Vilnius - ne visa Lietuva

[pablonis]

Apsirikau, tikriausiai su kokiu kitu miestu supainiojau... Ir visgi, fakto, kad Kaunas iki tarpukario buvo nepalyginamai mazesnis - ekonomine, kulturine ar edukacine prasme toli atsilikes nuo Vilniaus tai nekeicia

radau internete tik tokia statistika:
1796. 8.500
1813. 3.000
1825. 5.000
1840. 8.500
1860. 23.300
1897. 71.000
1923. 92.000
1940. 154.000

[kaunaz]

Apsirikau, tikriausiai su kokiu kitu miestu supainiojau... Ir visgi, fakto, kad Kaunas iki tarpukario buvo nepalyginamai mazesnis - ekonomine, kulturine ar edukacine prasme toli atsilikes nuo Vilniaus tai nekeicia

radau internete tik tokia statistika:
1723. 18.000
1796. 8.500
1813. 3.000
1825. 5.000
1840. 8.500
1860. 23.300
1897. 71.000
1923. 92.000
1940. 154.000

būtent, ką ir norėjau pamatyt. O kad didesnis uz Vilnių aš ir nesakiau. beje, kam ten 10k nusukai, nuo 1723 metų?

[pablonis]

?

copy/paste is sio puslapio...
http://en.wikipedia.org/wiki/Kaunas

prisiminiau taippat Edd daryta "palyginima", kuris daug ka pasako
http://www.miestai.net/forumas/showp...2&postcount=12

[kaunaz]

www.answers.com/topic/kaunas

[Aš]

http://i3.photobucket.com/albums/y95/kaunaz/kaunas.jpg

Lietuviai - 92,9%

[kaunaz]

prisiminiau taippat Edd daryta "palyginima", kuris daug ka pasako
http://www.miestai.net/forumas/showp...2&postcount=12

Ir ka ta statistika norejai pasakyt? as juk ir rasiau, kad 15.000 riba pasieke pries 1 pasaulini, kazkur apie 1900-1910 metus

Beje, Vilnius pries 1 pasaulini turejo ~200.000 gyventoju, mazdaug tiek ir buvo visa tarpukari... Ta pati Klaipeda tarpukariu uz Kauna didesne buvo

Matosi, kad Vilniaus senamiestis 2-3 kartus didesnis už Kauno, bet ne tiek skyrėsi miestai, kaip kad tu bandei įrodyt 15.000 vs. 200.000

[pablonis]

www.answers.com/topic/kaunas

28 tukst. skaicius 1723 metais yra akivaizdziai isgalvotas ir nerealus: Svedu ir Rusu vykdytos zudynes 1655 ir 1701, du marai 1657 ir 1708... Gaila nepamenu dabar kokioj knygoj istorijos buvo parasytas tas 15 tukst. 1655 metais su veliau sekusia praktiskai 100%-e depopuliacija

Wikipedia yra nepatikimas saltinis informacijos, stai dar viena lentele
http://en.wikipedia.org/wiki/Kaunas

[sauls]

Sita diskusija is Vilnius vs Lietuva vel pavirto Vilnius vs Kaunas. Negi Kaunas = Lietuva? siulyciau grizti prie temos.

[Aš]

Sita diskusija is Vilnius vs Lietuva <...>

Nesutinku su dalimi "vs". Kodėl diskusijas jūs įsivaizduojat tokiu keliu.

[Metropolis]

Vilniui dar reikia augti ir augti, kol aplenksim Rygą. Tas augimas aišku yra ir greičiausiai bus turbūt didžiąja dalimi provincijos dėka. Manau, kad tai natūralu ir suprantama. Visur vyko ir vyksta tas pats, miestai kuriuos dabar turime būtent taip ir išsivystė. .

Edd, klausimas - koks, tavo nuomone, Vilniaus augimo tikslas? Jei matysime Vilnių tik kaip Rygos konkurentą (nepastebėdami, nekreipdami dėmesio į kitus Lietuvos miestus), tuomet "užsižaisime" provincijos siurbimu į vieną miestą. Jau dabar Ryga siurbia visus Latvijos resursus į save. Ar mūsų tikslas, kad Vilnius būtų didžiausias Baltijos šalyse miestas ir turėtų didžiausią socialinių, ekonominių problemų katilą? Manau, svarbiausias ekonomikoje apskritai tikslas - gerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Ar tai mes pasieksime sukūrę didžiausią tarp Baltijos šalių miestą? Tarkime tai pasieksim. Ar nekils mums noras pralenkti ir Minską, susilyginti su Varšuva? Tai jau būtų nerealūs uždaviniai, nes reiktų pusę Lietuvos sukelti į sostinę. Bet net ir tuomet užsieniečiai Lietuvoje matys TIK VIENĄ didelį miestą ir (tikėtina) daug problemų jame bei skurdžią (apleistą, degradavusią) provinciją (joje liks gyventi tik paskutiniai "lūzeriai" ir pensininkai). Ar ne geriau plėtoti miestų tinklą Lietuvoje, kuriuose būtų sudaromos sąlygos plėtrai atsižvelgiant į vietos sąlygas. Tarp tokių miestų galima kurti gamybos ir technologijų klasterius, gerinti esamą, sukurtą infrastruktūrą, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas žmonėms.

Taip gali vystytis ir kiti Lietuvos miestai. Būtent tos šalys kuriose miesto gyventojai sudaro didžiąją daugumą geriausiai vystosi. O tos, kurių didžioji gyventojų dalis kaimuose, dažniausiai turi problemų.

Akivaizdu, kad miestai visada ir visur augo provincijos sąskaita (tai nulemia natūralus urbanizacijos procesas, vykstantis bet kur pasaulyje). Akivaizdu ir tai, kad labiau urbanizuotos šalys paprastai būna toliau pažengusios, nei mažiau urbanizuotos. Kaimas visada kelia asociacijas su tradicijomis, praeitimi, o miestas su naujomis technologijomis, vertybėmis ir ateitimi. Tačiau su urbanizacija ateina ne vien teigiami, bet ir neigiami reiškiniai. Ir tai matyti pažvelgus su kokiomis problemomis susiduria didžiausi miestai. Tų problemų būna mažiau, kai miestai plėtojami harmoningai, nes paprastai kuo didesnis tampa miestas, kuo labiau stichiškai jis plečiasi (neatsižvelgiant į pačio miesto ir aplinkinių teritorijų esamą padėtį, įsmarkiai įtakojant jo plėtrą įvairioms interesų grupėms) tuo jam sudėtingiau spręsti aplinkosaugos, infrastruktūros plėtros, gyventojų migracijos ir su tuo susijusius socialinius klausimus. Viduramžiais miestai augo stichiškai, tačiau jų plėtra sąlyginai buvo lėta, o pradedant Naujaisiais amžiais pirmiausia Vakarų Europoje (vėliau ir kitur - JAV etc.) suvokta miestų planingos plėtros būtinybė (ir ne vien tik pačių miestų, bet ir amerikietišku terminu "metropolinės teritorijos"). Jei pažvelgsime į kitus žemynus (Afriką, Lotynų Ameriką, daugelį Azijos šalių), juose irgi vyksta sparti urbanizacija, tačiau labai stichiška, kurios išdavoje atsiranda kraupių ištisų miestų rajonų (pavyzdžių galima pateikti labai daug). Tuomet žodžiai "urbanizacija" ir "globalizacija" kai kam tampa ne tik keiksmažodžiu, bet ir priežastimi kautis su naujais vėjo malūnais.

[Sula]

radau internete tik tokia statistika:
1796. 8.500
1813. 3.000
1825. 5.000
1840. 8.500
1860. 23.300
1897. 71.000
1923. 92.000
1940. 154.000

OK, o gal yra analogiška statistika Vilniui. Užsimušdamas negaliu rasti

[Sula]

Matosi, kad Vilniaus senamiestis 2-3 kartus didesnis už Kauno, bet ne tiek skyrėsi miestai, kaip kad tu bandei įrodyt 15.000 vs. 200.000

Rusijos Imperijai aneksavus Lietuvą, Vilniuje buvo virš 100 tūkst. gyventojų. Bent jau tik tokia informaciją randu.

Pagal 1897m. surašymą Vilniuje 154 532 gyventojų.

