Lietuviai dar gelbėjosi, bet suspardė savi: pinigus iš Lietuvos įmonės atgauti siekiančiam A. Lukašenkos režimui ranką ištiesė FNTT
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...istie-26309781
Dar gerokai prieš pašlyjant Vilniaus santykiams su Minsku mūsų šalyje ir užsienyje dirbanti Lietuvos bendrovė „Arginta“ laimėjo beveik 12 milijonų eurų vertės konkursą Baltarusijoje, o projektą apsiėmė finansuoti Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
Iš pradžių darbai vyko sklandžiai, o „Argintos“ santykiai su „Vitebskovodokanal“ vadovais buvo dalykiški. Tačiau 2019 metų birželį, likus trims mėnesiams iki nuotekų valyklos atidarymo, A.Lukašenka asmeniškai pakeitė užsakovus. Vietoj „Vitebskvodokanal“ užsakovu tapo kita valstybinė įmonė labai panašiu pavadinimu „Vitebskoblvodokanal“.
Tačiau šis Baltarusijos valdininkas lietuvius priėmė tik po mėnesio. „Vos tiktai įėjome į jo kabinetą, iš A.Chvalko burnos pasipylė keiksmažodžių ir kalėjimo žargono tirada. Generalinis direktorius sudarė ne atsakingo vadovo, o ilgus metus kolonijose praleidusio žmogaus įspūdį“, – apie pirmą susitikimą su A.Lukašenkos paskirtu užsakovu „Lietuvos rytui“ pasakojo „Argintos“ akcininkas Artūras Mrazauskas. Atsipeikėję po keiksmažodžių tirados „Argintos“ atstovai – direktorius Marius Citavičius ir A.Mrazauskas išgirdo pirmą pasiūlymą, kuris labiau priminė reikalavimą. „Norite toliau dirbti Baltarusijoje – privalote netrukdyti, kad „Luminor“ bankas mums sumokėtų 1,2 milijono eurų pagal garantiją. Kai gausime tuos pinigus, galėsime toliau bendradarbiauti.
Lietuvos ir Baltarusijos įmonių ginčą ėmė nagrinėti Šveicarijoje įsikūrusios Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (FIDIC) prezidento paskirtas arbitras. Išklausęs abiejų pusių argumentus arbitras nusprendė, kad baltarusiai „Argintai“ už atliktus darbus privalo sumokėti 1,6 milijono eurų. Tiesa, arbitražas taip pat konstatavo, kad „Arginta“ iki galo nebaigė projekto, todėl Baltarusijos įmonei turi sumokėti 350 tūkstančių eurų kompensaciją. Išskaičiavus 350 tūkstančių eurų kompensaciją Lietuvos įmonei baltarusiai turėjo sumokėti daugiau kaip 1,2 milijono eurų. Tačiau šių pinigų atgauti taip ir nepavyko, nors „Vitebskoblvodokanal“ neskundė šio sprendimo.
Nors baltarusiai Lietuvos įmonei mokėti nepanoro, patys iš Lietuvos institucijų ėmė reikalauti pinigų. Pirmiausia atakuotas „Luminor“ bankas. „Vitebskoblvodokanal“ nutraukė sutartį būtent dėl negaliojančios „Luminor“ garantijos, dabar ėmė reikalauti, kad pagal šią, jų nuomone, negaliojančią garantiją bankas sumokėtų 1,2 milijono eurų. Netrukus buvo pateiktas ir ieškinys Lietuvos apeliaciniam teismui, prašant priteisti 160 tūkstančių eurų, kuriuos „Arginta“ esą liko skolinga už suvartotą elektros energiją.
„Argintos“ akcininkai buvo ramūs – jie buvo įsitikinę, kad pinigai tikrai nepateks Minsko režimui. Iš pradžių įvykių scenarijus taip ir rutuliojosi. Bankas neskubėjo pervesti pinigų, be to, ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė mokėjimus pagal garantiją. Tačiau įvykiai pakrypo kita linkme, kai Baltarusijos įmonės interesams ėmė atstovauti vienas įtakingiausių Lietuvos advokatų Ramūnas Audzevičius. Tai, ką gali šis teisininkas, paaiškėjo vos Vilniaus apylinkės teisme pradėjus nagrinėti prevencinį ieškinį, kuriuo buvo siekiama uždrausti „Luminor“ bankui pervesti pinigus baltarusiams. Prieš vieną posėdį R.Audzevičius pareiškė, kad teisėja Urmila Valiukienė bus pakeista, nes prezidentas ketina ją paskirti Vilniaus apygardos teismo teisėja. Ši R.Audzevičiaus teismui pateikta informacija nustebino visus proceso dalyvius, nes nė vienas jų nežinojo apie numatomą teisėjos paaukštinimą.
Apeliaciniame teisme žaibiškai buvo išnagrinėta ir vadinamosios 160 tūkstančių eurų skolos byla. Praėjus vos šešioms dienoms po to, kai „Arginta“ pateikė prieštaravimus, teisėjas Antanas Rudzinskas pripažino Baltarusijos teismo sprendimą ir leido jį vykdyti Lietuvoje.
Stuburą pademonstravo Aukščiausiasis teismas. Jis sustabdė pinigų perdavimą baltarusiams, o praėjusių metų lapkritį panaikino teisėjo A.Rudzinsko nutartį ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.
Tačiau pinigus iš Lietuvos įmonės atgauti siekiančiam A.Lukašenkos režimui netikėtai pagalbos ranką ištiesė FNTT.
Nors „Arginta“ buvo pateikusi daugybę įrodymų, kad A.Lukašenka kontroliuoja „Vitebskoblvodokanal“, FNTT, pasiremdama beveik vien Baltarusijos konstitucija ir įstatymais, konstatavo, jog „Vitebskoblvodokanal“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra įtraukta į sankcionuotų juridinių asmenų sąrašą. Pažymoje net teigiama, kad aukščiausius Baltarusijos valdžios organus renka „Baltarusijos žmonės“.
Iš pradžių darbai vyko sklandžiai, o „Argintos“ santykiai su „Vitebskovodokanal“ vadovais buvo dalykiški. Tačiau 2019 metų birželį, likus trims mėnesiams iki nuotekų valyklos atidarymo, A.Lukašenka asmeniškai pakeitė užsakovus. Vietoj „Vitebskvodokanal“ užsakovu tapo kita valstybinė įmonė labai panašiu pavadinimu „Vitebskoblvodokanal“.
Tačiau šis Baltarusijos valdininkas lietuvius priėmė tik po mėnesio. „Vos tiktai įėjome į jo kabinetą, iš A.Chvalko burnos pasipylė keiksmažodžių ir kalėjimo žargono tirada. Generalinis direktorius sudarė ne atsakingo vadovo, o ilgus metus kolonijose praleidusio žmogaus įspūdį“, – apie pirmą susitikimą su A.Lukašenkos paskirtu užsakovu „Lietuvos rytui“ pasakojo „Argintos“ akcininkas Artūras Mrazauskas. Atsipeikėję po keiksmažodžių tirados „Argintos“ atstovai – direktorius Marius Citavičius ir A.Mrazauskas išgirdo pirmą pasiūlymą, kuris labiau priminė reikalavimą. „Norite toliau dirbti Baltarusijoje – privalote netrukdyti, kad „Luminor“ bankas mums sumokėtų 1,2 milijono eurų pagal garantiją. Kai gausime tuos pinigus, galėsime toliau bendradarbiauti.
Lietuvos ir Baltarusijos įmonių ginčą ėmė nagrinėti Šveicarijoje įsikūrusios Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (FIDIC) prezidento paskirtas arbitras. Išklausęs abiejų pusių argumentus arbitras nusprendė, kad baltarusiai „Argintai“ už atliktus darbus privalo sumokėti 1,6 milijono eurų. Tiesa, arbitražas taip pat konstatavo, kad „Arginta“ iki galo nebaigė projekto, todėl Baltarusijos įmonei turi sumokėti 350 tūkstančių eurų kompensaciją. Išskaičiavus 350 tūkstančių eurų kompensaciją Lietuvos įmonei baltarusiai turėjo sumokėti daugiau kaip 1,2 milijono eurų. Tačiau šių pinigų atgauti taip ir nepavyko, nors „Vitebskoblvodokanal“ neskundė šio sprendimo.
Nors baltarusiai Lietuvos įmonei mokėti nepanoro, patys iš Lietuvos institucijų ėmė reikalauti pinigų. Pirmiausia atakuotas „Luminor“ bankas. „Vitebskoblvodokanal“ nutraukė sutartį būtent dėl negaliojančios „Luminor“ garantijos, dabar ėmė reikalauti, kad pagal šią, jų nuomone, negaliojančią garantiją bankas sumokėtų 1,2 milijono eurų. Netrukus buvo pateiktas ir ieškinys Lietuvos apeliaciniam teismui, prašant priteisti 160 tūkstančių eurų, kuriuos „Arginta“ esą liko skolinga už suvartotą elektros energiją.
„Argintos“ akcininkai buvo ramūs – jie buvo įsitikinę, kad pinigai tikrai nepateks Minsko režimui. Iš pradžių įvykių scenarijus taip ir rutuliojosi. Bankas neskubėjo pervesti pinigų, be to, ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė mokėjimus pagal garantiją. Tačiau įvykiai pakrypo kita linkme, kai Baltarusijos įmonės interesams ėmė atstovauti vienas įtakingiausių Lietuvos advokatų Ramūnas Audzevičius. Tai, ką gali šis teisininkas, paaiškėjo vos Vilniaus apylinkės teisme pradėjus nagrinėti prevencinį ieškinį, kuriuo buvo siekiama uždrausti „Luminor“ bankui pervesti pinigus baltarusiams. Prieš vieną posėdį R.Audzevičius pareiškė, kad teisėja Urmila Valiukienė bus pakeista, nes prezidentas ketina ją paskirti Vilniaus apygardos teismo teisėja. Ši R.Audzevičiaus teismui pateikta informacija nustebino visus proceso dalyvius, nes nė vienas jų nežinojo apie numatomą teisėjos paaukštinimą.
Apeliaciniame teisme žaibiškai buvo išnagrinėta ir vadinamosios 160 tūkstančių eurų skolos byla. Praėjus vos šešioms dienoms po to, kai „Arginta“ pateikė prieštaravimus, teisėjas Antanas Rudzinskas pripažino Baltarusijos teismo sprendimą ir leido jį vykdyti Lietuvoje.
Stuburą pademonstravo Aukščiausiasis teismas. Jis sustabdė pinigų perdavimą baltarusiams, o praėjusių metų lapkritį panaikino teisėjo A.Rudzinsko nutartį ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.
Tačiau pinigus iš Lietuvos įmonės atgauti siekiančiam A.Lukašenkos režimui netikėtai pagalbos ranką ištiesė FNTT.
Nors „Arginta“ buvo pateikusi daugybę įrodymų, kad A.Lukašenka kontroliuoja „Vitebskoblvodokanal“, FNTT, pasiremdama beveik vien Baltarusijos konstitucija ir įstatymais, konstatavo, jog „Vitebskoblvodokanal“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra įtraukta į sankcionuotų juridinių asmenų sąrašą. Pažymoje net teigiama, kad aukščiausius Baltarusijos valdžios organus renka „Baltarusijos žmonės“.
Komentuoti: