Kinijos santvarka ir ekonomika

[taspac]

Laba diena visiems sportinio breiko žinovams irgi aspiruojantiems tokiais tapti. Šiandieną rubrika “toli toli, už jūrių marių” vis dar krapštosi pusiau atostoginiame režime, tad temos bus tik dvi: I told you so ir sporto skyrelis. Oras šiandien visai gražus, neužsisėdėkit prie to kavos puodelio ar keturių..
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Į šiaurę dumsim

Prieš dvi savaites jums minėjau, kad Kinija dairosi į galimybę atidaryti vadinamąjį “Šiaurės kelią”, o jei tiksliau, tą šiaurės kelią, kurį beveik 100% kontroliuoja Rusija (egzistuoja dar ir kitas, kontroliuojamas Kanados, bet apie tai vėliau). Mano pasisakymo pagrindas buvo paskutinio pusmečio bėgyje išplaukiančios miglotos užuominos, kurios atrodė logiškos, bet dar tolimos įgyvendinime, tad rašiau su nuotaika “kažkada bus”. Galite įsivaizduoti, kaip žagtelėjau, kai praeitą savaitę laivybą apžvelgiantys portalai informavo, jog komercinė laivyba Arktimi prasidėjo.

Bet apie viską iš eilės. Vidutinis atstumas iš Kinijos uostų iki Europos uostų pro Sueco kanalą yra apie 10 000 km. Jei negalima naudoti Suecu ir tenka plaukti aplink Afriką, vidutinė distancija didėja iki 12 000 km (Viduržemio jūros uostai pralaimi labiausiai). Plaukiant Arkties vandenynu vidutinė distancija tėra apie 8 000 km, t.y. pusantro karto mažesnė. Kodėl tai nesimato iš pirmo žvilgsnio?Todėl, kad mes nežiūrim į gaublį, o esam įpratę naudotis projekciniais žemėlapiais, iškreipiančiais perspektyvą artėjant prie polių. Surprise surprise, bet Grenlandija nėra beveik Afrikos dydžio, o Rasieja nors ir didelė, bet ne tokia, kaip nori vaizduoti Pu propagandistai. Norintiems patyrinėti rekomenduoju pakaitalioti on/off “Globe view” opciją Google Maps nustatymuose. Na o mažiau akademiškai nusiteikusieji (ar jau pasižaidę su maps’ais) judame tolyn.

Arkties kelias turi ir savų trūkumų - bent jau kol kas laivyba yra įmanoma tik vasaros mėnesiais, bet net ir vasarą lavai privalo būti “reitinguoti ledui” bei yra vietų, kurias gali praplaukti tik su ledlaužio pagalba kiaurus metus. Ir jeigu reitingavimas - daugiau administracinė problema, tai tikrai galingus (ir ekonomiškai bent kiek pamanomus) ledlaužius šiuo metu turi tik Rusija, konkrečiai dar sovietmečiu statytą Arktika klasę, kurios paskutinis atstovas “Pem metų pergalei” buvo pradėtas prie Gorbačiovo, ir pabaigtas 2007-ais. Plius neva tai visai naują, bet irgi kažkodėl pavadintą Arktika klasę, kuri buvo “sudizaininta 1980-aisiais, ir patobulinta 2010-aisiais”. Nepaisant jau visiems įprasto sovietmečio sistemų debiutavimo, kaip “modernių”, likęs pasaulis neturi net to. JAVai pvz kol kas operuoja nelabai naujesnius, nei sovietinė Arktika, dyzelinius ledlaužius (du vienetus) ir planuoja turėti atnaujinimą tik 2027. Norvegija, Suomija, UK ir Kanada turi ne ką daugiau. Tęsiant tą temą - jau pasigirdo kolektyvinių Vakarų iniciatyvos atsinaujinti, nes šiuo metu atmetus povandeninį laivyną nėra jokių būdų bent kažkiek kontroliuoti dalykus vykstančius Arkties vandenyne. Tačiau tai užtruks.

Taip pat yra daugybė pagrįstų nuogastavimų dėl masinės laivybos ekologinio poveikio šiuo metu ir taip ne itin stiprios sveikatos Arkties ekosistemai. Remdamiesi aukščiau išsakytais pamąstymais, Maerskas ir kitos didžiausios Vakarų laivybos korporacijos jau ne vieną kartą yra garsiai išsakę atsisakymą net bandyti Rusijos ar Kanados Šiaurės kelią (taip pat įsivertinę Rusijos infrastruktūros nebuvimą ir Kanados bendrai neigiamą nusiteikimą).
Kinijos-Rusijos tandemas tokių rezervacijų neturi, ir portalas G-Captain kaip tik šią savaitę pranešė, kad Šiaurės keliu išplaukė keturi PRC “New New” kompanijos konteinervežiai, o prie pirmosios ledo užtvaros jų laukia ledlaužis ”Sibir’ ”. Kompanija mūsų kraštuose atsižymėjo pernai, kai jų laivas nu visai atsitiktinai pratempė inkara Baltijos dugnu ir nutraukė kabelius tarp Estijos ir Suomijos.

Žinoma, viena kregždė dar ne krikdemai, keliaujantys laivai nėra labai dideli, viso labo 5000 TEU (t.y. gali vežti apie 2500 standartinių 40 pėdų konteinerių). Palyginimui naujasis Panamax standartas yra 14 000 TEU, o Sueco kanalu praplaukia 24 000 TEU. Tačiau bandomieji reisai ir yra bandomieji. Galime nei kiek neabejoti, kad Rusija įdės maksimalias pastangas pritraukti kaip galima daugiau Kinijos laivybos tiek konteinervežių, tiek tanklaivių. Jau nekalbant apie tai, kad toks maršrutas leistų įgalinti gerokai pratuštėjusius savus šiaurės ir vakarų uostus.
___
Sportas - sveikata - grožis

Paryžius, be jokios abejonės, yra meilės miestas. Meilė, kaip žinia, gali irgi būti įvairi - narkotikams pavyzdžiui, ar ten gerokai panešiotiems apatiniams, bet šiandien pasakosiu apie pačią pačiausią, katalikams ir ZAGSui priimtiną. Seniai seniai, regis praeitą savaitę, PRC pilietė Chuang Ja Kjong ne tik laimėjo porinėse rungtynėse badmintono auksą, bet ir tuojau pat gavo antrąjį tauraus metalo gabalą - jos bendrapilietis ir bendrakomandis badmintonistas Liū Jū Čenas krito ant kelienio priešais visas kameras, ir atvėręs miniskrynutę nuolankiai prašė priimti žiedą bei matrimonialinius įsipareigojimus. Panelė Kjong buvo žiauriai nustebinta, labai imponuota, o gal būt tiktai spaudžiama iš romantiškumo svaigstančios auditorijos kaukimo, tad nieko nelaukus priėmė ir žiedą, ir įsipareigojimus.

Jeigu ir jus suėmė romatiškumo audra, tai nueikit išgerti šilto virinto vandens, praeis. O mes kol kas panagrinėkim šitą neįtikėtiną neįtikėtumą: turime ko gero vieną iš labiausiai kontroliuojamų komandų nuo sovietų žlugimo laikų, kurios nariams nėra leidžiama be priežiūros išeiti į miestą ar, tuo labiau, bendrauti su nevalstybiniais žurnalistais. Ir vienas iš jų, visiškai sava iniciatyva, nusiperka vakarietiško stiliaus žiedą, prasmunka į apdovanojimo ceremoniją (na labai smukt nereikėjo, bet iš principo jis ten neturėjo būti), ir pačiu bliad amerikoniškiausiu metodu pasiperša gyvenimo meilei priešais maksimalų skaičių viso pasaulio kamerų. Norma. No further fuckin questions.

Imperija kontratakuoja ir dopingo fronte. Jūs nepatikėsit, bet Leudies Respublikos atstovai aptiko nenuginčijamus įrodymus, kad būtent JAVų plaukikai visi kaip vienas yra substancijų nešti ir pamesti velniai. Aptikimą atliko, tiesa, ne CHINADA ar kitos akredituotos agentūros veikėjai, o videomontažo specialistai peržiūrėdami olimpiados fotomedžiagą. Abejonių nebuvo jokių - visi iki vieno JAVų plaukikai plaukė tiek prisišnioję narkatos, kad net snukiai purpuriniai buvo. Nieko nelaukdama Kinijos nactelevizija pademonstravo vaizdus savo leudžiai, bet uždraudė platinimą už PRC ribų, nes maža ką. Istorija, žinoma, gavosi tokia neįtikėtinai durna, kad net patys skandalingiausi taip vadinamų Kinijos apžvalgų kanalai pateikinėjo springdami iš juoko ir baksnodami į visus kitus raudonus ir rausvus objektus, kurie vidosike kažkodėl irgi virto purpuro kleckais. Na o pora čiut rimtesnių nepatingėjo įsikelti video į editinimo softą ir tiesiog grąžinti mėlynos spalvos slaiderį į normalią poziciją, ir staiga europeoidų veidai tapo natūraliai paraudę po fizinės mankštos, o vėliava ant plaukikų marškinėlių labiau javiška, nei graikiška.

Tuo pačiu metu Kinijos vidaus internetas plyšta tokiu toksišku nacionalizmu (nuorodą į politkorektizuotą Time Magazine straipsnį), kad valdžia buvo priversta pradėti bartis ir grasinti. Tiesa, tik tada, kai toksiškumas prasiveržė tarp dviejų pačios PRC stalo tenisininkių gerbėjų gretų, mat abi išėjo į finalą, ir, be abejo, viena nugalėjo kitą, bet 50% nuomone nugalėjo ne ta kur reikia. Tuo tarpu varymas ir pikdžiuga prieš “baltuosius” nors formaliai ir buvo apibartas, bet nėra cenzūruojamas. Rasizmo Kinijoje, anot partijos, nėra visai.
Pačioje Olimpiadoje tačiau buvo supercenzūruojamas bet koks palaikymas Taivano sportininkams. Olimpiados prižiūrėtojai atiminėjo plakatus ir lenteles, kurios tiesiog buvo Taivano salos formos ir jei turėjo užrašą, tai tik su sportiniais raginimais. Tai buvo daroma remiantis Kinijos išreikalautu draudimu Taivano sportininkams dalyvauti su savo šalies vėliava.

Na ir pabaigai trivia:

• (rašymo metu) Kinija jau antrą kartą surinko daugiau aukso medalių (1 vnt) nei JAVai, bet vis dar smarkiai atsilieka bendrame medalių skaičiuje. UPDATE: JAV moterų krepšinio rinktinė sugadino PRC šventę, tad abi šalys turi po 40 auksų, bet JAVai laimi sidabruose ir bronzose, taigi užima pirmąją vietą.
• Honkongas vis dar dalyvauja Olimpiadoje kaip atskira šalis, ir dalyvauja labai neblogai: 2 auksai ir 2 bronzos. Labai įdomu tai, kad nacionalistinėje propagandoje nesigirdi bandymų priskaičiuoti prie šalies pasiekimų nei Honkongo 2+0+2, nei Taivano 2+0+5 medalių, kurie sudarytų esminį skirtumą partijos užsibrėžtose lenktynėse su prakeiktais JAVais. UPDATE: jau pasigirdo, bet ne oficialioje, o mažulių ružavukų soctinkluose.
• Abu kartus Taivano auksą laiminčios rungties transliacija oficialioje Kinijos televizijoje nutrūko “dėl techninių kliūčių”.
• Lietuva olimpiadinės gradacijos lentelėje su 0+2+2 medaliais yra dailiai įsitaisiusi žemiau… Š.Korėjos (26 liamai gyventojų, 0+2+4) ir aukščiau… Indijos (1,4 jardai gyventojų, 0+1+5). Kitaip sakant, teisingai susidėlioję komunikaciją galėtume teigti, jog davėm malkų pačiai didžiausiai pasaulio valstybei. Sveikinu.

Tai tiek šiandieną. Paveiksle nupaveiksluotas pirmininkas Mao, besiruošiantis perplaukti Jangdzę sportiniu būdu, ir tuomi parodyti gražias šlaunis demonstruojančiam komjaunimui, jog žmogus čia stipriausias. Pažymėtina, kad visose plaukimo nuotraukose pirmininkas stovi laive ar tai ant kranto apsigerbęs sausu baltu chalatu. Ta proga linkiu visiems nesušlapti ir gerai prisigrybauti, nes sezonas tai jau prasidėjo. Iki.

[taspac]

Kaip gi be olimpiadų

Labas rytas irgi su pergale Olimpiadoje, be abejo. Kad jau visų akys ir širdys prikaustytos prie ekranų seka fizinius žmonijos pasiekimus, tai šiandien rubrikoje “toli toli, už jurių marių” praleisime nuobodžią ekonomiką ir šnekėsime vien tik tauriųjų metalų įtaką valstybės valdyme. Perspėju - bus istorinių faktų.
#ToliToliUzJuriuMariu

___
Auksas auksu žiba

Yra tokia istorija. 1948 metais Italijos krikdemai nugalėjo rinkimuose jungtinį komunistų ir bendro pobūdžio kairiųjų Front’ą, daugiau mažiau valdžiusį Italiją 1944-46 metais. Nugalėtieji šaukė “iš mūsų pavogė rinkimus!” (kur aš tai girdėjau?) ir visokeriopai kaltino. Prie viso to šūdų katilo, vienam neo-fašistui, tokiam Antonio Pallante, šovė į galvą šauti į galvą didžiausiam Italijos komunistui Palmiro Togliatti. Čia vėl istorija kartojasi (pre-kartojasi?...), šaut šovė, nepataikė, bet kiek mažiau nepataikė. Togliatti, beje, buvo komunistas iš didžiosios “K” - asmeninis Josifo ir Lavrentijaus draugelis, priėmęs Sovietų Sąjungos pilietybę dar 1930-ais metais. Jeigu ką, tai dar dabar Rasiejoj yra visai nemažas miestas, pakrikštytas italo garbei - Toljatis vadinasi, jame AutoVAZ’as gyvena.

Bet nenukrypkime. Taigi il grande comunista be sąmonės išdardėjo į ligoninę, o darbininkų klasė pasiruošė jei ne šturmu imti Kapitolijų, tai bent jau visokeriopai griauti ir pyzdinti kapitalistinį materializmą.
Tuo pačiu metu Italijos dviratininkų komanda pirmą kartą per 10 metų dalyvavo prestižiškiausiose daugiadienėse lenktynėse Tour de France. 1938-ais metais jas laimėjęs Italų pažiba Džino Bartali (dar žinomas, kaip “Teisuolis”, griežtas katalikas, lygiomis dalimis anti-fašistas ir anti-komunistas), nors ir laimėjo pirmąjį 1948-ųjų etapą, bet jautėsi neužtikrintai ir po 12 etapo, atsilikinėdamas nuo lyderio daugiau kaip 20 minučių, jau ketino apleisti lenktynes. Tačiau tą naktį jam paskambino Italijos naujai išrinktas premjeras ir išmaldavo, kad Bartali bent jau pabandytų laimėti jei ne turą, tai bent jau vieną kitą etapą, idant būtų galima nukreipti įtūžusios tautos dėmesį nuo pasikėsinimo temos į nacionalinį pasididžiavimą. Bartalis pažadėjo, ir žodžio laikėsi 110 procentų - laimėjo 13, 14 ir 15 etapus, perėme “maillot jaune”, ir po savaitės laimėjo visą turą.

Euforija apėmė tautą, maištai nublėso ankstyvoje stadijoje, ir katalikiška-konservatoriška vyriausybė išsilaikė bei sėkmingai persirinkinėjo sekančius 20+ metų, su kiekviena iteracija įvaldydama vis didesnį nekompetencijos ir korupcijos lygį, bet mes ne apie tai. Galima ginčyti, kad 1948 maišto nuraminimui daugiau įtakos turėjo po kelių dienų iš komos pabudęs Palmiras, ir padiktavęs kvietimą nuimti gazą, bet šiandieną mus labiausiai dominantis faktas išlieka - valdžia prašė rezultato iš šalį atstovaujančio sportininko idant išspręstų savo problemas.

Italija tikrai nebuvo ir nėra vienintelė, rėmusis ant atletų pečių. XX-tame amžiuje išpopuliarėjus tarptautinėms sportinėms rungtims Hitleris buvo ko gero vienas iš pirmųjų užjautęs propagandinį internacionalinių pergalių potencialą (rekomenduoju prieš miegą paklausyti fiurerio postringavimo 1936 Berlyno Olimpinių atidaryme). Visos kitos autokratinės valdžios, kairios ar dešinios, irgi kultivavo maksimalų nacionalinį pasididžiavimą “mūsų berniukais” (moterys-laimėtojos idealogiškai dešiniesiems netiko, taigi buvo labiau komunistinių diktatūrų arkliukas). Šaltojo karo metais tarptautinės varžybos, ir Olimpiada ypač, tapo dar vienu kovos lauku tarp Rytų ir Vakarų. Beje, būtent dėl Sovietų naglo melavimo girdi “mes siunčiame rungtis paprastus, kaip trys kapeikos, gamyklų darbininkus”, Olimpiada, turėjusi būti neprofesionalių sportininkų rungties vieta, buvo atidaryta profesionalams (t.y. tiems, kurie gauna pagrindinį pragyvenimo atlygį iš sporto) ir tiesiog tapo konkurentu Pasaulio Čempionatams. Neseniai Vikas Vikutauskas rašė apie Rytų Vokietijos farmacinius eksperimentus su šalies atstovais. Dar pamenam Rusijos Pederacijos kovą dėl teisės šalies sportininkams dalyvauti 2020 Tokijuje, nepaisant masyvaus dopingo skandalo (Olimpinis Komitetas leido su minimaliom išlygom), o po to - 2024 Paryžiuje, nepaisant karo Ukrainoje (Olimpinis Komitetas vėl leido, tik su biškį daugiau išlygų).

O dabar atsukime akinius į pagrindinę rubrikos dalyvę - Kinijos Leudies Respubliką (PRC). Kaip gi tę pas juos su tom pergalėm? Oficialus Kinijos Olimpinis tikslas visuomet, be jokios išimties, yra laimėti daugiausiai medalių. Programa minimum. Pasiekta, tiesa, tik vieną kartą, ir tai ne pilnai. 2008 metais, visai atsitiktinai - Beidžine, Kinijos Olimpinė komanda surinko daugiau aukso pakabukų, nei JAVų komanda, bet absoliučiame medalių skaičiuje vistiek prašiko pirmąją vietą. 2012-ais - antra vieta su nemažu atsilikimu nuo JAVų, 2016 per plauką iškopė į antrą poziciją bendru skaičiumi, bet auksų vistiek daugiau Britanija nusitempė. 2020-tais vėl prapiso prakeiktiems JAVams ir liko antri. Na o šiemet ką - kol kas turi daugiausiai auksų, bet rungtynės dar nesibaigė.

Bendrai Kinija, turėdama beveik 18% pasaulio populiacijos ir mesdama masyvius resursus, niekaip nesurenka daugiau, kaip 8-9% bendro pergalių skaičiaus. Palyginimui:

• - JAVai - 4% pasaulio populiacijos, 11-13% medalių;
• - Rusija - mažiau, kaip 2% populiacijos, 6-7% medalių;
• - Indija - irgi 18% populiacijos, 0,7% medalių;

Aš nesu sporto specialistas, tad negaliu net apytikriai interpretuoti, kiek tiems pasiekimams turi įtakos šaibos, žmonių skaičius, sporto kultūra, sporto komercializavimas ir dar likusieji šimtas du faktoriai, apie kuriuos net nepagalvočiau. Tačiau spręsdamas iš A. praslystančių atletų komentarų (kurie labai griežtai cenzūruojami), ir B. tiesiog kolosalių resursų metamų į dopingo substancijų pridenginėjimą ir atplovinėjimą, leisiu sau reziumuoti, jog pats pasiekimų skaičius yra daugiau nei vidutiniškai svarbus Kompartijai ir valdžiai.

Jei nepastebėjote, PRC atletai niekuomet neduoda nesupervizuojamų intervių niekam, išskyrus valstybinius Kinijos kanalus. Vienetai perbėgusių į Vakarų šalis irgi retai kalba, bet pro sukąstus dantis laikas nuo laiko prasitaria pavyzdžiui apie specialiose sporto stovyklose praleistą visą vaikystę, kuri apsiribojo sportu, valgymu ir miegojimu. Tiesa sakant, tas vaikiškų sportinių lagerių naratyvas išlenda taip dažnai, ir yra toks vienodas, kad net neturint didesnių įrodymų, nei žmogiškasis liudijimas, nori nenori turi būti priimtas už gana rimtą pinigą.

Egzistuoja gana garsiai išreiškiama nuomonė, kad būtent tie sporto konclageriai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl Kinija vis dar neišlipa į potencialų galimybių horizontą - manoma, kad vaikai stovyklose yra tiek nudrožiami, jog nepaisant tobulo technikos išmokimo ir motyvacinės indoktrinacijos, jų kūnai pasiekus brandą jau būna pernelyg fiziškai nudėvėti. Kaip antrinis argumentas, tai turi nemažą sąskambį su mums gerai žinomais atvejais: toli pavyzdžių neieškant, Arvydas Sabonis dar būdamas 17 metų jau buvo taip “dėl komandos, dėl draugų” suvaręs sausgysles, kad tai labai smarkiai atsiliepė visoje tolimesnėje jo karjeroje, nepaisant gydymo geriausiose JAVų klinikose. Kitas pavyzdys būtų Japonijos Imperinės Armijos būsimųjų karininkų “valios ir kūno ugdymo badavimu” doktrina, kurios pasekmė - WWII kariavę bet kokį alkį išmokę išgyventi karininkai-neūžaugos, tiesiogine to žodžio prasme 20-30 cm žemesni nei jų vadovaujami kareiviai.
Taip pat girdisi nemažai pasisakymų, atseit lūkesčius nuvylę sportininkai yra smarkiai baudžiami, bet įrodymų realiai nėra, tad būčiau linkęs pernelyg nesureikšminti tokių kalbų. Prisiminkime, kad ir Vakaruose rezultato neparodę atletai netenka publikos dėmesio ir finansavimo šaltinių, kas kartais išsiverčia į labai liūdnus dalykus, įskaitant ir savižalojimą bei savižudybes.

Na o dabar pasinerkime į smagiausią dalį: dopingą! Beje, ar žinote, kad galutinai dėl “substancijų naudojimo” draudimo sporto federacijos apsisprendė tik 60-ųjų viduryje, ir tai tik per plauką? Įsivaizduojate, kokius monstrus atletus šiandien turėtume, jei sprendimas būtų nuėjęs kiton pusėn! Na ir dar vienas trivia faktas - pirmas, netekęs olimpinio medalio dėl “substancijų” buvo švedas pentatlonininkas, kuris prieš rungtį pripiso alaus, ir vistiek laimėjo sidabrą.

Kol kas dėl dopinimosi prašiktų olimpinių medalių skaičiumi absoliučiai pirmauja Rusija - 46 vnt iš 159 atimtų medalių. Jeigu skaičiuoti visas 15 buvusių Sovietijos šalių, bendras skaičius bus 97 iš 159, t.y. 61% (Lietuvos “indėlis” - 1 vnt).

Kinija praradus iš viso tik 4 (JAV’ai - 10). Atrodytų neblogai, jei ne Didžioji Dopingo Kontroversija. Yra, žinote, tokia organizacija WADA, viena iš Tarptautinio Olimpinio Komiteto (IOC) sudedamųjų dalių. Tai štai ta organizacija yra atsakinga už dopingo kontrolę, bet kliaunasi ir olimpinių šalių vidinėmis organizacijomis. Ir tas kliovimasis yra kind of OK - negali gi IOC finansuoti pastovių tikrinimų visame pasaulyje. Tol, kol nacionalinės agentūros nepraranda reputacijos. Arba kitos jėgos nepaspaudžia reikiamų mygtukų. Taip po 2008 Rusijos “intervencijos” Sakartvele, WADA staiga pertikrino Beidžino olimpinėse surinktus pavyzdžius, ir diskvalifikavo 11 ruskių. Rasiejos agentūra gavo pyzdakų, bet nepaklausė, ir 2012 olimpinėse diskvalifikavosi dvigubai tiek šalies “atletų”. Išvados buvo padarytos, susitarimai pasiekti, ir tolimesnėse Olimpiadose Rasieja taip smarkiai nebepapuolė. Kinijai užteko vieno “skambučio”. 2008 - savo pačių organizuotose - olimpinėse PRC neteko 3 aukso medalių. Daugiau? Ne, po to buvo tik “įtarimai”. Tiesa sakant, gana daug įtarimų. Netgi kelios dešimtys. Bet WADA kiekvieną kart paskelbdavo, kad visus iki vieno “nuodugniai ištyrė CHINADA, ir pateikė įrodymus, kad be pagrindo”. Nu ar ten faktas yra, bet mitiguojančios aplinkybės ir fsio takoje. No harm - no foul, skirstykitės. Bet vat nepavyk tu man šitaip, po Tokijo olimpinių 23 PRC plaukikų (pusės komandos) testai grįžo pozityvūs tam pačiam steroidui. CHINADA prisėdo, peržiūrėjo, ir 2023 metais pareiškė “it’s cool, baby, visi 23 sportynykai prieš kelionę įšovė po burgerį tame pačiame Beidžino fastfude; burgeriuose buvo steroidais pašlakstyta jautiena; soriukas, daugiau taip nedarysim, burgerinę jau suspardėm ir padegėm”. Kolektyvas, I shit you not, oficialus paaiškinimas buvo “suvalgė burgerį”. Bet ne čia nuostabiausia - nuostabiausia, kad WADA net antakių nepakėlė ir paaiškinimą priėmė. Gi nieko keisto, kad totalitarinės šalies sportininkai prieš pat kelionę į olimpiadą rado laiko maloniai susibėgti ganėtinai užkampyje esančiame hesburgerio atitikmenyje, ir pasivaišinti neabejotinai sportiniame meniu rekomenduojamais dietiniais burgeriokais. Visi taip daro, nu?? Prieš pat Paryžiaus susibėgimą išplaukė dar dviejų plaukikų (dalyvaujančių Olimpiadoje) steroidais sutepti rezultatai. CHINADA išsitraukė trafaretą, parašė “apsinuodijimas kontaminuotu maistu” ir išsiuntė WADAi. WADA pavartė popierius, pamatė, kad precedentas yra, ir nieko nedarė, nes nx vargintis. Plaukikai lai plaukia.

JAVai tačiau nusprendė nebetylėti ir pradėjo savo tyrimą. Bet tokie tyrimai labai užtrumpina visas taip vadinamas tarptautines organizacijas (prisiminkime peripetijas dėl Lietuvos Futbolo Federacijos ir maksimaliai gynybinę IFA poziciją). Tarptautinis Olimpinis Komitetas iš karto išreiškė “susirūpinimą dėl kišimosi ne į savo reikalus”. Tyrimui įsibėgėjant ir vis labiau skambant kelioms šiuo metu Olimpiadoje dalyvaujančių PRC plaukikų pavardėms, IOC perėjo iš rūpinimosi į puolimą - prieš pat Olimpiadą ne tai, kad išplatino pareiškimą, bet labiau “davė žinoti”, kad jeigu JAVai tęs tyrimą (būtent “tęs”, nes ką suras tai jau ir taip aišku), tai bus atšaukta Solt Leik Sičio teisė rengti 2034 Žiemos Olimpiadą. Šachas ir matas mormonams.
JAVai vietoje atsakymo pateikė Kongresui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Office of National Drug Control Policy (persiprašau, nesugebėjau prasmingai išversti) būtų suteikta teisė be didelių tampymųsi nutraukti numatytą finansinę paramą WADA “jeigu pastaroji nesugebės užtikrinti sąžiningos reprezentacijos”. Reikia pastebėti, kad JAVai yra absoliučiai didžiausias oficialus kontributorius IOC ir WADA biudžetuose. Pavyzdžiui šiais metais WADA gavo 3,7 liamo žalių, o sekantiems yra numatyta 3,8 liamo.

Štai tokios peripetijos Didžiajame Sporte. O kaip jūs? Labai seratoninas pakyla, kai feisbukėje perskaitot (nes vistiek niekas tų atletinių nesamonių nežiūri net per teliką, ne fūlė gi), jog jums literaliai nepažįstamas žmogus tik per Marytės kūšplaukį neatplaukė pats pirmas? Man tai visai smagu būna, kad ir trumpam.

O kad būtų lengviau pakomentuoti, štai jums tiesiog kurviškai saldus abrozdėlis iš tos pačios Landzbergerio kolekcijos. Metai 1986, vadinasi plakatas “Siekiu atnešti šlovę tėvynei” (“Wo wei zuguo zheng guangrong”). Manau, kad itin švelnus būsimų siekėjų amžius irgi priešdiabetinis nutukimas specialiai parinktas parodymui, kurioje vietoje baigėsi laiminga vaikystė ir prasidėjo sportinio kankinimo stovyklos.
Apatinėje abrozdėlio dalyje galite įžvelgti pora Kinijos laimėtų aukso medalių iš 1984 Los Andželo Olimpinių.

Ačiū už kantrybę, laikinam, komentuojam. Nu ir pasportuoti nepamirškit, sako sveika, kai nepadaugini.

[digital]

Tai ir perka viską už rupijas, nes jokių apribojimų jomis nėra, kaip galvojate, kaip vakarietiškos prekės dabar Rusijoje atsiranda? Per tokius tarpininkus kaip Indija.

Jau buvo ne kartą rašyta:

Indija yra 1 iš labai mažo kiekio naftos pirkėjų, bet kadangi putleris liepė neparduoti už nedorėlius, tai chuilo įmonės prisikaupė fantikų - rupijų, kurių neturi kur dėti, nes Maskvos biržoje negali jų konvertuoti - nėra leidimo iš viso, o pirkti už rupijas neturi ko iš Indijos
https://charter97.org/ru/news/2023/3/6/538876/

Jei sakote, kad dabar kitaip, prašome nuorodų.

[Lettered]

Čia ne sankcijos. Pirma, Indijos vyriausybė pati riboja rupijų išvežimą, antra, rupija tik dalinai konvertuojama. Gali pirkti Indijoje, jeigu yra ten tau reikiamų prekių, arba investuoti
Tai ne tokie kiekiai, kur keitykloj nubėgęs išsikeisi cashą.

Tai ir perka viską už rupijas, nes jokių apribojimų jomis nėra, kaip galvojate, kaip vakarietiškos prekės dabar Rusijoje atsiranda? Per tokius tarpininkus kaip Indija.

[Sula]

Ko negali nusipirkti už rupijas, ką gali už USD ar Eur? Kokios sankcijos taikomos Indijai prekyboje?

Čia ne sankcijos. Pirma, Indijos vyriausybė pati riboja rupijų išvežimą, antra, rupija tik dalinai konvertuojama. Gali pirkti Indijoje, jeigu yra ten tau reikiamų prekių, arba investuoti
Tai ne tokie kiekiai, kur keitykloj nubėgęs išsikeisi cashą.

[Lettered]

Iškeisti rupijas i dolerius ir eurus negali (gal ir nenori) pateks ant saknciju bankas keitikas, o valstybiniu lygiu gal per didelės sumos, FED parodys špygą. Jie rimtai kažkaip laviruoja ši klausimą RU su Indija, bet iki galo neišsprendė.

O kam keisti į dolerius ar eurus, jei gali viską laisvai pirkti rupijomis, nes joms sankcijų nėra?

[Dundorfas]

Ko negali nusipirkti už rupijas, ką gali už USD ar Eur? Kokios sankcijos taikomos Indijai prekyboje?

Iškeisti rupijas i dolerius ir eurus negali (gal ir nenori) pateks ant saknciju bankas keitikas, o valstybiniu lygiu gal per didelės sumos, FED parodys špygą. Jie rimtai kažkaip laviruoja ši klausimą RU su Indija, bet iki galo neišsprendė.

[Lettered]

ka Kinioje tik padidino nuo 110 mljrd import+export su Rusija iki 240 mljrd, + Indijos labai naudingai prekiauja nafta už rupijas už kurias nieko negali nusipirkti tik saugoti Indijoje , ty de fakto už dyka atiduoda nafta su galimybe kažkada gal iškrapštyti kažkokią dalį. Ty gali mango neribota kiekį užsipirkti.

Ko negali nusipirkti už rupijas, ką gali už USD ar Eur? Kokios sankcijos taikomos Indijai prekyboje?

[Dundorfas]

Šiaip tai ir Indija turbūt turi neblogų galimybių sustabdyti Putiną, turint omeny jų dideles prekybos apimtis (~65 mlrd. USD per metus). Bet ne tik nebando stabdyti, o elementariai naudojasi situacija ir milžinišku tempu didina prekybos apimtis.

ka Kinioje tik padidino nuo 110 mljrd import+export su Rusija iki 240 mljrd, + Indijos labai naudingai prekiauja nafta už rupijas už kurias nieko negali nusipirkti tik saugoti Indijoje , ty de fakto už dyka atiduoda nafta su galimybe kažkada gal iškrapštyti kažkokią dalį. Ty gali mango neribota kiekį užsipirkti.

[PoDV]

Indija ir šiaip daug Globalių Pietų šalių daugiau mažiau tik naudojasi situacija, čia paprekiaut, ten paprekiaut, koks skirtumas kažkokie embargai sankcijos, etc., tai ne apie juos. Taip, turi jie tų sąskaitų su Vakarais, bet labiau tiesiog jiems nelabai rūpi kas ten pas juos vyksta, kokios nuotaikos Lvive, Varšuvoje ar Vilniuje.

Su Kinija irgi būtų tas pats kaip su Rusija, tik pati geografija (ar tiesiog geopolitika; kuri įtakojo kultūrą ir istoriją, mano nuomone) juos verčia priešiškais.

[John]

What about ....
Draugauja ar turi "sąjungininkus" kaip vasalus. Pats Modis turi autoritarinių užmojų, beigi Indijos draugystė su Kinija ~, jos yra ne egzistenciniai priešai, bet į ta pusę.
Kiti bando suktis išnaudodami priešpriešą, bet nesiunčia kažkodėl Indija savo armijos specialistų į pagalbą HAMAS, pvz kaip Kinija, beigi Kinija tikėtina galėtų sustabdyti Putiną, bet pagal visus duomenis greičiau pasyviai palaiko. Kinija žaidžia kitame aikštės gale, nei RU ar Iranas, bet ta patį žaidimą, Globalus Pietus turi savų sąskaitų su Vakarais ir bando irgi pajodyti tą temą vidinėje politikoje, bet daugiausia nori laviruoti tarp šių galių siekdami ekonominės ir tt naudos.

Šiaip tai ir Indija turbūt turi neblogų galimybių sustabdyti Putiną, turint omeny jų dideles prekybos apimtis (~65 mlrd. USD per metus). Bet ne tik nebando stabdyti, o elementariai naudojasi situacija ir milžinišku tempu didina prekybos apimtis.

[Dundorfas]

Imho, labai gerai, kad Azijoje yra didelių demokratijų, tokių kaip Indija ar Indonezija, kurios būtent dėl savo politinės sistemos ir vertybių artumo Vakarams, palaiko Vakarų pozicijas ir nedraugauja su pavojingomis diktatūromis kaip Rusija ar Kinija. Ai, pala, jos nepalaiko Vakarų pozicijų ir bendradarbiauja su diktatūromis ir šiaip nesivadovauja vertybėmis savo užsienio politikoje. Nevermind.

What about ....
Draugauja ar turi "sąjungininkus" kaip vasalus. Pats Modis turi autoritarinių užmojų, beigi Indijos draugystė su Kinija ~, jos yra ne egzistenciniai priešai, bet į ta pusę.
Kiti bando suktis išnaudodami priešpriešą, bet nesiunčia kažkodėl Indija savo armijos specialistų į pagalbą HAMAS, pvz kaip Kinija, beigi Kinija tikėtina galėtų sustabdyti Putiną, bet pagal visus duomenis greičiau pasyviai palaiko. Kinija žaidžia kitame aikštės gale, nei RU ar Iranas, bet ta patį žaidimą, Globalus Pietus turi savų sąskaitų su Vakarais ir bando irgi pajodyti tą temą vidinėje politikoje, bet daugiausia nori laviruoti tarp šių galių siekdami ekonominės ir tt naudos.

[John]

Imho, labai gerai, kad Azijoje yra didelių demokratijų, tokių kaip Indija ar Indonezija, kurios būtent dėl savo politinės sistemos ir vertybių artumo Vakarams, palaiko Vakarų pozicijas ir nedraugauja su pavojingomis diktatūromis kaip Rusija ar Kinija. Ai, pala, jos nepalaiko Vakarų pozicijų ir bendradarbiauja su diktatūromis ir šiaip nesivadovauja vertybėmis savo užsienio politikoje. Nevermind.

[Dundorfas]

Nėra jokios “prokomunistinės” ar “antivakarietiškos” idealogijos sprendimų priėmimo lygyje - visa tai tik plačiajai visuomenei pateikiamas naratyvas. Galiu jus užtikrinti, kad tą pačią sekundę, kai tik tai pasidarys labiau naudinga, pabratimai pasistengs staigiu judesiu perrėžti vienas kitam gerkles.

Japonija ir Vokietija per II pasaulinį irgi kūrė planus kaip čia gerklė perpjauti 1 kitai, bet tai netrukdė bendradarbiauti joms gana sėkmingai.
SI ir PU vienija autoktratija, o jų rėžimai nesupranta kaip galima duoti liaudžiai "xlopam" valią, bei supranta, kad ilgesnėje perspektyvoje jie pralaimės tokiems Vakarams kokie jie yra dabar, bet galima kaip minimum torpeduoti, transformuoti Vakarus ty reformuoti į normalias autokratijas, na ar bent dalį Vakarų, taip susilpnant Vakarus, esmė net ne Vakarai o demokratijos.
Bei SI/CCP pilnai pritartų Putino mėgstamam teiginiui, kad TSRS žlugimas yra didžiausia XXa katastrofa. CCP tai buvo pavyzdis kaip nesielgti, ilgai tyrinėtas ir nagrinėtas.

[taspac]

Laba diena. Kadangi šiuo metu esu low-tech zonoje, tai rubrika ir vėluoja (persiprašau), ir parašyta daugiau “iš atminties”, nei pagal konkrečius straipsnius su nuorodomis (yra kaip yra). Užtat radau laiko pasiskaičiuoti, kiek gi čia tų rubrikų buvo. Ogi turime visai apvalią 40-ąją laidą, su kuo sveikinu visus skaitytojus, o labiausiai tuos, kuriems užteko kantrybės perskaityti visas. Rubrika “toli toli, už jūrių marių” vėl su jumis!
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Sino-Ruso

Pasižiūrėkime į Kinijos santykius su šiek tiek mažiau aptarinėjamais kaimynais. Pradėsiu nuo atmazų: viskas, ką pateiksiu žemiau yra nepatikrinta informacija, ar bent jau tokia turi būti laikoma. Dalykas tas, kad Rasiejos reikalus Vakarų šaltiniai supranta ne itin geriau nei Kinijos, tad jais remtis pavojinga, o rusakalbiame internete neturiu atsirinkęs aukštos kokybės šaltinių - kalba ne barjeras, tiesiog nebuvo reikalo. Na va, su diklaimeriais baigta, judame pirmyn su kokybiškais pletkais.

Pirma, ką reikia suprasti, tai faktą, jog kinorusiška draugystė egzistuoja išimtinai PR piešiamose istorijose. Visi paklykavimai, kaip Ši ir Pu yra vos ne kraujo pabratimai, ten mato istorijos tėkmę akis akin ir visa kita xujnią yra būtent xujnią ir nieko daugiau. Abiejų šalių vadovybes domina išimtinai savi interesai. Nėra jokios “prokomunistinės” ar “antivakarietiškos” idealogijos sprendimų priėmimo lygyje - visa tai tik plačiajai visuomenei pateikiamas naratyvas. Galiu jus užtikrinti, kad tą pačią sekundę, kai tik tai pasidarys labiau naudinga, pabratimai pasistengs staigiu judesiu perrėžti vienas kitam gerkles. Deja, mūsų giliam liūdesiui tas nuostabusis mometas dar neatėjo ir didis klausimas, kada ateis, o kol kas vieši bučkiai “ant užčiulpimo” ir kombinuoti interesai.
Mūsų laimei, tie interesai turi gerokai daugiau, nei vieną sluoksnį. Pradėkime nuo resursų: visi žinome, kad Kinijai reikia energetinių resursų ir žaliavų, o Rasiejai reikia rinkos. Atrodo tik pilk į laivus ir pumpuok vambzdžiais, o atgaliniu reisu parvežinėk lazerius, GPS imtuvus, sprogmenis ir visa kita, ko reikia karui. Taip, Kinija perka, ir negailestingai naudojasi išskirtinės rinkos “teise” išmušti maksimalią nuolaidą iš pardavėjo, o paskui dar ir trusikus atimti. Taip, Rasieja net ir tokiomis sąlygomis bando įpiršti dar daugiau resursų, visokeriopai kaulija antrosios dujotekio linijos ir t.t., nors realiai dar beveik 10 metų pumpuos dujas “Sibiro jėgos” linija praktiškai sau į minusą (nes PRC atsiiminėja šaibas už dujotekio finansavimą). Bet Kinija purtosi. Kvailiai? Oi ne. Kad Kinija niekada nepasirašys statyti liniją ar didinti naftos įvežimą garantuoti negaliu, bet galite būti tikri, kad Vinipūchas puikiai matė, ką Pederacija ne taip seniai išdarinėjo su Europa, tad teisę tapti maksimaliai svarbiu tiekėju (galinčiu iš savos pusės diktuoti sąlygas) Rasiejai suteiks nebent už ką nors žymiai daugiau, nei ubagiškos kainos.

Tuo pačiu metu PRC piliečiai rodo maksimalią asmeninę iniciatyvą eksploatuoti šiaurinę kaimynę nei kiek ne mažiau, nei visas kitas trečiojo pasaulio šalis. Dar gerokai prieš karą aidėjo žaliųjų skundai, kaip vienadienės Kinijos kompanijos už kyšius susiperka ištisus miško masyvus Sibire, plynai iškerta, medieną išveža, o kompaniją subankrutuoja nesumokėję nei kapeikos mokesčių. Kai Partija uždraudė kriptovaliutų operacijas, kriptofermeriai susipakavo manatkes ir išpyzdino į Irkutską. Užbaikalėje, matote, šalta, mažiau elektros įrangos aušinimui išeina, įstatymai draugiškesni… Ir dėl liaudies masių totalios ubagystės smarkiai dotuojama elektros energijos kaina. Irlkutsko gubernatoriui prireikė beveik dviejų metų, kad susigaudytų, jog staiga masiškai išaugę biudžeto išlaidos elektrai yra, galima sakyti, tiesioginis mokesčių nemokančių kriptofermerių finansavimas. Istorija mini, kad gubernatorius taip susiparino, kad pareikalavo skandalų knygos ir antro grafino degtinės, nes padaryti negali lygiai nieko.

Karine prasme Mao ir Stalino įpėdiniams kol kas irgi visai miela: galima rodyti pasauliui abipusius laivyno manevrus aplink Japoniją, prieš savaitę praskristi darniomis bombonešių H6 (Tu-16 kopija) ir Tu-95 poromis šalia Aliaskos, pardavinėti vieni kitiems technologijas. Tobula. Beveik. Tuo pat metu abi šalys puikiai supranta, kad Kinija šiuo metu išnaudoja Rasiejos karą prieš Ukrainą, kaip kad Sovietai išnaudojo arabus prieš Izraelį. Rasieja kol kas leidžiasi išnaudojama, bet ir pagal pacanskas paniatkes, ir pagal tarptautinę diplomatijos sąvokas gaunasio tokiais kaip ir lochais. O ir “partneriais” nepasitiki. Užtat didina branduolinio atsako pajėgas artėiiau Kinijos sienos, irgi žiauriai suparina Vinipūchą “dovanodami” branduolines technologijas už konvencinius sprogmenis trečiam broliui kvailiui, a.k.a. Š.Korėjos Kimui.

Yra dar trečias brolybės poreikis. Kinija labai, LABAI nori tapti maksimaliai nepriklausoma nuo daugybinių kontrolės elementų laivybos kelyje į Europą - pradedant Pietų Kinijos Jūra, Singapūro sąsiauriu, Malakos sąsiauriu ir taip iki pat Vakaruosna besižvalgančio Egipto kontroliuojamu Sueco kanalu. Alternatyva yra: mums, homo sovieticus, įsiėdęs herojiškai Jermakais, Leninais ir kitokiais ledlaužiais Šiaurės Kelias. Tiesa liktų Pirmosios Salų Grandinės ir JAVų dalinai kontroliuojamo Beringo sąsiaurio klausimas, bet palyginus su tradicinio kelio mišraine, tai tik gėlytės. Šiai rožinei svajonei reikia tik poros elementų - dar trupučio klimato atšilimo ir Rasiejos geranoriškumo. Arba dar geriau - Rasiejos kontrolės. Nu ir dar geriau būtų, kad atidarius minėtą kelią, tradiciniam maršrutui kas nors atsitiktų. Pavyzdžiui komercinių laivų atakos, uostų nepakankamumas pietinėje Afrikoje ir dar tarkim sezoninės audros prie Horno iškyšulio…
___
Sino-Teroristo

Kinijos Leudies Riaspublika vis labiau bando perimti “pasaulio policnyko” rolę, nuo WWII laikų pusiau oficialiai atiduotą JAVams. Su karine lazda dar ne kažką einasi, bet ekonominiame ir diplomatiniame lygyje kai kada net ir visai sekasi. Pavyzdžiui praeitą savaitę oficialusis Beidžinas organizavo taikos derybas tarp HAMAS ir kitų Palestinos grupuočių. Iš kur ir kokios dar grupuotės, paklausite? Ogi kai 2006 HAMAS labai demokratiškai laimėjo rinkimus, tai pirmu reikalu labai demokratiškai kruvinai atpyzdino ir 2007 metais išmetė nx iš Gazos visas kitas “kovotojų už laisvę” grupuotes, įskaitant pačio šviesios atminties Jasiro reiškiasi Arafato vadovautą FATAH.

Labai nesigilinau, kodėl gi čia atėjo momentas, kad jau reikia dviguboje tremtyje sėdinčius teroristus pritraukti prie bendro reikalo, bet PRC to ėmėsi ir be jokių problemų surinko minėtų grupuočių atstovus Beidžine. Susirinkimui nesutrukdė ir daugiapusė grupių neapykanta vieni kitiems, ir daugelio dalyvių aktyvus dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose teroristų sąrašuose. Suskrido balandėliai, pakratė garbiniuotas barzdas, pamojavo vešliais antakiais, atraportavo “gerą progresą”, susirinko šeimininkų paruoštus dovanų krepšiukus ir išsiskirstė. PRC visuose tarptautiniuose kanaluose net mazolį ant delno pritrynė besiplodami patys sau per petį.

Renginio šventinę nuotaiką kiek aptemdė jau po išsiskirstymo Al Džiaziroms duoti atskiri intervių, kuriuose dalyviai prisipažino ir susirinkę, ir gražiai pasisakę išimtinai tam, kad neprarasti CCP duodamo finansavimo.
___
Trečiasis Plenumas

Trečiasis Plenumas yra Kinijos Komunistų Partijos (CCP) posėdis, kuriam įvertinami ekonominiai penkmečio pasiekimai, ir suplanuojami planai sekančiam penkmečiui (o jūs galvojot, kad penkmečiai baigėsi kartu su sovietų sąjunga?). Būtent 1978 metų Trečiajame Plenume Dengas Ziaopingas apskelbė Maoizmo pabaigą ir “reformų bei atvirumo” politiką, o 2013 metų Trečiajame Plenume dabartinis gensekas Ši anonsavo savo valdymo ekonominius polisus.

Šių metų Plenumas vėlavo beveik metus, kuo iššaukė daugybę bandymų atspėti, kas gi kaip gi, nes absoliučiai viskas Kinijoje reikalauja interpretacijos (kaip ir kitose unitarinėse valdžiose). Beveik visas spėliones galime sudėlioti į: A. Ši bijojo prisipažinti, kad rezultatai labai blogi ir tempė gumą; B. Ši bijojo prisipažinti, kad rezultatai blogi ir jam reikėjo laiko pašalinti vis dar klausimus užduodančius bendrapartiečius ir konsoliduoti valdžią. Bet palikime interpretacijas mėgstantiems pilstyti iš tuščio į kiaurą, ir pažiūrėkime į plenumo išvadas. O tų išvadų deja nuo praeitos apžvalgos neprisidėjo - visos rinkos net užgniaužę kvapą laukė, ar išviešinus pilnąjį Plenumo dokumentą, atsiras daugiau paaiškinimų, kaip Partija planuoja pasiekti tikslus.
Jeigu trumpai - neatsirado. Partija toliau laikosi minties, kad augam ir augsim, viskas zjbs. Rinkos į tokį optimizmą sureagavo didžiausiu akcijų kritimu per šešis mėnesius: Honkongo ir Šanchajaus indeksai krito per parą daugiau kaip po du procentus (čia šalia to, kad abu indeksai cykej ramej leidosi žemyn nuo Gegužės 20 dienos).
___
Du prezikai

Trečio Plenumo metu buvo paleista eilinė antis, kad Ši apturėjo ar tai insultą, ar tai infarktą, ar tai dujos susikaupė. Tabloidai ir dėmesio medžiotojai puolė nagrinėti ir analizuoti visuose kanaluose. Rimtesni analitikai turbūt tris dienas kentė dantis sukandę, bet galų gale neišlaikė auditorijų klausinėjimų, ir vienas po kito ėmė kalti prie sienos visas išgimdytas sąmokslo teorijas beigi asmeniškai atsižegnoti, kad nieko tam gensekui nebuvo, gyvas anas ir net sloga neserga.

Kaip tik tuo pačiu metu Baidenas iš namų, iš tiesų sirgdamas kovidu, atsisakė būsimos kovos rinkimuose. Kinijos internetuose iškart nusirito nuvilnijo šimtas vienas variantas teorijų, kad diedukas ir iš tiesų pats nenorėjo, bet šiaip jau labai smarkiai prie mirties, tai tik dėl to ir atsisakė, nu ir dar krūva visokių blėnių, besibaigiančių jau čia jau tuoj pat Baideno mirtimi.

Taigi taip Rytai ir Vakarai pabandė vienu metu palaidoti savo vadoviausius vadovus. Ta proga šekit 1977 metų posteriuką pavadinimu “Guldant fundamentą”, kuriame Chua ir Je su plačiomis šypsenomis lūpose ir šiūpeliais rankose pakasinėja Mao. Iš Landzbergerio kolekcijos.

Dėkui, kad skaitėte, persiprašau dar kartą už vėlavimą.

[taspac]

Kaip ir kiekvieną pirmadienį....

Sveiki sulaukę antrosios vasaros pusės. Jeigu ašarą spaudžia suvokimas, kad tos vasaros dar nepajutote, o laikas bėga nenumaldomai, tai pradžiuginsiu jus klasiko žodžiais: “prašikom visokiems niekams pirmąją pusę, prašiksim ir antrąją”. O šiandienos rubrikoje “toli toli už jūrių marių” bandysim prisivyti su naujienomis.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Sino-Nipono

Apie JAVų piliečių subadymą Kinijoje jums raportavau. Ką praleidau, tai savaite vėliau įvykusį Japonijos turistų užpuolimą. TL;DR versija: bedarbis kinas atakavo peiliu Japonijos turistus, du sužeidė ir mirtinai nusmeigė į autobusą kelią užtvėrusią palydovę. Autobuse, jeigu ką, buvo pilna vaikų, į kuriuos kvanktelėjes PRC pilietis ir kėsinosi. Mums tačiau įdomiausia yra iš kart po įvykio Kinijos internetuose kilus pasipiktinimo banga… kad palydovė pasimaišė po kojomis. Tiesa sakant, šlapimas taip mušė į galvą kai kuriems internautams, kad po dviejų dienų rėkimo - ir visai netikėtai vienu metu - visos socplatformos ne tik išplatino rūsčius raginimus neįsijausti, bet ir iš karto pradėjo seikėti pyzdakus ypač vokaliems nacionalistams. Valdžios retorika Japonijos atžvilgiu irgi stebėtinai sušvelnėjo, bet kaip pamatysite, nelabai ilgam.

Vos ne tuo pačiu metu Kinijos internetų įžymybis Gelažinė Galba (“Iron Head”) apmyžo Jasukuni koplyčią Tokijuje, o jo draugeliai užgrafitino ant kolonos “tūlikas”. Viską filmavimo būdu dokumentavo Tiktoke ir tuojau pat išpublikavo. Gelžgalvis spėjo pasiplauti iš šalies, o draugelis nespėjo (šikančių traukinys nelaukia, atleiskit už kalambūrą) ir buvo areštuotas. Kadangi Jasukuni koplyčia (altorius?) yra dedikuotas WWII žuvusiems, tai nereikia net sakyti, kad dėl tokio publicity stunt’o Japonijos piliečiams šiek tiek pakilo kraujospūdis. Ar draugelį areštinėje mušė smarkiai, ar tik vidutiniškai, istorija nutyli, tačiau ką japonai padarė, tai “metė knygą” į visus atvykstančius kinus. Jau antrą savaitę iš eilės visi iki vieno atvykėliai yra tikrinami tiksliai pagal patvirtintą tvarką, ir nemažas skaičius apgręžiamas ir išsiunčiamas namo be atsiprašymo. Formaliai japonai tai daro JAVų prašymų, idant nepraleisti kinų pabėgėlių, kurie iš Japonija skrisdavo į vizų neprašantį Ekvadorą, o iš ten kartu su latinosais keliaudavo per džiungles ir lipdavo per tvorą į JAVus. Bet taip jau visai atsitiktinai sutapo, kad sankcijos aktyvavosi akurat po apmyžimo, ir nekreipiant dėmesio į faktą, kad Ekvadoras dar iki tol panaikino bevizį rėžimą PRC piliečiams. Tvarka bus!

Dar viena užvėluota žinutė: “Beidžino naujienos”, visiškai ir absoliučiai partijos liniją kultivuojantis laikraštis, leido sau prieš pat Trečiąjį Plenumą išpublikuoti žinutę apie tai, kad toksiškus chemikalus pervežusi autocisterna iš karto, be jokių valymų, užsipylė krovinį maistinio aliejaus ir pristatė vienai iš didžiausių maisto procesinimo įmonių. Skandalas kilo neįtikėtinas (vienok toksiškas maistas yra ir reali problema, ir didis rūpestis didmiesčių populiacijai), ir ant bangos išsipublikavo dar krūva naujienų, iš kurių paminėsiu tik vieną - dažnai aliejų pervežančio tanklaivio kapitonas on the record pabėdavojo, kad pasaulis ritasi šiknon, mat jei seniau buvo galima gauti padirbtą bakų sterilizavimo sertifikatą už 400 baksų, tai dabar supisti valdininkai plėšia trigubai ir keturgubai tiek. Bet toksiško maisto naujienos Kinijoje nieko naujo, nesigilinsim. Mums įdomesnis būdas, kaip vykdoma PR kampanija, skirta užgniaužti šiai tyčia ar netyčia išsprūdusiai žinutei. O receptas paprastas ir išbandytas: vietoje pažadų išsiaiškinti ir nubausti, per visus ruporus trimituojama, kaip baisiai prasileido lochai Taivanyje, nes vienoje iš Japonijos pirkto aliejaus siuntų buvo aptikta kar-ci-no-ge-nų!!

Kitaip sakant metai bėga, gerosios praktikos tiktai tvirtėja - kai reikia nukreipti dėmesį, kaltink Japoniją.

A, jo, vos ne pamiršau. 2013 metais Vinipūchas įšovė frazę, kuri šio įvykio kontekste vėl nubangavo per soctinklus, nes cituoti genseką yra ne tik saugu, bet ir pagirtina: “jeigu partija nėra pajėgi užtikrinti maisto saugumo ir tai tęsiasi, tai žmonės pradės kelti klausimą, ar partija yra kvalifikuota valdyti šalį?”.
___
Iki Trumpo

Baideno administracijai nepavyko gražiuoju susitarti su Japonija ir Nyderlandais, kad šių šalių čipų gamybos mašinų gamintojai ne tik nepardavinėtų įrangos PRC, bet ir liautųsi aptarnauti jau parduotą. Todėl JAVai metė aukščiausią kozirį ant stalo ir pagrąsino įkalt vadinamą “Foreign Direct Product Rule”, kurios pagrindu gali uždrausti visą eksportą šaliai ar įmonei, jeigu gamyboje naudojama kad ir mažiausias JAVų pagamintas daiktas, įrankis ar patentas. Paskutinį kartą šita taisyklė buvo panaudota prieš Huawei, kai tų pačių JAVų įmonės tęsė regis uždraustą prekybą, naudodamiesi atmazu, kad “pagaminta tai ne JAV jurisdikcijoje”.
Sąjungininkai pastebimai surūgo (ne tai, kad iki tol buvo labai laimingi, nes ASML ir TEL lobina kaip pasiutę, kad draudimų nebūtų; vienok per paskutinius 12 mėnesių 49% pardavimų nukeliavo į PRC) ir nuėjo į kitą kambarį pasitarti.

Regis jau jau išjudėjęs iš mirties taško vėl sustojo JAVų ir PRC bazaras dėl ginklų kontrolės ir neplatinimo (tame tarpe ir branduolinių ginklų). Pokalbį įšaldė PRC, tačiau žinoma apkaltinio JAVus, atseit šie pyzdelint pyzdelina, bet tuo pat metu pardavinėja bombas ir raketas Taivanui. Tang Žao, vyresnysis Karnegio Kinijos Centro bendradarbis, pateikia šiek tiek platesnę ir macniai gilesnę šio reikalo perspektyvą straipsnyje. Straipsnis ypač vertingas tuo, kad jame bandoma įsigilinti į abiejų pusių motyvus būtent iš tų pusių požiūrio taško. Pateikiu labai mažą ištrauką apie Kinijos mąstyseną ir raginu besidominčius tarptautiniais santykiais skirti laiko visam straipsniui.

“Beidžinas nelaiko savo augančios “galios politikos” mąstysenos problema, nes kaltina būtent JAVų „hegemonišką“ elgesį privertus priimti šį požiūrį, nors tai atseit ir neatspindi Kinijos pageidaujamos pasaulėžiūros ir moralės principų. Kitaip sakant, JAVų koncentracija į brutalią galią ir pasitikėjimas ja įtakoja, kad Kinija atsakydama turi sutelkti dėmesį į savo realios galios kūrimą, idant priverstų JAV priimti taikų sambūvį. Gilėjantis egzistencinių grėsmių jausmas ir baimė, kad mažėjantis pajėgumų atotrūkis sukels galutinį Beidžino ir Vašingtono susirėmimą, irgi prisidėjo prie to, kad Kinija jaučia poreikį imtis greitų, radikalių atsakomųjų priemonių, įskaitant branduolinės ekspansijos spartinimą.
Kinija vis labiau įsitikina, kad apginti savo interesus tik sunkės, jei pasaulinė galios dinamika nebus perbalansuota jos naudai, ir mano, kad šis tikslas yra pasiekiamas tik aktyviai ginčijant JAVų dominavimą ir sistemingai įtvirtinant savo įtaką tarptautinėje arenoje. Taigi Kinijos siekis pertvarkyti tarptautinę tvarką išaugo iki neregėto lygio.”
___
Po Trumpo

Ne-ypač-gerb. eks-prez. Trumpas jau tiek įtikėjo savo būsima pergale 2024 rudenį, kad pradėjo atvirai taškytis (kol kas, dar tik būsimu) JAVų užsienio politikos polisu. Bet palikime rinkimus komentuoti Mykolas Katkus, susikoncentruokime tik į mus dominančią geolokaciją. Tai štai, minėtas trumparankis tėškė va tokį komentarą, cituoju pažodžiui: “Taivanas turėtų mums sumokėti už gynybą. Žinote, mes niekuo nesiskiriame nuo draudimo bendrovės. Taivanas mums nieko neduoda... Jie paėmė visą mūsų lustų verslą. Jie nepaprastai turtingi. Ir aš manau, kad mes niekuo nesiskiriame nuo draudimo poliso. Kodėl? Kodėl mes tai darome?”. Tokia dovanėlė praeitą kadenciją taip nemėgtai Kinijos Kamunistų Parcijai numušė stogus daugmaž visiems logiškai mąstantiems dvikojams, bet kaip žinia nuoseklumo nuodėmė oranžinio veido blondino niekuomet nekamavo. Nieko nuostabaus, kad Taivano lustų gamintojų akcijos per vieną dieną krito žemyn 2,4%. Iš kitos pusės nereikia Trumpo laikyti ir visišku idiotu. Pvz iš-tiesų-labai-gerb. Bilas Bišopas mato vaizdą pro kiek kitokią prizmę: “Šie komentarai yra vertintini drauge su visiška tyla Taivano atžvilgiu Respublikonų Nacionalinio Kongreso platformoje. Greičiausiai tai reiškia, kad Taivano lobistai Vašingtone turės paskubomis susirasti naujus kontaktus ir išleisti dar daugiau pinigų. Tuo pačiu tai priminimas mums visiems, kad turime pasiruošti dar labiau chaotiškesnėms užsienio politikos nuotaikoms, nei matėme pirmoje kadencijoje. Vėlgi, ar tai reiškia, kad JAV apleis Taivaną? Aš dėl to nesilažinčiau”. PRC valstybinė žiniasklaidą vienok sureagavo žaibiškai ir nuspėjamai: “ajajai, kaip Taivanas prasileido, kaip JAVų politikai pyksta dėl nupyzdinto čipų verslo, kaip JAVų politikai kelia įtampą mūsų padangėje vien tam, kad išnaudotų Taivaną pardavinėdami ginkluotę už dvigubą kaina”.

Užtat naujasis Trumpo viceprezikas JD Vancikas tuojau pat po tėtuko pasisakymo drožė labai anti-kinišką prakalbą, kurioje gyrė visus naujus muitus ir ragino karines pajėgas super-ekstra susifokusuoti į “Beidžino problemą”, o Taivano gyventojams liepė “norėti savo nepriklausomybės ne mažiau, nei mes norime”.

Ak taip, Trumpas pamiršo, kad labai nemėgsta TikToko, ir dabar jau yra prieš uždraudimą, nes “nebus konkurencijos tam pyzdukui Cukerbergui”. Pyzduku tiesiogiai gal ir nepavadino, bet manau, kad esmę gerai perdaviau.
___
Ar žinote kad…

…Honkonge vis dar egzistuoja toks fenomenas, kaip Honkongo Žurnalistų Asociacija (HKJA). Oficialioji Beidžino laikraštija pastoviai ir su džiaugsmu pila purvus ant asociacijos, tame tarpe kaltindama “pastoviu bendravimu su nusikaltėliais separatistais ir separatistinio vėžio auglinimu”. Užtat ypač liūdna, kad Wall Street Journal atleido be perspėjimo savo žurnalistę Seliną Čeng dėl dalyvavimo asociacijos prezidiumo rinkimuose. Prieš metus WSJ filialo Honkonge vadovybe neleido kitam savo žurnalistui Danui Strumfui dalyvauti HKJA prezidento rinkimuose. Wall Street Journal teisinasi bandymu “apsaugoti kompaniją”.

…Three Gorges Dam, apie kurią tiek daug šnekėjom prieš pora savaičių, išleidinėja vandenį maksimaliu pajėgumu (ko pasekoje žemupyje prasidėjo antras potvynis), bet paskutiniais pranešimais vanduo vis dar kyla. Tiesa, jei tikėti oficialiais duomenimis, vandens lygis dar “toli gražu ne katastrofiškas”, tik 161 metras. Užtvanka yra 185m aukščio ir reguliariai atlaikydavo 175m vandens aukštį, tad kaip ir viskas tvarkoje. Išskyrus faktą, kad maksimalaus vandens nuleidimo nenaudojo net tada, kai vanduo siekdavo projektinę 175 ribą.

… Pasibaigė labai analitikų lauktas Trečiasis Plenumas. Kas anas toks ir ką ten partiečiai aptarinėjo plačiau tikiuosi pateikti kitą pirmadienį, nes kol kas išviešintas tik oficialus pranešimas. Analitikai ko ne vienbalsiai sutaria, kad A. partijos valdžia tvirtai mano, jog eina teisingu keliu, B. pranešimas gausus pažadais “ką”, bet labai skūpas paaiškinimais “kaip”. Tikėtina, kad pastarųjų bus daugiau, kai bus išviešinta pilna plenumo medžiaga.
___
Įvairumo dėlei šiandienos abrozdėlis iš anti-komunistinės propagandos. Konkrečiai 1937 metais Japonijos paskirtos administracijos išpublikuotas plakatas, rodantis kaip Imperinė Japonijos Armija liberuoja šalį nuo komunistinių piderastų, kuriems šaibas patyliukais moka raudonu vialniu apsimetę Vakarai.
Ačiū, kad skaitėte. Linkiu gerų atostogų atostogaujantiems ir neužsipisti darbuose dirbantiems.

[Dundorfas]

Dėl kepto Trumpo, tai IMHO būtų blogai, būtų išaukštintas kaip kankinys ėjas prieš valstybė su katruo "režimas" susidorojo, o copycat`ai jau dabar eilėje laukia.
Pažiūrėsime, kaip JAV išgyvens tuos sekančius 4-5 metus, gal kiek kitokia taps, panašesnė i Lotynų ar Pietų Amerikos šalis, nors vis dar galinga (Hondūrasai, Argentinos ir tt)
"Garbage time in history", - tai kinai mėgsta laiką į epochas skirstyti, bet jeigu "shit epacha" tada ir padišachas/režimas nori nenori asocijuojasi su tuom pačiu, nebent užspausi viska kaip Š. Korėjoje, kur už mintį į šoną gali atsidurti koncentracijos stovykloje, bet Kinijai nesigaus taip, reikia tada paprastinti viską ty ekonomiką ir tt

pramonė ir ekonomika dėl burbulo sprogimo labai nukentėjo, bet ilguoju laikotarpiu persiorientuos. Vienintelis klausimas - kaip greitai, ir su kokiais nuostoliais.

Vat čia klausimas kur persiorientuos? Nes vienintelis šansas - vidinė rinka, kas reiškia piliečių turtingėjima, ekonomikos ir socialinių santykių sudėtingėjimą žodžių poreikį liberalesnio režimo kažkur eigoje, ten su demokratijom, daug partijų, žodžiu palengva rišant su tais autoritarizmais.
Nes Kinijos masinio eksporto modelio tiesiog pasaulio ekonomika nepaveš ir jau nepaveža.
Alternatyva mažas/didelis karas (geriau pergalingas) - ir ekonomika įdarbinama, be piliečių ryškaus turtingėjimo, ir darbo vietos kuriasi tiek pramonėje tiek mūšių laukuose ir autoritarizmas klesti - win win strategy.

[taspac]

Weekly update. Beje, lyg nujausdamas mūsų diskusijas šiame forume apie šias apžvalgas, (ar tai propoganda ar tai nepropoganda? Ar tikrai čia Kinijoje viskas tik blogai ir pan? ) apžvagų autorius aptaria šaltinių rinkimo klausimą, kuom tikėti, kuom ne. Aptaria ir žmones skleidžiančius informaciją.

P.S. apžvalgų autorius gan kategoriškas žmogus, tad noriu pabrėžti, jog mano asmeninė nuomonė nebūtinai sutampa su nekuriais autoriaus teiginiais,

Sveiki nesulaukę Kenedžio Nr.2. Iš karto patikslinsiu, kad naudoju frazė kaip mandagybę, nes dėl manęs tai Trumpą galėjo ir nukepti, nebūčiau labai verkęs. Aš, matote, jaučiu aštrų dygėjimąsi, kai matau prastą melagį. Raktinis žodis “prastą”, nes kaip pardavėjas su dvimplius metų stažu neturiu nieko prieš, kai meluojama gerai, nu bent jau truputį sklandžiau, nei darželinukas pagautas rudom rankom ir šokoladuotu snukiu. Ta proga rubrikoje “toli toli už jūrių marių” pašnekėkime apie melus ir informacijos analizę.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Informacijos higiena

Pradėkim nuo bazinių dalykų - kaip nepakliūti. Turiu omenyje, be abejo, itin platų spektrą informacijos apie Pietryčių Aziją bendrai, ir Kiniją konkrečiai. Prie to pločio pridėkime informacijos kiekio gylį, atstumo faktorių (vienok šalis tokia tolima, kad net “kūmas sakė” nelabai paeina), kalbos barjerą (aš pvz nemoku nei kalbėti, nei skaityti), interneto ribojimus (pasaulinis tinklas iš Kinijos ir Kinijos tinklai iš išorės prieinami tik per nelegalius VPNus) ir turėsime tiesiog puikią pasitikėjimo problemą.

Peržvelkime pagrindinius šaltinius.

1. Jeigu informaciją teigia “oficialioji Kinija”, galim būti tikri tik dėl vieno - tai daroma CCP labui. Ne visuomenės informavimo, ne Kinijos kaip šalies, o tik partijos labui. Būna, tiesa, kai kurios išimtys - kartais informacija yra teikiama tarpinės partinės grandies labui, idant negauti pyzdakų iš aukščiau stovinčių. Iš kur mes tai žinom? Partijos informaciniai šaltiniai atvirai tai deklaruoja. Pvz ne taip seniai vienas iš aukščiausių pareigūnų net nemirktelėjęs pasakė, kad negali pasitikėti savo šalies Statistikos Biuro teikiama informacija, because they made that shit up.
Tokia informacija klasifikuotina, kaip propaganda, ir yra tinkama tik labai specifinėms užduotims, pvz pyzdinti per galvą dar labiau apsimelavusius pro-kiniškus propagandistus, apie kuriuos vėliau.

2. Jeigu informacija atvirai priešiška Liaudies Respublikai (antraštės “tuoj sugrius”, “viskas blogai”), tai greičiausiai kanalas irgi propagandinis, bet anti-CCP. Vėlgi, greičiausiai valdomas iš Taivano. Mano patirtyje faktai tokiuose šaltiniuose dažnai būna teisingi, bet visuomet pateikiami ypatingo spalvų sutirštinimo fone ir nepilnam kontekste, o jau išvados išvedžiojamos tokios, kad tik laikykit kelnes.
Žodžiu ignoruojant spalvų tirštinimą ir neklausant išvadų, kartais info galima naudoti protingų žmonių pokalbyje, bet pageidautina prieš tai pasitikrinti kituose šaltiniuose.

3. Respektabiliausi Vakarų žiniasklaidos portalai kaip taisyklė siekia išlaikyti minėtą respektabilumą, tad tikėtina, jog pateikia informaciją arba A. pakankamai patikrintą, arba B. bent jau tiksliai nurodo, kas jiems pasakojo/melavo. Vis tik nereikia pamiršti, kad daugelis portalų palaiko vieną ar kitą politinę agendą.

4. Mano mėgstamiausi šaltiniai yra, be abejo, specialistai. Tokiais aš laikau puikią reputaciją turinčius žurnalistus (pvz. Bill Bishop) ir mokslininkus (pvz. Michael Pettis). Taip pat labai sveika paskaityti atvirai išpublikuojamą konsultuojančių įmonių (pvz. Rhodium Group) ir taip vadinamų “think tank” (pvz. Atlantic Council) informaciją. Mano kuklia nuomone, tai yra aukščiausio pasitikėjimo verti šaltiniai, nes jie turi stiprų vidinį poreikį atsakyti už bazarą.

5. Neužmirškime paminėti ir vadinamųjų “shills”. Pats žodis “shill” sunkiai verčiasi iš anglų kalbos, tad naudosiu gražų tautinį būdvardį “rudanosis”. Taigi šie rudanosiai yra visuomet vakariečiai, ir beveik visuomet - baltaodžiai. Tikėtina, kad kai kurie yra tiesiog naudingi idiotai, bet didžioji dalis (bent jau pačių populiariausių) yra vienaip ar kitaip “remiami” partijos pinigais. Jų pagrindinis darbas yra - kaip netikėta! - visais būdais platinti PRC propagandą. Vieni “specializuojasi” Kinijos šlovinime, kiti - varyme ant Vakarų bendrai, arba specifinių šalių konkrečiai. Praktiškai visi teigia kaip minimum daug keliavę, o kai kurie ir gyvenę Kinijoje. Kaip nekeista, beveik nei vienas nemoka nei bū nei mę kiniškai, bet jiems ir nereikia - partijos propagandos biuras parūpina būtiniausią informaciją griežtai nurodytu tekstu (įskaitant gramatines ir stiliaus klaidas), o visa kita gali ir patys iš piršto išlaužti. Jeigu niekada su tokiais nesusidūrėte, bet pakankamai nekenčiate savęs (arba kaip ir aš - turite nelabai sveiką smalsumą), galite paspoksoti į vieną kitą rinktinį egzempliorių, pvz Jason Smith. Pastarasis reziduoja “The Bridge Podcast” kanale Jūtūbėj. Kanalas, beje, priklauso CGTN, vienai iš valstybinių PRC televizijų.

Prieš uždarydamas temą, jaučiu pareiga paminėti, kad jei kažkas nesutinka su nuomone, jog Kinijoje yra labai daug blogų dalykų, nebūtinai tai yra rudanosis ar naudingas idiotas. Kinija šalis milžiniška, ir neabejotinai turi ir gražių, ir stiprių dalykų, ką irgi reikia pripažinti. Tačiau jei oponentas savo nuomonės neargumentuoja, o pastačius prieš faktus mazinasi “atvažiuok ir pats pažiūrėk”, “ne nu tai aš labiau apie turinį (formą), o ne formą (turinį)”, galite drąsiai klijuot lipduką, leidžiu. Tik paskui rankas nusiplaukit.
___
Naujienos prizmėje

Kadangi laiko ir vietos liko mažai, tai tik greitosiomis prasibėgsiu pro kelias praeitos savaitės naujienas, bet panagrinėsiu iš skirtingų požiūrio taškų.

Kinijos-Vakarų prekybinis karas vis labiau įsibėgėja. Oficialioji Kinija vis karščiau šeria bybiais Amerikas ir Europas, negailėdama komentarų, kad “Amerika jau supiso gyvenimą Europoje (atseit sukėlė karą Ukrainoje), ir dabar bando padaryti tą patį pas mus”.

- Vakarai: “ne tik mes, bet ir neutralios šalys įvedė muitus ir tarifus”.
- Kinija: “px tie jūsų tarifai, birželio mėnesį eksportas šoko į aukščiausias aukštumas, o importas mažėjo”.
- Specialistai: eksportas iš Kinijos šoko pagrinde todėl, kad gamintojai siekdami išvengti naujų muitų ekstra turbo rėžimu atkrovinėjo prekes “į priekį”. Prekybinis karas neabejotinai pakeis 40 metų galiojusią paradigmą, tikėtina, kad nuskriaus Kiniją labiau, nei Vakarus, bet abi pusės garantuotai išgyvens, taip kad neskubėkite laidoti.

NT rinka pamažu, bet užtikrintai pinga. Tiesa sakant, paskutiniu metu visiems jau px ta rinka, nes ir arkliui aišku, kad burbulas gali tik bliukšti, o su esamu inventoriaus pertekliumi statybos net nepradės atsigavinėti artimiausius du metus. Ištraukiau naujieną į paviršių, nes vienas anit-CCP kanalas kaip tik paleido vidosiką, kuriame teigia, jog “kainos krito 75%, ir vistiek niekas neišjudėjo”. Jie kaip ir nemeluoja, bet iš tiesų šneka tik apie vieną konkretų statybų projektą, kuris neiliustruoja ne tik, kad šalies rinkos, bet net ir konkretaus miesto rinkos. Tuo tarpu pasverta nuomonė turėtų orientuotis į šiuos faktus:

• kainos krenta, bet jų kritimą maksimaliai stabdo suinteresuotos grupės, tame tarpe ir partija.
• pagrindinis naujų statybų (ir tuo pačiu atsigaunančios rinkos) rodiklis yra žemės pirkimai, kurie PRC skelbiamais duomenimis, krito vidutiniškai keturis kartus, plius daugiau kaip 90% nupirko valstybinės įmonės, kas yra tolygu pinigų kilnojimui iš kairės kišenės į užpakalinę.
• pramonė ir ekonomika dėl burbulo sprogimo labai nukentėjo, bet ilguoju laikotarpiu persiorientuos. Vienintelis klausimas - kaip greitai, ir su kokiais nuostoliais.

Na ir pabaikime šiandienos rubriką naujausiu trendu oficialiojoje Kinijos žiniasklaidoje - fenomeno, įvardinamo “šūdinas istorijos momentas” (garbage time in history), kalimu prie kryžiaus. Termino autoriumi laikomas berods austras istorikas, ir juo įvardijamas laikotarpis prieš valstybės ar tvarkos žlugimą, kuomet sprendimai ir aplinkybės jau atvedė prie kracho, tačiau inercija dar išlaiko buvusią struktūrą. Didžiausias pavyzdys: Sovietų Sajunga nuo Afgano karo pradžios (1979) iki subyrėjimo (1991).
Taigi sprendžiant pagal “autorizuotus” pasisakymus, PRC vidaus internetuose per paskutines dvi savaites smarkiai išplito termino citavimas irgi rypavimai, kokiais šūdinais laikais gyvename. Ir tie rypavimai pakankamai sunervino partiją, idant būtų duota komanda masiškai neigti patį fenomeną bei pasakoti, kad tai tėra “vakarų skleidžiami naratyviniai spąstai”.

Ar iš tiesų tai problema? Ar pats fenomenas taikytinas šiandieninei Kinijai? Kol kas neįmanoma užtikrintai atsakyti nei taip, nei ne. Spręsdami pagal reakcijos stiprumą galime pasakyti tik viena - partija vertina situaciją kaip keliančią grėsmę pilkųjų masių moralei.

[MedinisStrazdas]

Bet kokiu atveju dujos nėra nei sustainable, nei renewable.

Sutinku, tikiuosi kadanors sutiks ir politikai.

[Sula]

sustainable sources ir renewables yra tą patį reškiantys terminai. Ypač su politiko išprusimo lygiu.

Bet kokiu atveju dujos nėra nei sustainable, nei renewable.