Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Ekspertas: mokslo reforma – skaudi, bet teisinga ir būtina
    2008 12 21 / 13:50 /

    Juozapas Paškauskas
    lrt.lt

    Aukštojo mokslo ekspertas iš Didžiosios Britanijos Bahramas Bekhradnia, konsultuojantis Švietimo ir mokslo ministeriją, teigia, kad bebaigiamas Mokslo ir studijų įstatymas teoriškai yra geras. Tačiau šio aukštąjį mokslą reformuojančio įstatymo nauda bus sunku įtikinti piliečius: žymiai padidės studijų kaina, reiks įsipareigoti bankams, keisis universitetų valdymas.

    Kokia yra Europos Sąjungos (ES) universitetų situacija lyginant su JAV ir kitais pasaulio universitetais? ES universitetai beveik nepatenka tarp geriausiai reitinguojamų universitetų.

    Manau, yra du pagrindiniai skirtumai tarp Europos ir likusio pasaulio universitetų, ne tik Amerikos, bet ir Azijos bei Australijos. Pirmas – pinigai, o antras – struktūralizuotas valdymas. Tai didžiausi ir akivaizdžiausi skirtumai.

    Jeigu pažiūrėsime į Amerikos universitetus, ne tik Harvardo ar Prinstono universitetai turi milžiniškus biudžetus, bet ir paprasti, vidutiniai valstijų universitetai turi daug daugiau pajamų.

    Bet kokia statistika parodytų, kad JAV universitetai turi daug daugiau privačių rėmėjų, be to, nemenką dalį sudaro ir studentų įmokos už mokslą.

    Kitas ryškus skirtumas yra tas, kad Amerikoje universitetai nėra valdomi valstybės. Dėl šios priežasties jie yra daug labiau veikiami rinkos. Ir todėl jie yra konkurencingi tiek šalies viduje, tiek išorėje. Taigi antras didelis skirtumas būtų konkurencinė aplinka.

    Ar prastą Europos universitetų reitingavimą lemia konkretūs kiekvienos šalies švietimo politikos trūkumai ar yra kažkokios bendros visos Europos švietimo sistemos klaidos?

    Kiekvienos Europos šalies aukštojo mokslo sistemos yra skirtingos. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo modelis itin skiriasi nuo Prancūzijos ar Vokietijos. Tačiau beveik visos Europos aukštojo mokslo sistemos turi kai ką bendra. Į jas beveik nėra privačiai investuojama, studentai už mokslą beveik arba visai nemoka. Universitetai yra apsaugoti nuo laisvosios rinkos. Manau, kad Europai to trūksta labai smarkiai.

    Ar skirtingai buvo sprendžiamos aukštojo mokslo problemos kiekvienoje pokomunistinėje valstybėje? Jei šių valstybių politika skyrėsi, tai kaip? Kokie vienų ar kitų sprendimų rezultatai?

    Negalėčiau kalbėti apie visą pokomunistinį bloką. Tačiau akivaizdu, kad Sovietų Sąjungoje visas valdymas buvo centralizuotas, nebuvo jokios konkurencijos ar rinkos spaudimo. Tai didelis tų šalių skirtumas nuo demokratiškesnių ar labiau liberalių valstybių. Įtariu, kad panaši padėtis daug kur yra ir dabar.

    Aš matau, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema vis dar yra centralizuota ir izoliuota nuo rinkos – ir jūs nuo to kenčiate. Jūsų universitetai praranda daug gabių studentų, kurie pasirenka mokytis svetur.

    Manau, būtina šią sistemą padaryti patrauklią, t.y. būtina gerinti mokslų kokybę.

    Kokia būtų pagrindinė Lietuvoje šiuo metu svarstomo Mokslo ir studijų įstatymo projekto nuostata?

    Beje, tai vyksta ne tik Lietuvoje – visame pasaulyje reformuojamos aukštojo mokslo sistemos, nes ten susiduriama su panašiomis problemomis. Todėl ir jų sprendimai dažniausiai būna panašūs.

    Sprendžiant šią problemą dažniausiai padidinamos studentų įmokos už mokslą. Jūsų šalyje studentai jau moka už mokslą, tai didelis žingsnis pirmyn, tačiau dar būtina sureguliuoti šių įmokų mechanizmą (valstybės lengvatinės paskolos studentams ir pan.).

    Valstybinis universitetų finansavimas yra antras šio klausimo dėmuo. Praeityje universitetai ir valstybė kiekvieną sykį derėdavosi dėl atitinkamo finansavimo, ateityje – ne tik Lietuvoje, bet ir kitur turėtų pradėti veikti rinka.

    Antras labai svarbus klausimas yra universitetų valdymas. Manau, šis klausimas Lietuvoje bus sudėtingas – toks jis yra ir likusiame pasaulyje. Praeityje universitetai valdė save patys (turėjo savo senatus ir save prižiūrinčią administraciją). Daugelyje pasaulio šalių tai keičiasi ir į universitetų valdymą įtraukiama daugiau išorinių interesų grupių: verslininkų, vietos bendruomenės atstovų, žinoma, studentų bei dėstytojų.

    Mes kalbame apie universiteto tarybą, kuri yra universiteto vidaus organas. Ji jokiais būdais nėra išorinė institucija, kurios veiksmai būtų policiniai. Tokios tarybos yra universiteto dalis, priiminėjanti svarbiausius sprendimus. Ją sudaro tiek universiteto žmonės, tiek žmonės iš už universiteto sienų. Tai labai svarbu pabrėžti.

    Žinoma, universitetų rektoriai turi būti patys geriausi specialistai. Universitetus slėgs didžiulė savęs valdymo atsakomybė, todėl tikrai reikės rinktis geriausius specialistus. Nesvarbu, ar iš universiteto, ar pasirinkti ne iš universiteto bendruomenės. Būtina rektorių postą padaryti atviresnį.

    Teigiama, kad reforma privalo būti sisteminė, t.y. reformos turi būti atliktos finansavimo, aukštųjų mokyklų valdymo ir mokslo baruose. Koks ryšys tarp šių segmentų?

    Manau, kad dėl finansų yra viskas aišku – nebūtų įmanoma teikti aukštos kokybės paslaugų, jeigu nebūtų pakankamai finansų.

    Universitetai turi būti laisvi ir nepriklausomi, tik taip jie galės reaguoti į rinkos iššūkius. Jeigu universitetų finansavimas tampa priklausomas nuo studentų įmokų, taip yra ir kitose šalyse, vadinasi, aukštosios mokyklos turi pritraukti daugiau ir išlaikyti esamus studentus. Kad taip būtų, universitetai turi būti pakankamai lankstūs ir prisitaikyti prie studentų poreikių.

    Antraip studentai pamatys, kad baigus kitokius mokslus kituose universitetuose, įsidarbinimo galimybės yra geresnės, todėl jie ten ir mokysis.

    Kad universitetai keistųsi ir reaguotų į iššūkius, jie turi būti galingi, laisvi ir lankstūs. Tam reikalinga universitetų valdymo reforma, nes dabartiniai Lietuvos universitetai nesugeba to padaryti.

    Kalbant apie trečią dėmenį – mokslą – reikia užtikrinti, kad valstybės skiriamos lėšos būtų panaudotos efektyviausiai. Valstybinį finansavimą būtina nukreipti į aukštos kokybės mokslus. Žinoma, pirmiausiai universitetai juos turėtų atpažinti ir tapatintis su jais.

    Jūs kalbate apie ketinimą laisvosios rinkos principais reguliuoti aukštąjį mokslą. Ar tikrai laisvosios rinkos idėjos čia tinkamiausios?

    Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad reagavimas į rinkos poreikius yra geriau nei centralizuotas valdymas. Universitetai turi būti laisvi permainoms, nes kasdien keičiasi pasaulis. Bet kalbant apie laisvąją rinką, reikia turėti įvairiausių jos reguliavimo instrumentų – reikalinga reguliuojama rinka.

    Studentams, tėvams ir darbdaviams reikia suteikti labai išsamią informaciją apie studijas.

    Manau, kad vien rinka yra blogai, tačiau reguliuojama rinka yra tinkamesnis sprendimas nei centralizuota aukštojo mokslo sistema.

    Tačiau kaip tai atrodo kitų universitetų kontekste? Daugelyje valstybių aukštasis mokslas nemokamas (ar labai simboliškai mokamas), į aukštąsias mokyklas stoja nemažai studentų, bet pirmųjų sesijų metu padaroma griežta atranka, t.y. lieka tik tie, kurie rimtai žiūri į studijas (atitinkamai jie ir finansuojami). Ar tai nėra alternatyva?

    Manau, tai turi keistis. Pirma, dažniausiai žmonės, studijuojantys universitete, iš to turi kažkokios naudos, t.y. gauna darbus, atlyginimus ir pan. Todėl mainais jie turėtų už tai susimokėti. Tai moralinė ir etinė priežastis.

    Antra priežastis yra pragmatinė: už suteiktą išsilavinimą reikia sumokėti ir universitetui. Valstybės nenori finansuoti visų universitetuose dėstomų dalykų, todėl čia turi prisidėti studentai. Jie turi mokėti už mokslą, tačiau ši suma neturi būti suvaržanti ar atgrasanti nuo mokslo. Todėl turi būti sureguliuoti paskolos ir jos grąžinimo mechanizmai.

    Jūsų, kaip eksperto ir galinčio pažiūrėti iš šalies, nuomone, kokios planuojamos Lietuvos aukštojo mokslo reformos silpnosios ir stipriosios vietos?

    Perskaitęs įstatymo juodraštį, tiesą sakant, pamaniau, kad viskas yra gerai. Įdomu, kad labai panašius dalykus siūlė ir buvusi Vyriausybė. Tačiau, manau, kad sunkumai prasidės įdiegiant šį įstatymą.

    Valdžiai gali būti sunku jo nauda įtikinti visuomenę. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, valdžiai pabandžius priimti panašius įstatymus, šalies studentai išėjo į gatves ir įstatymas liko nepriimtas.

    Taigi sunkiausia bus įtikinti visuomenę, tačiau įstatymo koncepcija yra teisinga.

    Ar, Jūsų žiniomis, panašios koncepcijos pasiteisino kitose postkomunistinėse valstybėse?

    Kalbant atvirai, nesu susipažinęs su kitomis posovietinėmis valstybėmis ir jų aukštuoju mokslu. Tačiau kituose pasaulio kraštuose tai veikia be didesnių priekaištų. Gerais pavyzdžiais galėtų būti Singapūras, Honkongas ar Airija, nes tai panašaus dydžio į Lietuvą šalys.

    Taigi Jūs nežinote, kur toks aukštojo mokslo modelis nepasiteisino?

    Taip, nežinau. Manau, kad tokia reforma yra būtina, tačiau valstybėms, kurių tikslas yra stiprinti aukštąjį šalies mokslą, vien šios reformos nepakaktų.

    Šaltinis: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5072563

    Comment


      Įdomu, ar Kubiliaus vyriausybei pavyks padaryti tą reformą, kurios n metų visi laukiame.. Bėda, kad reforma akivaizdžiai padidintų bedarbių skaičių, kai ir taip jų smarkiai daugėja, žmonių nepasitenkinimą (va, vėl taupo mūsų o ne savo sąskaita), emigruojančio jaunimo skaičių (vietų studijuojantiems bus mažiau irgi). Kažkokio saliamoniško sprendimo čia reikės, kad išspręsti šią iškirmijusios parazitinės sistemos dilemą.
      Jūsų,
      Analitikas PlėtRa™

      Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

      Comment


        Vyriausybė siūlo studijų reformą

        2009-01-07 14:11
        http://www.alfa.lt/straipsnis/102440...09-01-07_14-11


        Kažkas panašaus į realios studijų reformos pradžią, siekiant
        taip padidinti stojančiųjų konkurenciją ir motyvaciją mokytis.
        Pritariu siekiui krepšeliais didinti motyvaciją straipsnyje parašyta metodika. Tačiau iš karto iškyla ir problemų: pvz., kaip užtikrinti, kad viduriniame moksle būtų užtikrinamas pažymių objektyvumas. Juk ne viską lemia valstybinių egzaminų rezultatai. Įsigaliojus aprašytai tvarkai, mokytojams padidės spaudimas rašyti kuo gerius pažymius tiek iš mokinių, tiek iš pačios mokyklos, siekiančios tapti reitingų lyderiais bei norinčių pasigirti, kad "mūsų mokiniai patys pažangiausi, nes gauna daugiausiai krepšelių".

