Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Migracija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Verslo logika aiški - prisikišam pinigų į kišenes, o jei ką bėgam į užsienį. Gali būti, kad imigrantai išrinks tokią valdžią, kad tikrai turės bėgti į tą minimą užsienį.
    Ten dar įdomiau. Nemaža dalis vietinio viarslo pastatyta ant idėjos, kad žmonės gyvens Vokietijoje ar Prancūzijoje ir kasdien važinės į darbą Šveicarijoje.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Prieš kažką taip bendrai kritikuojant siūlau pirmiau pasižiūrėti į veidrodį. Dar nemačiau įrodimų, kad tamsta kažkur labai gaudotes.
    Įrodymų, o ne įrodimų, whataboutiste.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Verslo logika aiški - prisikišam pinigų į kišenes, o jei ką bėgam į užsienį. Gali būti, kad imigrantai išrinks tokią valdžią, kad tikrai turės bėgti į tą minimą užsienį.
    Pradžiai reikia pateikti svarbią informaciją:
    dabar jų yra 9,1 mln
    Iki 10 mln labai dar toli ir nereikia selektyviai daryti toli siekiančias išvadas.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Tas ponas nelabai kur apskritai gaudosi.
    Prieš kažką taip bendrai kritikuojant siūlau pirmiau pasižiūrėti į veidrodį. Dar nemačiau įrodimų, kad tamsta kažkur labai gaudotes.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Tas ponas nelabai kur apskritai gaudosi.

    Komentuoti:


  • xvoss
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Verslo logika aiški - prisikišam pinigų į kišenes, o jei ką bėgam į užsienį. Gali būti, kad imigrantai išrinks tokią valdžią, kad tikrai turės bėgti į tą minimą užsienį.
    ponas nelabai gaudaisi Šveicarijos situacijoje.. UBS jau šį ketvirtį naikina 3000 darbo vietų Šveicarijoje ir perkelia jas į Indiją (https://www.reuters.com/business/fin...nd-2026-02-11/), nereika ir minėtų ribojimų.. be to tai yra REFERENDUMAS, o ne valdžios rinkimas.. valdžia jau išrinkta ir veikia, o pati SVP, inicijuojanti referendumą yra dešiniųjų konservatorių partiją, turinti labai daug antros-trečios kartos imigrantų iš balkanų, pietinių šalių ir t.t.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Šveicarijoje vyks referendumas dėl gyventojų skaičiaus apribojimo iki 10 mln.

    SVP savo iniciatyvą argumentuoja tariamai smarkiai augančiomis nuomos kainomis bei našta infrastruktūrai. Apie 27 proc. Šveicarijos gyventojų neturi šveicariško paso.

    Kritikai tuo tarpu įspėja dėl rimtų ekonominių padarinių. Daugiatautės įmonės, tokios kaip „Roche“, „UBS“ ir „Nestlé“, pabrėžia, kad iniciatyva kelia grėsmę pagrindinėms dvišalėms sutartims su ES, įskaitant 2023 m. pasiektą susitarimą dėl prieigos prie Europos bendrosios rinkos.

    Verslo konfederacija „Economiesuisse“ kalba apie „chaoso iniciatyvą“. Daugelis įmonių yra priklausomos nuo darbo jėgos iš ES ir kitų Europos šalių. Jei jos pritrūktų, kiltų verslo perkėlimui į užsienį grėsmė bei mokesčių pajamų mažėjimas.
    Verslo logika aiški - prisikišam pinigų į kišenes, o jei ką bėgam į užsienį. Gali būti, kad imigrantai išrinks tokią valdžią, kad tikrai turės bėgti į tą minimą užsienį.

    Komentuoti:


  • tajus2
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Ką? Ispanijos ekonomija yra blogiausiai veikianti visoje ES, vienintelė kurios realus BVP nesugebėjo atsigauti po 2008 krizės iki pat šiandien.
    Tikrai nuostabu kaip jūs nemokėdamas naudotis Google, visgi sugebate parašyti žinutę forume. Gal pasidalinsite kaip jums tai pavyksta?

    Kam įdomu kodėl Ispanijai paskutiniu metu gerai sekasi:
    https://www.euronews.com/business/20...s-the-eurozone
    https://www.goldmansachs.com/insight...-major-economy
    https://www.reuters.com/default/spai...ck-2025-11-03/

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė tajus2 Rodyti pranešimą

    Šiaip jau Ispanijos ekonomika išgyvena itin gerus laikus ir tai nemaža dalimi dėl imigracijos. Bet jūs ir toliau gyvenkite alternatyvioje realybėje, neleiskite faktams gadinti geros ideologijos.
    Ką? Ispanijos ekonomija yra blogiausiai veikianti visoje ES, vienintelė kurios realus BVP nesugebėjo atsigauti po 2008 krizės iki pat šiandien.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Problema yra kai imigracija naudojama ne užpildyti trūkumą, o auginti pajamas.
    Praktiškai visur europoj taip ir gavosi. Nebent vartyt kaip mūsų fūristų vergvaldžiai kur „užpildo trūkumą“ tik tas trūkumas begalinis kai važinėja po visą europą ir ne tik nukonkuruodami vietinius.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą

    Tai ten ne tiek daug ~ Kinda kaip 2x Žirmūnai (čia gal dar įskaičiuojami namai, tai butų gali būti dar daugiau). Lisabon City 567,000 gyventojų, bet metro area 3,041,000
    plotas city/metro 100km2 / 3,015 km2 , kai Vilnius 605 000/710 000 401 km2/ 9,730 km2. Tai tie "migrantai" Lisabonos atveju gana turtingi, padeda išlaikyti darbo vietas Lisabonoje, be jų dalis lisaboniečių kur nors į Londonus/Vokietijas/skandinavijas patys migruotų . Išsprestų būstų krizę.
    Kas dėl tų paveldėjimo įstatymų tai ten keičia mokesčius etc, kad neapsimokėtų laikyti dykai tų pastatų. Socializmas prie gero ne priveda. Vln tai gal jie po biški rūkti pradėtų.
    Yra visokių paskaičiavimų kaip tie 48k būstų persiskaičiuotų į galvas. Sako dalis atvejų yra kai vienas didelis pastatas, kuris šiais laikais būtų paleistas butais. Nors poperiuose vienas. Turbūt net ir pesimistiškiausiu atveju tai bent 100k galvų. Jei ne 200k+. Kas net ir prie 3mln nėra vaikiškas skaičius.

    Lisabonos atveju yra abiejų tipų. Tiek „expatai“ kurie nugriebia brangesnius butus. Tiek „migeriai“, kurie nugriebia pigieną. Sumoj vietiniams spaudimas iš abiejų pusių ir sako šiaip ar taip Londonas/Vokietija šviečiasi.

    Komentuoti:


  • Dundorfas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kitaip sakant vietiniams užaugusiems didžiuosiuose miestuose kraustytis į provinciją, nes į jų vietą nori atvažiuoti pigi darbo vieta kuriai užtenka ir čiužinio? Svarbiausia ekonomika auga. Tik po to kažkaip liaudis už „įdomias“ partijas pradeda balsuot.

    Kalbant apie sklypus, irgi klausimas kiek „ekonomika“ pastatyta ant pigios imigracijos verta palyginus su vietinių teise gyvent kaip jie įpratę. Grynai teoriškai, jei Vilniuj užstatyt visus parkelius-miškelius daugiabučiais, bet „ekonomika auga“, tai klausimas kokia vietinių dalis bus nepatenkinta. Kol miškelių mylėtojai verkia dėl Šiaurinės gatvės tiesimo, tai aš sakau važiuokit su buldozeriais per juos. Bet jei sugalvos kokį Šeškinės ozą (ne tą dalį kur Šiaurinei paliktas koridorius) užstatyt ar lįst į Koralų šlaitus, tai matyt keisiu barikadų pusę.

    P.S. Vietiniai sako didesnė problema kažkokia Portugalijos specifika su pastatų paveldėjimu. Dėl ko Lisabonoj yra skaitlingas kiekis senų apleistų pastatų, kurių niekas negali pajudinti. Bet klausimas ar visus tuos pastatus paleidus į rinką pavyktų normalizuot situaciją ilgalaikėj perspektyvoj.
    Tai ten ne tiek daug ~
    48,000 vacant dwellings in Lisbon, and a significant portion of these are "untouchable" due to what locals call "Heir Inflation."
    Kinda kaip 2x Žirmūnai (čia gal dar įskaičiuojami namai, tai butų gali būti dar daugiau). Lisabon City 567,000 gyventojų, bet metro area 3,041,000
    plotas city/metro 100km2 / 3,015 km2 , kai Vilnius 605 000/710 000 401 km2/ 9,730 km2. Tai tie "migrantai" Lisabonos atveju gana turtingi, padeda išlaikyti darbo vietas Lisabonoje, be jų dalis lisaboniečių kur nors į Londonus/Vokietijas/skandinavijas patys migruotų . Išsprestų būstų krizę.
    Kas dėl tų paveldėjimo įstatymų tai ten keičia mokesčius etc, kad neapsimokėtų laikyti dykai tų pastatų. Socializmas prie gero ne priveda. Vln tai gal jie po biški rūkti pradėtų.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kitaip sakant vietiniams užaugusiems didžiuosiuose miestuose kraustytis į provinciją, nes į jų vietą nori atvažiuoti pigi darbo vieta kuriai užtenka ir čiužinio? Svarbiausia ekonomika auga. Tik po to kažkaip liaudis už „įdomias“ partijas pradeda balsuot.
    Problema yra kai imigracija naudojama ne užpildyti trūkumą, o auginti pajamas.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Šios problemos šaknys yra sklypų deficite, kuris yra dirbtinas. Valstybė turėtų vystyti mažesnius miestus, kur žemė dar pigi.
    Kitaip sakant vietiniams užaugusiems didžiuosiuose miestuose kraustytis į provinciją, nes į jų vietą nori atvažiuoti pigi darbo vieta kuriai užtenka ir čiužinio? Svarbiausia ekonomika auga. Tik po to kažkaip liaudis už „įdomias“ partijas pradeda balsuot.

    Kalbant apie sklypus, irgi klausimas kiek „ekonomika“ pastatyta ant pigios imigracijos verta palyginus su vietinių teise gyvent kaip jie įpratę. Grynai teoriškai, jei Vilniuj užstatyt visus parkelius-miškelius daugiabučiais, bet „ekonomika auga“, tai klausimas kokia vietinių dalis bus nepatenkinta. Kol miškelių mylėtojai verkia dėl Šiaurinės gatvės tiesimo, tai aš sakau važiuokit su buldozeriais per juos. Bet jei sugalvos kokį Šeškinės ozą (ne tą dalį kur Šiaurinei paliktas koridorius) užstatyt ar lįst į Koralų šlaitus, tai matyt keisiu barikadų pusę.

    P.S. Vietiniai sako didesnė problema kažkokia Portugalijos specifika su pastatų paveldėjimu. Dėl ko Lisabonoj yra skaitlingas kiekis senų apleistų pastatų, kurių niekas negali pajudinti. Bet klausimas ar visus tuos pastatus paleidus į rinką pavyktų normalizuot situaciją ilgalaikėj perspektyvoj.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Portugalija irgi geras pavyzdys kur teoriškai ekonomika kyla dėka imigracijos iš buvusių kolonijų. O realybėj jaunimas spjaudosi, kad būstas didmiesčiuose nebeįkandamas nebent nori gyvent kaip imigeriai keliese kambary.
    Šios problemos šaknys yra sklypų deficite, kuris yra dirbtinas. Valstybė turėtų vystyti mažesnius miestus, kur žemė dar pigi.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė tajus2 Rodyti pranešimą
    Šiaip jau Ispanijos ekonomika išgyvena itin gerus laikus ir tai nemaža dalimi dėl imigracijos. Bet jūs ir toliau gyvenkite alternatyvioje realybėje, neleiskite faktams gadinti geros ideologijos.
    Niekas netrukdo „ekonomikai“ gerai gyvent ir tuo pačiu turėt problemų su vieno ar kito sektoriaus nedarbu.

    Kam samdyt neapsiplunksnavusį jaunimą kuris tikisi respektabilių darbo sąlygų jei galima rast imigerių kurie be ginčių dirbs daugiau už mažiau ir gal net apmokyt nereikės.

    Portugalija irgi geras pavyzdys kur teoriškai ekonomika kyla dėka imigracijos iš buvusių kolonijų. O realybėj jaunimas spjaudosi, kad būstas didmiesčiuose nebeįkandamas nebent nori gyvent kaip imigeriai keliese kambary.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Ispanija turi Lotynų Ameriką su ta pačia kalba, labai artima kultūra ir ypač lengva integracija. Visai kitoks imigracijos atvejis. Kažkas dar panašaus yra Portugalija su Brazilija (teko lankytis, brazilų ten labai daug ir jie puikiai įsilieję į visuomenę).

    Bet kitose Europos šalyse ne viskas yra taip sklandu.

    Komentuoti:


  • tajus2
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    O paskui kraipo galvas kodėl jaunimo užimtumas toks mažas ir ekonomika stagnuoja.
    Šiaip jau Ispanijos ekonomika išgyvena itin gerus laikus ir tai nemaža dalimi dėl imigracijos. Bet jūs ir toliau gyvenkite alternatyvioje realybėje, neleiskite faktams gadinti geros ideologijos.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Pagalvojau, kad reikia papilstyti ugnies. Taip jau atsitiko, kad Danija tapo ta šalimi, kuri laužo paskutinių 40 metų trendus Europoje migracijos politikoje. Ir su pavėlavimu, bet danus pradeda kopijuoti vis daugiau V. Europos šalių.

    Taigi, 2025 metais Danija užfiksavo naują rekordą (prieš tai buvęs rekordas fiksuotas 2024 metais): priėmė 839 pabėgėlius (2024 metais 864). Tai pats mažiausias skaičius nuo 1983 metų (Danijos metai šiuo atžvilgiu yra nuo gruodžio 1 iki lapkričio 30 dienos):

    Denmark's strict immigration policies drove asylum admissions to a historic low in 2025, with 839 requests granted by the end of November, the government announced Saturday.

    Aplamai 2020-2024 metų periodas buvo vienas mžiausiai pabėgėlių pritraukusių Danijos moderniojoje istorijoje: tokie skaičiai nematyti nuo 1980-1984 metų. Būtent pažiūrėjus į statistiką matyti, kad didysis lūžis pabėgėlių politikos požiūriu tiek Danijoje, tiek aplamai visoje Vakarų Europoje įvyko ne vakar, ir ne "prie Merkel", bet maždaug 1985 metais (hmm, kaip tik sutampa su perestroikos pradžia):

    Click image for larger version  Name:	image_2026-02-01_213532222.png Views:	0 Size:	150,7 kB ID:	2240666
    Panašu, kad dabar ateina šio trendo pabaiga. Tuo pačiu pernai Danija kai kurioms šalims palengvino galimybę gauti darbo vizas. Šiaip trečių šalių piliečius įdarbinti įmonės gali pretenduoti tik tuo atveju jei moka ne mažiau nei 500 000 DKK metinį atlyginimą (netoli 70000 EUR). Tai nereiškia, kad būtinai gaus leidimą, bet tiesiog tai yra žemiausia riba kada gali pretenduoti (Vidutinis atlyginimas yra apie 600 000 DKK). Tačiau nuo pernai metų vidurio, kovodama su darbo jėgos trūkumu kai kuriuose sektoriuose, Danijos vyriausybė nutarė pamažintą 330 000 DKK ribą leisti taikyti 16 šalių piliečiams. Ir štai čia tų 16 šalių sąrašas


    The revised salary threshold will apply to nationals from the following 16 non-EU countries:
    • United States
    • United Kingdom
    • Canada
    • Australia
    • India
    • China
    • Japan
    • Singapore
    • Brazil
    • Malaysia
    • Ukraine
    • Moldova
    • Albania
    • North Macedonia
    • Serbia
    • Montenegro

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Of the 468,000 jobs created across Spain last year, roughly 409,000 were filled by migrants
    O paskui kraipo galvas kodėl jaunimo užimtumas toks mažas ir ekonomika stagnuoja.

    Komentuoti:

Working...
X