Parašė tomas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Latvijos ir Estijos aktualijos
Collapse
X
-
Šitie tavo alytnamiai turi čerpinį stogą ir t.t.,O tai nėra tas pats. Beje, prie ko čia Ukraina?
Dėl tų arimų nesuprantu ko tu užsikabinai, kiekvieną savaitgalį leidžiu LT, LV ar kitų šalių provincijoje, tikrai negalėčiau teigti, kad LT žemė labiau dirbama nei LV, o pas juos tik bruzgynai. Man atrodo, kad ne LV nuo mūsų atsilieka, o mes atsiliekam nuo kokios PL. Kur tikrai matyta apleista žemė- pas kaimynus Kaliningrade.Paskutinis taisė Garbanius; 2020.07.21, 21:04.
Komentuoti:
-
Alytnamiai tarp kitko yra labai stilingi , o jų estetika nepasenusi ir XXI amžiuje. Spėk kas čia - Vokietija ar Švedija?:Parašė Garbanius Rodyti pranešimąDėl ariamų dirvonų, tai BY, dar gražiau ir efektyviau laukai suarti, kaip tavo mėgiamoj Suomijoj(ar kitoj Skandinavų šaly) dar ne tokie žolynai ir akmenynai plyti.. LT aišku gamtovaizdį puošia užkaltais langais provincijos mokyklos ar kultūrnamiai, patobulinti alytnamiai ir t.t.
https://www.google.com/maps/@51.5301...7i13312!8i6656
Dėl akmenynų arimo - akivaizdu, kad akmenynų nesuarsi, kodėl suomiai turėtų juos arti? Gal dėl to, kad nėra kvaili? Bet dirbama žemė pas juos yra, eee, dirbama:
https://www.google.com/maps/@61.0531...!7i7680!8i3840
https://www.google.com/maps/@60.8763...7i13312!8i6656
https://www.google.com/maps/@61.0678...!7i7680!8i3840
Beje LT yra tokia sąvoka kaip "apleista žemė". T.y. jei turi pvz. ž.ū. paskirties žemės, bet jos nešienauji, neari, nesėji ir nepjauni, o palieki želti brūzgynams - gauni baudą.
Komentuoti:
-
Latvijoje privatus apsileidimas visada buvo žemesnis nei Lietuvoje (bent jau turėjo būti). Gerų senai priimtų dalykų sunku/neįmanoma atsisakyti, bet priimti naujus gali būti sunkiauParašė Garbanius Rodyti pranešimąŠiap nemažai paskutiniais metais keliauju po LV, bet kažkaip nematau tiek daug vyraujančių apleistų pastatų tiek Rygoj, tiek provincijoj. Gal visokių apleistų fermų ir daugiau, bet mus viskas sąžiningai išvogta jau 10+ metų.. Na, LT gyventojų kaip daugiau, bet mūsų tie alytnamių ir baltų plytų kaimukai/miesteliai kiekvienam rajone su kieme sandeliuojamu šiferiu ir lentom, gelžbetonio tvora, man tikrai neatrodo tvarkingiau nei LV pavieniai mūrinukai ar medinukai su vienodais lengais bei čerpiniu ar bent skardiniu stogu. Nuskabėjom kaip google.lt postas, bet nežinau kuo reikia būt, kad to nepastebėt..
Latvijos gamtos naturalumas bei pati geografinė padėtis irgi duoda į kaulus Lietuvai.
Taip gaunas, kad Lietuva ir po 100 m. nepasiveja latvių čia
Aišku, sovietmečiu dar galėjo prisidėti labai nedėkinga buvo Lietuvos vienkiemių naikinimo politika, turintis panašumų į Rumunijoje vykdytą sistemizaciją, tas galėjo sugadinti žmonių privačios nuosavybės priežiūros supratimą, netgi galimas daiktas, kad lietuviai neproporcingai nuo to galėjo nukentėti psichologiškai, lyginant su kaimynais (tuo bandyčiau paaiškinti didesnį savižudybių kiekį, gal dar nusikalstamumą). Lietuvius rusai per se skriaudė neproporcingai labiau, mano nuomone (ir berods ne tik mano nuomonė
)
Su forumo dauguma galiu sutikti, kad Lietuvai padeda dabartinis ekonominis bumas (su pertraukomis, bet prasidėjęs nuo pirmosios nepriklausomybės) ir tolygiau pasiskirstęs po šalį nei Latvijoje.Paskutinis taisė PoDV; 2020.07.21, 20:40.
