Švietimas Lietuvoje

[TIME]

Suomijoje, kiek žinau, ne tik draudžiamos mokyklos-UABai, bet ir draudžiama imti atskirą ugdymo mokestį, jei gaunamas valstybės finansavimas. Tokiomis sąlygomis nėra daug norinčių teikti paslaugas, ir labai gerai.

Lietuva nuėjo blogiausiu įmanomu keliu, komercializuodama švietimą ir sparčiai didindama nelygybę nuo pat darželio/mokyklos suolo. Bet nieko keisto, turint galvoje, kad didžiausi naudos gavėjai ne šiaip užsiima lobizmu, bet tiesiogiai veikia politikoje.

Ne tik "veikia politikoje", bet valdo siuo metu itakingiausia partija

[abruo]

Racionalūs argumentai išsakyti yra ne vieną kartą ir ne vieno žmogaus. Tereikia pasidomėti debatais šia tema ir kodėl ta pati Suomija tokias mokyklas draudžia. Esminiai argumentai yra šie:

- Pagrindinis išsilavinimas nėra eilinė paslauga, jis yra nemokamas. Tai yra principo reikalas. Žmogaus mokslo kokybė negali priklausyti nuo jo tėvų pajamų - ir taškas.
- Tokios mokyklos, turėdamos daugiau pinigų, išsiurbia iš likusių mokyklų ir geriausius mokytojus, nes gali jiems daugiau mokėti, ir (dažnai) daug gerų vaikų, o tai sukuria dviejų lygių švietimo sistemą bei tiesiogiai kenkia likusiai visuomenei. Girdėjau istoriją kaip Britanijoje privačios mokyklos vaikai futbolo mače prieš valstybinės mokyklos vaikus skandavo ‘your dad works for my dad’ ir pan. dalykus. Tokios mokyklos kuria toksišką nelygybės atmosferą tarp žmonių, kurie dar neseniai kakojo į kelnes, ir kurios Lietuvoje dar nesame matę.
- Didelė dalis vidurinio mokslo yra knygų skaitymas ir mokytojo klausymas, o tai nesunkiai padengia valstybė. Tokių mokyklų tikslas yra sukurti tam tikrą mitą apie save, lyg mokymasis ten atneša kažką ypatingo. Dažnai yra pasivadinama vardais istorinių žmonių ar vietų, su kuriais tos mokyklos neturi nieko bendro (Karalienė Morta? Whut? ) Ten viskas yra apie įvaizdį, pinigai leidžiami jam (labai brangus NT, baseinai ir pan. dalykai). Pridėtinė vertė moksle (be geriausių mokytojų išpirkimo) yra gana neaiški. Tačiau, padidėjus tokių mokyklų procentui šalyje ir iškreipus vietinę švietimo sistemą, turtingesni tėvai praktiškai privalo ten siųsti vaikus, nes niekas nebenori siųsti vaikų į mokyklas su prastesniais mokytojais ir mažiau turtingais vaikais. Taip daug tėvų tampa mažiau turtingi, o tokie ‘prestižininkai’ turtėja, iš esmės, nepridėdami jokios vertės ekonomikai (t.y. parazituodami).
- Tokios mokyklos dažnai įsivelia į skandalus, kur yra bandoma bet kokia kaina pasiekti gerų rezultatų savo mokiniams nesąžiningai, norint pateisinti savo dideles kainas (mokymasis egzaminams, o ne mokslui, yra labai įprastas, neaiškūs ryšiai su valstybiniais egzaminų pareigūnais ir pan. dalykai - taip pat)

Žodžiu meskite šitą toksiška mėšlą lauk iš čia, kol jis nepridėjo kiaušinių

Labai gerai parašyta, pasirašau po kiekvienu žodžiu. Čia gal yra ir principinis pasaulėžiūros, politinės ideologijos klausimas. Sprendžiant privačių mokyklų klausimą tuo pačiu sprendžiama, kas aukščiau – individo laisvė gyventi kaip norisi ar bendrasis valstybės gėris. Spėju, kad tuoj pakomentos tie, kuriems individo laisvė svarbesnė, nes argumentų galima atrasti ir už priešingą pusę. Bet aš, kaip dirbdamas mokykloje ir matydamas dabartinę švietimo būklę, bijau net pagalvoti, kas bus, kai iš valstybinių mokyklų išeis geresni mokytojai (ir geresni mokiniai). Jau dabar dėl integruoto ugdymo įvedimo mokymo kokybė dar labiau krito (bent jau tokie pastebėjimai iš šių metų pokalbių su kolegomis mokykloje). Kas bus toliau einant mokymo diferenciacijos keliu – bijau net pagalvoti.

[Kecal]

Ne tik "veikia politikoje", bet valdo siuo metu itakingiausia partija

Tas tai taip, bet aš nesu pastebėjęs, kad šiuo klausimu ką nors reikšmingo siūlytų ir darytų socialdemokratai ar valstiečiai/skvernelininkai.

[ALV77]

galiu lažintis kad gyvenantys Žvėryne vežiotu savo vaikus su mašina (jau nekalbant apie visokias Turniškės). tad galvot kad sumažėtų mašinų kiekis yra naivų. tokiam post TSRS miestui kaip Vilnius natūraliausia privačioms mokyklom būti prie Nemenčines plento arba Batoro gatvės, t.y. kurios ir dabar yra.

veziotu samdytas vairuotojas. Lietuvoje tokiu dalyku nera labai daug, gal sunku isivaizduoti. Sita mokykla pagal kainas yra visai kitoje svorio kategorijoje nei kitos privacios mokyklos. Tokio lygio turtuoliai dazniausiai stengiasi islikti maximaliai diskretiski ir nepastebeti

saliai mazai naudos is tokiu turtuoliu, nes visi ju pinigeliai buna paslepti mirtingiesiems neprienamuose bankuose ir offshoruose kipre, panamoje ar tam paciam hong konge

[TIME]

Tas tai taip, bet aš nesu pastebėjęs, kad šiuo klausimu ką nors reikšmingo siūlytų ir darytų socialdemokratai ar valstiečiai/skvernelininkai.

opozijoje jie, ka gali padaryti

[Kecal]

opozijoje jie, ka gali padaryti

O prieš tai kiek metų buvo valdžioje, ypač LSDP? Ir dar kiek bus. Bet čia jau visai off-topic.

[Lettered]

Racionalūs argumentai išsakyti yra ne vieną kartą ir ne vieno žmogaus. Tereikia pasidomėti debatais šia tema ir kodėl ta pati Suomija tokias mokyklas draudžia. Esminiai argumentai yra šie:

- Pagrindinis išsilavinimas nėra eilinė paslauga, jis yra nemokamas. Tai yra principo reikalas. Žmogaus mokslo kokybė negali priklausyti nuo jo tėvų pajamų - ir taškas.
- Tokios mokyklos, turėdamos daugiau pinigų, išsiurbia iš likusių mokyklų ir geriausius mokytojus, nes gali jiems daugiau mokėti, ir (dažnai) daug gerų vaikų, o tai sukuria dviejų lygių švietimo sistemą bei tiesiogiai kenkia likusiai visuomenei. Girdėjau istoriją kaip Britanijoje privačios mokyklos vaikai futbolo mače prieš valstybinės mokyklos vaikus skandavo ‘your dad works for my dad’ ir pan. dalykus. Tokios mokyklos kuria toksišką nelygybės atmosferą tarp žmonių, kurie dar neseniai kakojo į kelnes, ir kurios Lietuvoje dar nesame matę.
- Didelė dalis vidurinio mokslo yra knygų skaitymas ir mokytojo klausymas, o tai nesunkiai padengia valstybė. Tokių mokyklų tikslas yra sukurti tam tikrą mitą apie save, lyg mokymasis ten atneša kažką ypatingo. Dažnai yra pasivadinama vardais istorinių žmonių ar vietų, su kuriais tos mokyklos neturi nieko bendro (Karalienė Morta? Whut? ) Ten viskas yra apie įvaizdį, pinigai leidžiami jam (labai brangus NT, baseinai ir pan. dalykai). Pridėtinė vertė moksle (be geriausių mokytojų išpirkimo) yra gana neaiški. Tačiau, padidėjus tokių mokyklų procentui šalyje ir iškreipus vietinę švietimo sistemą, turtingesni tėvai praktiškai privalo ten siųsti vaikus, nes niekas nebenori siųsti vaikų į mokyklas su prastesniais mokytojais ir mažiau turtingais vaikais. Taip daug tėvų tampa mažiau turtingi, o tokie ‘prestižininkai’ turtėja, iš esmės, nepridėdami jokios vertės ekonomikai (t.y. parazituodami).
- Tokios mokyklos dažnai įsivelia į skandalus, kur yra bandoma bet kokia kaina pasiekti gerų rezultatų savo mokiniams nesąžiningai, norint pateisinti savo dideles kainas (mokymasis egzaminams, o ne mokslui, yra labai įprastas, neaiškūs ryšiai su valstybiniais egzaminų pareigūnais ir pan. dalykai - taip pat)

Žodžiu meskite šitą toksiška mėšlą lauk iš čia, kol jis nepridėjo kiaušinių

Bet reitinguose kažkodėl privačios mokyklos neužima gerų pozicijų.

Atrankinių mokyklų 5-ukas atrodo taip: 1. Vilniaus licėjus 2. KTU gimnazija 3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija 4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija 5. Kauno jėzuitų gimnazija Neatrankinių mokyklų pirmasis penketukas: 1. Klaipėdos licėjus 2. Šiaulių J. Janonio gimnazija 3. Kauno „Saulės“ gimnazija 4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija 5. Vilniaus Gabijos gimnazija

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/studi...oliai-90187313

[Sula]

opozijoje jie, ka gali padaryti

Neseniai buvo pozicijoje. Didelis šansas, kad gaus valdžią kitąmet.

[VLR]

Bet reitinguose kažkodėl privačios mokyklos neužima gerų pozicijų.

Todėl, kad Lietuvoje dar nėra tos kultūros. Pvz. Britanijoje, iš 55 premjerų nuo 18 amžiaus pradžios, 20 ėjo į tą patį koledžą (Eton), į kurį priima nuo 13-os metų ir daugiausia per pažintis ir pinigus. Pridėk prie Eton dar keliolika prestižinių mokyklų, ir britų politika pradeda atrodyti apgailėtinai.

Įsivaizduoji švietimo sistemą, kur tavo vaikui de facto užsidaro nemažai durų vos keliolikos metų net jei jis yra idealus mokinys? Tuo tarpu tavo glušo crypto bro draugelio vaikui jos lygiai taip pat atsidaro vien dėl to, kad tavo draugelis turi daugiau pinigų ir kontaktų nei tu? Tada jo vaikas puikuojasi prieš tavo vaiką ir sako aha, tu nekalbi su Russel mokyklos akcentu, tu - prasčiokas. Mes tikrai to norime?

Iki tokio britiško apsileidimo, aišku, reiktų dar kelių šimtų metų užmerktų akių politikos ir didžiausios Europoje kraujomaišos, tad Lietuvai tai kol kas negresia. Tačiau tokie Russel, Karalienės Mortos ir kt. ‘super prestižinės’ mokyklos yra tiesiausias kelias į tą pusę.

[mantasm]

Kuom tau trukdo pagrinde užsieniečių turčių vaikai?
Tegu. Turės daugiau ryšių su Lietuva. Dažniau čia keliaus ir tėvai ir užaugę vaikai, čia pinigus leis. Mokytojai turbūt irgi ne vien vietiniai bus. Žiū, koks dar ir kokioj kitoj mokykloj ar universitete mokins. Ne komunizmas, negalvok kaip koks proletaras.

Tiksliau mokytojai bus vien nevietiniai. Bent jau taip reklamuojasi.

[taccido]

Užkalnis ne per seniausiai rašė straipsnį apie tai, ko reikia mokyti mokyklose, tai kaip vieną iš dalykų paminėjo savo minčių rišlų išreiškimą žodžiu ir raštu. Nes pagal jo paties pavyzdį, "atsiranda bobučių, kurioms kažkoks politikas gražiai kalba, bet nesugeba paaiškinti, ką jis ten kalbėjo".

Man pačiam yra buvę situacijų, praktiškai visuose darbuose kuriuose esu dirbęs, kai prašydavo mane surašyti kokį oficialų raštą, nes "tu ten daug ir įtikinamai moki prirašyt, ir dar gramatiškai". Na, mokyklas lyg ir visi lankėm tas pačias...

Ir su teksto supratimu kartais būna gana įdomiai. Pamenu tokį kuriozą, kai FB spicelei jokais surasheu komentara ape waldže kad zhudo skepais leudi ir dūsina ancnukeis suzhwerejusi skepu mafije ir skyrsto zhmones pispaseis i susimarmalewusius ir nea. Tai vienas pažįstamas tokiu labai rimtu veidu klausė, "kas pakeitė tavo požiūrį, tu gi visada už skiepus buvai" Nesugebėjo kažkodėl pamatyti nei klaidų kiekviename žodyje, nei paties teksto stiliaus durnumo...

Keletas dalykų pamąstymui.
1. Anglų kalbos pamokose, prisimenu, reikėdavo rašyti įvairių žanrų tekstus (net skundus). Per lietuvių pamokas tokių dalykų nebūdavo. Gal dabar situacija pasikeitė, bet abejoju.
2. Anglų kalbos pamokose klasė skeliama į du pogrupius, lietuvių kalbos pamokose sėdi pilna klasė.
3. Lietuvių kalbos vadovėliai net nebūdavo normaliai sumaketuoti: ištisiniai pratimai ir tekstai, šriftas vienodas, beveik nėra paveiksliukų, spalvų, nėra aiškiai/intuityviai suvokiamo dizaino. Kolosalus skirtumas nuo anglų kalbos vadovėlių. Spėju, kad situacija kažkiek pagerėjo.
4. Turbūt galima įsivaizduoti, koks įdirbis yra įdėtas anglų kalbos vadovėliuose, kur šimtai autorių ir leidyklų konkuruoja vieni su kitais, samdomos profesionalios firmos vadovėlio maketavimui, mokymo programos išdirbtos per dešimtmečius. Ir dabar palyginkim su lietuvių kalbos mokymu, kur kažkas paskubomis parengia kažkokią programą, brandos egzaminai organizuojami kvailai, mokytojas įspraudžiamas į labai siaurus rėmus, normaliam vadovėlio parengimui turbūt nėra skiriama pakankamai lėšų.
5. Vaicekauskienė jau kiek yra parodžiusi vadovėlių absurdų savo feisbuke, kur net gramatinių pratimų turinys amžinai yra apie vyžas ir bakūžes, kur reikia taisyti kalbos kultūros klaidas (mokiniai sužino prieš 10-30 metų vartotus klaidingus žodžius – taip ir aš mokykloje sužinojau, kad kažkada kažkas neteisingai sakydavo bealkoholiniai gėrimai ar skalbiančioji mašina).
6. Brandos egzaminų užduotys labai abejotinos (temos, rašinių vertinimo sistema, siūlomi rašymo būdai)...

[mantasm]

Ir su naujais vadovėliais negerės. Į tą patį katilą dar įmetė lyčių kygybės ekspertus. Dabar rašant pvz istorijos vadovėlius reikia visus periodus nušviest kuo lygiau lyčių atžvilgiu. Teko girdėt, kad tada labai smagu nušvietinėt kokius viduramžius.

[abruo]

4. Turbūt galima įsivaizduoti, koks įdirbis yra įdėtas anglų kalbos vadovėliuose, kur šimtai autorių ir leidyklų konkuruoja vieni su kitais, samdomos profesionalios firmos vadovėlio maketavimui, mokymo programos išdirbtos per dešimtmečius. Ir dabar palyginkim su lietuvių kalbos mokymu, kur kažkas paskubomis parengia kažkokią programą, brandos egzaminai organizuojami kvailai, mokytojas įspraudžiamas į labai siaurus rėmus, normaliam vadovėlio parengimui turbūt nėra skiriama pakankamai lėšų.

Su lietuvių kalba dar gerai, yra kažkoks įdirbis. O kai daro reformą ir reikia kažką visiškai naujo parašyti, tai darbo kokybė būna kaip kokio bakalauranto. Pvz. naujos ekonomikos ir filosofijos programos – gerai, kad neaišku, kas jas rengė, nes turbūt žmogus susigadintų reputaciją visam gyvenimui, taptų patyčių objektu. Dėl vadovėlių tai NŠA per pokalbius su mokytojais pasakė – "Nėra vadovėlių naujai programai? Tai savus pasirašykit! Jus protingi, išsilavinę žmonės, mes tikim, kad jūs galit!"

Taip ir gyvenam.

[sankauskas]

Tai grįžtant prie praėjusios temos - iš kokių vadovėlių vaikai mokomi privačiuose mokyklose?

[Kitas Džiugas]

Ir su naujais vadovėliais negerės. Į tą patį katilą dar įmetė lyčių kygybės ekspertus. Dabar rašant pvz istorijos vadovėlius reikia visus periodus nušviest kuo lygiau lyčių atžvilgiu. Teko girdėt, kad tada labai smagu nušvietinėt kokius viduramžius.

Tai yra geriau, negu apsimesti, kad lietuvių literatūra strigusi balanos gadynėje ir kad baudžiauninkų problemos yra aktualiausios 21 amžiuje.

[mantasm]

Tai yra geriau, negu apsimesti, kad lietuvių literatūra strigusi balanos gadynėje ir kad baudžiauninkų problemos yra aktualiausios 21 amžiuje.

Vadovėlių iškreipinėjimas ideologiniais sumetimais nėra gerai.

Įtariu, kad perdarant lietuvių kalbos vadovėlius pagal tokią logiką tiesiog būtų patenkintas abiejų frakcijų talibanas - tiek vyžininkai, tiek tolerastai. Pridėtų krūvą Žemaitės ir tiek, kas mano nuomone būtų labai liūdna.

[abruo]

Aš tai sakyčiau, kad Žemaitė tikrai reikalinga. Jos reikia norint geriau suprasti visą tą kaimų snukiadaužių kultūrą, jų sustabarėjimą, džiaugsmą dėl degančio kaimyno namo, nenorą keists ir likti "purvabrydžiais" (nežinau, ar tiksliai taip užrašiau šitą žodį). Provincialumo ir tamsumo šaknis atpažinti, vo. „Mauči, boba, tuoj gausi į snukį“ yra lietuvių kultūros klasika.

[mantasm]

Kažkiek reikia. Klausimas kiek.

[Kecal]

Gal ir vaiką leidi iš idėjos į valstybinį darželį, nes supranti, kad visuomenės burbulizacija nėra sveika?

Šiaip, ne į temą, bet būtų labai sveika a) pagaliau pabaigti privataus darželių (ir mokyklų) verslo subsidijavimą, b) nustoti stigmatizuoti valstybinius darželius. Ne iš nuogirdų žinau, kad tiek valstybiniai darželiai gali būti labai neblogi, tiek ir privačiuose darželiuose gali būti oi kiek bardako. Labai daug priklauso nuo darželių vadovų, o ir konkrečių auklėtojų.

Panašiai reikia ne stigmatizuoti VT, o pagaliau, velniai rautų, imtis normalios jo plėtros. Ir atsikratyti privačių prielipų (bent jau pačiame mieste).

[mantasm]

Šiaip, ne į temą, bet būtų labai sveika a) pagaliau pabaigti privataus darželių (ir mokyklų) verslo subsidijavimą, b) nustoti stigmatizuoti valstybinius darželius. Ne iš nuogirdų žinau, kad tiek valstybiniai darželiai gali būti labai neblogi, tiek ir privačiuose darželiuose gali būti oi kiek bardako. Labai daug priklauso nuo darželių vadovų, o ir konkrečių auklėtojų.

Taip. €100 priemoka yra nesąmonė. Vietoj to reiktų tvarkyt valstybinius darželius.

Esmė tame, iš privačių darželių galima išsirinkt padorų ir atitinkantį poreikius. Su valstybiniu - turi ką laimėjai loterijoje. Pasisekė pakliūt pas gerą auklėtoją - gerai. Nepasisekė... Arba susirenki daiktus, arba lieki kankintis. Ne iš nuogirdų žinau apie labai liūdnus atvejus valstybiniuose darželiuose. Veiksmas per paskutinius porą metų, nors istorijos kaip iš gūdžių sovietinių laikų. Tiek provincijoje, tiek Vilniuje/Kaune.

Kol kas sistemoje yra nulis skatinimo kažkaip tvarkytis liūdnesnei daliai valstybinių darželių. Kaip senais gerais laikais - už durų eilė laukia. Norint tą pakeist turbūt reiktų padaryti vietų perteklių, kad būtų kažkokia konkurencija tarp darželių. Ir motyvuojančios algos, kad būtų laisvos rankos pramest nemotyvuotą kolektyvo dalį.

Neesu tikras kaip valstybinėje sistemoje įveikti subjektyvius skirtumus. Gal padėtų skirtingo profilio darželiai/grupės ir galimybės tėvams pasirinkti patinkantį profilį. Pavyzdžiui daugiau/mažiau lauko ar menų. Grupėje vienodo ar skirtingo amžiaus vaikai. Yra visokių vaikų, visokių tėvų ir visokių auklėtojų. Geriausias rezultatas yra radus kiekvienam tinkamą kolektyvą. Bet dabartinė valstybinė sistema visiškai netenkina šito poreikio.