Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos demografija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Dar viena 2021 metų. "gyventojų surašymo" keistenybė - Kauno meiste gyventojų kasmet mažėdavo, o 2021 m. staiga iš kažkur padaugėjo

    15min.lt 2023.01.20
    Džiaugėsi, kad kauniečių padaugėjo 11 tūkst. žmonių, bet statistika rodo kitaip
    Viešoji įstaiga „Kaunastic Business“ ketvirtadienį pasidalijo džiugiomis žiniomis, kad mieste pasiektas rekordinis gyventojų skaičiaus augimas. Prie trumpo pranešimo įstaigos atstovai pridėjo grafiką, kuriame nurodytas nuolatinių gyventojų skaičius Kaune metų pradžioje.


    Iš jo atrodo, kad nuo 2018-ųjų gyventojų skaičius antrajame pagal dydį Lietuvos mieste kilo kiekvienais metais.
    „Facebook“ paskelbtame įraše teigiama, kad „oficialiai registruotų gyventojų skaičius Kaune paaugo beveik 11 000!“ Čia kalbama apie 2023 m. ir, kadangi minimas Kaunas, galima suprasti, jog turimas omeny pats miestas.

    Tačiau iš oficialios statistikos duomenų matyti, kad Kaune gyventojų padaugėjo tik 7 214. Likę 3 774 yra nauji Kauno rajono gyventojai. Nors šie skaičiai matomi grafike, aprašyme pateikiamos išvados gali suklaidinti skaitytoją. Be to, teigiama: „Tai nėra tik vienkartinis augimo prieaugis. Per paskutinius 4 metus (nuo 2018 m. sausio 1 d.) oficialių Kauno gyventojų padaugėjo daugiau nei 22 511.“ Šiuo atveju taip pat buvo suskaičiuoti ir miesto, ir rajono gyventojai, be to, dar ir padaryta klaida.
    Jei įrašo autoriai iš tiesų būtų paskaičiavę gyventojų prieaugį nuo 2018 m. sausio 1 d., būtų gavę 23 378. Pateiktas skaičius – 22 551 – yra prieaugis tik nuo 2019 m. sausio 1 d.

    Iš pateiktos statistikos taip pat atrodo, kad kiekvienais metais nuo 2018-ųjų gyventojų tik daugėjo, tačiau yra kiek kitaip.
    Pavyzdžiui, nuo 2019 m. gyventojų skaičius Kauno mieste sumažėjo -1609. Vėliau miestas iš tiesų augo: 2020 m. mieste gyvenančių žmonių padaugėjo +2610, 2021 m. - +9389. Tačiau pernai gyventojų Kauno mieste vėl sumažėjo -847.

    https://www.15min.lt/naujiena/aktual...aip-56-1997888

    Comment


      Parašė Edd Rodyti pranešimą

      Jau ne kartą rašiau kad taip buvo dėl surašymo duomenų. Surašymo duomenys patikslina statistiką ir šiuo atveju Vilniui per 10 metų buvo per daug priskaičiuota. Surašymai rengiami kas 10 metų.
      Tai TIKI, kad Vilniuje surašymo metu STAIGA gyventojų skaičius metams nukrito, o paskai vėl NETIKĖTAI atšoko atgal? ​Kodėl? Kas nutiko 2021?

      Parašė Edd Rodyti pranešimą
      Suprantu kad labiau patinka didesni skaičiai bet būtent statistikos departamento duomenys yra daug kur naudojami, ypač lyginant su kitomis šalimis kur naudojami tokie patys skaičiavimo algoritmai.
      Suprantu, kad aklokai tiki, jog būtent 2021 m. surašymo metu TIK VILNIUJE staiga 4000 sumažėjo gyventojų, tuo tarpu nėra nieko keisto, nes tik ten vyko slapta demografinė katastrofa, o Panevėžys STAIGA padaugėjo 4000 (+5%) gyventojų, Klaipėdoje 3000, net ALYTUJE +3000, Kaunas išvis +8000. Tikriausiai vilniečiai masiškai būnent 2021 m. išsikėlė į Alytų, Panevėžį, Kauną ir net rajonų centrus tam, kad 2022 staiga masiškai sugrįžtų. Nes juk NEGALIMA kvestionuoti Švenčiausiojo Departamento skaičių, kuriuos slapta tik keliems išrinktiesiems, pašvestiesiems specialistams pašnibžda pats Dievas Statistas, etc.
      ​​​​​
      Parašė Edd Rodyti pranešimą
      Pralenks tas Vilnius Rygą, nesijaudink, galimai net ir artimiausiais metais ar keliais. ​ Išankstiniais duomenimis Vilniuje 2023 pradžioje turime 591 632, 2022 metų pradžioje Rygoje buvo 605 802 (dar nėra 2023 duomenų), skirtumas jau labai mažas.
      Kad jau pralenkė. Suprantu, kad esi statistikos departamento aklas mylėtojas bei garbintojas ir lauksi kol ši šventa įstaiga vėl STAIGA paskelbs, kad Vilniuje virš 600 000 kokiais 2035 metais, nors apie tai buvo šnekama jau prieš 10 metų ir net Vilniaus plano dokumentuose, bendrajame plane minėta kaip faktas.

      Comment


        Nieko "STAIGA" ar "NETIKĖTAI" realiai neįvyko, surašymo duomenys tikslina 10-ies metų laikotarpį, t.y. per 10 metų nuo paskutinio surašymo galimai atsirado paklaida, plius paskutinis surašymas yra ne toks kaip anksčiau, jis nebesiremia fiziniu surašymu vaikščiojant po namus, dėl to galimai ir atsirado toks pokytis 2021. Visai ne esmė tikiu ar netikiu aš šiais skaičiais, statistikos departamentu ar dar kažkuo, faktas tas kad būtent jų skaičiai daug kur naudojami ir ypač lyginant skirtingų šalių miestų duomenis.

        Comment


          Parašė Edd Rodyti pranešimą
          Nieko "STAIGA" ar "NETIKĖTAI" realiai neįvyko, surašymo duomenys tikslina 10-ies metų laikotarpį, t.y. per 10 metų nuo paskutinio surašymo galimai atsirado paklaida, plius paskutinis surašymas yra ne toks kaip anksčiau, jis nebesiremia fiziniu surašymu vaikščiojant po namus, dėl to galimai ir atsirado toks pokytis 2021.
          Kitaip tariant, tiki, kad būtent Vilniuje susidarė „paklaida“, neva mieste MAŽIAU gyventojų, tuo tarpu praktiškai visuose kituose miestuose „paklaida“ buvo, priešingai nei Vilniuje, GEROKAI DAUGIAU realių gyventojų. Pavyzdžiui, Alytuje susidarė „paklaida“ net -3000 arba realiai mieste neva buvo net 7% daugiau gyventojų, Panevėžyje „paklaida“ -4000 arba realiai mieste buvo neva net 5% daugiau gyventojų, Kaune „paklaida“ -9000 arba neva +3%r t.t. TIK Vilniuje neva gerokai mažiau – net 4000 mažiau gyventojų.
          ​​​​​​
          Tau pačiam nėra juokinga?
          Parašė Edd Rodyti pranešimą
          Visai ne esmė tikiu ar netikiu aš šiais skaičiais, statistikos departamentu ar dar kažkuo, faktas tas kad būtent jų skaičiai daug kur naudojami ir ypač lyginant skirtingų šalių miestų duomenis.
          Ir tai labai blogai, nes tas pats Vilnius nuolat pažeminamas kaip septintadaliu mažesnis miestas.
          Įdomu kiek per pastaruosius 5 metus investuotojų Vilnius prarado jiems pažiūrėjus į tokius skaičius ir nusprendus investuoti į „didžiausią Baltijos regiono miestą Rygą“. ​ Dėl tokių statistinių kvailiojimu su „STAIGA“ sumažėjančiu Vilniumi ir „STAIGA“ išaigančiais beveik visais kitais valstybės miestais.

          Dauguma valstybių specialiai stengiasi išpūsti didžiausių miestų gyventojų skaičių ir tam prisigalvoja visokiausių „aglomeracijų“, „sostinės regionų“, „specialiųjų planavimo regionų“ prie kurių pritempia didžiausių miestų gyventojų skaičių (kad atrodytų didesnis užsienio investitoriams), tik kaimietiškai orientuota Lietuva nuolat visaip stengiasi rodyti didesnius Visaginus ir Alytus, kad pamažintų sostinę.

          Comment


            Kokia neteisibe

            Comment


              Parašė liutass Rodyti pranešimą
              Kokia neteisibe
              Turiu įtarimą kam tai daroma. Palanku rodyti mažesnį Vilnių, kad išlaikyti visokių kaimiečių elektoratą ir kaimiečių apygardų balsais valdyti Seimą, Vyriausybę, asfaltuoti keliukus iš Užpakalėnų į Subinaitiškes, kompleksiškai grįsti trinkelėmis centrines Bezdoklių ir Triedalininkų miestelių aikštes. ​ Ilgoje perspektyvoje nuo to kenčia visa valstybė, nes niekam neįdomu gyventi ten, kur neįdomu gyventi ir nėra ko dirbti.

              Comment


                Tai ir sakau, kokia baisi neteisibe

                Comment


                  Parašė liutass Rodyti pranešimą
                  Tai ir sakau, kokia baisi neteisibe
                  Statistika turi rodyti REALIĄ situaciją, kad valstybė galėtų tinkamai prižiūrėti, investuoti į tuos miestus, kuriuose žmonės iš tikrųjų gyvena, o ne registruoti tūkstančius mirusių sielų, dirbtinai užmažinant sostinės gyventojų skaičių ydant išlaikytų kuo didesnes apygardas kaimiečių rajonuose, kad daugiau balsų gautų provincijos palaikomi kandidatai bei daugiau biudžeto jų vietiniai statytiniai. Dabar gi pagal 2021 metų surašymą per metus Telšiai „paaugo“ 7% (per metus!!!), o Vilnius „sumažėjo“ 1% (pačiame mieste -4000 ir dar Grigiškėse beveik -1000).

                  Comment


                    Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą

                    Statistika turi rodyti REALIĄ situaciją, kad valstybė galėtų tinkamai prižiūrėti, investuoti į tuos miestus, kuriuose žmonės iš tikrųjų gyvena, o ne registruoti tūkstančius mirusių sielų, dirbtinai užmažinant sostinės gyventojų skaičių ydant išlaikytų kuo didesnes apygardas kaimiečių rajonuose, kad daugiau balsų gautų provincijos palaikomi kandidatai bei daugiau biudžeto jų vietiniai statytiniai. Dabar gi pagal 2021 metų surašymą per metus Telšiai „paaugo“ 7% (per metus!!!), o Vilnius „sumažėjo“ 1% (pačiame mieste -4000 ir dar Grigiškėse beveik -1000).
                    Trakai nuo 2019 m. išaugo 40%.
                    Įdomu, kur apsigyveno naujakuriai?

                    Comment


                      Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą

                      Ką aš tokio darau?
                      maitini vyr. trolį Kauno klausimu sankabauską.

                      Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą

                      Statistika turi rodyti REALIĄ situaciją, kad valstybė galėtų tinkamai prižiūrėti, investuoti į tuos miestus, kuriuose žmonės iš tikrųjų gyvena, o ne registruoti tūkstančius mirusių sielų, dirbtinai užmažinant sostinės gyventojų skaičių ydant išlaikytų kuo didesnes apygardas kaimiečių rajonuose, kad daugiau balsų gautų provincijos palaikomi kandidatai bei daugiau biudžeto jų vietiniai statytiniai. Dabar gi pagal 2021 metų surašymą per metus Telšiai „paaugo“ 7% (per metus!!!), o Vilnius „sumažėjo“ 1% (pačiame mieste -4000 ir dar Grigiškėse beveik -1000).
                      Gan juokinga konspiracija, galima pramanyti ir geriau. O gal verčiau pripažinti, kad Vilniuje ypač opiomis virsta transporto/susiekimo, būsto įperkamumo ir panašios socialinės nelygybės problemos? Augant bendrai Lietuvos ekonomikai (kartu gražėjant ne tik Vilniui) manęs visai nestebintų, kad su gyvenimo realybe (t.y. laikotarpiu, kai pradedi gyventi ne tik „sau“) susidūrę Vilniaus gyventojai rimtai apsvarsto gyvenimo kitame mieste galimybes. 30-ties metų paskola už „45 kv. m. trijų kambarių butą“ bent kiek arčiau centro arba pasismerkimas leisti gyvenimą automobilyje kasdien taksuojant iš laukų apie Vilnių į centrą... arba alternatyva – mažesnis, dažnai patogesnis (mokyklų, būrelių, darželių, baseinų etc. prasmėmis) ir pigesnis (įskaitant laiko taupymo prasme) miestas. Jeigu Vilnius tęs tokią politiką, problema tik aštrės.

                      Comment


                        Parašė cozzamarra Rodyti pranešimą
                        Gan juokinga konspiracija, galima pramanyti ir geriau.
                        Kažkas labai JUOKINGO, kad 2021 m. per surašymą visi miestai, išskyrus Vilnių (ir kažkodėl Šiaulius), pašoko pagal gyventojus, tik Vilnius „mažėjo“, o jau 2022 visi smuko, tik Vilnius ir Šiauliai pašoko? Ar tikrai nejuokinga? Ir visokie Telšiai „augo“ per metus 7 procentus, keturioliktadaliu, Visaginai, Rokiškiai, Šilalės, tik Vilnius netikėtai mažėjo? Kai yra visiems žinomas faktas, kad mieste jau keliolika metų gyvena virš 600 000 ir net į miesto planavimo dokumentus tas įtraukiama, bet Šv. Departamentas to nesugeba surašyti.

                        Parašė cozzamarra Rodyti pranešimą
                        O gal verčiau pripažinti, kad Vilniuje ypač opiomis virsta transporto/susiekimo, būsto įperkamumo ir panašios socialinės nelygybės problemos? Augant bendrai Lietuvos ekonomikai (kartu gražėjant ne tik Vilniui) manęs visai nestebintų, kad su gyvenimo realybe (t.y. laikotarpiu, kai pradedi gyventi ne tik „sau“) susidūrę Vilniaus gyventojai rimtai apsvarsto gyvenimo kitame mieste galimybes. 30-ties metų paskola už „45 kv. m. trijų kambarių butą“ bent kiek arčiau centro arba pasismerkimas leisti gyvenimą automobilyje kasdien taksuojant iš laukų apie Vilnių į centrą... arba alternatyva – mažesnis, dažnai patogesnis (mokyklų, būrelių, darželių, baseinų etc. prasmėmis) ir pigesnis (įskaitant laiko taupymo prasme) miestas. Jeigu Vilnius tęs tokią politiką, problema tik aštrės.
                        Graži fantazija. Suprantu, kad kaip kauniečiui pačiam norisi, kad miestas augtų. Tas ir vyks, net neabejoju. Tiesa, dėl grįžtančių emigrantų ir imigracijos. Ar kauniečiai pasirengę, kad mieste po 5-8 metų gyvens 350 000, o gal net 400 000, bet bus SUJUDINTAS Kauno lietuviškumas, nes lietuvių bus nebe 95%, bet 90%, o gal net 85%? Ar kauniečiai nebus šokiruoti, kad didelė dalis miestečių kalbės rusiškai, bus nemažai juodaodžių, indų, kitų šalių azijiečių? Miestas garsėja tolerancija , tad tikriausiai nieko tokio kai iš 350k bus 35-50k , o iš 400k – iki 60k nelietuvių (kaip visoje Dainavoje). Esu tikras, kad Kaunas ateity bus Talino dydžio, nes ten keliasi visokios krepšinio, futbolo federacijos, Lietuvos kelių valdybos (ar kaip ten), LEZas plečiasi ir kitka. Nereikia pamiršti dipolio idėjos, po 10 metų tikėtina, šinkanšen traukiniai nuveš tarp sostinės ir mini-sostinės per ne ilgiau 30 minučių (200 km/h). Aglomeracija turės 1,5 mln. gyventojų, visokie Elektrėnai bus apstatyti 10 km. spinduliu kotedžais kaip Londėje. To pavydės latviai ir verks milijonas estų. Reik nepamiršt, kad buvau vienas aršiausių DANGORAIŽIŲ Kaune apologetų, tikėkimes iki 2030 irgi atsiras ne tik Nemunaičiai ir kiti žemaaukščiai kvartalai, bet ir bent keli 20 aukštų pastatai, kurių labai trūksta, nes kol kas Kaunas pagal modernių dangoraižių skailainą truputėlį gauna net nuo estiško kaimuko Tartu (turi Tigutorną ir melsvą 15aukštį).

                        Comment


                          Laikas vaistams

                          Comment


                            "Žinių radijas"
                            Pernai pasiekėme gimstamumo antirekordą
                            https://www.ziniuradijas.lt/laidos/z...a?soundtrack=1
                            Tokių tragiškai liūdnų gimstamumo skaičių kaip 2022-aisiais Lietuvoje nebuvo jau daugybę metų, gal net amžių.
                            Komentarą autorius Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

                            Comment


                              Šiaip liūdesiukas kad valdžia jau 30 metų visiškai ignoruoja mažo gimstamumo problemas.
                              If a lion could speak, we could not understand him.

                              Comment


                                Nesutikčiau. Sąlygos Lietuvoje auginti vaikus yra geros (išskyrus paskutinius 15-20 metų išskirtinai į jaunimą besiorientavusį Vilnių). Aišku, komunikacijos politikos apie tai, kad turėti tris ir daugiau vaikų galima, reikia ir yra labai kietai – nėra. Priešingai, viešojoje erdvėje lyg ir sklando toks mitas, kad daugiau nei vieną vaiką auginti beveik neįmanoma (realiai yra priešingai – vieną vaiką auginti sunkiausia).

                                Comment


                                  Parašė cozzamarra Rodyti pranešimą
                                  Nesutikčiau. Sąlygos Lietuvoje auginti vaikus yra geros (išskyrus paskutinius 15-20 metų išskirtinai į jaunimą besiorientavusį Vilnių). Aišku, komunikacijos politikos apie tai, kad turėti tris ir daugiau vaikų galima, reikia ir yra labai kietai – nėra. Priešingai, viešojoje erdvėje lyg ir sklando toks mitas, kad daugiau nei vieną vaiką auginti beveik neįmanoma (realiai yra priešingai – vieną vaiką auginti sunkiausia).
                                  Izraelis vykdo apklausas, kur klausinėja piliečių: kiek vaikų turi, kiek planuoja turėti, kokio dydžio svajonių šeima, kokios pagrindinės problemos auginant vaikus ir t.t. Tada analizuoja, atlieka išsamius socialinius tyrimus, ir tada priima sprendimus, vykdo atitinkamą socialinę politiką.
                                  Pas mus viskas spėjimų lygmeny - gal to reikia žmonėms, gal ano. Jei paklaustum politikų, kas jų nuomone trukdo pakelti gimstamumą bent iki 2,2 - 2,3, nei vienas nesugebėtų duoti faktais ir skaičiais grįsto atsakymo.
                                  If a lion could speak, we could not understand him.