[Aš]

Так, по данным переписи 1897, среди 154 532 жителей насчитывалось 61 847 (40,0 &#37; ) евреев, 47 795 (30,9 % ) поляков, 30 967 (20,1 % ) русских, 6514 (4,2 % ) белорусов, 3238 (2,1 % ) литовцев, 4171 (2,7 % ) — других.
http://ru.wikipedia.org/wiki/Вильнюс

Išverskit.

[Svecias]

Rusijos Imperijai aneksavus Lietuvą, Vilniuje buvo virš 100 tūkst. gyventojų. Bent jau tik tokia informaciją randu.

Pagal 1897m. surašymą Vilniuje 154 532 gyventojų.

Virš 100 tūkst. tai tas pats, kaip ir nieko. Nes virš yra ir 200 tūkst., ir 500 tūkst., ir 900 tūkst., nors abejoju ar galėjo tuo metu Vilniuje būti daugiau nei ir 200-300 tūkst.

[Sula]

Virš 100 tūkst. tai tas pats, kaip ir nieko. Nes virš yra ir 200 tūkst., ir 500 tūkst., ir 900 tūkst., nors abejoju ar galėjo tuo metu Vilniuje būti daugiau nei ir 200-300 tūkst.

Aš gi apie tą patį Kita vertus apie 200 galėjo būti. Peterburge buvo 220 tuo metu. Maskvoj ko gero galėjo būti ir daugiau, o gal ir ne, neturiu duomenų. Varšuva turėjo 150 tūkst.

[Mantas]

Так, по данным переписи 1897, среди 154 532 жителей насчитывалось 61 847 (40,0 &#37; ) евреев, 47 795 (30,9 % ) поляков, 30 967 (20,1 % ) русских, 6514 (4,2 % ) белорусов, 3238 (2,1 % ) литовцев, 4171 (2,7 % ) — других.
http://ru.wikipedia.org/wiki/Вильнюс

Išverskit.

1897 Vilniuje gyveno 154 532, iš jų 61 847 (40% ) žydų, 47 795 (30,9% ) lenkų, 30 967 (20,1% ) rusų, 6 514 (4,2% ) gudų, 3 238 (2,1% ) lietuvių ir 4 171 (2,7% ) kitų tautybių atsotvų.

[daktaras]

(2,1&#37; ) lietuvių

neblogai neblogai, tikra Lietuvos sostinė

[Aš]

1897 Vilniuje gyveno 154 532, iš jų 61 847 (40&#37; ) žydų, 47 795 (30,9% ) lenkų, 30 967 (20,1% ) rusų, 6 514 (4,2% ) gudų, 3 238 (2,1% ) lietuvių ir 4 171 (2,7% ) kitų tautybių atstovų.

Ačiū Gyveno visi tik ne lietuviai Bet tai tik šiaip įdomus pastebėjimas, su tema tai neturi nieko bendro. Neįrodyta, kad kitataučiai būtų prastesni ekonomistai.

[Eimantas]

Nežinau kaip konkrečiai dėl Vilniaus miesto, bet 1897 metų surašymo duomenys nepatikimi Vilniaus krašte (lietuvius turiu galvoje).

[Svecias]

Ačiū Gyveno visi tik ne lietuviai Bet tai tik šiaip įdomus pastebėjimas, su tema tai neturi nieko bendro. Neįrodyta, kad kitataučiai būtų prastesni ekonomistai.

Jūs nesimokinot ar jau užmiršot, kaip Lietuvoje carų laikais buvo intensyviai vykdoma rusifikacijos politika ir XIX a. pabaigoje buvo uždrausta lietuvių kalba. Įvertinkit šiuos vaiksnius. Ir dar, žinodami kokia nepatikima yra statistika šiandien, pagalvokit apie jos patikimumą XIX a. Juk tada buvo tikrai nedemokratinė valdžia ir jai politikos vykdymui buvo reikalingi tam tikri, lietuviams nenaudingi statistiniai rodikliai. Taip, kad diskutuoti dėl to meto Vilniaus ir Kauna gyventojų nacionalinės sudėties yra visai beprasmiška, nes nėra net apytikslių PATIKIMŲ šaltinių. Galima tik kalbėti apie kiekį.