        Taip pat manau reikėtų įvesti mechanizmą, kad studijų metu iš pat pradžių negavusieji krepšelio galėtų jį gauti, jei pagal rezultatus aplenktų apsileidusį krepšelio turėtoją. Ne kartą teko įsitikinti, kad nemokamo mokslo užtikrinimas verčia apsileisti bei sumažina motyvaciją. O konkurencijos reikia ne tik stojant į aukštąsias, bet jose ir mokantis.

        Taip pat reikėtų užtikrinti, kad aukštųjų mokyklų reklamos akcijos siekiant pritraukti krepšelininkus neperžengtų sveiko proto ribų ir būtų teisingos - neįtakojomos subjektyvių reitingų, šmeižikiškų apkalbų ir intrigų - tai yra, laikytis savotiško konkurencingumo įstatymo ar kodekso.

        Edit: Ir dar viena mintis teigiantiems, kad vien apmokestinus studentus, mokslo kokybės nepakelsi: gal ir taip, bet surinkus pažangi(au)sius studentus į vieną auditoriją, atsiranda prielaidos rimtam darbui. Manau, kad tikrai galima siekti aukštos kokybės šiuo keliu... Bet tam reikalingos kompleksinės priemonės...
        Paskutinis taisė auksellis; 2009.01.08, 00:43.

        Comment


          kaip supratau, tai taip ir bus padaryta. T.y. jei studentas "neįvykdys aukštųjų mokyklų nustatytų sąlygų", tai gali patekti į mokamą vietą. Nors kas ten žino.
          O dėl vidurinių mokyklų - tai jau būtų vidurinių mokyklų reforma. Jei apie tai, tai praktika rodo, kad visų žinių įvertinimas vienu baigiamuoju egzaminu yra nesąmonė. Tai yra - jei tą naktį blogai išmiegojai, jei išmokai geriau kitas temas, jei tavo vertintojai buvo blogos nuotaikos (ypač interpretacijos vertinime), tau gali pasisekti žymiai prasčiau, negu iš tikro moki

          Comment


            Keistoka reforma. Realiai niekas nesikeičia: univerų tiek pat, studentų priimt univerai galės kiek sugebės, t.y. siekiant pinigų kuo daugiau susirinkti, prikurs po 55 Vadybos studijų grupes ir turėsim 100 proc. įstojančių į aukštasias mokyklas? Studijų mokestį galės nusistatyt kokį nori, t.y. VU, VGTU, KTU, kaip labai trokštamos vietos studijuoti, turės monopolinę teisę užsiplėšti tokią kainą, kokią nori, nes vis tiek visi iš paskutiniųjų stengsis mokytis juose ir gręš mylinčių tėvelių kišenes. Kitos aukštosios nusistatys žemesnes kainas ir priims visus likusius už borto ir neišgalinčius patempti kainų. Jau įsivaizduoju, koks darbas virs VU ekonomikos, vadybos, teisės ir tspmi auditorijose, kur susirinks visi su tais krepšeliais ir nebus prasmės konkuruoti, nes visi nemokės už mokslą. Tuo tarpu kokie kalbininkai ar istorikai - bus beveik visi vien mokantys.

            paskolos buvo jau iki šiol, tiesa, ribotas kiekis, nes lėšos valstybinės, tai matyt komercializuos tiesiog, ir jauni žmonės nuo 18 metų bus pratinami būti bankų klientais ir gyventi į skolą..

            nežinau.. mano akimis - šnipštas ne reforma, realiai nelabai kas keičiasi..
            Jūsų,
            Analitikas PlėtRa™

            Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

            Comment


              Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
              Keistoka reforma. Realiai niekas nesikeičia: univerų tiek pat, studentų priimt univerai galės kiek sugebės, t.y. siekiant pinigų kuo daugiau susirinkti, prikurs po 55 Vadybos studijų grupes ir turėsim 100 proc. įstojančių į aukštasias mokyklas? Studijų mokestį galės nusistatyt kokį nori, t.y. VU, VGTU, KTU, kaip labai trokštamos vietos studijuoti, turės monopolinę teisę užsiplėšti tokią kainą, kokią nori, nes vis tiek visi iš paskutiniųjų stengsis mokytis juose ir gręš mylinčių tėvelių kišenes. Kitos aukštosios nusistatys žemesnes kainas ir priims visus likusius už borto ir neišgalinčius patempti kainų. Jau įsivaizduoju, koks darbas virs VU ekonomikos, vadybos, teisės ir tspmi auditorijose, kur susirinks visi su tais krepšeliais ir nebus prasmės konkuruoti, nes visi nemokės už mokslą. Tuo tarpu kokie kalbininkai ar istorikai - bus beveik visi vien mokantys.

              paskolos buvo jau iki šiol, tiesa, ribotas kiekis, nes lėšos valstybinės, tai matyt komercializuos tiesiog, ir jauni žmonės nuo 18 metų bus pratinami būti bankų klientais ir gyventi į skolą..

              nežinau.. mano akimis - šnipštas ne reforma, realiai nelabai kas keičiasi..
              Jei norėsi, bet kokia reforma bus negera, o šiaip viskas čia labai gerai, sumažės studentų, nes ne visi galės mokėti, dabar mokam pusvelčiui palyginus su normaliu pasauliu už mokslą, o tuo pačiu ir kokybė padidės (bent jau tikrai nesumažės). Dabar pvz. kai kurie dėstytojai dirba iš labdaros arba tik dėl laipsnio, važinėja su naujais automobiliais, bet per paskaitas nieko nedėsto, nors galėtų, neskiria visai laiko studentams, argi tai normalu? Juk univeras turi mokėti normalius atlyginimus dėstytojams, o ne laikytis vien tik iš jų gerumo. O kad istorikai ar filologai visi mokėtis, tai tik dar geriau, mažiau bus studijuojančiųjų, kodėl dabar valstybė turėtų išlaikyti mokslo šakas, kurias baigę vis tiek pagal specialybę nedirba, nes nėra darbo? O jei kažkieno hobi filosofija, istorija ar dar kas nors, tai prašom, mokėkit už jį ir studijuokit.
              Paskutinis taisė Lettered; 2009.01.08, 01:17.
              Flickr

              Comment


                Jei studijos bus neįkandamos - nebebus ko mokyt, jau dabar vis daugiau lietuvių išvažiuoja studijuot į užsienį, važiuos dar labiau, turėsim dar didesnę bėdą.

                labai tikiuosi, kad kokybė padidės, bet tam reikia ne tik pinigų, o ir žmonių mąstymo pokyčio - dėstytojų dėstyt, studentų - sąžiningai ir stropiai studijuot, o ne siekt diplomo. Kol bus 20 aukštųjų mokyklų ir visi galės į jas patekti - tol nieko čia nebus.
                Jūsų,
                Analitikas PlėtRa™

                Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                Comment


                  Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
                  Jei studijos bus neįkandamos - nebebus ko mokyt, jau dabar vis daugiau lietuvių išvažiuoja studijuot į užsienį, važiuos dar labiau, turėsim dar didesnę bėdą.

