“ to net nesupranta.
5. Tai, kas Latvijoje bandyta pasiekti referendumu, Lietuvoje bus bandoma įgyvendinti per Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso mezaljansą, kurio kitaip kaip brolių lenkų įvykdyta laisvės išdavyste pavadinti neįmanoma. Dar blogiau, kad ir Varšuva, panašu, šio Kremliaus lėlininko žaidimo neperprato. Tiksliau – romantiškai laikydama Lietuvos lenkų veikėjus savais, iki kaulų smegenų lenkiškais, nenori net pagalvoti apie skaldytojiškus Maskvos gebėjimus ir jėgą.
6. Popsinės rusiškos kultūros, o kartu su ja ir politikos įtaką galima būtų mažinti stiprinant savo žiniasklaidą, bet konservatoriaus A.Kubiliaus vadovaujama valdančioji koalicija, vadovaudamasi ypač siaurais partiniais interesais, padarė viską, kad Lietuvos žiniasklaida žlugtų arba masiškai patektų į prorusiškų veikėjų rankas.
7. Kad ir kaip būtų, latviai šeštadienį tėškė smagų antausį Kremliui. Ir parodė puikų pavyzdį lietuviams. Ypač tiems Lietuvoje, kurie jau tiesiog bėgėdiškai smaginasi apklausomis, kad lietuvis vietoj tėvynės laisvės geriau rinktųsi paltį lašinių. Latviai aiškiai pademonstravo, kad, jei pavojus kyla iš tikrųjų, baltai nedvejodami renkasi laisvę.
Comment