Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Jeigu žmonės randa pelningesnę/įdomesnę sritį, kurioje gali save realizuoti ar verslu užsiima, ar tai yra taip blogai? Ar ką būdamas 18 metų sumąstei užpildyti stojimų prašyme, tuom būtinai turėsi visą likusį gyvenimą užsiimti?
    Tai gal nereikėtų skubėti stoti į univerą iškart po brandos atestato gavimo? Gal geriau padirbėti vienoje srityje, kitoje, ir stoti po kelių metų, kai gyvenimo kelias yra matomas aiškiau?

    Comment


      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      Problema tame, kad dalis į kitą sritį pereina ne dėl malonumo, o todėl, kad neranda darbo pagal specialybę arba iš jo nepragyvena. Jei valstybė būna finansavusi tokio asmens studijas, tai pinigai išleisti pavėjui, ypač jei asmuo dirba tai, kam nereikia didelio išsilavinimo. Jei universitetai bent kažkiek atsižvelgtų ne į studentų norus, o į rinkos poreikius, tai padavėjų, turinčių aukštojo mokslo diplomą, būtų gerokai mažiau.
      Tamsta maisote universitetu ir kolegiju paskirti Valstybe dotuoja studijas kolegijose tam, kad gautu darbininku tose srityse. Valstybe dotuoja studijas universitetuose tam, kad gautu protaujanciu zmoniu turinciu platu teorini ismanyma ir sioki toki teorini specializavima

      Comment


        Valstybe dotuoja studijas kolegijose tam, kad gautu darbininku tose srityse.
        O tamsta kolegijas maišot su profesinėmis mokyklomis . Nemanau, kad kolegijų ir universitetų absolventai ryškiai skirtųsi sugebėjimais ar kad universitetų absolventai pretenduotų į aukštesnes pareigas vien todėl, kad baigė universitetą. Toks skirtumas atsirastų, jei į universitetus būtų sunku patekti, t. y. universitetai priimtų tik pačius gabiausius.

        Comment


          Ilgai tupėdamas universitete ir daugmaž susipažinęs su VU akademine erdve ėmiau manyti, kad problemos šaknis nėra administracinė/techninė. Studijos organizuojamos vis efektyviau, pinigai taupomi gana apgalvotai. Šalia to universitetas sugeba nuosekliai dirbti keldamas savo reitingą (reitingų kriterijai turbūt vienintelis dalykas, diktuojantis aiškią kryptį universitetui vystytis, nes jokios kitos vizijos nėra). Tačiau problema ta, kad reikšmingas pareigas užima tie, kurie jų neturėtų užimti (t. y. jiems tiesiog trūksta kompetencijos). Atėję į adminsitraciją jie dirba taip, kaip buvo įpratę tvarkytis savo laboratorijoj/padaliny. Kompetentingi žmonės lieka nuošalyje su dideliu krūviu ir mažu atlyginimu. Ir ta problema yra ne vien universitete, bet aiškiai matoma ir politikoj. Pitrėnėnė, Vėsaitė, Graužininė ir pan. nėra tie žmonės, kurie turėtų užimti atsakingas pareigas. Visi tai mato ir supranta, taip pat ir šiame forume. Žinom ir „kaip turėtų būti“. Teisėjauti mokam. Bet padėtis nesikeičia. Kodėl? Nieko konkrečiai nekritikuoju, tiesiog noriu suprasti problemą.
          Lietuva visiems.

          Comment


            Šalia to universitetas sugeba nuosekliai dirbti keldamas savo reitingą (reitingų kriterijai turbūt vienintelis dalykas, diktuojantis aiškią kryptį universitetui vystytis, nes jokios kitos vizijos nėra). Tačiau problema ta, kad reikšmingas pareigas užima tie, kurie jų neturėtų užimti (t. y. jiems tiesiog trūksta kompetencijos).
            Kol nebus taip kaip yra JAV universitetuose kai nė vienas profesorius negali būti tikras kad liks jame ir ateinančiais metais, kad neatsiras kitas, geriau žinantis dalyką tol niekas nesikeis.

            Comment


              Parašė J.U. Rodyti pranešimą
              Kol nebus taip kaip yra JAV universitetuose kai nė vienas profesorius negali būti tikras kad liks jame ir ateinančiais metais, kad neatsiras kitas, geriau žinantis dalyką tol niekas nesikeis.
              Todėl, kad JAV dauguma universitetų privatūs, panašiai kaip ISM, kuris geriausiai ruošia specialistus savo srityje.
              Flickr

              Comment


                Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                Kol nebus taip kaip yra JAV universitetuose kai nė vienas profesorius negali būti tikras kad liks jame ir ateinančiais metais, kad neatsiras kitas, geriau žinantis dalyką tol niekas nesikeis.
                Tam reikia nešališko kompetentingo žmogaus, kuris dar geriau išmanytų profesoriaus darbo lauką. Tokį gaut dar sudėtingiau. Galima vertinti standartizuotai (publikacijų kiekis ir pan.), bet tuomet gudručiai gana lengvai apeina tokią sistemą.
                Lietuva visiems.

                Comment


                  Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                  Kol nebus taip kaip yra JAV universitetuose kai nė vienas profesorius negali būti tikras kad liks jame ir ateinančiais metais, kad neatsiras kitas, geriau žinantis dalyką tol niekas nesikeis.
                  Netiesa. Nemaža dalis profesorių turi "tenure" poziciją (https://en.wikipedia.org/wiki/Tenure...niversities.29, tad gali būti atleisti tik dėl to, jog naikinamas departamentas arba yra įrodoma jų nekompetencija. Geruose JAV universitetuose "tenure" profesoriai iš esmės turi garantiją, jog galės dirbti kol patys to norės.

                  Aišku, yra ir profesorių, kurie negali būti garantuoti, jog kitais metais dirbs, bet jie nėra absoliuti dauguma.

                  Comment


                    Bet padėtis nesikeičia. Kodėl? Nieko konkrečiai nekritikuoju, tiesiog noriu suprasti problemą.
                    Kai, pvz., ministrais tampa kažkokie žmonės, kurių pagrindinė ypatybė yra ne srities išmanymas ir patirtis, o lojalumas, tai vienintelė kylanti mintis, kad tokius yra lengviau valdyti ir stumdyti. Kompetentingas turės nuomonę ir bet ko nedarys, o lojalus biurokratas vykdys kas liepiama nesukdamas galvos. O kai vadovybė yra silpna ir nepajėgi, tai ir žemesnėse grandyse pasireiškia degradacija, nes iniciatyva ir kvalifikacija nėra vertinamos. Gabūs ir norintys dirbti tokioje aplinkoje nemato sau vietos ir gal net yra nepageidaujami, o tarpsta apsukrios vidutinybės, kurių pagrindinis gebėjimas – įtikti viršininkui siekiant paaukštinimo ar kokio priedo.

                    Comment


                      Parašė andrius.at Rodyti pranešimą
                      Netiesa. Nemaža dalis profesorių turi "tenure" poziciją (https://en.wikipedia.org/wiki/Tenure...niversities.29, tad gali būti atleisti tik dėl to, jog naikinamas departamentas arba yra įrodoma jų nekompetencija. Geruose JAV universitetuose "tenure" profesoriai iš esmės turi garantiją, jog galės dirbti kol patys to norės.

                      Aišku, yra ir profesorių, kurie negali būti garantuoti, jog kitais metais dirbs, bet jie nėra absoliuti dauguma.
                      Vienas pagrindinių kriterijų yra tai, kiek pas profesorių užsirašo klausytojų, t.y. studentų. JAV ir Lietuvos studentų mentalitetai skiriasi kardinaliai, ten beveik kiekvienas stengiasi tapti geru specialistu, o ne turėti popieriuką. Antras svarbus kriterijus yra publikacijos rimtuose leidiniuose.
                      Čia jau kaip ir nuo migracijos temos nuklydom.

                      Comment


                        Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                        Vienas pagrindinių kriterijų yra tai, kiek pas profesorių užsirašo klausytojų, t.y. studentų. JAV ir Lietuvos studentų mentalitetai skiriasi kardinaliai, ten beveik kiekvienas stengiasi tapti geru specialistu, o ne turėti popieriuką. Antras svarbus kriterijus yra publikacijos rimtuose leidiniuose.
                        Čia jau kaip ir nuo migracijos temos nuklydom.
                        Sutinku, jog yra ko pasimokyti iš gerų JAV universitetų. Visgi reikia atsirinkti, nes tarp beveik 5000 JAV universitetų/koledžų yra ir prastesnių už lietuviškuosius.

                        Comment


                          galite išduoti paslaptį, kuom ši tema susijusi su universitetų kokybe?

                          Comment


                            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=70064762

                            Gana įdomus straipsnis, visgi neaišku, kodėl jo pabaigoj kaip pavyzdys paimti filosofai - būtent jei yra vieni iš adaptyviausių ir prie bet kokios sferos greitai prisitaikyti mokančių žmonių, dėl darbo jiems problemų kyla retai. O ir Filosofijos fakultetas yra vienas iš efektyviausiai valdomų VU. Problema daugiau yra su tokiomis specialybėmis kaip ekonomika, verslo vadyba, visokios komunikacijos ir pan., kur sėdi nuo sovietmečio užsilikę profesoriai per paskaitas skaitantys 30 metų senumo konspektus.
                            Lietuva visiems.

                            Comment


                              Parašė abruo Rodyti pranešimą
                              Gana įdomus straipsnis, visgi neaišku, kodėl jo pabaigoj kaip pavyzdys paimti filosofai - būtent jei yra vieni iš adaptyviausių ir prie bet kokios sferos greitai prisitaikyti mokančių žmonių, dėl darbo jiems problemų kyla retai. O ir Filosofijos fakultetas yra vienas iš efektyviausiai valdomų VU. Problema daugiau yra su tokiomis specialybėmis kaip ekonomika, verslo vadyba, visokios komunikacijos ir pan., kur sėdi nuo sovietmečio užsilikę profesoriai per paskaitas skaitantys 30 metų senumo konspektus.
                              Galiu patvirtinti, kad ir VU MIF'as skaito 30 metų senumo konspektus, bet pusė jų yra labai geri ir prižiūrėti, o pusė šlamštas. Bet iš kitos pusės, ar tik ne filosofai skaito knygas dar iš viduramžių, mėgindami suprasti "dieviškasias daleles mūsų kraujyje"... Matyt, atsakymas bus, kad ne informacijos amžius yra esmė, o žmogaus. Pačios informacijos pateikimas galėtų būti labiau šiuolaikiškas. O iš tikrųjų, studentai galėtų daugiau mokytis, o ne organizuoti renginius ir kaltinti dėstytojus. Kad tik valstybė jiems tą leistų ir skatintų

                              Comment


                                Nereikia lyginti filosofijos su dinamiškom naujom specialybėm, kurioms svarbūs naujausi pasiekimai ir pokyčiai. Jei filosofų sėkmė darbo rinkoje nėra mitas, tai tokį dalyką galima paaiškinti tuo, kad į filosofiją stoja žmonės su didesniu pradiniu bagažu ir labiau žinantys, ko nori. Tuo tarpu specialybės su madingesniais pavadinimais daug pritraukia ir tų, kurie nori tiesiog "kažką pabaigti". Nemanau, kad filosofijos ar, pvz., kokios nors klasikinės filologijos, studijos gali pritraukti atsitiktinių žmonių. Jas renkasi tie, kurie žino ką renkasi.

                                Comment


                                  Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                  Nereikia lyginti filosofijos su dinamiškom naujom specialybėm, kurioms svarbūs naujausi pasiekimai ir pokyčiai. Jei filosofų sėkmė darbo rinkoje nėra mitas, tai tokį dalyką galima paaiškinti tuo, kad į filosofiją stoja žmonės su didesniu pradiniu bagažu ir labiau žinantys, ko nori. Tuo tarpu specialybės su madingesniais pavadinimais daug pritraukia ir tų, kurie nori tiesiog "kažką pabaigti". Nemanau, kad filosofijos ar, pvz., kokios nors klasikinės filologijos, studijos gali pritraukti atsitiktinių žmonių. Jas renkasi tie, kurie žino ką renkasi.
                                  Manau reikia lyginti. Antikoje žmogaus pasaulio suvokimas buvo vienoks, viduramžiais kitoks, dabar mūsų suvokimas plečiasi ir už pasaulio ribų. Keičiasi neatpažintos erdvės lygis, keičiasi dievo sąvokos suvokimas, keičiasi ir pačios vaizduotės suvokimas ir visos kitos žinios, kurias įgavo dar mokykloje iš visų kitų mokslo šakų (pažengusių atitinkamai). Ir nevisai tiesa, kad šie žmonės žino ko nori. Pažįstu nežamai žmonių iš šių sričių - dažnai jie žino, kad nežino ko nori (patys taip sakė). Filosofija turi būti dinamiška. Šiuolaikiniams filosofams, sakyčiau, netgi trūksta matematikos (tiesiog, pasitreniravimui) - dažnuose filosofiniuose išvedžiojimuose klaikiai trūksta loginės minčių sekos..

                                  Įsivėliau į vieną tų begalinių diskusijų apie slidžias nuomones ne į temą, geros dienos, slepuosi po lapais vėl.

                                  Comment


                                    Parašė Carl di Ortus Rodyti pranešimą
                                    Antikoje žmogaus pasaulio suvokimas buvo vienoks, viduramžiais kitoks, dabar mūsų suvokimas plečiasi ir už pasaulio ribų. Keičiasi neatpažintos erdvės lygis, keičiasi dievo sąvokos suvokimas, keičiasi ir pačios vaizduotės suvokimas ir visos kitos žinios, kurias įgavo dar mokykloje iš visų kitų mokslo šakų (pažengusių atitinkamai).
                                    Ir tai yra metafizikos sritis. Metafizika - tai grubiai imant vieta, kur gimsta iš principo nauji mokslai, nes ji nagrinėja tai, kas yra už fizinio pažinimo ribų.

                                    Parašė Carl di Ortus Rodyti pranešimą
                                    Šiuolaikiniams filosofams, sakyčiau, netgi trūksta matematikos (tiesiog, pasitreniravimui) - dažnuose filosofiniuose išvedžiojimuose klaikiai trūksta loginės minčių sekos..
                                    Filosofas filosofui nelygus. Yra filosofai, yra filosofai-literatai, yra literat-filosofai ir t.t. Gryni filosofai filosofai dar ir kaip remiasi matematika/logika. Kitas dalykas, kad dažnai iki plačiųjų masių nueina tik filosofų darbų interpretacijos, kuriose matematika/logika jau būna išimta, todėl kad plačiajai masei sprogtų galva kad ir nuo predikatų logikos :-)

                                    Comment


                                      Parašė Carl di Ortus Rodyti pranešimą
                                      Manau reikia lyginti. Antikoje žmogaus pasaulio suvokimas buvo vienoks, viduramžiais kitoks, dabar mūsų suvokimas plečiasi ir už pasaulio ribų. Keičiasi neatpažintos erdvės lygis, keičiasi dievo sąvokos suvokimas, keičiasi ir pačios vaizduotės suvokimas ir visos kitos žinios, kurias įgavo dar mokykloje iš visų kitų mokslo šakų (pažengusių atitinkamai).
                                      Gerai, kad neparašei "progresuoja", nes dažnai būna, kad koks fizikas ar chemikas labai mėgsta filosofus paprotint kaip "iš tikrųjų" yra ir kaip čia viskas geriau už tai, kas anksčiau buvo

                                      Parašė Carl di Ortus Rodyti pranešimą
                                      Filosofija turi būti dinamiška.
                                      Ar gali būti kas nors dinamiškesnio už filosofiją? Filosofas kaip orą gaudo žinias iš visų sričių, o štai kokio gamtamokslio veikėjo supratimas apie pasaulį dažnai sėdi dar A. Comte'o ar R. Carnap'o lygyje...

                                      Parašė Carl di Ortus Rodyti pranešimą
                                      Šiuolaikiniams filosofams, sakyčiau, netgi trūksta matematikos (tiesiog, pasitreniravimui) - dažnuose filosofiniuose išvedžiojimuose klaikiai trūksta loginės minčių sekos..
                                      Tenka sutikti, kad antrinėj literatūroj, interpretacijose kokybės kartelė žemai nuleista. Kita vertus, juk skaitant rimtą filosofinį tekstą kartais matyti, kad jo autorius bando pakilti virš įprasto argumentavimo būdo. Kartais tai būna sėkminga. Koks nors Dekarto Cogito ergo sum logikos požiūriu juk neteisingas...

                                      Parašė OpenStreetMap Rodyti pranešimą
                                      Filosofas filosofui nelygus. Yra filosofai, yra filosofai-literatai, yra literat-filosofai ir t.t. Gryni filosofai filosofai dar ir kaip remiasi matematika/logika. Kitas dalykas, kad dažnai iki plačiųjų masių nueina tik filosofų darbų interpretacijos, kuriose matematika/logika jau būna išimta, todėl kad plačiajai masei sprogtų galva kad ir nuo predikatų logikos :-)
                                      +1
                                      Lietuva visiems.

                                      Comment


                                        Ko gero, visai į temą. Įdedu pranešimą iš elektronika.lt forumo:
                                        Visą savaitgalį Tartu universitete vyko robototechnikos festas. Dalyviai kūrė įvairiausius robotus, jiems buvo nemokamai suteiktas didelis pasirinkimas įrangos (Raspberry, Arduino, elektronikos smulkmė, breatboardai, 3D spausdinimo paslaugos, kiti įrankiai, medžiagos ir t.t.) nugalėtojai apdovanoti. Dalyvavo Estijos, Latvijos, Lietuvos komandos. Tiesa dalyvavimo mokestis 25eu, bet į tai įskaičiuotas ir maitinimas. Sukurtas konstrukcijas dalyviai išsivežė su savimi.
                                        Kada Vilniaus ar Kauno universitetai taip sugebės? Beje Estijoje 3 universitetai, o Lietuvoje 19. 19 universitetų!
                                        http://garage48.org/en
                                        http://hub.garage48.org/tartu

                                        Comment


                                          tai čia tik viršūnė, mokyklų taip pat kaip prišikta, sovietmečiu kaip pristatė po mokyklą kiekviename kaime su 100 gyv., kadangi išsilavinimo kokybė nebuvo svarbi, tai dabar didžiausia problema tokius kioskelius uždarinėti. o ir dabartinės vyriausybės misija -tokias mokyklas saugoti. užuot paleidus mokyklinį autobusiuką reikia išlaikyti visą mokyklą, priedo to, mokyklos su 50 vaikų tvarkomos, statomi visokie stadionai, o didesnės aptriušę( čia kaip suprantu visokių es paramos programų niuansai). Betvarkė Lt švietimo sistemoje yra neįtikėtino dydžio ir jei jau būti teisingu tai dabartinė valdžia kažin ar blogesnė už prieš tai buvusias.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X