Lietuvos - Kinijos santykiai

[digital]

Kinijos tyrėjai: Lietuva – ypatingos Kinijos diplomatinės prievartos taikinys

– Minėjote, kad Kinija Lietuvai taiko daug itin išradingų diplomatinės prievartos priemonių. Kiek iš jų šių abiejų šalių santykiuose sąlyginai naujos, taikomos tik nuo 2021 m., o kurios pradėtos naudoti dar anksčiau?

K. Andrijauskas: Inovatyviausia priemonė yra, sakyčiau, kinų inicijuotas vienašališkas diplomatinių santykių nužeminimas iki reikalų patikėtinio lygmens. Ir ką čia reiškia vienašališkumas? Iš esmės jie sukūrė tokią teisinę regimybę, kad Lietuva tarsi su tuo sutinka, nors pastaroji su tuo nesutinka iki šiol. Paprastai tokiam nužeminimui reikia abipusio pritarimo. Tuo tarpu Lietuvos oficiali pozicija yra tokia, kad ji vis dar turi ambasadą Pekine. Lietuvos Respublika nepripažįsta, kad Vilniuje veikia tai, ką Kinija oficialiai vadina savo reikalų patikėtinių biuru. Iš mūsų valstybės perspektyvos žiūrint, tai vis dar yra ambasada ir šie keli niuansai, matyt, yra patys svarbiausi, bet ten yra nemažai antrinių aspektų.

Diplomatinių santykių nutraukimas kaip toks yra įmanomas. Visa tai numato Vienos konvencija. Lietuvos atveju mes stebėjome Kinijos bandymus veikti Lietuvą, siųsti netradicinius signalus netradicinėms priemonėms. Tai yra ne notos, ne vienareikšmiški, tiesioginiai ambasadorių atšaukimai ir t.t. Pavyzdžiui, buvo tokia iliustratyvi istorija su tuometine Lietuvos ambasadore Kinijoje Diana Mickevičiene, dabartine šalies ambasadore Indijoje. Kai apie 2021-ųjų vidurvasarį Lietuva paskelbė apie savo planus leisti taivaniečiams atsidaryti savo atstovybę Vilniuje, mes dar buvome nustebę, kodėl kinai taip lėtai reaguoja. Tik po kelių savaičių tapo aišku, kad jie laukė mūsų tuometinės ambasadorės D. Mickevičienės nusileidimo Pekino oro uoste. Tik nusileidus ambasadorė buvo paskelbta persona non grata, bet ji negalėjo iškart vykti atgal į Lietuvą, nes tuomet Kinija vis dar vykdė nulinio Covido politiką. Taigi atskridusi į Pekiną mūsų šalies ambasadorė turėjo ten išbūti privalomą 2-3 savaičių karantiną.

[John]

Ar Taivanas mums specifiškai kažką žadėjo, ar čia buvo labiau implied pažadas, nes mes tiesiog taip interpretavom? Ten pernelyg protingi ir pragmatiški politikai ir visuomenė, kad taip primityviai kažkam kažką žadėtų. GL su savo patarėjais susigalvojo kokiu nors būdu užsirauti ant Kinijos ir tiesiog panaudojo tam Taivaną, nes tai lengviausias būdas užpykdyti Pekiną. Taivanui tai kažkiek naudinga, jie mandagiai paliksėjo galva, įsteigė kažkokį fondą šitam regionui, o mes tai piėmėm kaip kažkokį "pažadą" sau patiems. Atsidūrėm durnoje situacijoje ir nebemokam iš jos išeiti.

[mantasm]

Geras straipsnis su visais skaičiais vienoje vietoje.

[digital]

Taivanui laikas tesėti savo pažadus Lietuvai

Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos akistatos pike, kai Pekino muitinė „užmiršo“, kaip išmuitinti lietuviškas prekes, ir kai sklido kalbos net apie antrines sankcijas, pritaikytas ir užsienio prekėms, turinčioms lietuviškų komponentų, Vyriausybei reikėjo gerosios naujienos. Ją pateikė Taivanas, kai 2022 m. sausį paskelbė, kad steigs 200 mln. JAV dolerių vertės investicinį fondą investicijoms į Lietuvos pramonę ir įkurs 1 mlrd. JAV dolerių fondą „bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams“.

Praėjo ketveri metai. Įvertinkime, kaip Taivanui sekasi vykdyti Vilniaus ir Pekino santykių krizės pike duotus finansinius pažadus.

Taivano investicijos – visam regionui, kol kas be ypatingo dėmesio Lietuvai

Taivano žadėtas milijardinis (apie 883 mln. eurų 2022-01 kursu) fondas „bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams“ įsteigtas Taivano eksporto-importo (EX-IM) banko su orientacija į visą Vidurio ir Rytų Europos regioną. Iš šio fondo per trejus su puse metų Lietuvos įmonėms suteikta apie 25 mln. JAV dolerių ilgalaikių paskolų. Fondas per pusketvirtų metų į mūsų regioną nukreipė apie 250 mln. JAV dolerių finansavimo – trys ketvirtadaliai šio fondo lėšų vis dar nebuvo investuotos. Lietuvą pasiekė apie 10 % viso šiai dienai fondo lėšomis suteikto finansavimo.

Taip pat buvo įsteigtas 200 mln. JAV dolerių (apie 177 mln. eurų) investicinis rizikos kapitalo fondas, irgi su orientacija į visą regioną. Fondą valdo valstybinis rizikos kapitalo fondų valdytojas „Taiwania Capital“. Šiai dienai, fondas yra atlikęs 17 investicijų, iš kurių Lietuvoje – tik 3. Iš maždaug 110 mln. investuotų JAV dolerių, tris Lietuvos įmones pasiekė apie 16,3 mln. eurų. Paskutinė fondo investicija Lietuvoje atlikta prieš 10 mėnesių.

Abiem atvejais Lietuva šiuose fonduose neišsiskiria kaip daugiau dėmesio sulaukusi šalis, nors konkretus pažadas buvo duotas būtent Lietuvai, o ir Lietuvos politinė parama Taivanui yra gerokai didesnė, nei kitų regiono šalių.

Priešingai, daugiausiai lėšų, remiantis viešai prieinama informacija, sulaukia Čekija ir Slovakija. Jei Čekijos atveju tai paaiškinama dėl istoriškai glaudesnių Čekijos ir Taivano verslo ryšių, investicijos į Slovakiją sunkiai suprantamos. Jei mūsų šalių regiono partnerystė su Taivanu grindžiama bendromis vertybėmis, tai Slovakijos premjero dalyvavimas Kinijos Pergalės dienos parade kartu su Vladimiru Putinu ir Kim Jong Unu šiame kontekste atrodo gluminantis.

Iš žadėtų maždaug milijardo eurų investicijų, per Taivano įsteigtus fondus Lietuvoje buvo suteikta vos keliasdešimt milijonų eurų paskolų ir keliolika milijonų rizikos kapitalo investicijų. Per ketverius metus Taivano investicijos Lietuvoje buvo labai menkos.

[Dundorfas]

Scenarijus panašus, kai su Cichanouskaja, "patys persivadinkite" arba "patys uždarykite", toks didelių kompanijų mgmt, gal skandinaviškų labiau. TY "matote mums keliate nepatogumus".
Na, nors bandymas išsaugoti veidą.

https://www.delfi.lt/naujienos/lietu...seda-120211121

Premjerei Ingai Ruginienei nematant priežasčių, kodėl Lietuvoje įkurta Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta į Taipėjaus, šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad tai priklauso nuo Taivano, kuris gali pasakyti ir „Ne“.

[Dundorfas]

Po Ruginienės pasisakymo – pirma reakcija iš Kinijos
https://www.delfi.lt/naujienos/lietu...ijos-120208551

Šią savaitę šalies premjerė Inga Ruginienė sakė, kad Lietuva „šoko prieš traukinį“ siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu ir šalies žiniasklaidai užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.
„Durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros“, – reguliarioje spaudos konferencijoje penktadienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Linas Jianas, kurį cituoja „Reuters“. „Tikimės, kad Lietuva savo norą gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir nedelsdama ištaisytų savo klaidą“, – pridūrė jis.

[digital]

Ketveri metai su Taivanu: ar Lietuva gavo tai, kas buvo žadėta?

2021 m. lapkritį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, o 2022 m. Taipėjuje duris atvėrė Lietuvos atstovybė. Šis sprendimas sulaukė neigiamo Kinijos atsako ir lėmė iki šiol atšalusius Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius. Tuo metu Taivano ir Lietuvos santykiai per ketverius metus sustiprėjo, bet, ar ši partnerystė jau atnešė apčiuopiamos ekonominės naudos Lietuvai?

Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis vardijo, kad Lietuva ir Taivanas glaudžiau gynybos technologijų ir kitose srityse, tačiau buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas konstatavo, kad Taivanas kol kas gavo daugiau naudos nei Lietuva.

Čia įdomu, bet neaišku ar tiesa:

Pasak M.Maldeikio, stiprėjantys ryšiai su Taivanu Lietuvai buvo itin naudingi konflikto su Kinija krizės laikotarpiu. Tuo metu Taivanas atvėrė Lietuvai eksporto kelius į tokias valstybes kaip Pietų Korėja, Japonija bei Australija.

„Lietuvos eksportas, prasidėjus prekybos karui su Kinija, į šias šalis išaugo 30 proc. Atmetus infliaciją, tai buvo apie 20–25 proc. augimas. Lietuva keletą metų eksportavo į tas šalis, nes Taivanas atvėrė duris. Jie žino, kam paskambinti Japonijoje, Pietų Korėjoje ir kitur“, – teigė M.Maldeikis.

Bendradarbiavimas plėtojamas ir gynybos technologijų srityje. 2023 m. lapkritį Vilniuje pasirašytas memorandumas tarp Lietuvos ir Taivano pramonės organizacijų sudarė prielaidas bendrai veiklai bepiločių orlaivių sektoriuje. Po verslo forumų jau planuojamos konkrečios iniciatyvos: Kazlų Rūdoje svarstoma apie komponentų gamybą, o Klaipėdos uoste Taivano bendrovė „Sino Applied Technology“ įsteigė ličio baterijų paskirstymo centrą.

[Romas]

Neaišku, padidėjo ar sumažėjo eksportas į Taivaną.
21,4 mln EUR (iš jų 16 lietuviškos kilmės eksportas) nėra įspūdingi skaičiai.
Tačiau importas iš Taivano padvigubėjo.

Išvardintos investicijos tėra 16,3 mln. EUR ir dar kažkiek smulkių. Toloka iki žadėtų 200 mln. EUR

Delfi.lt 2025.10.22
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje veikia beveik ketverius metus – kokias investicijas tai atnešė?

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje
Taivanas ir Lietuva dvišalėje prekyboje papildo vienas kitą, mano Taivaniečių atstovybė. Be to, kaip sakoma, stebimas reikšmingas tarpusavio prekybos augimas. Praėjusiais metais mūsų dvišalė prekyba išaugo 20 proc., o Lietuvos eksportas į užsienį sumažėjo 8 proc. O šiais metais, iki rugpjūčio, Lietuvos eksportas į užsienį sumažėjo 1,2 proc., o Lietuvos eksportas į Taivaną išaugo beveik 46 proc. (...)
Kalbant apie Lietuvos eksportą į Taivaną, be tokių produktų kaip šokoladas ir alus, mano biuras labai stengiasi palengvinti daugiau ir aukštesnės kokybės eksportą į Taivaną, įskaitant jūsų garsiuosius lazerinius produktus“, – nurodė atstovai.
(...)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) didžiausią potencialą bendradarbiavimą su Taivanu laiko sritis, kuriose jau pradėtos investicijos: finansinių technologijų, biotechnologijų, lazerių ar gynybos pramonės sritys.
Didžiausios Taivaniečių „Taiwania Capital fondo“ investicijos Lietuvoje, ministerijos duomenimis: „TransferGo“ – 9,3 mln. Eur; „Oxipit“ – 3,5 mln. Eur; „Litilit“ – 3,5 mln. Eur.

„Prekybos duomenys rodo, kad nors prekyba su Taivanu nėra didelė, ji gana dinamiška, o pastarųjų metų tendencijos pozityvios. Matomas prekybos ryšių augimas, įskaitant lietuviškos kilmės eksportą“, – išvada pasidalijo ministerija. (...)

2025 m. sausio – liepos mėn. prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Taivano siekė 116,9 mln. eurų. Eksportas (daugiausia eksportuota mašinų, prietaisų ir transporto priemonių) į Taivaną sudarė 21,4 mln. eurų (lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 16 mln. eurų), o importas – 95,5 mln. eurų, duomenimis dalijasi EIM.
Kaip palyginta su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, apyvarta padidėjo 78,4 proc., eksportas sumažėjo 6,7 proc. (lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,7 proc.), importas padidėjo 99,5 proc.


https://www.delfi.lt/verslas/naujien...nese-120163131

[mantasm]

Oro uostą ir pardavė dar gerokai iki karo, kažkur jau po Krymo, nes reputacija svarbiau nei pinigai.



Jeigu Žiemelis vertintų viską per pinigų prizmę tai toliau verslą vystytų Rusijoje kaip tą daro daug kitų vakarų įmonių ir tie patys taivaniečiai. Taip, kad truputį juokingai atrodot kalbėdamas apie vertybinę politiką Taivano atžvilgiu, nes šiuo atveju ne Žiemelis, o taivaniečiai daro biznį su Rusija.

Kad panašiau Žiemelis padeda tiem patiem kacapam vystyt verslus užsieniuose. Su girtekom gandonešiai irgi panašias istorijas nešioja, tik ten panašu gerai maskuojasi.

[Lettered]

o kas jis ten turėjo ir ką pardavę?

Oro uostą ir pardavė dar gerokai iki karo, kažkur jau po Krymo, nes reputacija svarbiau nei pinigai.

Lettered yra rytų Europos homosovietikas (čia įžeist nenoriu jei ką), kuris vertina viskas tik per pinigų prizmę. Žemelis daug uždirbo vadinasi mldc, ir tik visokie lunatikai Laurinavičiai ir Malinauskai loja, geriau eitu patys aviacijos biznį užsuktu.

Jeigu Žiemelis vertintų viską per pinigų prizmę tai toliau verslą vystytų Rusijoje kaip tą daro daug kitų vakarų įmonių ir tie patys taivaniečiai. Taip, kad truputį juokingai atrodot kalbėdamas apie vertybinę politiką Taivano atžvilgiu, nes šiuo atveju ne Žiemelis, o taivaniečiai daro biznį su Rusija.

[Stadionas]

Prieš garbinant, ginant Žiemelį siūlau paklausyti S. Malinausko bent šitą ir pirmiausia užsiduoti klausimą, iš kokių pinigų staigiai išsuko multimilijardinę imperiją:

Jeigu S.M. skleistų melus tai gi teismuose užtampytų, bet prarijo vatinis ir nepyptelėjo.

Lettered yra rytų Europos homosovietikas (čia įžeist nenoriu jei ką), kuris vertina viskas tik per pinigų prizmę. Žemelis daug uždirbo vadinasi mldc, ir tik visokie lunatikai Laurinavičiai ir Malinauskai loja, geriau eitu patys aviacijos biznį užsuktu.

[Arunasx]

Ką Žiemelis perka iš Rusijos ar kokius verslus Rusijoje vykdo? Mažiau visokių lunatikų laurinacičių skaitykite. Jis senai viską ten pardavė, o Taivanas kaip matom net praėjus 3,5 metų po karo pradžios perka ir nesiruošia to atsisakyti.

Prieš garbinant, ginant Žiemelį siūlau paklausyti S. Malinausko bent šitą ir pirmiausia užsiduoti klausimą, iš kokių pinigų staigiai išsuko multimilijardinę imperiją:

Jeigu S.M. skleistų melus tai gi teismuose užtampytų, bet prarijo vatinis ir nepyptelėjo.

[Dundorfas]

o kas jis ten turėjo ir ką pardavę?