                                  Comment


                                    Parašė cozzamarra Rodyti pranešimą
                                    Nesutikčiau. Sąlygos Lietuvoje auginti vaikus yra geros (išskyrus paskutinius 15-20 metų išskirtinai į jaunimą besiorientavusį Vilnių). Aišku, komunikacijos politikos apie tai, kad turėti tris ir daugiau vaikų galima, reikia ir yra labai kietai – nėra. Priešingai, viešojoje erdvėje lyg ir sklando toks mitas, kad daugiau nei vieną vaiką auginti beveik neįmanoma (realiai yra priešingai – vieną vaiką auginti sunkiausia).
                                    Kaip gali 3 vaikus auginti būti paprasčiau nei vieną? Juk vien matematiškai žymiai daugiau eurų viskas kainuoja, maistas, reikia erdvesnio būsto ir t.t. Kas liečia darbą irgi kur su vienu vaiku jį suderinti, o kur 3, kol vienas pasveiksta nuo kokio peršalimo, tada antras jau pradeda sirgt, o jei trečią dar pas kokį logopedą reikia vežioti ar kokių kitų turi spec. poreikių, kada tada dirbti? 3 vaikus auginti sudėtinga net vienam iš sutuoktinių nedirbant ir tik vaikais bersirūpinant, tai nieko keisto, kad atitinkamas ir gimstamumas.
                                    Paskutinis taisė Lettered; 2023.02.10, 11:47.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                                      Izraelis vykdo apklausas, kur klausinėja piliečių: kiek vaikų turi, kiek planuoja turėti, kokio dydžio svajonių šeima, kokios pagrindinės problemos auginant vaikus ir t.t. Tada analizuoja, atlieka išsamius socialinius tyrimus, ir tada priima sprendimus, vykdo atitinkamą socialinę politiką.
                                      Pas mus viskas spėjimų lygmeny - gal to reikia žmonėms, gal ano. Jei paklaustum politikų, kas jų nuomone trukdo pakelti gimstamumą bent iki 2,2 - 2,3, nei vienas nesugebėtų duoti faktais ir skaičiais grįsto atsakymo.
                                      Sutinku, geresnių pavyzdžių tikrai yra. Iš Izraelio galėtume daug ko pasimokyti.

                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                      Kaip gali 3 vaikus auginti būti paprasčiau nei vieną? Juk vien matematiškai žymiai daugiau eurų viskas kainuoja, maistas, reikia erdvesnio būsto ir t.t. Kas liečia darbą irgi kur su vienu vaiku jį suderinti, o kur 3, kol vienas pasveiksta nuo kokio peršalimo, tada antras jau pradeda sirgt, o jei trečią dar pas kokį logopedą reikia vežioti ar kokių kitų turi spec. poreikių, kada tada dirbti? 3 vaikus auginti sudėtinga net vienam iš sutuoktinių nedirbant ir tik vaikais bersirūpinant, tai nieko keisto, kad atitinkamas ir gimstamumas.
                                      Elementaru – 3 vaikus turint „auginti“ nereikia, jie patys auga :] Rimtai, vieną auginant jam dėmesio reikia nuolatos, o štai trys žaidžia tarpusavy (be abejo, dėmesio taip pat reikia skirti).
                                      Jeigu gyveni pėstute įveikiamu atstumu nuo darbo, darželio/mokyklos ir poliklinikos (svarbiausios kasdienybės įstaigos), tai nėra jokių problemų. Vaikus auginti nėra brangu (į spec. poreikius nesuplečiant), sunkiausia lūkesčius/gyvenimo būdą pakeisti atsiradus vaikams. Tiesa, nelabai ilgam, nes gana greitai savo paties vaikams pasidarai nebeįdomus.

                                      Comment


                                        Parašė cozzamarra Rodyti pranešimą
                                        Elementaru – 3 vaikus turint „auginti“ nereikia, jie patys auga :] Rimtai, vieną auginant jam dėmesio reikia nuolatos, o štai trys žaidžia tarpusavy (be abejo, dėmesio taip pat reikia skirti).
                                        Jeigu gyveni pėstute įveikiamu atstumu nuo darbo, darželio/mokyklos ir poliklinikos (svarbiausios kasdienybės įstaigos), tai nėra jokių problemų. Vaikus auginti nėra brangu (į spec. poreikius nesuplečiant), sunkiausia lūkesčius/gyvenimo būdą pakeisti atsiradus vaikams. Tiesa, nelabai ilgam, nes gana greitai savo paties vaikams pasidarai nebeįdomus.
                                        Jo, patys užauga, patys nusiperka maisto, drabužių, būstą, telefoną, atostogas, patys sirgdami save pasislaugo, o tėvai keičia būstus priklausomai nuo darboviečių. Tik kaip čia taip gaunas, kad 3 vaikus turinčių tiek nedaug.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Su savo trimis galiu pasakyti, kad tikrai didžiausia probolema ne pinigai (bent jau mano tokia patirtis). Didžiausia problema, kad tai didelis papildomas "darbas". Ir atitinkamai gyvenimo būdo ir lūkesčių pasikeitimas ir suderinimas. Susitaikymas su tuo, kad kolegos (tie kur su vienu) po darbo bėgs alaus išgerti, o pats turi lėkti namo, nes vienas serga, o kitą tuo metu reikia kažkur nuvežti. Kad atostogų planus reikia suderinti, nes tuo metu vienas nori ten, kitas ten. Kad kartais iš darbo reikia rasti galimybę parlėkti vidury dienos, nes kažkurį reikia pas medikus nuvežti. O po to sugebėti atidirbti už tai. Ir beje ta priemiesčių mada: mes sąmonigai būstą statėmės mieste kur gera infrastruktūra ir arti viskas, kad į mokyklą būtų galima patiems nueiti ir pan. Bet tie priemiestiniai tai nežinau kaip tvarkosi ...

                                          Dėl pinigų tai kaip čia pasakius. jeigu uždirbama kiek daugiau nei vidurkis ir protingai planuojamos išlaidos, tai manau įmanoma. Bet yra tam tikros visuomenės dalies mentalitetas. Mano žmona finansininkė ir anksčiau pas ją atvažiuodavo draugės bendramokslės finansininkės, dirbusios Vilniuje tarptautinėse finansinėse kompanijose, uždirbdavusios tikrai daug. Taip ir nežinau ar pasigimdė jos vaikų ir kiek, bet tuo klausimu savo šnekomis jos mane nuolat nervindavo. Ten pastoviai buvo maždaug taip: vaikus galima gimdyti šiais laikais tik jei suvoki, kad galėsi jiems duoti viską kas geriausia. Negi galima pirkti vaikams maistą Maximoje. Jeigu nesugebėsi užsisakinėti maisto iš ekologinių ūkių, tai kaipgi galima auginrti vaikus. Negi leisi vaikus į paprastą mokyklą ar darželį ? Jei matai, kad nesugebėsi apmokėti už itin madingą privatų darželį ar mokyklą, nu taigi visiška neatsakomybė. Jei matai, kad nepajėgsi apmokėti studijų prestižiniame užsienio universitete, tai kaipgi galima gimdyt vaikus ... Ojojoj. Mano replikos ar to vaikams reikia ir kas iš jų išaugs toku atveju likdavo be atsakymo. Nors įsitiikinęs, kad čia buvo tiesiog atsikalbinėjimas ir noras rasti pasiteisinimą dėl nenoro savęs apkrauti papildomu darbu.

                                          O Izraelis įdomi šalis. Viena iš mažiausių valstybinių pagalbų šeimoms ir didžiausias gimstatmumas tarp šalių, kurias galima pavvadinti išsivysčiusiomis. Esu rašęs kaip teko bendrauti su izraelietėmis moterimis ir jos pasakojo koks svarbiausias gimstamumo skatinimo komponentas ten O valstybinė pagalba tokia:

                                          Paid maternity leave in Israel shorter than in other countries
                                          Israel's Taub Center study finds that higher-paid, better-educated mothers return to work much faster than those who earn less
                                          https://www.jpost.com/health-and-wel...article-721188

                                          Once your child is registered with Bituach Leumi, you are eligible to receive kitzvat yeladim, a monthly child stipend. Each month, you will receive payment of about 150 NIS (maždaug 35 eur) per child into your bank account. Kitzvat yeladim can be received only through an Israeli bank account that lists the mother as the owner or shared owner.
                                          Please note: if your child resides outside of Israel for a period of over three months, your kitzvat yeladim stipend will automatically cease. After he returns to Israel, notify Bituach Leumi to reinstate payments.


                                          https://chaimvchessed.com/informatio...tzvat-yeladim/

                                          Comment

                                          Working...
                                          X