Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Hm...Suomijos švietimo sistema garsėja kaip labai gera, tačiau prieš metus ar du jie "susifailino" su PISA testu. Tada suomiai pradėjo diskutuoti.
    Reikai daryti išvadas (jų reikėjo jau prieš dešimtmetį), bet nemanau, kad PSA testo rezultatus reikia priimti kaip už gryną pinigą. Lietuvos failas prasidėjo į sostą įžengus ex komiams.
    Problema slypi tame, kad kiekviena partija, kuri ateina į valdžią, keičia švietimo sistemą. Jinai jau tapo tam tikru žaidimų įrankiu. O turetų būti priešingai - švietimo sistema yra ilgalaikės strategijos ir geriausių praktikų įgyvendinimo rezultatas.
    Kai kurie siūlo imti pavyzdį iš Rytų Azijos valstybių, bet jos paremtos tuo pačiu kalimu. O kultūriškai - tai kitokios valstybės. Suomija, manau, mums turėtų būti pimojoje vietoje, kartu su Estija, kuri jau turi realios patirties įgyvendinant sistemos pertvarką. Pridėjus tai, ką ir mes geriausio turime, manau, pasiektume nuostabių rezultatų. Kita vertus, Suomijos sistema grindžiama "žmogiškuoju elementu", t.y. geriausi mokytojai, didelės algos, didelė motyvacija...
    Be to, mes turime ryškią diferenciją tarp gimnaizijų ir vidurinių. Suomijoje to nėra.
    Antra, manau problema slypi ir 1-8 klasių paruošime.
    Trečia, per mažas dėmesys teikiamams kalbų mokymuisi, taip pat gamtos mokslams ir/ar matematikos/IT sritimis. Susidaro įspūdis, kad be lietuvių kalbos/literatūros ir istorijos daugiau nieko nėra ką mokytis. Dar viena blogybė - per ilgai mokymosi laikotarpis (neva - nuoseklumas). Mokiniai tapo tam tikros "apsaugos" įkaitais - neva per daug valandų mokslui yra kenksminga. Čia jau, aišku, diskusijų objektas, bet Suomijoje, kiek žinau, mokiniai praleidžia prie pamokų daug daugiau valandų nei lietuviai. Lietuvoje tėveliai pradėtų bado streiką...
    Kol nebus ilgalaikės strategijos, kurios nekeis bet kas, kas ateis į valdžia, tol nebus rezultatų.
    Kas mane labiausiai neramina, tai noras įdiegti anglo-saksišką modelį ar netiesioginis ėjimas link jo. Nelabai suvokiu, kodėl tai, ką kritikuoja patys anglai ar amerikiečiai, turėtų būti įgyvendinta LT.
    Paskutinis taisė D.P; 2013.12.04, 10:19.

    Comment


      Parašė D.P Rodyti pranešimą
      Hm...Suomijos švietimo sistema garsėja kaip labai gera, tačiau prieš metus ar du jie "susifailino" su PISA testu. Tada suomiai pradėjo diskutuoti.
      Reikai daryti išvadas (jų reikėjo jau prieš dešimtmetį), bet nemanau, kad PSA testo rezultatus reikia priimti kaip už gryną pinigą. Lietuvos failas prasidėjo į sostą įžengus ex komiams.
      Problema slypi tame, kad kiekviena partija, kuri ateina į valdžią, keičia švietimo sistemą. Jinai jau tapo tam tikru žaidimų įrankiu. O turetų būti priešingai - švietimo sistema yra ilgalaikės strategijos ir geriausių praktikų įgyvendinimo rezultatas.
      Kai kurie siūlo imti pavyzdį iš Rytų Azijos valstybių, bet jos paremtos tuo pačiu kalimu. O kultūriškai - tai kitokios valstybės. Suomija, manau, mums turėtų būti pimojoje vietoje, kartu su Estija, kuri jau turi realios patirties įgyvendinant sistemos pertvarką. Pridėjus tai, ką ir mes geriausio turime, manau, pasiektume nuostabių rezultatų. Kita vertus, Suomijos sistema grindžiama "žmogiškuoju elementu", t.y. geriausi mokytojai, didelės algos, didelė motyvacija...
      Žymiai didesnė problema aukštojo mokslo kokybė. Moksleiviai Lietuvoje paruošiami neblogai, neveltui tiek ir išvažiuoja studijuoti į užsienio universitetus ir ten neblogai sekasi.
      Flickr

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
        Žymiai didesnė problema aukštojo mokslo kokybė. Moksleiviai Lietuvoje paruošiami neblogai, neveltui tiek ir išvažiuoja studijuoti į užsienio universitetus ir ten neblogai sekasi.
        Tai čia kita problema. Vėlgi, ar įmanoma šiuo metu tai sutvarkyti? ir kurios šalies patirtimi reikėtų remtis? Negaliu pakęsti, kai lietuviai iš naujo išradinėja dviratį. Paprastas pavyzdys, kai institutas vs universitetas yra keičiama dėl kitų tikslų...Reikia giluminės pertvarkos. Kainuotų, mayt, labai daug...
        Priežastys slype tame, kad po sovietmečiu postus užemė neklystantys savimi ex sovietiniai vadovai. Dėl to univere kali dalykus, kurių tau nereikia, o studijos trunka ilgiau nei kitur...

        O dėl moksleivių - didžiausia bėda, jog egxistuoja didelė atskirtis tarp "geriausių" ir "blogiausių". To neturėtų būti.

        Comment


          Parašė D.P Rodyti pranešimą
          Hm...Suomijos švietimo sistema garsėja kaip labai gera, tačiau prieš metus ar du jie "susifailino" su PISA testu. Tada suomiai pradėjo diskutuoti.
          Reikai daryti išvadas (jų reikėjo jau prieš dešimtmetį), bet nemanau, kad PSA testo rezultatus reikia priimti kaip už gryną pinigą. Lietuvos failas prasidėjo į sostą įžengus ex komiams.
          Problema slypi tame, kad kiekviena partija, kuri ateina į valdžią, keičia švietimo sistemą. Jinai jau tapo tam tikru žaidimų įrankiu. O turetų būti priešingai - švietimo sistema yra ilgalaikės strategijos ir geriausių praktikų įgyvendinimo rezultatas.
          Kai kurie siūlo imti pavyzdį iš Rytų Azijos valstybių, bet jos paremtos tuo pačiu kalimu. O kultūriškai - tai kitokios valstybės. Suomija, manau, mums turėtų būti pimojoje vietoje, kartu su Estija, kuri jau turi realios patirties įgyvendinant sistemos pertvarką. Pridėjus tai, ką ir mes geriausio turime, manau, pasiektume nuostabių rezultatų. Kita vertus, Suomijos sistema grindžiama "žmogiškuoju elementu", t.y. geriausi mokytojai, didelės algos, didelė motyvacija...
          Be to, mes turime ryškią diferenciją tarp gimnaizijų ir vidurinių. Suomijoje to nėra.
          Antra, manau problema slypi ir 1-8 klasių paruošime.
          Trečia, per mažas dėmesys teikiamams kalbų mokymuisi, taip pat gamtos mokslams ir/ar matematikos/IT sritimis. Susidaro įspūdis, kad be lietuvių kalbos/literatūros ir istorijos daugiau nieko nėra ką mokytis. Dar viena blogybė - per ilgai mokymosi laikotarpis (neva - nuoseklumas). Mokiniai tapo tam tikros "apsaugos" įkaitais - neva per daug valandų mokslui yra kenksminga. Čia jau, aišku, diskusijų objektas, bet Suomijoje, kiek žinau, mokiniai praleidžia prie pamokų daug daugiau valandų nei lietuviai. Lietuvoje tėveliai pradėtų bado streiką...
          Kol nebus ilgalaikės strategijos, kurios nekeis bet kas, kas ateis į valdžia, tol nebus rezultatų.
          Kas mane labiausiai neramina, tai noras įdiegti anglo-saksišką modelį ar netiesioginis ėjimas link jo. Nelabai suvokiu, kodėl tai, ką kritikuoja patys anglai ar amerikiečiai, turėtų būti įgyvendinta LT.
          1. Kad realizuoti Suomijos švietimo sistemos modelį, reikia pradėti nuo visuomenės pokyčių. Ir atvirkščiai, švietimas nemaža dalimi formuoja visuomenę, bendruomeniškumą. Taigi susidaro tam tikras uždaras ratas.
          Mūsų visuomenėje diegiama besąlygiška konkurencija, pinigų kultas, nelygių galimybių skatinimas, ligotas konservatizmas..
          2. Dar didesnė problema slypi aukštojo ir profesinio mokymo srityse, nors pastaroji bent šiek tiek pajudėjo.
          3. Pas mus mokymasis dažnai yra paverčiamas gana sunkiu darbu (dar vienas skirtumas nuo suomių), todėl 7-9 val. (neskaičiuojant papildomo ugdymo!) ne kiekvienas jaunas asmuo ištveria. Ir tai lemia didelę dalį tiesiog nesimokančių ar boikotuojančių. Pvz.: beveik pusė klasės nuolat svyruoja ties neigiamu lietuvių k. ar matematikos vertinimu, bet dauguma kažkaip stebėtinai teigiamai išlaiko net valstybinius egzaminus.
          Čia mano patirtis iš savo vaikų mokymosi.
          Lygindamas su tarybiniu laikotarpiu, tai sakyčiau, kad Lietuvoje programos tapo netgi lengvesnės, išskyrus kalbų disciplinas.

          Beje, kiek darbo reikalais tenka bendrauti su suomiais ir estais, tai ypatingu išprusimu ir pasaulėžiūra jie nepasižymi.

          Comment


            Aš asmeniškai nemanau, kad yra bent vienas nereikalingas dalykas, mokomas mokykloj. Ankščiau ar vėliau prisireikia to, ką bent jau ausies krašteliu girdėjai, o jei girdėjai, tai iškart yra lengviau. Vienintelis dalykas ką keisčiau mokykloje - mažinčiau teorijos kiekį ir ilginčiau praktikos kiekį, nes visos pasaulio istorijos detaliai neatsiminsi, o kai reiks apskaičiuot paprasčiausią plotą, bus "aaaa...".
            O kiti dalykai vyksta jau palikus mokyklą. Jeigu sakiau, kad reikia visko po truputį išmokt mokykloje, tai nematau jokios prasmės ją palikus, toliau kalt socialinių mokslų technologinėse šakose ir panašiai. Visai patiktų padidint gramatikos/rašybos/oficialios kalbos paskaitas, kad aukštesnius mokslus baigęs žmogus nebūtų "penscininkas, alkogolikas ar milionerius".
            Žodžiu, tiek žinių iš manęs

            Comment


              Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
              Aš asmeniškai nemanau, kad yra bent vienas nereikalingas dalykas, mokomas mokykloj. Ankščiau ar vėliau prisireikia to, ką bent jau ausies krašteliu girdėjai, o jei girdėjai, tai iškart yra lengviau. Vienintelis dalykas ką keisčiau mokykloje - mažinčiau teorijos kiekį ir ilginčiau praktikos kiekį, nes visos pasaulio istorijos detaliai neatsiminsi, o kai reiks apskaičiuot paprasčiausią plotą, bus "aaaa...".
              O kiti dalykai vyksta jau palikus mokyklą. Jeigu sakiau, kad reikia visko po truputį išmokt mokykloje, tai nematau jokios prasmės ją palikus, toliau kalt socialinių mokslų technologinėse šakose ir panašiai. Visai patiktų padidint gramatikos/rašybos/oficialios kalbos paskaitas, kad aukštesnius mokslus baigęs žmogus nebūtų "penscininkas, alkogolikas ar milionerius".
              Žodžiu, tiek žinių iš manęs
              Aha mokesim tada tik rasyti taisiklingai, o viso kito nereikia? Kaip gi logiko lavinimas? Ir apskritai zmogaus gyvenimo igudziu lavinimas? Mokykloje vaikai to ir mokami pagrinde, cia kaip gyvenimo pradzios mokykla, nors aisku apie pinigus nieko neuzsimena..

              Comment


                Mokyklų vadovai vardija to priežastis: perpildytos klasės, išpūstos programos, įbauginti mokytojai ir motyvacijos stoka.
                Perpildytos klasės mažėjančio vaikų skaičiaus šalyje yra nesusipratimas - tai liberalų įleidimo į švietimą ir taupymo švietimo sąskaita pasekmė.
                Direktorius aiškina, kad rezultatus lemia ne tik švietimas, bet ir socialinis gyvenimas, valstybė, jos valdymas. B. Burgio supratimu, reikia keisti valdžios, suaugusių žmonių, tėvų požiūrį į savo kalbą, mokslą, valstybę. Tačiau tai nėra lengva. „Jau ne pirmą kartą sakau: kas užima valdžios postus, pradedant Seimu ir baigiant savivaldybėmis? Ar tie, kurie puikiausiai baigė mokyklas, ar mokslo pirmūnai? Ne, tad kaip tu gali įrodyti vaikui, kad jis mokytųsi, kad jei bus mokytas, bus gerai. Nėra tokių įrodymų mūsų valstybėje“, – sako pašnekovas.
                „Manau, mokyklose ne ten dedamas akcentas. Akcentuojami moksleiviai, kompiuteriai, technologijos – akcentas turi būti mokytojai. Reikėtų pagaliau atsikratyti to, kad tik pedagogiką, edukologiją baigęs žmogus gali dirbti mokytoju. Ne, reikia padaryti taip, kad galėtų mokytojauti žvaigždės, šviesuliai, kurie patys ką nors gyvenime nuveikę, versle ar dar kur nors pasiekę“, – mano vienos geriausių šalies gimnazijų direktorius.

                B. Burgio įsitikinimu, turi būti visais būdais keliamas mokytojo prestižas: kad vaikai, pažiūrėję į savo mokytoją, matytų, kuo gali tapti. „O dabar ar galime pasakyti penkiolikmečiui pažiūrėti į mokytoją ir paklausti, ar jis nori būti tokiu. Atsakys, kad nenori ir niekada nesutiks“, – dėsto B. Burgis.
                Ir vėl taupymo pasekmė - maži atlyginimai į tą specialybę neprivilioja geriausių, o silpni mokytojai negali parengti stiprių mokinių.
                http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...#ixzz2mVleiOQq

                Comment


                  Parašė Sula Rodyti pranešimą
                  1. Kad realizuoti Suomijos švietimo sistemos modelį, reikia pradėti nuo visuomenės pokyčių. Ir atvirkščiai, švietimas nemaža dalimi formuoja visuomenę, bendruomeniškumą. Taigi susidaro tam tikras uždaras ratas.
                  Mūsų visuomenėje diegiama besąlygiška konkurencija, pinigų kultas, nelygių galimybių skatinimas, ligotas konservatizmas..
                  2. Dar didesnė problema slypi aukštojo ir profesinio mokymo srityse, nors pastaroji bent šiek tiek pajudėjo.
                  3. Pas mus mokymasis dažnai yra paverčiamas gana sunkiu darbu (dar vienas skirtumas nuo suomių), todėl 7-9 val. (neskaičiuojant papildomo ugdymo!) ne kiekvienas jaunas asmuo ištveria. Ir tai lemia didelę dalį tiesiog nesimokančių ar boikotuojančių. Pvz.: beveik pusė klasės nuolat svyruoja ties neigiamu lietuvių k. ar matematikos vertinimu, bet dauguma kažkaip stebėtinai teigiamai išlaiko net valstybinius egzaminus.
                  Čia mano patirtis iš savo vaikų mokymosi.
                  Lygindamas su tarybiniu laikotarpiu, tai sakyčiau, kad Lietuvoje programos tapo netgi lengvesnės, išskyrus kalbų disciplinas.

                  Beje, kiek darbo reikalais tenka bendrauti su suomiais ir estais, tai ypatingu išprusimu ir pasaulėžiūra jie nepasižymi.
                  7-9 val. niekas nesimoko, nebent ruošiasi stoti į geriausius pasaulio universitetus. Pas mus atsimenu niekas per daug nesiplėšydavo, pažymius gana prastus turėdavo tik dėl to, kad mokytojai griežti buvo, bet valstybinius egzaminus gerai išlaikydavo, mokykla berods visada būdavo penketuke Lietuvoje pagal tai. Skundžiasi dideliais krūviais tik tinginiai, atsidarykit kokio nors Valstybinio egzamino užduotį ir savęs paklauskit, ar reikia 12 metų kasdien po 9h skirti, norint jam pasiruošti? Žodžiu lygis krenta, krūviai mažinami, bet sundžiasi visi daugiau
                  Flickr

                  Comment


                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                    7-9 val. niekas nesimoko, nebent ruošiasi stoti į geriausius pasaulio universitetus. Pas mus atsimenu niekas per daug nesiplėšydavo, pažymius gana prastus turėdavo tik dėl to, kad mokytojai griežti buvo, bet valstybinius egzaminus gerai išlaikydavo, mokykla berods visada būdavo penketuke Lietuvoje pagal tai. Skundžiasi dideliais krūviais tik tinginiai, atsidarykit kokio nors Valstybinio egzamino užduotį ir savęs paklauskit, ar reikia 12 metų kasdien po 9h skirti, norint jam pasiruošti? Žodžiu lygis krenta, krūviai mažinami, bet sundžiasi visi daugiau
                    Nelabai supratau. Bent jau gimnazijoje galima rinktis iki 35 pamokų (galima, aišku, ir mažiau, iki 24 berods). Tai jau 7 pamokos per dieną, o kur dar savarankiškieji, namų darbai? Beje, niekas nesako, kad visi persidirba. 2/3 laiko sėdėti klasėje be jokios prasmės irgi yra varginantis ir bukinantis dalykas.
                    Priminsiu, kad prie tarybų valdžios mokėmės ir šeštadieniais.
                    Dėl mūsų egazaminų yra visai kita istorija. Jie neatspindi to lygio ką mokinys išmoko, ar turi mokėti ir sugebėti. Gal kalbų vertinimas kiek objektyvesnis gali būti, kiek tai įmanoma. Mano draugo duktė, kurios gimtoji kalba anglų, lietuviškoje mokykloje anglų k. egzamino neišlaikė...

                    Comment


                      Parašė Sula Rodyti pranešimą
                      Nelabai supratau. Bent jau gimnazijoje galima rinktis iki 35 pamokų (galima, aišku, ir mažiau, iki 24 berods). Tai jau 7 pamokos per dieną, o kur dar savarankiškieji, namų darbai? Beje, niekas nesako, kad visi persidirba. 2/3 laiko sėdėti klasėje be jokios prasmės irgi yra varginantis ir bukinantis dalykas.
                      Priminsiu, kad prie tarybų valdžios mokėmės ir šeštadieniais.
                      Dėl mūsų egazaminų yra visai kita istorija. Jie neatspindi to lygio ką mokinys išmoko, ar turi mokėti ir sugebėti. Gal kalbų vertinimas kiek objektyvesnis gali būti, kiek tai įmanoma. Mano draugo duktė, kurios gimtoji kalba anglų, lietuviškoje mokykloje anglų k. egzamino neišlaikė...
                      Aš žinau tokių, kurių gimtoji k. lietuvių ir lietuvių kalbos egzamino neišlaikė, sugeba žodyje padaryti 3 klaidas.
                      Jeigu mokinys ruošiasi ne egzaminui, o mokosi tam, kad mokytųsi, tuomet tikrai nereiktų skųstis dideliais krūviais. Jeigu konkrečiai ruoštis egzaminui, tai nėra taip sudėtinga. Turiu pažįstamų, kurie baigė vieną aukštąjį ir nusprendė baigti kitą, į kurį stojant reikalingas valstybinis egzaminas, jam pasiruošė per kelis mėn.
                      Flickr

                      Comment


                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                        Aš žinau tokių, kurių gimtoji k. lietuvių ir lietuvių kalbos egzamino neišlaikė, sugeba žodyje padaryti 3 klaidas.
                        Jeigu mokinys ruošiasi ne egzaminui, o mokosi tam, kad mokytųsi, tuomet tikrai nereiktų skųstis dideliais krūviais. Jeigu konkrečiai ruoštis egzaminui, tai nėra taip sudėtinga. Turiu pažįstamų, kurie baigė vieną aukštąjį ir nusprendė baigti kitą, į kurį stojant reikalingas valstybinis egzaminas, jam pasiruošė per kelis mėn.
                        Greičiau atvirkščiai, jei mokaisi egzaminui, tai yra paprasčiau. Mokytis sau galima iki begalybės
                        Šiuo atveju pats Dievas liepė išlaikyti mokyklinį valstybinį egzaminą, jei jau esi baigęs universitetą
                        Iš viso keistoka, kad universitetai neorganizuoja savo egzaminų. Bijo prarasti krepšelius?

                        Comment


                          Parašė Topinis Rodyti pranešimą
                          Aha mokesim tada tik rasyti taisiklingai, o viso kito nereikia? Kaip gi logiko lavinimas? Ir apskritai zmogaus gyvenimo igudziu lavinimas? Mokykloje vaikai to ir mokami pagrinde, cia kaip gyvenimo pradzios mokykla, nors aisku apie pinigus nieko neuzsimena..
                          Čia visai kita opera, negu kad rašiau
                          Man patiktų, jei universitetuose stiprintų lietuvių kalbą. Rašymas, kalbėjimas ir t.t. yra vienas ir tas pats.

                          Comment


                            Tam yra mokykla.

                            Comment


                              Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ragina skambinti pavojaus varpais – tuoj nebebus kam mokyti mūsų vaikų.
                              Jo žodžius patvirtina Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Eugenijus Jovaiša – šįmet mokslų nepradėjo nė vienas būsimas fizikos ir chemijos mokytojas, o matematika sudomino vos šešis.
                              Tuo metu senoji mokytojų karta pamažu išeina užtarnauto poilsio.
                              Licėjaus direktoriaus teigimu, didžioji dalis gabesnių asmenų nuėjo ten, kur gali uždirbti pinigų. Galiausiai pasiekėme tokį lygį, kai jaunimas apskritai į pedagogines tiksliųjų mokslų specialybes pradėjo nebestoti – ten reikia daugiau mokytis. Pašnekovas piktinasi, kad valstybėje kalbama apie nesąmones, o kertiniai dalykai nematomi. Jo tvirtinimu, valstybė gali surasti priemonių, kaip skatinti gabius žmones eiti mokytojauti – reikia stipendijų, privilegijų. Antraip greitai nebus kam dirbti mokykloje.
                              http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=64074998
                              Paskutinis taisė senasnamas; 2014.02.21, 08:27.

                              Comment


                                Klaipėdoje daugės užsienio studentų

                                Uostamiestyje įsikurti planuojančių dviejų Didžiosios Britanijos mokyklų atstovai teigia, jog didžioji dalis Klaipėdoje įkurto jų bendro padalinio studentų būtų iš užsienio. Tačiau čia studijuoti galės ir vietos jaunimas, o studijų kainos turėtų atitikti lietuviškąsias.
                                Planus Klaipėdoje steigti jungtinį padalinį svarsto dvi Jungtinės Karalystės mokslo ir studijų bei profesinio ugdymo įstaigos - Edinburgo Napiero universitetas ir Bradfordo kolegija. Jos ketina burti tarptautinį dėstytojų ir studentų kolektyvą bei adaptuoti kai kurias mokymo programas.
                                http://www.ve.lt/naujienos/visuomene...dentu-1148865/
                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  Pagaliau atsigauna profesinis mokymas, nes iki tol buvo nepelnytai sumenkintas, mano laikais "profkę" baigdavo pagrinde tie, kurie mokyklos nesugebėdavo baigti.
                                  Dabar gi:
                                  Beveik 9.000 priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus. Tai pusantro karto daugiau nei prieš trejus metus. 800 turi ir aukštąjį išsilavinimą.

                                  Plačiau: http://vz.lt/article/2014/3/26/kaune...#ixzz2x6Ic10M5

                                  Comment


                                    Lietuvos mokslo planus įgyvendino Estija
                                    Tačiau yra gyvybiškai svarbi veiklos sritis, kurioje Lietuva per 10 metų nepadarė jokios pažangos, nuo planuotų siekių atsiliekame daugiau kaip 2 kartus ir užprogramuotas tolimesnis jos nykimas. Tai moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (technologijų) plėtra (MTEP arba MTTP). Mažinant biudžetinį mokslo finansavimą, jungiant ir naikinant mokslo institutus, verslui pastebimai nedidinat MTTP finansavimo ir nekuriant tyrėjų darbo vietų, ir toliau mažės tyrėjų, ypač pilnu etatu dirbančiųjų profesionalių tyrėjų, skaičius.
                                    Kadangi Lietuvos verslo išlaidos MTEP sudaro tik apie 0,2 proc. BVP ir verslo sektoriaus įmonėse mokslo tyrimus vykdo tik apie 200 mokslo laipsnį turinčių tyrėjų, tai, norėdamas priartėti prie europinių rodiklių, pradžioje verslas turėtų investicijas į MTEP padidinti bent 5 kartus, o vėliau dar daugiau, net iki 2 mlrd. Lt. Vakarų šalyse versle dirbančiųjų mokslininkų tyrėjų skaičius artimas universitetuose dirbančiųjų mokslininkų skaičiui. Taigi Lietuvos verslas mokslo laipsnį turinčių tyrėjų skaičių savo įmonėse turėtų padidinti (tik!) apie 10 kartų... Vakarų šalyse priimta, kad dauguma apsigynusiųjų mokslo daktaro disertaciją fizinių, technologijos, biomedicinos srityse eina į verslą. Tik maža dalis patenka į universitetus ar mokslo institutus.
                                    http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/...#ixzz31JN5irQ4

                                    Comment


                                      Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ragina skambinti pavojaus varpais – tuoj nebebus kam mokyti mūsų vaikų.
                                      Jo žodžius patvirtina Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Eugenijus Jovaiša – šįmet mokslų nepradėjo nė vienas būsimas fizikos ir chemijos mokytojas, o matematika sudomino vos šešis.
                                      Tuo metu senoji mokytojų karta pamažu išeina užtarnauto poilsio.
                                      Natūralu. Koks save gerbiantis dėstytojas eis į šiuolaikinę mokyklą, kai mokytojas beteisis o visos teisės tik mokiniams. Kai mokiniai gali net ranką pakelti prieš mokytoją, ne kartą apie tai rašyta spaudoje.
                                      P.S.
                                      Po kelių dienų atsirado šis straipsnis:
                                      http://bendraukime.lrytas.lt/isklaus...m#.U3JJiSjRnGg
                                      Paskutinis taisė J.U.; 2014.05.13, 18:36.

                                      Comment


                                        Valstybinių universitetų reitingas

                                        1. Vilniaus universitetas (VU)
                                        2. Kauno technologijos universitetas (KTU)
                                        3. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)
                                        3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU)
                                        4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)
                                        5. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA)
                                        6. Klaipėdos universitetas (KU)
                                        7. Šiaulių universitetas (ŠU)


                                        http://www.delfi.lt/news/daily/educa...#ixzz31jF0L0d3

                                        Comment


                                          Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus – taip nuo rugsėjo 1 dienos vadinsis Kaune įsikūrusi „Purienų“ vidurinė mokykla. Tai pirmoji tokio tipo švietimo įstaiga Lietuvoje, kurioje mokysis būsimi inžinerijos mokslininkai ir išradėjai.

                                          Šalyje yra tiek specializuotų socialinio, tiek meninio pobūdžio ugdymo programų, tačiau gamtos mokslų ar technologinio pobūdžio programų nerasime. Nors visi kalba, kad to reikia“, – pasakojo P. Žiliukas.


                                          http://kaunas.kasvyksta.lt/2014/08/2...rijos-licejus/

                                          Comment

                                          Working...
                                          X