Kontroliavo, statė ketvirta didžiausią aerouosta Maskvoje, na šiap mažesnio kąsnio Rusijoje be giliaus pasinėrimo į jų biznio-valdžios struktūras negausi ir šiap įdomu, kad Maskvos žmogus yra „Vertas Management“ valdyboje - bendrovėje kontroliuojančioje "Avia solutions group" atrodo kaip kažkas prižiūri savo investicijas.
https://www.lrt.lt/naujienos/nuomone...evro9UpPrhuqY1

[Stadionas]

Ką Žiemelis perka iš Rusijos ar kokius verslus Rusijoje vykdo? Mažiau visokių lunatikų laurinacičių skaitykite. Jis senai viską ten pardavė, o Taivanas kaip matom net praėjus 3,5 metų po karo pradžios perka ir nesiruošia to atsisakyti.

o kas jis ten turėjo ir ką pardavę?

[Savitarnos kasa]

Ką Žiemelis perka iš Rusijos ar kokius verslus Rusijoje vykdo? Mažiau visokių lunatikų laurinacičių skaitykite. Jis senai viską ten pardavė, o Taivanas kaip matom net praėjus 3,5 metų po karo pradžios perka ir nesiruošia to atsisakyti.

Žiemeliui didžiausi sunkumai net atsakyti kieno Krymas

[Lettered]

Kaip Lietuva turi visokius Žiemelius, taip ir Taivanas - valstybinių įmonių šiame pirkėjų sąraše nėra. Belieka tikėtis kad Taivano valdžia po tokių antraščių imsis veiksmų.

Ką Žiemelis perka iš Rusijos ar kokius verslus Rusijoje vykdo? Mažiau visokių lunatikų laurinacičių skaitykite. Jis senai viską ten pardavė, o Taivanas kaip matom net praėjus 3,5 metų po karo pradžios perka ir nesiruošia to atsisakyti.

[mantasm]

Tibetas, Uighurai, Taiwaniečiai, diskriminacija prieš visus kurie nėra Han, etc.

Komuniagos nelabai turėjo reikalų su taivaniečiais. Taivaniečius (t.y. vietinius salos gyventojus) teisingos Kinijas hanai ne itin mylėjo

[MedinisStrazdas]

Kad kinų komuniagos kol kas labai sėkmingai prekiauja ir daro bendrus verslus su kinų kapitalistais. Ir genocidų neplanuoja, kaip nebuvo ir Honkonge.

Gal geresnis pavyzdys būtų Tibetas? Nors ir ten nežinau ar iki pilno genocido pritempė. Vietname po „susijungimo“ su pietum irgi būtų galima rast labai nekažką momentų.

Tibetas, Uighurai, Taiwaniečiai, diskriminacija prieš visus kurie nėra Han, etc.

[mantasm]

Kai Vietnamas vykdys kokios nors tautos genocidą ar bent kažką arti to, ką kinų komuniagos bando daryti su Taivanu, tuomet gal ir bus galima lyginti.

Kad kinų komuniagos kol kas labai sėkmingai prekiauja ir daro bendrus verslus su kinų kapitalistais. Ir genocidų neplanuoja, kaip nebuvo ir Honkonge.

Gal geresnis pavyzdys būtų Tibetas? Nors ir ten nežinau ar iki pilno genocido pritempė. Vietname po „susijungimo“ su pietum irgi būtų galima rast labai nekažką momentų.

[John]

Na kažkokios vertybės turi būti visur kaip gairės, jei kažkas sako kad galima kažkur gyventi be vertybių (apeiti balansuoti išvis atsisakyti tam tikruose sektoruose) vadinasi patys vadovaujasi gyvenime tomis pačiomsi nuostatomism ty pasyvinis recydivistinis mastymas. Ty reikia prisitaikyti pasiduoti stipresniems: "Kinija tai stipri juk ar nea ai pala Kinija atsižvelgia ir į Rusijos interesus, o Rusija irgi stipri."

Vertybės yra ne kai apie jas kalbama, bet jų laikomasi. Jeigu Lietuva vertybes taiko tik 1 ar 2 iš 100, tai atrodo tiesiog durnai.