LV-RU, EE-RU. Latvių - rusų ir estų - rusų santykiai

[Romas]

Rusai ėjo balsuoti ir taip:

http://reporter.delfi.lv/news/witnes....d?id=42140786

[suoliuojantis]

Du komentarai Peterburgo gana nacionalistiniame Rosbalt portale atspindintys anos faunos nuotaikas:

КременЪ: кажысь там лет потихоньку начинает трогаться.

lupus: да не, похоже, фашисты победили в этот раз

[oranger]

Manau,kad jei referendumas bus latviams pergalingas, tai bus paskutinė proga priversti tuos Kremliaus klapčiukus gerbti Latviją. Nes kitos progos latvių tautai gali jau nebebūti.

[surskis18]

Vidzemėje balsavo 68,7 proc., Kurzemėje – 67,85 proc., Zemgaloje – 64,86 proc. rinkėjų. Latgaloje balsuoti atėjo tik 57,37 proc. rinkėjų.

Kodėl Latgaloje palyginti mažas aktyvumas? Kurie čia apatiški, latviai ar rusai?

[Romas]

Iesūtīja: Dzintars Melnis
Kad lielais samīļo maziņo.. / Kai didelis įsimyli mažylį..

http://ermi.delfi.lv/?id=110831&action=index

[Civis]

Manau,kad jei referendumas bus latviams pergalingas, tai bus paskutinė proga priversti tuos Kremliaus klapčiukus gerbti Latviją. Nes kitos progos latvių tautai gali jau nebebūti.

Betgi iniciatoriai teigia, kad jiems bus pasisekę, jeigu rusakalbiuose regionuose, miestuose didele persvara balsuos už rusų kalbą (pavyzdžiui, Daugpilyje). O rezultatai, kaip matyti, Latgaloje nekokie. Toliau, matyt, vyks bandymai kovoti dėl regioninės kalbos statuso

[oranger]

Betgi iniciatoriai teigia, kad jiems bus pasisekę, jeigu rusakalbiuose regionuose, miestuose didele persvara balsuos už rusų kalbą (pavyzdžiui, Daugpilyje). O rezultatai, kaip matyti, Latgaloje nekokie. Toliau, matyt, vyks bandymai kovoti dėl regioninės kalbos statuso

Na, galima ir atskirame čigonų tabore "kovoti dėl regioninės kalbos statuso". Bet aš manau, kad priešingai - dabar latviai turi išvalyti šalį nuo provokatorių-separatistų. Kito šanso išlaikyti savo valstybę gali jau nebūti.

[Muzungus]

Ką galiu bepasakyt- sveikinu Latviją ir brolius latvius su pergale !

[Wycka]

S.Abuoltinia: referendumas parodė, kad visuomenei rūpi valstybės pagrindai

Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinia interviu Latvijos valstybinei televizijai sakė, kad referendumo dėl rusų kalbos rezultatai rodo, jog valstybės pagrindai, įskaitant latvių kalbą, rūpi didžiajai visuomenės daliai.
Kita vertus, vienas iš Nacionalinio aljanso lyderių Raivis Dzintaras sakė, kad gaila, jog apskritai prireikė surengti referendumą. Nepaisant to, jis dėkojo referendume dalyvavusiems latviams ir rusakalbiams.
Zatlero reformų partijos lyderis Valdis Zatleras taip pat dėkojo referendume dalyvavusiems gyventojams. Jis pridūrė, kad referendumas buvo provokacija, nes buvo akivaizdu, jog siūlymas rusų kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą bus atmestas. V. Zatleras teigė, kad visuomenė šį siūlymą atmetė demokratiškai.

Latvijos ir Daugpilio nuomonės — priešingos

Didžioji dauguma antro pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio gyventojų šeštadienį vykusiame referendume balsavo už tai, kad rusų kalba būtų antra valstybine kalba kaimyninėje valstybėje.
Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už rusų kalbos paskelbimą valstybine pasisakė 34,419 tūkst. arba 85,15 proc. Daugpilio gyventojų, kurių daugumą sudaro rusakalbiai.
Daugpilio rajone už rusų kaip antrą valstybine kalbą Latvijoje balsavo 6470 arba 65,79 proc. rinkėjų.
Taip pat rytinėje Latvijos dalyje esančiame Rezeknės mieste rusų kalbos paskelbimą valstybine savo balsais parėmė 11,395 tūkst. arba 60,29 proc. šiame mieste registruotų rinkėjų. Rezeknės rajone, preliminariais duomenimis, už rusų kalbos pripažinimą valstybine balsavo 55,22 proc. rinkėjų.
Su Rusija besiribojančiame Zilupės rajone už tai, kad rusų kalba taptų valstybine, balsavo 1324 rinkėjai arba 90,25 proc. visų šio rajono rinkėjų.
Preliminariais rinkimų komisijos duomenimis, prieš pasiūlymą pripažinti rusų kalbą valstybine iš viso balsavo kiek daugiau nei 75 proc. referendume dalyvavusių rinkimų teisę turinčių Latvijos rinkėjų.
Iš viso referendume dalyvavo 1,087,284 Latvijos piliečių arba apie 70,37 proc. visų rinkėjų.

Prieš antrą valstybinę kalbą Latvijoje — trys ketvirčiai balsavusiųjų

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Latvijos rinkėjų, dalyvavusių šeštadienį vykusiame referendume dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine kalba, pasisakė prieš šį pasiūlymą, rodo preliminarūs Latvijos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
75,05 proc. iš daugiau nei milijono referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš tai, kad rusų kalba būtų antra valstybinė kalba kaimyninėje valstybėje, 24,63 proc. pritarė tokiam siūlymui, remiantis balsais, gautais suskaičiavus referendumo rezultatus 969 iš 1035 balsavimo apylinkių.
Iš viso prieš rusų kalbą kaip valstybinę balsavo 750,159 tūkst. rinkėjų, už — 246,245 tūkstančiai.
3190 balsavimo biuletenių (0,32 proc.) pripažinta negaliojančiais.
Rinkimų komisijos duomenimis, referendume iš viso dalyvavo 1,087,284 Latvijos piliečių arba apie 70,37 proc. visų rinkimų teisę turinčių Latvijos gyventojų.
Tai — didžiausias rinkėjų skaičius Latvijoje dalyvavęs referendumuose per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Iki šiol daugiausiai rinkėjų — 1,010,906 arba 71,49 proc. — dalyvavo 2003 metais Latvijoje vykusiame referendume dėl narystės Europos Sąjungoje.

[Al1]

Referendumo Latvijoje rezultatai: iniciatyva rusų kalbą paversti antrąja valstybine kalba žlugo

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...#ixzz1mofUTgba

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Latvijos rinkėjų, dalyvavusių šeštadienį vykusiame referendume dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine kalba, pasisakė prieš šį pasiūlymą, rodo preliminarūs Latvijos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

75,05 proc. iš daugiau nei milijono referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš tai, kad rusų kalba būtų antra valstybinė kalba kaimyninėje valstybėje, 24,63 proc. pritarė tokiam siūlymui, remiantis balsais, gautais suskaičiavus referendumo rezultatus 969 iš 1 035 balsavimo apylinkių.

Tačiau

Antrame pagal dydį Latvijos mieste Daugpilyje 85 proc. rinkėjų balsavo už rusų kalbos pripažinimą valstybine

[Wycka]

Lietuvos politikai sveikina Latviją išsaugojus tautinį tapatumą

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Lietuvos parlamento vardu pasveikino Latvijos Respublikos piliečius, vakar įvykusiame referendume išsaugojusius savo konstitucinę teisę dėl valstybinės latvių kalbos ir pabrėžė broliškos latvių kalbos unikalumą ir jos svarbą visam latvių tautinio tapatumo išsaugojimui.
„Latvijos visuomenė tvirtai ir galutinai apsisprendė, kad latvių kalbos, kaip valstybinės Latvijos kalbos, įteisinimas — tai vienintelis kelias į darnią Latvijos visuomenę ir latvių tautos unikalumo išsaugojimą“, — savo laiške Latvijos Saeimos Pirmininkei Solvitai Aboltinai teigia I. Degutienė.
Pasak Seimo Pirmininkės, nacionalinio referendumo rezultatai patvirtino 2012m. vasario2 d. Latvijos Respublikos Saeimos priimtą pareiškimą dėl latvių kalbos nacionalinio vaidmens, kuriame teigiama, kad latvių kalba, kaip bendra visų Latvijos gyventojų kalba, yra svarbi užtikrinant demokratinį dalyvavimą ir darnią Latvijos visuomenę.
(...)

[Al1]

Na, galima ir atskirame čigonų tabore "kovoti dėl regioninės kalbos statuso". Bet aš manau, kad priešingai - dabar latviai turi išvalyti šalį nuo provokatorių-separatistų. Kito šanso išlaikyti savo valstybę gali jau nebūti.

Taborą su antru pagal dydį šalies miestu lyginti nekorektiška. Siūlai išsivalyti? Kur juos dėti? Dar reikia turėti omenyje, kad dalis rusų (ir ukrainiečių, baltarusių), neturinčių pilietybės, neturi balso teisės. Realiai jie per rinkimus ar referendumus negali įtakoti, tačiau turi užnugarį - Rusiją.

[Wycka]

Taborą su antru pagal dydį šalies miestu lyginti nekorektiška. Siūlai išsivalyti? Kur juos dėti? Dar reikia turėti omenyje, kad dalis rusų (ir ukrainiečių, baltarusių), neturinčių pilietybės, neturi balso teisės. Realiai jie per rinkimus ar referendumus negali įtakoti, tačiau turi užnugarį - Rusiją.

Bet jeigu jiems taip nepakeliamai blogai, kodėl jie negrįžta į savo istorinę Tėvynę, kurios teritorijoje bent pusė yra gimę? Juk ir Rusija jau apie dešimtmetį remia grįžtančius į Rusiją rusus. Kaimyninėje Baltarusijoje rusų kalba yra viena iš valstybinių, tačiau negirdėti, kad Latgalos rusakalbiai ten trauktų.
Žinoma, yra dar vienas gana lengvas kelias. Jeigu Latgaloje daugumai gyventojų latvių kalba yra tarsi užsienio kalba, galima emigruoti (bent jau gavusiems LV pilietybę) į Vakarų Europą ir jeigu jau mokytis, tai mokytis populiarios užsienio kalbos — anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, švedų, etc..
O pats optimaliausias variantas, kuriam, manau, ir dauguma latvių pritartų — išmokti latvių kalbos bent jau pagrindus ir pamiršti kliedesius apie antrąją valstybinę kalbą, tuo pačiu integruotis į Latvijos visuomenę ką seniai čia padarė lyviai, lietuviai, estai, lenkai ir kitos tautos.
Beje, Ukrainoje (ir Moldavijoje) rusakalbių santykis labai panašus kaip ir Latvijoje, tačiau atrodo Rusijai po V. Janukovičiaus pergalės Ukrainos prezidento rinkimuose vėl labiau rūpi Latvija. Geras būdas paerzinti NATO ir ES.

[Al1]

Nėra jiems blogai. Nori dar geriau. Panašiai kaip su Lietuvos "skriaudžiamais" lenkais.

[suoliuojantis]

Electoral Geography skelbia referendumo rezultatų žemėlapį, labai gerai matosi geografinis pasiskirstymas:

[Mørtã]

...beveik visi Latvijos rusakalbiai gimė ne Latvijoje...

Kurie turėjo teise balsuoti, gimė Latvijoje. Kurie negimė - nebalsavo.

[Wycka]

Kurie turėjo teise balsuoti, gimė Latvijoje. Kurie negimė - nebalsavo.

O kaip su tais, kurie pilietybę gavo santuokos būdu?

[Al1]

Aišku, kad visi piliečiai turėjo balsavimo teisę.

[J.U.]

Rusai ėjo balsuoti ir taip:
Atvaizdas

http://reporter.delfi.lv/news/witnes....d?id=42140786

Latviai praleido progą pasodinti keletui mėnesių už šalto ginklo nešiojimą mieste.

[Aleksio]

Rusai ėjo balsuoti ir taip:
Atvaizdas

http://reporter.delfi.lv/news/witnes....d?id=42140786

O kodėl jie eina su Serbijos vėliava?

Latviai praleido progą pasodinti keletui mėnesių už šalto ginklo nešiojimą mieste.

Ne faktas, kad ten buvo kardas - gali būti tik plastmasinė imitacija.