Komentuoti:
-
Taip, žemės ūkis LT geriau, vien ko vertas (jau pakeistas) sprendimas pirkti tik naują ŽŪ techniką, kas krinta į akis- JD technika, kai tuo tarpu LV ir EST, vyrauja vos ne iš tarybinių kolūkių paveldėti MTZ ir T40. Na bet LV, VT aukštuomoj, prieš dvi savaites, net į užkampį mačiau leidžiamą 5kartos Setra autobusą, kai tuo tarpu LT Biržuose pvz 1988metų Pazikai važinėja, o gretimam Rokiškyje, parkas atnaujinamas iš Bauskos pirktais 1988m MB.Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Tikrai taip. Važiuojant per Lietuvą daugiausia matai nenatūralius dirbamus laukus (tai gali būti arimai, javų laukai, sudygę žiemkenčiai, ražienos ir t.t. priklausomai nuo metų laiko), šienaujamas pievas (irgi nenatūralias), pelkes (na jos daugumoj turbūt natūralios) ir miškus. Miškai gali būti subrendę, gali būti jaunuolynai, gali būti plynai iškirsti, gali būti (o siaube) nenatūraliai pasodinti.
Tuo tarpu važinėjant po Latviją labai didelę dalį vaizdo sudaro kuo natūraliausia tundra, kažkokie iki horizonto nusitesę brūzgynai.
Žodžiu atrodo, kad Lietuvoj senai karo nebuvo, o Latvijoj - karas nesenai baigėsi.
Dėl ariamų dirvonų, tai BY, dar gražiau ir efektyviau laukai suarti, kaip tavo mėgiamoj Suomijoj(ar kitoj Skandinavų šaly) dar ne tokie žolynai ir akmenynai plyti.. LT aišku gamtovaizdį puošia užkaltais langais provincijos mokyklos ar kultūrnamiai, patobulinti alytnamiai ir t.t.
Komentuoti:
-
Latvijoj kelių tvarkymo progresas akivaizdus, kai tuo tarpu Kaunas-Klaipėda autostrada- lopas prie lopo. Asfaltuojami tik užkampių keliai Skvernelių rinkėjams. "Lietuvos kelių kokybė" liko kažkur istorijos vadovėliuoseParašė VNS Rodyti pranešimąLatvijoje yra išlikusi nebloga "žvyrkelių sistema", kur galima prapūst 20+ km. atstumą, nepamačius jokio asfalto ir sutikt tik du senus "Passat" ir vieną "Belorus". Egzotika šiokia tokia ralio mėgėjams, aišku, važiuot reikia su galvą, griežtai laikantis latvių KET
Lietuvoje šiuo klausimu sudėtingiau, dėl trumpesnių atkarpų ir kažkiek intensyvesnio eismo žvyrkeliuose.
Komentuoti:
-
Šiek tiek pakeista gamta yra normalus dalykas, juk gamta - ne moteris, kuri bjauruoja save plastinėmis operacijomis, pirsingais ir tatuiruotėmis.Parašė Tomas Rodyti pranešimąTikrai taip. Važiuojant per Lietuvą daugiausia matai nenatūralius dirbamus laukus (tai gali būti arimai, javų laukai, sudygę žemkenčiai, ražienos ir t.t. priklausomai nuo metų laiko), šienaujamas pievas (irgi nenatūralias), pelkes (na jos daugumoj turbūt natūralios) ir miškus. Miškai gali būti subrendę, gali būti jaunuolynai, gali būti plynai iškirsti, gali būti (o siaube) nenatūraliai pasodinti.
Komentuoti:
-
TopasParašė Tomas Rodyti pranešimąTuo tarpu važinėjant po Latviją labai didelę dalį vaizdo sudaro kuo natūraliausia tundra, kažkokie iki horizonto nusitesę brūzgynai.
Žodžiu atrodo, kad Lietuvoj senai karo nebuvo, o Latvijoj - karas nesenai baigėsi.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Tikrai taip. Važiuojant per Lietuvą daugiausia matai nenatūralius dirbamus laukus (tai gali būti arimai, javų laukai, sudygę žiemkenčiai, ražienos ir t.t. priklausomai nuo metų laiko), šienaujamas pievas (irgi nenatūralias), pelkes (na jos daugumoj turbūt natūralios) ir miškus. Miškai gali būti subrendę, gali būti jaunuolynai, gali būti plynai iškirsti, gali būti (o siaube) nenatūraliai pasodinti.Parašė Garbanius Rodyti pranešimąLatvijos gamtos naturalumas bei pati geografinė padėtis irgi duoda į kaulus Lietuvai.
