Lietuvos demografija

[mantasm]

Tai kaip čia yra, atlyginimai didesni, NT daug pigesnis, viskas labai pigu, kamščių nėra, bet norinčių gauti visą tą nuostabų gėrį - nėra...

Praeis šiek tiek laiko ir pasikeis viskas. Vilniuj ne taip senai NT kainos išspūtė ir provincija prieš 10m tikrai liūdniau atrodė. Kuo toliau tuo labiau turėtų normalizuotis provincijos-didmiesčių santykis.

[Galys]

Iš tiesų. Nauji gyvenamieji kvartalai su žvyruotais privažiavimais yra kone kiekviename rajono centre. Daug mažesnių miestelių, kurie nėra nei rajonų centrai, nei turi bent 3k gyventojų neturi net tokių kvartalų: renovuojasi senus arba palieka degraduot.

žvyruoti privažiavimai daug kur yra ir miestų naujuose kvartaluose, o senuose išvis kai kur sunkiai pravažiuosi be visureigio, tad nelabai suprantu, kam akcentuoti tuos žvyrkelius. O miesteliai su 3k, tai kogero ne tik Lietuvoje neturi naujų kvartalų.

[andyour]

Praeis šiek tiek laiko ir pasikeis viskas. Vilniuj ne taip senai NT kainos išspūtė ir provincija prieš 10m tikrai liūdniau atrodė. Kuo toliau tuo labiau turėtų normalizuotis provincijos-didmiesčių santykis.

Kol ateis tas laikas, provincijoje nebeliks jaunimo, tik pensininkai. Man įdomu, kiek ten jaunimo dar belikę.

[lietus]

Nė vienas didmiestis neatsirado iš karto, visi jie išaugo iš mažesnių miestelių. Tai kodėl ta tendencija turėtų pasikeisti? O sostinė visada turės savo niuansus, dėl valstybinių pinigų. nes turbūt 80% viešųjų pirkimų vysta ten, o tai labiausiai visus viliojantys pinigai. Geriausias pavyzdys Kazachstane kai perkėlė sostinę iš Alma-Atos į Astaną, tai Astana per 10 metų išaugo 4 kartus.

[sankauskas]

Čia reiktų visos Riešės paklausti, kodėl jie negyvena Panevėžyje

O tu viso Panevėžio nenori paklausti, kodėl jie negyvena Riešėje?

[Galys]

Delfis sureagavo ir iškart iškepė ta tema straipsnį.

Naujausiame tyrime Londono ekonomikos mokyklos mokslininkai nustatė, kad besivystančios šalys daugiau naudos gauna iš mažesnių ir vidutinio dydžio miestų plėtros. Šiose šalyse didžiausia ekonominė nauda fiksuojama, jei didesnė jų miestų gyventojų dalis gyvena iki 500 000 gyventojų turinčiuose miestuose. Paprastai didesni miestai ekonomiškai yra naudingesni didesnėse šalyse.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=76721525

Kaip matome nustatė Londono mokslininkai, o ne tie britų mokslininkai...

[andyour]

Labai jau nukrypot į kraštutinumus. Esmė, kad provincijoje net ir atsiradus darbo vietoms geriau apmokamoms nei didmiesčiuose, neatsiranda norinčių dirbti. Panevėžys net ne provincija.

[Lettered]

Jeigu provincijas kaip Skuodas, Visaginas, Marijampolė ir t.t. norima numarinti, reikėtų skatinti ir padėti žmonėms persikelti į Kauną, Vilnių, Klaipėdą.
Jeigu Lietuvoje būtų 2,5M gyventojų, bet Vilnius būtų dydžio kaip Stokholmas (1M), o Kaunas ir Klaipėda abu kaip Geteburgas (0,5M), tada būtų visai kita kalba.

Koks tikslas skatinti perkelinėti į Kauną ir Klaipėdą, iš kurių taip pat emigruojama į Vilnių/užsienį ir gyventojų mažėja? Gal geriau investicijas skatinti, o ne perkelinėti žmonės, kur nėra darbo? Žmonės patys "persikels", kur jiems geriau.

[senasnamas]

Dideli miestai darosi nepatogūs gyventi (aišku, Azijos šalių gyventojai iš mūsų miestų dydžio tik pasijuoktų). Lietuvoje natūraliai yra geresnis miestų išsidėstymas nei kokioje Latvijoje vien todėl, kad uostamiestis nesutampa su sostine. Nežinau, kokie yra privalumai, kai šalyje yra vienas didmiestis, o provincija merdi. Tai nėra reikalo pūsti vien Vilniaus ar Klaipėdos ir ramiai stebėti, kaip merdi kiti miestai.

[senasnamas]

Greitas ir patogus susisiekimas tarp didmiesčių. 200 km/h traukiniai važinėja net tarp Švedijos 100k miestukų.

Nes normalios šalys nepalieka miestukų likimo valiai.

Didmiesčiuose anglų kalbą padaryti "pusiau valstybinę" arba rimtai padaryti antrą valstybinę kalbą visoje Lietuvoje.

Aha, ir dar Lukiškių aikštėje pastatyti paminklą Anglijos karalienei, o Žaliąjį tiltą pervadinti į Tower Bridge, tada iškart prasidės klestėjimo metas.

[Eikantas X]

Nesekiau jūsų diskusijos, bet galiu atsakyti iš mano pusės. Reikėtų palengvinti emigraciją į Lietuvos didmiesčius. Vienas iš būdų būtų sukurti (a) nebrangius (b) aukštos kokybės (c) pilnai įrengtus valstybinius būstus kurie būtų nuomojami iš provincijos atvykusiems žmonėms. Žmonėm kurie neturi santaupų (provincijoje tokių daug) tai atidarytų realią galimybę ieškoti darbo didmiesčiuose. Tada gali gyventi Skuode ir ieškoti darbo pvz. Kaune žinodamas kad Kaune be didelių išlaidų galėsi gauti normalų būstą ir lengvai persikelti.
Dabar irgi gali, bet labai daug nežinios - ar apsimoka, ar rasi būstą, ar užteks pinigų persikelti ir t.t.

Tai valstybė galėtų iškart palengvint reikalą, ir ne tik pigų būstą suteikti, bet ir darbą. Pastatai valstybines įmones, aplink suplanuoji darbininkų kvartalus, negi sunku padėt žmonėms.

[John]

Šalies vystymosi prasme populiarios pasaulyje valstybinės kalbos įvedimas labai stipriai padėtų. Nebūtinai anglų, bet paimkim anglų kaip pavyzdį. Pažiūrėk kiek informacijos internete gali rasti žemaitiškai, o kiek lietuviškai. Tas pats dėsnis galioja ir lietuvių vs didesnė kalba. Angliškai galima greitai rasti informacijos kurios lietuvių kalba greitai rasti tiesiog neįmanoma.
Lietuvių įmonėm stipriai palengvėtų galimybės bendradarbiauti, eksportuoti ir t.t. kai praktiškai bet kuris darbuotojas švariai kalbėtų angliškai. Dabartinė lietuvių užsienio kalbų mokėjimo statistika yra švelniai tariant optimistiška.
Ir investicijų bei migrantų pritraukimas stipriai palengvėtų dėl savaime suprantamų priežasčių.


Suorganizuodama nebrangų būstą valstybė išspręstų tikrą problemą neprarasdama pinigų. O kuriant "fiktyvius darbus" kitą problemą išspręstų fiktyviai ir prarasdama pinigus.

Dėl užsienio kalbų spot on; Ne vien anglų, bet ir vokiečių, prancūzų, skandinavų kalbų nemokam. Šiek tiek vyresni lietuviai paprastai moka tik rusų. Dėl to labai didelė darbingų žmonių dalis (praktiškai visi kam yra 35+) negali gauti normalaus darbo, nes tiesiog nėra tinkami jokiam darbui, kur reikalinga kokia nors užsienio kalba, neskaitant rusų. O beveik visi normalūs darbai ir verslai reikalauja bent kažkurios aktualios užsienio kalbos mokėjimo. Lietuviai kažkodėl patologiškai bijo užsienio kalbų, technologijų, kompiuterių ir šiaip naujovių. Tai nėra labai geras dalykas šalies perspektyvoms.

Pats savo šeimoje turiu ne vieną tokį pavyzdį, kai visai protingi ir išsilavinę žmonės dėl sunkiai suvokiamų priežasčių savo laiku nepramoko jokių papildomų kalbų ir yra priversti degraduoti valdiškuose darbuose be aiškių perspektyvų. Dėl ko ir visokie algų vidurkiai ir BVP per capita velkasi ES statistikos uodegoje. Kalbų mokėjimas aišku visko iškart neišspręstų, bet neabejotinai pridėtų ne vieną procentą prie mūsų ekonominių rodiklių ir leistų bent jau nesimakaluoti su Rumunija ir Bulgarija Eurostato lentelėse.

[Lettered]

Tai kaip čia yra, atlyginimai didesni, NT daug pigesnis, viskas labai pigu, kamščių nėra, bet norinčių gauti visą tą nuostabų gėrį - nėra...

Todėl, kad čia fake news, kai atlyginimai dabar viešai skelbiami, galima viską nesunkiai patikrinti, realiai Panevėžyje tik viena įmonė, kur tas vidurkis straipsnyje minimi 1500 Eur "įrankas", kai Vilniuje tokių įmonių virš 400, tai nieko keisto, kad ir demografiniai rodikliai atitinkami.

[Eikantas X]

Suorganizuodama nebrangų būstą valstybė išspręstų tikrą problemą neprarasdama pinigų. O kuriant "fiktyvius darbus" kitą problemą išspręstų fiktyviai ir prarasdama pinigus.

Siūlau šitą straipsnelį persiskaityt.

Paramos būstui išsinuomoti sistema Lietuvoje neužtikrina, kad sparčiau aprūpinti būtų labiausiai pažeidžiami žmonės, o investicijos į socialinio būsto plėtrą nesprendžia aprūpinimo būstu problemos – rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir savivaldybėse atliktas Valstybės kontrolės auditas.

http://valstietis.lt/naujienos/salyj...iems-neuzteks/

[andyour]

Kiek Lietuvoje yra miestelių ar kaimelių, kurie jau šiai dienai nebeturi šansų atsitiesti? Pvz. ten visiškai nebėra jaunimo, tik pensininkai. Į tokias vietas verslas daugiau niekada nebeateis. Gyventojai kaip ir gyvena, bet realiai tai mirusios zonos be jokios ekonominės veiklos. Vartotojai su kukliom pajamom yra, bet jie nieko nekuria. Vertėtų sudaryti sąrašą miestų, miestelių, kaimelių, kurie turi šansų klestėti ir tada susitelkti tik į juos. Vilnius, Kaunas, Klaipėda kaip ir savaime laikosi, sudėjus su rajonais gyventojų stabiliai, verslai kuriasi, infrastruktūra tvarkoma.

[liutass]

o kurie turi sansa klesteti?

[andyour]

Todėl, kad čia fake news, kai atlyginimai dabar viešai skelbiami, galima viską nesunkiai patikrinti, realiai Panevėžyje tik viena įmonė, kur tas vidurkis straipsnyje minimi 1500 Eur "įrankas", kai Vilniuje tokių įmonių virš 400, tai nieko keisto, kad ir demografiniai rodikliai atitinkami.

Kad ir viena įmonė, bet ir jai sunku surasti norinčių dirbti. Mažam miestelyje atlyginimai nebus dvigubai didesni nei sostinėje. Įmonei paprasčiau kurti veslą kur daugiau darbo jėgos ir trūkstamą atsivežti, kad pvz. darbo dienomis jiems išnuomojant kuklų butą, nei mokant dvigubą atlyginimą provincijoje.

[andyour]

4) Tikslingas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyv. skaičiaus augimo skatinimas. Ne "provincijos trėmimas į miestus", bet įvairūs procesai kurie palengvintų ar paskatintų vidinę migraciją į didmiesčius. Pigus ir geras būstas didmiesčiuose iš provincijos atkeliavusiems yra vienas iš daugelio variantų.

Manau, kad yra gana daug tokių nykstančių beviltiškų miestelių kaimelių, kur pavienės šeimos gana sunkiai verčiasi ir dar valstybės remiamos. Gal geriau jiems pasiūlyti butą ir darbą kitame dar gyvame miestelyje ar didmiestyje. Provincijoje mokyklų nelaikysi dėl kelių mokynių. Būtų naudinga ir tiems žmonėms, ir valstybei, ir kitiems miestams ar miesteliams.

[Galys]

Kiek Lietuvoje yra miestelių ar kaimelių, kurie jau šiai dienai nebeturi šansų atsitiesti? Pvz. ten visiškai nebėra jaunimo, tik pensininkai. Į tokias vietas verslas daugiau niekada nebeateis. Gyventojai kaip ir gyvena, bet realiai tai mirusios zonos be jokios ekonominės veiklos. Vartotojai su kukliom pajamom yra, bet jie nieko nekuria. Vertėtų sudaryti sąrašą miestų, miestelių, kaimelių, kurie turi šansų klestėti ir tada susitelkti tik į juos. Vilnius, Kaunas, Klaipėda kaip ir savaime laikosi, sudėjus su rajonais gyventojų stabiliai, verslai kuriasi, infrastruktūra tvarkoma.

Realiai tai čia yra greičiausias "rankos amputavimo" sprendimas ir kogero pats geriausias, bet politikas, kuris tokį planą paskelbtų, skelbdamas jau turėtų turėti bilietą į pirmąją Marso ekspediciją.

[andyour]

o kurie turi sansa klesteti?

Savaime klesti:

Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Gargždai
Palanga
Druskininkai
Trakai
Nida
Juodkrantė
Anykščiai


Kas turi šansą:

Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Ukmergė
Utena


Gal kas turite papildyti pastarąjį?