                  labai tikiuosi, kad kokybė padidės, bet tam reikia ne tik pinigų, o ir žmonių mąstymo pokyčio - dėstytojų dėstyt, studentų - sąžiningai ir stropiai studijuot, o ne siekt diplomo. Kol bus 20 aukštųjų mokyklų ir visi galės į jas patekti - tol nieko čia nebus.
                  O tai ką siūlai daryti? Sakai, kad per daug aukštųjų mokyklų ir studentų, bet tuo pačiu, kad išvažiuos visi, jei negalės studijuoti. Reikia Lietuvai ir darbininkų, negali būti visi studentais, taip kenčia šalies ekonomika, kai trūksta kvalifikuotų darbininkų, o diplomuotų yra perteklius, juolab,kad už tą diplomą dar valstybė moka. Šita reforma vis tiek geriau nei nieko.
                  Paskutinis taisė Lettered; 2009.01.08, 01:32.
                  Flickr

                  Comment


                    Be abejo, geriau nei nieko.. Vis šis tas.. Be to, labai džiugu, kad universitetai turės autonomiją pilnavertę - NT vystytojai trina rankom..

                    Siūlyčiau neleisti visiškai savavališkai universitetams spręsti apie studentų skaičių ir studijų kainos dydį. O šiuos du dalykus reguliuoti pagal tai, kokių specialistų tam tikru metu šaliai artimiausiu metu labiausiai gali reikėti, t.y. aukštąjį mokslą pakreipti tokia linkme, kokia ji geriausiai tarnautų valstybės poreikiams ir darbo rinkos poreikiams artimiausius 5-10 metų ir būtų lanksti, atsižvelgtų į pokyčius laiku. Būtent, diplomuotų yra perteklius, tokiu būdu, pavadinkime jį "reguliacine švietimo sistema" būtų galima atgaivinti ne aukštojo mokslo specialybių populiarumą ir parengti ir kvalifikuotų darbininkų ir diplomuotų specialistų tiek, kiek rinkai reikia. Pakėlus studijų lygį, prestižą ir atitinkamai sutvarkant "studijų kainodarą" būtų galima pasiekti rezultatų, kad profesinis mokslas taptų ne toks gėdingas kaip dabar. Pvz: visi kalba, "ot, neįmanoma santechniko rast, arba plešia nesveikus pinigus, žalčiai", bet nei patys, nei savo vaikų "ką jūs, nė už ką, juk ne lygis" į tokius mokslus neleistų.

                    Univerus reikia jungti, palikti tik kokius 4-5, bet stiprius ir kokybiškus, kolegijų irgi per daug. Kažkada buvo specas čia kažkoks atvaręs ir sakė, kad pas mus nelogiškas aukštųjų mokyklų skaičius, ir aš su tuo pilnai sutinku.

                    Mokėjimą už studijas padaryčiau mokamą per paskolų sistemą - visiems, išimtys tik gabūs socialiai remtini galėtų būti. O valstybės skirtas lėšas numatyti tik stipendijoms, bet tokioms, kurios leistų iš jų pragyventi padoriai, ir jas gautų geriausieji. Tada visi būtų suinteresuoti mokytis vienodai gerai. Ir sugriežtinti tvarką: nusirašinėji - lauk iš univero iš karto, be teisės įstoti į bet kokią kitą. va, tada būtų studijų kokybė.
                    Jūsų,
                    Analitikas PlėtRa™

                    Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                    Comment


                      Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
                      Univerus reikia jungti, palikti tik kokius 4-5, bet stiprius ir kokybiškus, kolegijų irgi per daug. Kažkada buvo specas čia kažkoks atvaręs ir sakė, kad pas mus nelogiškas aukštųjų mokyklų skaičius, ir aš su tuo pilnai sutinku.
                      Ne visus universitetus taip paprasta apjungti. Pavyzdžiui, LŽŪU yra gana specifinis, kaip ir LKKA (akademija). KMU - taip pat, nors turi tvirtas pozicijas savo nišoje ir, bent man, yra laikytinas solidaresniu už du, minėtus anksčiau. VPU, su kuo jungti ir ar jungti jį?

                      Būtų galima apjungti KTU ir VGTU. Abudu, iš esmės, technikos mokslų universitetai. Tačiau abudu - turintys aukštus reitingus (Lietuvoje), todėl čia prasidėtų interesų karas. Taip pat nuo abiejų universitetų (nežinau, kokia situacija dėl jų yra VGTU) reikėtų atskelti socialinius mokslus. Nors KTU tai būtų didelis praradimas, pastarieji pakankamai aukštam stovyje (Lietuvos mastu). Galų gale, iš dabartinio KTU einant tokia linkme gali nieko nebelikti, kaip tik VGTU filialas. Čia net aš paprieštaraučiau.

                      Ką daryti su VDU? Prijungti prie jo KTU socialinę dalį? O kur šiame modelyje VU, kuris tikrai nesutiktų su jokiu savo svorio mažėjimu, nebent būtų recipientas (galbūt, santykinai minimaliai ir donoras)? O dar nepaminėjau ŠU ir KU ir kt.

                      Daug klausimų, kurie iš tiesų yra probleminiai, o dar žinant mūsų negebėjimą spręsti tokių konstruktyviai, tai tampa rimta kliūtimi. Aš palaikau apsijungimo idėją, bet ji turėtų būti vykdoma labai apgalvotai. Norėčiau, kad ši reforma atsižvelgtų ne tik į jos įtaką patiems universitetams, bet ir į to įtaką Lietuvos regionams. VDU ir KTU Kauno miestui itin daug teikia. Apskritai, aš šiuos universitetus laikau viena kertinių savo miesto dalių. Tai svarbu jam kultūriškai ir moksliškai (KMU - taip pat, kalbu, pavyzdžiui, apie farmaciją), negalima atimti iš jo vienos iš retų turimų paspirčių. Nors suprantu, kad tiek galimybė studijuoti, tiek pati universitetų veikla Kaune išliks, tačiau, šiuo aspektu, Kaunas neturėtų likti tik periferija su dar vienu centralizacijos scenarijumi Lietuvoje.

                      Ir užtikrinu, kad šioje nuomonėje nedalyvauja joks mano kaunietiškasis alter ego.

                      Diskusijoje būtų įdomu pamatyti tokio apsijungimo modelių versijas. Norėčiau išgirsti tivoli ir Lino nuomones (neklauskite, kodėl).

                      Kas liečia kolegijas. Mano nuomone, jos Lietuvoje turėtų vaidinti kur kas didesnį vaidmenį. Dabartinis visuomenės mąstymas pats verčia žūtbūt siekti aukštojo mokslo, be to žmogus kartais atvaizduojamas kaip nepilnavertis. Tai yra iškreipta situacija. Manau, kad sumažėjusi universitetų studentų dalis turėtų pereiti būtent kolegijoms ir taip suminės edukacijos galimybės Lietuvoje nenukentėtų (tad emigracijos vardan išsimokslinimo scenarijų atmetu; jį lemia kokybė, į kurią orientuojamasi). Žinoma, tam reikia pačių kolegijų progreso, tačiau nuo ko pradėti tikrai turime - KTK, KK, VK, VVK.
                      Paskutinis taisė ; 2009.01.08, 15:20.
                      Įžvalgos.lt - FB - G+

                      Comment


                        realiai turėtų būti taip - VU + VDU (vilnius), KTU + VGTU (kaunas), galbūt ŠU + KU + VPU (vilnius), LŽŪU + veterinarkė(kaunas), ir KMU (naikinant VU MF)(kaunas), nesugalvoju kur tą MRU tik kišt... nu ir lieka dar LKKA.

                        Comment


                          Manau turėtų būti taip: VU+VDU+KTU soc. mokslai+MRU, KTU techn. mokslai + VGTU, VPU+ŠU, KMU + VU MF, LKKA, LŽŪŪ, LKA liktų atskiri. Nežinau tik kur dėti KU.
                          Post in English - fight censorship!

                          Comment


                            /\ toks variantas irgi neblogas

                            Comment


                              Manau, kad jungimasis vyks tarp tame pačiame mieste esancių panašios krypties aukštųjų mokyklų ar kitų miestų aukstųjų mokyklų padalinių/filialų (aišku jei tokių yra). Pvz. Kaune:
                              1. VDU+VU KHF+VDA KDI+LMTA KF+dar galėtų KTU Soc. ir Hum mokslai (mažai tikėtina)
                              2. KMU+ LKKA+LVA?
                              3. LŽŪU+LVA?
                              Sekite savo banknotus

                              Comment


                                Nesuprantu kodėl jums maišo universitetu skaičius? Jeigu jie sugeba issilaikyti ir netgi plėstis, suteikia zinias daugeliui regionų, skatina intensyvų jaunimo gyvenimą, manau tai yra sveikintina ir džiugu, ypac regionuose, tokiuose kaip Šiauliai ir Klaipėda. Kažkas bando viska sukelti į Vilnių, tačiau socialiniu požiuriu, Lietuvai tai būtų didelis pralaimėjimas.
                                Iš kitos pusės pažvelgus, jeigu yra paklausa, vadinasi yra ir pasiūla. Jei niekas nestudijuotu VU, SU, KT ir kt., tai paprasčiausiai jų nebūtų. Kažkokio apčiuopiamo rezultato sujungimas neduotų, vistiek būtų tie patys dėstytojai, kurie ir taip migruoja per univerus, finansavimas tikrai nepagerėtų. Esu įsitikinęs, kad dabartinis universitetų skaičius beveik atitinka rinkos poreikius.

                                Comment


                                  Na tai gerai, tarkim sujungs univerus. Beliks tik dvigubai daugiau grupių prikurt ir melžti pinigus. Gal reiktų nuo stojamųjų pradėt ar dar ką nors realaus, kas apčiuopiamos naudos duotų. Nors aš esu kuo giliausiai įsitikinęs, kad nieko nebus iš tos "reformos", nes nei viena pusė ja nesuinteresuota.

                                  Comment


                                    Šia racionalizacija suinteresuotos viršuniversitetinės institucijos. O jų įtakos aš taip nenuvertinčiau.

                                    Suteikiant daugiau autonomijos, kartu įvedamos ir rinkos sąlygos (arba bent jau joms suteikiama daugiau reikšmės). O tai, savo ruožtu, neišvengiamai ves prie kooperacijos. Tie, kurie, nematydami poreikio ginti viešąjį interesą, gins savo individualų arba subjektyvų siauro rato (bandydami išlaikyti šios sistemos neefektyvumą perdėta administracija), tų pačių rinkos sąlygų dėka virs šios sferos dinozaurais.
                                    Įžvalgos.lt - FB - G+

                                    Comment


                                      Fignia visa ta reforma, jei ji bus tokia, apie kuria rasoma - laisvosios rinkos.
                                      Tai prives prie visisko sistemos supuvimo taip ir nepasiekus jokiu teigiamu rezultatu. Viskas suvedama tik i studiju apmokestinima ir leidima mokslo istaigoms valdyti NT, kas is karto kvepia aferomis. Realiai, jokios atsakomybes prie visuomene aukstosios ir toliau netures.

                                      As, kaip dirbantis sioje sitemoje, matau viena kelia. Bet jis nepopuliarus ir neitinkantis daugeliui siauru interesu grupiu tiek universitetu administrscijoje, tiek ir uz universitetu (bankai, NT verslas ir privatus universitetai) bei liberalu, kurie dabar valdzioje...

                                      Mano manymu, reikalinga ne aukstojo mokslo, o viso svietimo ir mokslo reforma Lietuvoje. Pradendant nuo pagrindines-vidurines mokyklos, toliau einant prie profesinio issilavinimo, aukstojo neuniversitetinio, aukstojo universitetinio ir mokslo-tiriamuju institutu.
                                      Paskutinis taisė Al1; 2009.01.08, 19:17.

                                      Comment


                                        Al1, gal galima plačiau apie tamstos idėja, kokia to reforma turėtų būti, kad jau žmogus from the inside, labai įdomu..
                                        Jūsų,
                                        Analitikas PlėtRa™

                                        Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                                        Comment


                                          Pats baiginėju ir matau kokia situacija. Visi su diplomais nuo iki. Nesamonė kažkokia. Jei turi diplomą tai nereiškia kad ką nors moki. Darbdaviui diplomas nemanau kad daug reiškia šiais laikais. Bent jau mano atveju.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X