Tuo tarpu važinėjant po Latviją labai didelę dalį vaizdo sudaro kuo natūraliausia tundra, kažkokie iki horizonto nusitesę brūzgynai.
Žodžiu atrodo, kad Lietuvoj senai karo nebuvo, o Latvijoj - karas nesenai baigėsi.Paskutinis taisė Tomas; 2020.07.21, 20:03.
- 7 patinka
Komentuoti:
-
Latvijoje yra išlikusi nebloga "žvyrkelių sistema", kur galima prapūst 20+ km. atstumą, nepamačius jokio asfalto ir sutikt tik du senus "Passat" ir vieną "Belorus". Egzotika šiokia tokia ralio mėgėjams, aišku, važiuot reikia su galvą, griežtai laikantis latvių KET
Lietuvoje šiuo klausimu sudėtingiau, dėl trumpesnių atkarpų ir kažkiek intensyvesnio eismo žvyrkeliuose.
Komentuoti:
-
Šiap nemažai paskutiniais metais keliauju po LV, bet kažkaip nematau tiek daug vyraujančių apleistų pastatų tiek Rygoj, tiek provincijoj. Gal visokių apleistų fermų ir daugiau, bet mus viskas sąžiningai išvogta jau 10+ metų.. Na, LT gyventojų kaip daugiau, bet mūsų tie alytnamių ir baltų plytų kaimukai/miesteliai kiekvienam rajone su kieme sandeliuojamu šiferiu ir lentom, gelžbetonio tvora, man tikrai neatrodo tvarkingiau nei LV pavieniai mūrinukai ar medinukai su vienodais lengais bei čerpiniu ar bent skardiniu stogu. Nuskabėjom kaip google.lt postas, bet nežinau kuo reikia būt, kad to nepastebėt..
Latvijos gamtos naturalumas bei pati geografinė padėtis irgi duoda į kaulus Lietuvai.
Komentuoti:
-
Bbž, atvažiuojant nuo Kauno, Ukmergės ir Utenos vaizdas 1/2 velnio, o kas ten darosi Bulbašijos pusėj - niekam neįdomu.Parašė Edd Rodyti pranešimąRusų kalba kaip rusų kalba, bet konstatuoju faktą kad tokio skurdaus vaizdelio man Baltijos šalyse dar neteko niekur matyti, aišku negaliu pasakyti kad esu apvažiavęs visą Latviją ar Estiją. Esu daug kur matęs apleistų pastatų, prastų gatvių, šaligatvių, bet tokios sankaupos kur tiek daug "blogio", niekur kitur kolkas neteko matyti.
Komentuoti:
-
Rusų kalba kaip rusų kalba, bet konstatuoju faktą kad tokio skurdaus vaizdelio man Baltijos šalyse dar neteko niekur matyti, aišku negaliu pasakyti kad esu apvažiavęs visą Latviją ar Estiją. Esu daug kur matęs apleistų pastatų, prastų gatvių, šaligatvių, bet tokios sankaupos kur tiek daug "blogio", niekur kitur kolkas neteko matyti.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Jo, kur jau kur, bet Latvijoje tikrai nėra apleistų namų ir rusų kalbos.
Komentuoti:
-
Natūralu. Lietuvos gyventojų tankūmas yra pusantro karto didesnis už Latvijos. Maža to, kad šalis ir taip turi labai maža gyventojų tankumą, tai Latvija dar ir labiau centralizuota už Lietuvą. Potencialas ne tas pats.Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąNeseniai grįžau iš nemažo kelių dienų pasivažinėjimo po Latviją, ir vėl eilinį kartą pojūtis, kad grįžau į Lietuvą kaip į labai gyvą šalį. Puikus Latvijos pajūris, puiki Ryga, bet visur kitur, ypač provincijoje... Niūrūs ir liūdni vaizdai. Tuštumos pojūtis kartais net pradeda atrodyti kraupus, lyg važiuotum per taigą. Miškai, krūmynai, prasti keliai, mediniai stulpai ir retos, labai retos mažos gyvenvietės, ir tos pačios neblnzgančios tvarka. Ir taip visur - nuo Ventspilio iki Daugpilio. Nežinau, kada ir kodėl jie prasileido, bet atotrūkis nuo Lietuvos į prastesnę pusę ryškus ir net atrodo, kad kas metai vis labiau ryškėja. Keistas pojūtis grįžus į Lietuvą: ir keliai kitokios kokybės, ir kaimų daugiau, jie patys tvarkingesni, ir miškai kažkaip labiau patvarkyti, prižiūrėti, ir dirbamų laukų daugiau (Latvijoje retai yra tokių vietų, kur galėtum plačiai ir toli matyti - praktiškai visur horizontą dengia miškai arba krūmai), ir kažkaip spalvingiau, gėlių daugiau, namai ryškiau padažytų (Lietuvoje retenybė pamatyti pilkų nedažytų lentų trobą, kai Latvijoje tokių pilna) ir netgi medinių stulpų nėra.
Ryga taip, puiki, ir Senamiestis, ir perimetrinis (ko labai trūksta Vilniuje) "Naujamiestis" su Stokholmo pojūčiu (taip jau gyvenimiškai gavosi, kad Stokholmo centre esu vaikščiojęs daugiau nei kaimyninės Rygos, tai man centro gatvės tikrai turi tokį Stokholmo vaibą), bet vėl gi - kitame krante, prie Rygos NMC (kurio dar net negalima tokiu pavadinti) Prasideda labai į Vileiką panašūs kvartalai. Kiti didesni miestai visai nieko (su sava doze negražių rajonų), bet irgi, kas krenta akis - daug netvarkos. Gatvės, šaligatviai, namų būklė. Aš tikrai nenoriu juoktis iš kaimynų, bet tiesiog graudžiai visa tai atrodo. Atrodo, tas pats potencialas, tokios pačios startinės pozicijos - o rezultatas kitas.
Komentuoti:
-
Aš dabar pagalvojau, kad ar negali būti priežastis ta, kad Latvija yra vienintelė Baltijos šalis turinti normalų/funkcionuojantį oro vežėją ? Gal jie tiesiog nesuinteresuoti vystyti antžeminį susisiekimą, nes didesnį prioritetą teikia oro susisiekimui ?Parašė index Rodyti pranešimą
Žiūrėk, o gal kaip dirbantis su geležinkeliais žinai kodėl būtent iš Latvijos jaučiasi didžiausias Rail Baltica sabotavimas?
Komentuoti:
-
Estijoje ir Latvijoje nebuvo kOlūkių. ŽinosimParašė manometras Rodyti pranešimąLatvija ir Estija nėra kaimų šalys. Tai yra vienkiemių šalys.
Komentuoti:
-
Latvija ir Estija nėra kaimų šalys. Tai yra vienkiemių šalys.
Latvijos ir Lietuvos plotas beveik vienodas, o Latvijoje kokiais 800 000 mažiau gyventojų. Aišku, tankumas mažesnis, bet tai nereiškia, kad šalis išmirusi ir niekas nieko.nedaro.
Komentuoti:
-
Tomizmai, kai važiuoji iš Rygos į Daugpilį, važiuoji iš Vokietijos į Lietuvą, o dalinai jau net į Rusiją (russkij mir, vatnikų miestas). Važiuoji iš Kopenhagos dydžio miesto į Panevėzžio dydžio miestą. Važiuoji atstumą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, jei ne daugiau (nors ne, atstumas maždaug kaip tarp Kauno ir Klaipėdos (222 km). Tai visai neatitinka maršruto Vilnius–Kaunas, nes Vilnius ir Kaunas turi savų pliusų ir minusų, o su Ryga ir Daugpilu yra taip, kad visi ekonominiai vakarietiški pliusai tik Rygoj.Paskutinis taisė manometras; 2020.07.21, 13:41.
Komentuoti:
-
Ir Daugpilis pasikeitė į gera, kai meru tapo latvis.Parašė VNS Rodyti pranešimąVilniaus rajonas yra chrestomatinis pavyzdys, kaip viskas keičiasi į gerą, kai ateina lietuvis.
Komentuoti:
-
Vilniaus rajonas yra chrestomatinis pavyzdys, kaip viskas keičiasi į gerą, kai ateina lietuvis.
- 3 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: