Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LV-RU, EE-RU. Latvių - rusų ir estų - rusų santykiai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Įdomu, demokratiškose šalyse ar labai paprasta atimti iš piliečio pilietybę? Dėl to labai reikia filtruoti, kam jos duodamos.
    Demokratiškoje manau būtų lengva. Ir pas mus turbūt kritinė bazė palaikytų. Didesnė problema su tarptautinių sutarčių valdomom valdymo formom.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Įdomu, demokratiškose šalyse ar labai paprasta atimti iš piliečio pilietybę? Dėl to labai reikia filtruoti, kam jos duodamos.

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    O galėtų atiminėt pilietybes iš tų šiukšlių, kurie per tiek laiko taip ir neišmoko kalbos. Galėtumėm ir mes. O bet tačiau.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Ne visai tikslus pavadinimas - deportacija gresia tik Rusijos piliečiams. - "nepiliečiams ir Latvijos piliečiams tai neaktualu.

    LRT.lt 2024.09.21
    Latvijoje rusakalbių laukia kalbos testas arba deportacija
    Privalomo latvių kalbos egzamino neišlaikę Latvijoje nuolat gyvenantys Rusijos piliečiai gauna laiškus, įspėjančius, kad per 30 dienų turi išvykti iš šalies arba jiems gresia „priverstinė deportacija“. (...)

    Migracijos įstatymo pakeitimai Latvijoje palietė maždaug 25 000 žmonių. Kilus viešoms diskusijoms, 2023 m. rugsėjį Latvijos parlamentas pakeitė įstatymą: kalbos reikalavimai išliko, tačiau žmonėms buvo suteikta daugiau laiko išmokti kalbą ir išlaikyti egzaminą.

    https://www.lrt.lt/naujienos/pasauly...ba-deportacija

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    Labai laukiu tos akimirkos, kai ir mūsų ruskijmyro fabrikėlius uždarys.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Estijos lietuvis apie rusakalbių mokyklų perėjimą prie estų kalbos: tai istorinė diena

    Estijoje griežtinama kontrolė, kaip rusakalbės mokyklos pereina prie mokymo estų kalba. Bus stebima, ar tikrai 1–4 klasių mokytojai rusakalbėse mokyklose gerai kalba estiškai ir kaip jie veda užsiėmimus. Numatoma, kad reforma palies apie 70 mokyklų.

    Pasak LRT RADIJO bendradarbio Estijoje Vaido Matulaičio, pirmą kartą per šalies istoriją bus įgyvendinta perėjimo prie mokymo estų kalba reforma.

    „Tai istorinė diena visai Estijos švietimo sistemai dėl to, kad tokio dydžio, tokio mastelio reforma, kuri šiandien prasidėjo oficialiai, yra pirma po Estijos Nepriklausomybės atkūrimo, kai palaipsniui bus pereinama prie mokymo estų kalba. Vien šiemet tai pradeda daryti visi pirmokai, ketvirtų klasių mokiniai“, – aiškina jis.

    Manoma, kad per metus apie pusę rusakalbių mokyklų aplankys Švietimo ministerijos ir Kalbos inspekcijos atstovai, jie vertins, ar laikomasi sąlygų dėstyti estų kalba.

    „Anksčiau reikalavimas buvo ne mažiau 60 proc. dalykų dėstyti estų kalba, bet buvo žiūrima pro pirštus. Dabar yra žiūrima rimčiau, bus sudarytos bendros vizituojančios komisijos, kurias sudarys Švietimo ministerijos priežiūros skyriaus atstovai ir Kalbos inspekcijos atstovai“, – tikina V. Matulaitis.

    LRT RADIJO bendradarbio teigimu, rytinėje Estijos dalyje situacija kiek sudėtingesnė dėl to, kad ten dominuoja rusakalbiai.

    „Viena padėtis yra Taline, kur yra apie 40 proc. rusakalbių, bet čia yra reaguojama ramiau vien dėl to, kad yra daug estų aplinkui. Tuo tarpu rytinėje dalyje, kur Narva yra didžiausias miestas, ten visiškai monolitinė rusakalbė mokykla ir ten situacija yra sudėtingesnė, nes trūksta mokytojų, žinių lygio“, – dėsto V. Matulaitis.

    Anot jo, pastebimas ir išaugęs tėvų susidomėjimas rusakalbėmis privačiomis mokyklomis. „Kai kurios mokyklos praneša apie tris kartus išaugusį poreikį ir jau ne visus gali priimti“, – teigia LRT RADIJO bendradarbis.

    Numatoma reformos pabaiga – 2030 metais, o visa švietimo sistema nuo darželių iki aukštųjų mokyklų turi būti perėjusi į estų kalbą jau 2032 metais.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Tallinne pagaliau nuo pareigų nušalintas rusakalbis meras Михаил Кылварт.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    WKAD apie Estijos (ir estų) vatnikus.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Romas, kol K. Girnius stengiasi išvengti "neapykantos kurstymo ruzzijos atžvilgiu" (???), estai žengia dar toliau:

    Estonian government plans to stop funding Russian-language education
    https://ca.news.yahoo.com/estonian-g...140500096.html

    The Estonian government has announced plans to stop funding Russian-language education and transition to a unified, Estonian-language schooling system, the Postimees news outlet reported on Jan. 16, citing Prime Minister Kaja Kallas. The reforms are meant to ensure that all citizens are part of a single information space and that the number of people using Estonian continues to grow. The transition will take into account a child's language skills, the linguistic and methodological feasibility of teaching, as well as preventing the inclusion of Estonian-speaking children in classes where the language is taught to non-Estonian speakers.
    bet mes einame kitu keliu, ypatingu

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    https://www.bbc.com/russian/articles/c2ly38zw5x0o
    SKDS apklausos duomenimis, 2023 metų rudenį teigiamai į Rusiją žiūrėjo tik 14% šalies gyventojų. 2010 metais šis skaičius buvo 64%, o po Krymo aneksijos 2014 metais – 45%.
    Ši tendencija galioja ir rusakalbiams: kilus kariniam konfliktui namuose, 55% jų yra pasirengę arba kovoti Latvijos pusėje, arba paremti Latvijos kariuomenę. Palaikymas Rusijos agresijai šioje gyventojų kategorijoje darosi vis marginalesnis: SKDS duomenimis, per pastaruosius metus sumažėjo nuo 17% iki 14%.
    O štai Lietuvoje pusė šalies rusakalbių pagal naujausią apklausą tvirtai įsitkinę, kad negins šalies. Anksčiau krizenome iš to, kad latviai niekad neišspręs rusakalbių klausimo latvių tautos atžvilgiu, o dabar patys turime galvoti apie savo 30 metų vykstančią "integracijos politiką".

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    https://www.bbc.com/russian/articles/c2ly38zw5x0o
    По данным опроса SKDS, к осени 2023 года лишь 14% жителей страны относились к России положительно. В 2010 году этот показатель составлял 64%, а после аннексии Крыма в 2014 — 45%.

    Эта тенденция касается в том числе русскоязычных: в случае военного конфликта у себя дома 55% из них готовы либо воевать на стороне Латвии, либо поддерживать латвийскую армию. Поддержка российской агрессии в этой категории населения становится все более маргинальным явлением: согласно данным SKDS, за последний год она упала с 17% до 14%.
    Vertimas:

    SKDS apklausos duomenimis, 2023 metų rudenį teigiamai į Rusiją žiūrėjo tik 14% šalies gyventojų. 2010 metais šis skaičius buvo 64%, o po Krymo aneksijos 2014 metais – 45%.

    Ši tendencija galioja ir rusakalbiams: kilus kariniam konfliktui namuose, 55% jų yra pasirengę arba kovoti Latvijos pusėje, arba paremti Latvijos kariuomenę. Palaikymas Rusijos agresijai šioje gyventojų kategorijoje darosi vis marginalesnis: SKDS duomenimis, per pastaruosius metus sumažėjo nuo 17% iki 14%.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė Tomizmas
    Oi koks sĘubas, kaip baisu... Tai kas laiko toje baisioje Latvijoje? Nuostabioji Tėvynė visai šalia, už sienos. Kokios problemos.
    Kaip tie suskiai visada bliauna, o kiti tokie pat suskiai tiki: žmonės (liaudis, narod) čia geri, viskas patogu, švaru, gražu, tinka ir patinka, bet valdžia baisi, žiauri, reikia, kad putlerstanas pataisytų. Jie tarsi ignoruoja, kad valdžia Latvijoj yra žmonių renkama, lyg nesuvoktų ar netikėtų tuo.
    Ta verkianti pensininkė pasiėmė ruskyno pilietybę grynai dėl to, kad gautų ruskyno pensiją, kuri duodama anksčiau negu Latvijos.
    Verkiantys yra bent ne agresyvūs, net gaila jų pasidaro. Bet įstatymai yra įstatymai.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Laikas į ruskyną, laikas verkt ir keiktis, iliustruojant savo požiūrį į šalį, kurioje gyveno.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Latvijoje ir Estijoje rusų mokyklose pereinama prie mokymo valstybine kalba – ar ir Lietuva planuoja reformą?
    Latvijoje ir Estijoje šiemet vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba. Latvių žurnalistė Erika Staškeviča interviu LRT.lt pažymėjo, kad vaikų tėvai jau seniai suprato, jog valstybinę kalbą mokėti būtina. „Estijos rusai jau subrendę reformoms“, – jai antrino estų pedagogas Andrejus Kuzičkinas.

    Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, Latvijoje gyvena 463 000 rusų tautybės žmonių (24,49 proc.).

    „Jau seniai tarp tėvų vyrauja konceptualus supratimas, kad būtina mokėti valstybinę kalbą, kad tai yra bilietas į tolesnį mokslą, karjerą ir patogų gyvenimą gimtojoje šalyje. Tačiau nerimą kelia, pavyzdžiui, mokytojų pasirengimas – jų nepakanka visose Latvijos mokyklose, o reikalavimas mokyti valstybine kalba šį trūkumą dar labiau padidino, nes kai kuriems nepavyko susitvarkyti ir teko išeiti iš darbo“, – LRT.lt sakė žurnalistė.

    Anot jos, Rygoje yra 101 mokykla, iš kurių 51 veikė pagal tautinių mažumų programą, įskaitant rusų, lietuvių, estų, lenkų ir ukrainiečių kalbas. Tačiau tik 17 mokyklų pereis prie latvių kalbos – likusios jau dirbo pagal programas valstybine kalba.
    Estija šiais metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.

    Remiantis 2023 m. skaičiavimais, Estijoje gyvena 306 000 rusų, arba 22,46 proc. visų gyventojų. Šiuo metu Estijoje yra apie 70 mokyklų, kuriose visiškai arba iš dalies mokoma rusų kalba.
    2021 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 141 000 rusų tautybės žmonių (5,02 proc. gyventojų). Šiuo metu šalyje veikia 26 mokyklos, kuriose dėstoma rusų kalba.

    LRT.lt pasiteiravo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ar Lietuvoje neplanuojama reformuoti rusakalbių mokyklų. Ministerija patikino, kad tokia reforma neplanuojama.

    „Reforma neplanuojama. Negalime su viena tautine mažuma elgtis kitaip nei su visomis kitomis, pavyzdžiui, lenkais, vokiečiais, baltarusiais. Visiems turi būti vienodos sąlygos“, – komentavo Švietimo ministerija.

    Teisininkas patikslino, kad jei Lietuvoje būtų didelė rusakalbių bendruomenė kaip Latvijoje ar Estijoje, požiūris tikriausiai būtų kitoks.

    „Tačiau pas mus rusakalbiai sudaro apie 5–6 proc. gyventojų, yra didelė lenkų bendruomenė, o Lenkija yra mūsų strateginė sąjungininkė. Sprendimas spausti ar likviduoti vien rusiškas mokyklas prieštarautų Konstitucijai. Spausti lenkiškas mokyklas reikštų nesutarimus su strateginiu partneriu. Bet man atrodo, kad Lietuva nuo pat pradžių pasirinko kitokį kelią, kartais daugiau ar mažiau vingiuotą, kartais su į aklavietes vedančiais sprendimais, bet vis dėlto einame tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę link per tautines mokyklas, o ne per sulietuvinimą“, – pabrėžė A. Radčenko.

    Jis pažymėjo, kad Latvijoje lenkiškos mokyklos išsaugotos remiantis tarptautine Latvijos ir Lenkijos sutartimi. „Iš esmės taip būtų galima išspręsti šį klausimą ir mūsų šalyje, bet vis dėlto manau, kad mūsų politinio elito filosofija yra kiek kitokia“, – sakė teisininkas.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Nuiminėja savo ЯуZкий gale video.

    Komentuoti:


  • Egiuxz
    replied
    Ir visi kaimamobiliai. Kaip netikėta

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Nou koments:

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Latvija paskelbė apie beveik 4 tūkstančių rusų deportaciją – per tris mėnesius jie gaus pranešimą apie būtinybę išvykti iš šalies
    Pasak LR Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybos atstovės Mairos Rose, sprendimas palies tuos rusus, kurie nepasirašė laikyti latvių kalbos egzamino leidimo gyventi pratęsimui.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė Tomizmas
    Sakyčiau, labai švelni Latvijos politika, jeigu dar vis tiek pratęsė 2 metams.
    Tiems, kurie nepajudino ir nepajudins nė piršto, nuo / iki (?) rugsėjo 15 d. bus išsiųsti raštai, kad jie privalo vėliausiai po 3 mėnesių išvykti iš Latvijos. Alternatyva, kaip nors gauti leidimą laikinai (nebe nuolat) gyventi Latvijoje.
    Įdomu, kaip konkrečiai vyks tas tūkstančių Rusijos piliečių, kurie patys neišvyks, mėtymas iš Latvijos.
    Švedai tai tokius keliems mėnesiams iki išmetimo (išvykdinimo) apgyvendina ir maitina užsieniečių registracijos centruose be teisės be priežiūros išeiti iš jų teritorijos. Toks kaip ir namų areštas ne namie, kol bus rasta, kur ir kaip tave legaliai deportuot.

    Komentuoti:


  • Egiuxz
    replied
    Parašė Kaštonas Rodyti pranešimą

    P.S. retai skaitau delfio kometarus, bet negaliu atsisitebėti nemažu kiekiu žmonių, kurie realiai negeba suvokti, net tokio trumpo teksto.Negi tokie ir rinkimuose dalyvauja? Daliai atrodo, kad čia liečia visus nemokančius latvių kalbos, (net ir Latvijos piliečius), prasideda komentarai iš eilinės serijos: reiktų ir Lietuvoje, nes gyveną 50 metų ir nemoka kalbos.(nors daugumą jų išvardintų atveju yra Lietuvos pilečiai). Elementariai komentuojantys žmonės ,net negeba suvokti kas yra pilietybė, kuo tai skiriasi nuo tautybės ir t.t. bet čia offtopic
    Žmonės, kaip pilka masė, nėra protingi. O jeigu imam visokius komentarus, tai ten pagrindas išvis yra ruda masė.

    Komentuoti:

Working...
X