Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Tai ne politinės pažiūros. Tai priešiško mums režimo propagandos platinimas viešoje erdvėje.
    Galvojate kad Rusijoje tai bus kažkam įdomu?
    Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

    Comment


      Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
      Galvojate kad Rusijoje tai bus kažkam įdomu?
      Na, manau kad ruskyno kagėbistams viskas įdomu ruošiant tam tikrus planus.

      Comment


        Žinai, dar viena proga atvažiuot čia su tanku gint tokių Putino mylėtojų. Na, nieko, nusipirksim tuos PZH2000 ir bus gerai

        Comment


          Parašė J.U. Rodyti pranešimą
          Na, manau kad ruskyno kagėbistams viskas įdomu ruošiant tam tikrus planus.
          Turėjau omeny paprastus gyventojus Rusijoje (kurie sužino tik tiek, kiek pasako per TV), o ne čekistus (kurie tą informaciją dozuoja).
          Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

          Comment


            Lietuva turi pradėti ruoštis naujam etapui
            Būtent todėl, jo nuomone, artimiausią dešimtmetį visas dėmesys turi būti nukreiptas į universitetų kokybę ir reikiamų specialistų paruošimą.
            „Šiandien ruošiama apie 10 tūkst. teisės specialistų. Vienas valdybos narys juokauja, kad per trejus metus nežada nei vieno teisininko samdyti. Socialiniuose moksluose turime neįtikėtiną perviršį, kai inžineriniuose moksluose apie 7 tūkst., nors reikia kelis kartus daugiau“, - teigė jis.
            http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz3YDIvcu40
            Universitetai teisingai sako, kad specialistus ruošia ne darbo rinkai, o darbo biržai . Pataikauja madoms ir paklausai, kurią formuoja stereotipais besivadovajantys studentai (būtinai reikia aukštojo mokslo diplomo, geriausia - teisininko arba ten, kur lengviau studijuoti). Kažin švietimas turi tarnauti rinkai ar pirmiausia atsižvelgti į valstybės poreikius?

            Comment


              /\ Inžinierių visada trūko, naujieną pasakė. Dauguma to perviršio vis tiek neis/nepapuls į inžineriją.
              Įdomu, kaip gerins kokybę, iš kur gaus dėstytojų? Ruoš dėstytojus vietoje "teisininkų"?

              Comment


                Na, 20 su viršum metų pertempimai, švelniai tariant, duoda savo vaisius.

                Ši tema ne apie aukštąjį mokslą, o apie švietimą. Tai švietime norima padaryti "gerų" naujovių - privalomą (keičiant Konstituciją) mokymąsi iki 18 metų. Žodžiu, dundukų dundukai bus prievarta (teisine) laikomi mokyklose iki 18 metų.

                Comment


                  /\ tai į profesinę papulsi tik po 12kl? Ar čia apskritai, kad negalėsi mesti mokyklos, tavę persekios policija ir per prievartą nuveš į mokyklą?

                  Comment


                    Į profkę gali, berods, po 8-tos klasės. Tik tiek, kad dabar, sukakus 16 metų, jau gali ir iš tos profkės varyti, po gatves trainiotis, o su šia naujove mokykloje pusę dienos būsi palaikomas iki pilnametystės. Vis geriau, negu nieko, tie "dundukų dundukai" bent jau rytais po gatves nesitrainios ir bobučių neskriaus. Tik gaila mokytojų...

                    Comment


                      Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas: „Lietuvoje tik 5 normalūs universitetai iš 20“

                      Vienų aukštųjų mokyklų diplomai visiškai nuvertėję, kitų ne. Sveikatos mokslų universiteto diplomas šviečia iš toli ir jį turinčiam žmogui niekas nepasakys, kad jis studijų metu tiesiog prastūmė laiką. KTU ir VGTU yra tikrai aukšto lygio universitetai kalbant apie inžinerines profesijas. Humanitariniuose moksluose aukščiausiai vertinamas Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Jie nesugadina savo reputacijos priimdami bet ką ir išduodami diplomus už atbūtą laiką. Darbdaviai tai vertina.


                      http://www.15min.lt/verslas/naujiena...-20-666-511412

                      Comment


                        Parašė andyour Rodyti pranešimą
                        /\ Inžinierių visada trūko, naujieną pasakė. Dauguma to perviršio vis tiek neis/nepapuls į inžineriją.
                        Įdomu, kaip gerins kokybę, iš kur gaus dėstytojų? Ruoš dėstytojus vietoje "teisininkų"?
                        Sovietmečiu inžinierių kažkaip netrūkdavo. Čia vienas iš sovietinės švietimo sistemos pliusų. Štai dabar kompe atsivertęs žiūriu mūsų 11-tos (baigiamosios) klasės foto. 16 vienuoliktokų. Iš jų:
                        1. 5 inžinieriai.
                        2. Matematikas
                        3. Garsus gydytojas, profesorius.
                        4. Gydytoja kardiologė, profesorė.
                        5. Architektė.
                        6. Knygų vertėja.
                        Kitų nežinau, dalis jau mirę.
                        Taigi, jei šiais laikais būtų bent kiek panaši švietimo sistema ir panašus mokytojų ir mokinių požiūris, gal kitaip atrodytų Lietuva?

                        Comment


                          Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                          Sovietmečiu inžinierių kažkaip netrūkdavo. Čia vienas iš sovietinės švietimo sistemos pliusų. Štai dabar kompe atsivertęs žiūriu mūsų 11-tos (baigiamosios) klasės foto. 16 vienuoliktokų. Iš jų:
                          1. 5 inžinieriai.
                          2. Matematikas
                          3. Garsus gydytojas, profesorius.
                          4. Gydytoja kardiologė, profesorė.
                          5. Architektė.
                          6. Knygų vertėja.
                          Kitų nežinau, dalis jau mirę.
                          Taigi, jei šiais laikais būtų bent kiek panaši švietimo sistema ir panašus mokytojų ir mokinių požiūris, gal kitaip atrodytų Lietuva?
                          Labai priklauso nuo mokyklos. Nors pats baigiau 2007, yra jau iš mūsų laidos Oksfordo ir Harvardo doktorantų. Nors mano laikais jau sakydavo, kad jei mokytis Lietuvoje tai nebent LSMU(KMU) arba VU. Na, gal dar KTU

                          Comment


                            Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                            Sovietmečiu inžinierių kažkaip netrūkdavo. Čia vienas iš sovietinės švietimo sistemos pliusų. Štai dabar kompe atsivertęs žiūriu mūsų 11-tos (baigiamosios) klasės foto. 16 vienuoliktokų. Iš jų:
                            1. 5 inžinieriai.
                            2. Matematikas
                            3. Garsus gydytojas, profesorius.
                            4. Gydytoja kardiologė, profesorė.
                            5. Architektė.
                            6. Knygų vertėja.
                            Kitų nežinau, dalis jau mirę.
                            Taigi, jei šiais laikais būtų bent kiek panaši švietimo sistema ir panašus mokytojų ir mokinių požiūris, gal kitaip atrodytų Lietuva?
                            Sovietiniais laikais labiau valstybė reguliuodavo, kiek kokių specialistų ruošti ir ekonominė situacija visai kita buvo, dabar paslaugų sektorius sudaro didžiąją dalį ekonomikos, atitinkamai ir specialistų poreikis. Mokinių ir mokytojų požiūris labai praktiškas, renkasi tai, kas yra naudingiausia.
                            Flickr

                            Comment


                              Man tai su klasiokais labai pasisekė, įtariu gera pusė jų, nors kurį laiką už mane mokėsi kur kas geriau, šiandien "prašikę" savo potencialą. Manau, kad kai kurie žmonės mano esantys pranašai žinantys už visus viską geriau, bet kai paaiškėja atvirkščiai jie imasi paprasčiausio kelio viską meta ir sako "lietuvoj nėko nepasėksi, aplinkui vagis, londėj gereu", o ten jie dirba šudinus darbus ir toliau lieja savo tulžį, kd Lietuvą juos nustekeno. Be abejo tai taikytina ne visiems, yra tikrai puikiai savo gyvenimą sustačiusių kolegų, kurie studijuoja ir geriausiuose Lietuvos universitetuose ir prestižines specialybes, bet tokių galima suskaičiuoti ant pirštų, o dauguma deja...
                              Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

                              Comment


                                Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
                                Labai priklauso nuo mokyklos. Nors pats baigiau 2007, yra jau iš mūsų laidos Oksfordo ir Harvardo doktorantų. Nors mano laikais jau sakydavo, kad jei mokytis Lietuvoje tai nebent LSMU(KMU) arba VU. Na, gal dar KTU
                                Nuo mokyklos tikrai labai daug priklauso. Štai Jablonskio mokykloje paskutinėms klasėms ateidavo dėstyti pora dėstytojų iš KPI (KTU). Fiziką, matematiką dėste aukštosios mokyklos dėstytojai. Iki šiol dėkingas tai mokyklai ir jos mokytojams.
                                Pats gūdžiausias sovietmetis, 1961-1962 metai.

                                Comment


                                  Antradienį Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF) duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse bei Lenkijoje „Bloomberg“ finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“. Pasak verslo profesionalų, ši laboratorija pranašumą suteiks ne tik KTU studentams, bet ir visai Lietuvai.

                                  Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2015/06/3...#ixzz3eXf2pXD0

                                  Comment


                                    Tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų Kauno technologijos universitetas (KTU) tapo pirmuoju, turinčiu vykdantįjį direktorių – CEO. Šias pareigas KTU pradėjo eiti Domas Sidaravičius.

                                    Plačiau: http://vz.lt/vadyba/is-tarnybos-i/20...#ixzz3gBtLgzFE

                                    Comment


                                      Gana įdomus aukštojo mokslo kainų palyginimas:

                                      Paskutinis taisė Silber418; 2015.10.25, 19:05.

                                      Comment


                                        visai nebloga naujiena: Jungiasi KTU ir LSMU

                                        http://vz.lt/verslo-aplinka/politika...si-ktu-ir-lsmu

                                        Comment


                                          Pirmą kartą Jonavos mokyklose atliktas narkotikų pėdsakų aptikimo paviršiuose tyrimas iš dalies atskleidė narkotikų vartojimo intensyvumą Jonavos miesto ir rajono mokyklose, o problemos dėl vaikų priklausomybės – kur kas didesnės, nei buvo galima numanyti.

                                          Paaiškėjo, jog dažniausiai vaikai psichotropinėmis medžiagomis svaiginasi mokyklų tualetuose ir persirengimo kambariuose.

                                          Devyniose Jonavos miesto ir rajono mokyklose Jonavos visuomenės sveikatos biuro specialistai rado narkotikų pėdsakų. Pirmą kartą narkotinių ir psichotropinių medžiagų aptikimo paviršiuose tyrimas buvo atliktas penkiolikoje mokyklų, iš jų šešiose narkotikų pėdsakų nerasta.

                                          „Specialiu aparatu buvo tiriami įvairūs paviršiai. Mokyklose rasti šešių pagrindinių narkotikų grupių pėdsakai“, – sakė Jonavos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Irena Pratkelienė.

                                          Ištyrus paviršius paaiškėjo, kad mokyklose rasta opiatų, amfetamino, heroino, kanapių ir kitų narkotikų pėdsakų.

                                          „Daugiausiai jų aptikta berniukų tualetuose, taip pat persirengimo kambariuose.

                                          Mergaičių tualetuose taip pat aptikti narkotinių medžiagų pėdsakai, tačiau – kur kas mažiau“, – sakė I.Pratkelienė.

                                          Kvietimai dalyvauti tokiame tyrime išsiųsti visoms mieste ir rajone esančioms ugdymo įstaigoms. Jame dalyvauti sutiko 15 mokyklų– devynios miesto ir šešios kaimo.

                                          Narkotikų pėdsakų aptikta šešiose miesto ir 3 kaimo mokyklose.

                                          Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs paviršiai skirtingose patalpose– palangės, staktos, elektros jungikliai.

                                          Mokyklose rasta skirtingo intensyvumo narkotikų pėdsakų, kai kuriose mokyklose aptikta po vieną narkotinės medžiagos pėdsaką, tačiau vienoje iš mokyklų – net penki skirtingų narkotinių medžiagų pėdsakai, kai kuriose – itin stipraus intensyvumo.

                                          Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė, psichologė Aina Adomaitytė sako, kad atlikus šį tyrimą ir žinant jo rezultatus problemos sprendimo būdų teks ieškoti visiems bendrai – tiek tėvams, tie pareigūnams, tiek vaiko teisių specialistams, psichologams.

                                          „Tai nėra vienkartinis susitikimas, vaiko pabarimas ar pasakymas, kad tai yra blogai.

                                          Reikia aiškintis situacija, kiek ji yra rimta, kiek ilgai narkotikai yra vartojami, galbūt kartais reikia ir medikamentinio gydymo“, – sakė A.Adomaitytė.
                                          http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...nyta-56-545481
                                          AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

                                          Comment

                                          Working...
                                          X