Kiek Lietuvai kainavo karas su Kinija – ne tik Taivanas galėjo būti tikroji pykčio priežastis www.delfi.lt
Mes, tikėtina, sužlugdėme Pekino strategiją, kurios įgyvendinimas kainavo milijardus eurų.
Dėl žalinimo, kad nereikėtų mokėti papildomų mokesčių, kinai norėjo statyti daugybę gamyklų Baltarusijoje, laisvose ekonominėse zonose.
Dėl to vokiečiai į mus žiūrėjo labai atsargiai ir sakė, kad jei mes atiduosime Klaipėdos uostą, tai mes visą ES pramonę padarysime nekonkurencinga. Lietuva atsilaikė 2012-2016 m. ir uosto neatidavė. Jau 11 ES uostų kinai jau valdo. Visi žino apie Astravo atominę elektrinę ir kitą, kuri buvo numatyta Baltarusijos teritorijoje. Tačiau jos skirtos ne Baltarusijai, o tam, kad naujosios kinų gamyklos būtų aprūpintos „švaria“ elektra. Tai idealu – gamyklos Europos pašonėje ir šalia Klaipėdos uostas. Kadangi ši strategija nesuveikė, tai, sėpju, ir buvo tikroji pykčio priežastis. Kinai infrastruktūrai aplink atominę elektrinę skyrė 5 mlrd. JAV dolerių paskolą. Turėjo būti dvi didžiulės ekonominės zonos. Viena prie Minsko, kita šalia Gardino. Planuota gaminti įvairiausią produkciją su žemiausia CO2 emisija, nes kinai žinojo, jog Prancūziją atominę energiją patvirtins kaip „žalią“.
Po 2014 m. Kinijos naujienų agentūra čia veikė keletą metų, nes buvo viltis, kad pavyks perimti uostą. Laimei, mums su ES pagalba pavyko atsisakyti jų investicijų. ES pramonei, jei to nebūtų, išgyventi būtų sudėtinga. Čia Lietuva pasielgė labai teisingai.
Mano žiniomis, Kinijos ambasadorius buvo nušalintas, o pagal gandus ir įkalintas, nes jam nepavyko įgyvendinti šios strategijos. Kol vyksta karas projektas sustabdytas. Tačiau manau, kad jei padėtis pagerės, kad ir po dešimties metų, jie šio plano neatsisakys.
Kinija, liaudiškai kalbant jau „užlenkė“ daug verslų. Kinai subsidijuoja, tačiau jau dabar aišku, kad jei įsileis elektromobilius iš ten, ES gamintojus jie nužudys. Jie gamina standartizuotus gaminius. Mes, ES, norėdami išlikti, turėsime gaminti individualizuotus gaminius, pritaikytus kiekvienam žmogui. Kai jie užima naują nišą, sunaikina ją ir tada gali pakelti kainas bei atsiimti. Pavyzdžiui, saulės moduliai. Jie meta savo subsidijas, numarina įmones ES ir kai nebėra konkurencijos kelia kainą bei susigrąžina savo pinigus. Tai ilgalaikis finansų planavimas.
Dėl žalinimo, kad nereikėtų mokėti papildomų mokesčių, kinai norėjo statyti daugybę gamyklų Baltarusijoje, laisvose ekonominėse zonose.
Dėl to vokiečiai į mus žiūrėjo labai atsargiai ir sakė, kad jei mes atiduosime Klaipėdos uostą, tai mes visą ES pramonę padarysime nekonkurencinga. Lietuva atsilaikė 2012-2016 m. ir uosto neatidavė. Jau 11 ES uostų kinai jau valdo. Visi žino apie Astravo atominę elektrinę ir kitą, kuri buvo numatyta Baltarusijos teritorijoje. Tačiau jos skirtos ne Baltarusijai, o tam, kad naujosios kinų gamyklos būtų aprūpintos „švaria“ elektra. Tai idealu – gamyklos Europos pašonėje ir šalia Klaipėdos uostas. Kadangi ši strategija nesuveikė, tai, sėpju, ir buvo tikroji pykčio priežastis. Kinai infrastruktūrai aplink atominę elektrinę skyrė 5 mlrd. JAV dolerių paskolą. Turėjo būti dvi didžiulės ekonominės zonos. Viena prie Minsko, kita šalia Gardino. Planuota gaminti įvairiausią produkciją su žemiausia CO2 emisija, nes kinai žinojo, jog Prancūziją atominę energiją patvirtins kaip „žalią“.
Po 2014 m. Kinijos naujienų agentūra čia veikė keletą metų, nes buvo viltis, kad pavyks perimti uostą. Laimei, mums su ES pagalba pavyko atsisakyti jų investicijų. ES pramonei, jei to nebūtų, išgyventi būtų sudėtinga. Čia Lietuva pasielgė labai teisingai.
Mano žiniomis, Kinijos ambasadorius buvo nušalintas, o pagal gandus ir įkalintas, nes jam nepavyko įgyvendinti šios strategijos. Kol vyksta karas projektas sustabdytas. Tačiau manau, kad jei padėtis pagerės, kad ir po dešimties metų, jie šio plano neatsisakys.
Kinija, liaudiškai kalbant jau „užlenkė“ daug verslų. Kinai subsidijuoja, tačiau jau dabar aišku, kad jei įsileis elektromobilius iš ten, ES gamintojus jie nužudys. Jie gamina standartizuotus gaminius. Mes, ES, norėdami išlikti, turėsime gaminti individualizuotus gaminius, pritaikytus kiekvienam žmogui. Kai jie užima naują nišą, sunaikina ją ir tada gali pakelti kainas bei atsiimti. Pavyzdžiui, saulės moduliai. Jie meta savo subsidijas, numarina įmones ES ir kai nebėra konkurencijos kelia kainą bei susigrąžina savo pinigus. Tai ilgalaikis finansų planavimas.
Komentuoti: