Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilnius - ne visa Lietuva

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Apsirikau, tikriausiai su kokiu kitu miestu supainiojau... Ir visgi, fakto, kad Kaunas iki tarpukario buvo nepalyginamai mazesnis - ekonomine, kulturine ar edukacine prasme toli atsilikes nuo Vilniaus tai nekeicia

    radau internete tik tokia statistika:
    1796. 8.500
    1813. 3.000
    1825. 5.000
    1840. 8.500
    1860. 23.300
    1897. 71.000
    1923. 92.000
    1940. 154.000
    Paskutinis taisė pablonis; 2007.04.23, 22:28.

    Comment


      Parašė pablonis Rodyti pranešimą
      Apsirikau, tikriausiai su kokiu kitu miestu supainiojau... Ir visgi, fakto, kad Kaunas iki tarpukario buvo nepalyginamai mazesnis - ekonomine, kulturine ar edukacine prasme toli atsilikes nuo Vilniaus tai nekeicia

      radau internete tik tokia statistika:
      1723. 18.000
      1796. 8.500
      1813. 3.000
      1825. 5.000
      1840. 8.500
      1860. 23.300
      1897. 71.000
      1923. 92.000
      1940. 154.000
      būtent, ką ir norėjau pamatyt. O kad didesnis uz Vilnių aš ir nesakiau. beje, kam ten 10k nusukai, nuo 1723 metų?
      Paskutinis taisė kaunaz; 2007.04.23, 21:53.

      Comment


        ?

        copy/paste is sio puslapio...
        http://en.wikipedia.org/wiki/Kaunas

        prisiminiau taippat Edd daryta "palyginima", kuris daug ka pasako
        http://www.miestai.net/forumas/showp...2&postcount=12
        Paskutinis taisė pablonis; 2007.04.23, 22:29.

        Comment


          www.answers.com/topic/kaunas
          Paskutinis taisė kaunaz; 2007.04.23, 22:06.

          Comment


            Lietuviai - 92,9%
            Įžvalgos.lt - FB - G+

            Comment


              Parašė pablonis Rodyti pranešimą

              prisiminiau taippat Edd daryta "palyginima", kuris daug ka pasako
              http://www.miestai.net/forumas/showp...2&postcount=12
              Parašė pablonis Rodyti pranešimą
              Ir ka ta statistika norejai pasakyt? as juk ir rasiau, kad 15.000 riba pasieke pries 1 pasaulini, kazkur apie 1900-1910 metus

              Beje, Vilnius pries 1 pasaulini turejo ~200.000 gyventoju, mazdaug tiek ir buvo visa tarpukari... Ta pati Klaipeda tarpukariu uz Kauna didesne buvo
              Matosi, kad Vilniaus senamiestis 2-3 kartus didesnis už Kauno, bet ne tiek skyrėsi miestai, kaip kad tu bandei įrodyt 15.000 vs. 200.000

              Comment


                28 tukst. skaicius 1723 metais yra akivaizdziai isgalvotas ir nerealus: Svedu ir Rusu vykdytos zudynes 1655 ir 1701, du marai 1657 ir 1708... Gaila nepamenu dabar kokioj knygoj istorijos buvo parasytas tas 15 tukst. 1655 metais su veliau sekusia praktiskai 100%-e depopuliacija

                Wikipedia yra nepatikimas saltinis informacijos, stai dar viena lentele
                http://en.wikipedia.org/wiki/Kaunas
                Paskutinis taisė pablonis; 2007.04.23, 22:36.

                Comment


                  Sita diskusija is Vilnius vs Lietuva vel pavirto Vilnius vs Kaunas. Negi Kaunas = Lietuva? siulyciau grizti prie temos.

                  Comment


                    Parašė sauls Rodyti pranešimą
                    Sita diskusija is Vilnius vs Lietuva <...>
                    Nesutinku su dalimi "vs". Kodėl diskusijas jūs įsivaizduojat tokiu keliu.
                    Įžvalgos.lt - FB - G+

                    Comment


                      Parašė Edd Rodyti pranešimą
                      Vilniui dar reikia augti ir augti, kol aplenksim Rygą. Tas augimas aišku yra ir greičiausiai bus turbūt didžiąja dalimi provincijos dėka. Manau, kad tai natūralu ir suprantama. Visur vyko ir vyksta tas pats, miestai kuriuos dabar turime būtent taip ir išsivystė. .
                      Edd, klausimas - koks, tavo nuomone, Vilniaus augimo tikslas? Jei matysime Vilnių tik kaip Rygos konkurentą (nepastebėdami, nekreipdami dėmesio į kitus Lietuvos miestus), tuomet "užsižaisime" provincijos siurbimu į vieną miestą. Jau dabar Ryga siurbia visus Latvijos resursus į save. Ar mūsų tikslas, kad Vilnius būtų didžiausias Baltijos šalyse miestas ir turėtų didžiausią socialinių, ekonominių problemų katilą? Manau, svarbiausias ekonomikoje apskritai tikslas - gerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Ar tai mes pasieksime sukūrę didžiausią tarp Baltijos šalių miestą? Tarkime tai pasieksim. Ar nekils mums noras pralenkti ir Minską, susilyginti su Varšuva? Tai jau būtų nerealūs uždaviniai, nes reiktų pusę Lietuvos sukelti į sostinę. Bet net ir tuomet užsieniečiai Lietuvoje matys TIK VIENĄ didelį miestą ir (tikėtina) daug problemų jame bei skurdžią (apleistą, degradavusią) provinciją (joje liks gyventi tik paskutiniai "lūzeriai" ir pensininkai). Ar ne geriau plėtoti miestų tinklą Lietuvoje, kuriuose būtų sudaromos sąlygos plėtrai atsižvelgiant į vietos sąlygas. Tarp tokių miestų galima kurti gamybos ir technologijų klasterius, gerinti esamą, sukurtą infrastruktūrą, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas žmonėms.

                      Parašė Edd Rodyti pranešimą
                      Taip gali vystytis ir kiti Lietuvos miestai. Būtent tos šalys kuriose miesto gyventojai sudaro didžiąją daugumą geriausiai vystosi. O tos, kurių didžioji gyventojų dalis kaimuose, dažniausiai turi problemų.
                      Akivaizdu, kad miestai visada ir visur augo provincijos sąskaita (tai nulemia natūralus urbanizacijos procesas, vykstantis bet kur pasaulyje). Akivaizdu ir tai, kad labiau urbanizuotos šalys paprastai būna toliau pažengusios, nei mažiau urbanizuotos. Kaimas visada kelia asociacijas su tradicijomis, praeitimi, o miestas su naujomis technologijomis, vertybėmis ir ateitimi. Tačiau su urbanizacija ateina ne vien teigiami, bet ir neigiami reiškiniai. Ir tai matyti pažvelgus su kokiomis problemomis susiduria didžiausi miestai. Tų problemų būna mažiau, kai miestai plėtojami harmoningai, nes paprastai kuo didesnis tampa miestas, kuo labiau stichiškai jis plečiasi (neatsižvelgiant į pačio miesto ir aplinkinių teritorijų esamą padėtį, įsmarkiai įtakojant jo plėtrą įvairioms interesų grupėms) tuo jam sudėtingiau spręsti aplinkosaugos, infrastruktūros plėtros, gyventojų migracijos ir su tuo susijusius socialinius klausimus. Viduramžiais miestai augo stichiškai, tačiau jų plėtra sąlyginai buvo lėta, o pradedant Naujaisiais amžiais pirmiausia Vakarų Europoje (vėliau ir kitur - JAV etc.) suvokta miestų planingos plėtros būtinybė (ir ne vien tik pačių miestų, bet ir amerikietišku terminu "metropolinės teritorijos"). Jei pažvelgsime į kitus žemynus (Afriką, Lotynų Ameriką, daugelį Azijos šalių), juose irgi vyksta sparti urbanizacija, tačiau labai stichiška, kurios išdavoje atsiranda kraupių ištisų miestų rajonų (pavyzdžių galima pateikti labai daug). Tuomet žodžiai "urbanizacija" ir "globalizacija" kai kam tampa ne tik keiksmažodžiu, bet ir priežastimi kautis su naujais vėjo malūnais.
                      Paskutinis taisė Metropolis; 2007.04.24, 12:22.

                      Comment


                        Parašė pablonis Rodyti pranešimą
                        radau internete tik tokia statistika:
                        1796. 8.500
                        1813. 3.000
                        1825. 5.000
                        1840. 8.500
                        1860. 23.300
                        1897. 71.000
                        1923. 92.000
                        1940. 154.000
                        OK, o gal yra analogiška statistika Vilniui. Užsimušdamas negaliu rasti

                        Comment


                          Parašė kaunaz Rodyti pranešimą
                          Matosi, kad Vilniaus senamiestis 2-3 kartus didesnis už Kauno, bet ne tiek skyrėsi miestai, kaip kad tu bandei įrodyt 15.000 vs. 200.000
                          Rusijos Imperijai aneksavus Lietuvą, Vilniuje buvo virš 100 tūkst. gyventojų. Bent jau tik tokia informaciją randu.

                          Pagal 1897m. surašymą Vilniuje 154 532 gyventojų.

                          Comment


                            Так, по данным переписи 1897, среди 154 532 жителей насчитывалось 61 847 (40,0 &#37; ) евреев, 47 795 (30,9 % ) поляков, 30 967 (20,1 % ) русских, 6514 (4,2 % ) белорусов, 3238 (2,1 % ) литовцев, 4171 (2,7 % ) — других.
                            http://ru.wikipedia.org/wiki/Вильнюс

                            Išverskit.
                            Įžvalgos.lt - FB - G+

                            Comment


                              Parašė Sula Rodyti pranešimą
                              Rusijos Imperijai aneksavus Lietuvą, Vilniuje buvo virš 100 tūkst. gyventojų. Bent jau tik tokia informaciją randu.

                              Pagal 1897m. surašymą Vilniuje 154 532 gyventojų.
                              Virš 100 tūkst. tai tas pats, kaip ir nieko. Nes virš yra ir 200 tūkst., ir 500 tūkst., ir 900 tūkst., nors abejoju ar galėjo tuo metu Vilniuje būti daugiau nei ir 200-300 tūkst.
                              Parašas :)

                              Comment


                                Parašė Svecias Rodyti pranešimą
                                Virš 100 tūkst. tai tas pats, kaip ir nieko. Nes virš yra ir 200 tūkst., ir 500 tūkst., ir 900 tūkst., nors abejoju ar galėjo tuo metu Vilniuje būti daugiau nei ir 200-300 tūkst.
                                Aš gi apie tą patį Kita vertus apie 200 galėjo būti. Peterburge buvo 220 tuo metu. Maskvoj ko gero galėjo būti ir daugiau, o gal ir ne, neturiu duomenų. Varšuva turėjo 150 tūkst.
                                Paskutinis taisė Sula; 2007.04.24, 13:04.

                                Comment


                                  Parašė Rodyti pranešimą
                                  Так, по данным переписи 1897, среди 154 532 жителей насчитывалось 61 847 (40,0 &#37; ) евреев, 47 795 (30,9 % ) поляков, 30 967 (20,1 % ) русских, 6514 (4,2 % ) белорусов, 3238 (2,1 % ) литовцев, 4171 (2,7 % ) — других.
                                  http://ru.wikipedia.org/wiki/Вильнюс

                                  Išverskit.
                                  1897 Vilniuje gyveno 154 532, iš jų 61 847 (40% ) žydų, 47 795 (30,9% ) lenkų, 30 967 (20,1% ) rusų, 6 514 (4,2% ) gudų, 3 238 (2,1% ) lietuvių ir 4 171 (2,7% ) kitų tautybių atsotvų.
                                  Mano galerija Flickr'yje

                                  Comment


                                    (2,1&#37; ) lietuvių

                                    neblogai neblogai, tikra Lietuvos sostinė

                                    Comment


                                      Parašė Mantaz Rodyti pranešimą
                                      1897 Vilniuje gyveno 154 532, iš jų 61 847 (40&#37; ) žydų, 47 795 (30,9% ) lenkų, 30 967 (20,1% ) rusų, 6 514 (4,2% ) gudų, 3 238 (2,1% ) lietuvių ir 4 171 (2,7% ) kitų tautybių atstovų.
                                      Ačiū Gyveno visi tik ne lietuviai Bet tai tik šiaip įdomus pastebėjimas, su tema tai neturi nieko bendro. Neįrodyta, kad kitataučiai būtų prastesni ekonomistai.
                                      Paskutinis taisė ; 2007.04.24, 13:05.
                                      Įžvalgos.lt - FB - G+

                                      Comment


                                        Nežinau kaip konkrečiai dėl Vilniaus miesto, bet 1897 metų surašymo duomenys nepatikimi Vilniaus krašte (lietuvius turiu galvoje).
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment


                                          Parašė Rodyti pranešimą
                                          Ačiū Gyveno visi tik ne lietuviai Bet tai tik šiaip įdomus pastebėjimas, su tema tai neturi nieko bendro. Neįrodyta, kad kitataučiai būtų prastesni ekonomistai.
                                          Jūs nesimokinot ar jau užmiršot, kaip Lietuvoje carų laikais buvo intensyviai vykdoma rusifikacijos politika ir XIX a. pabaigoje buvo uždrausta lietuvių kalba. Įvertinkit šiuos vaiksnius. Ir dar, žinodami kokia nepatikima yra statistika šiandien, pagalvokit apie jos patikimumą XIX a. Juk tada buvo tikrai nedemokratinė valdžia ir jai politikos vykdymui buvo reikalingi tam tikri, lietuviams nenaudingi statistiniai rodikliai. Taip, kad diskutuoti dėl to meto Vilniaus ir Kauna gyventojų nacionalinės sudėties yra visai beprasmiška, nes nėra net apytikslių PATIKIMŲ šaltinių. Galima tik kalbėti apie kiekį.
                                          Parašas :)

                                          Comment

                                          Working...
                                          X