Kinijos santvarka ir ekonomika

[taspac]

Labas rytas, ponai ir ponios europiečiai. EP rinkimų įtampai praskaidrinti jūsų laukia rubrika “toli toli už jūrių marių”. Šviežiai įsiplieskiantį Europos-Kinijos prekybinį karą palikau kitai savaitei, nes kol kas mažoka informacijos, o štai visos kitos konfrontacijos irgi kultūros bei turizmo skyrelis - jūsų dėmesiui.
#ToliToliUzJuriuMariu

Birželio 4-oji yra svarbi data Kinijos sociopolitiniame gyvenime: lygiai prieš 35 metus Tiananmeno skvere - ko gero svarbiausioje Beidžino aikštėje - Kinijos Komunistų Partija susidorojo su dešimtimis tūkstančių protestavusių studentų. Jei norite daugiau istorinių smulkmenų, tai gūglas jums į pagalbą, o štai PRC gyventojams tos pagalbos nėra ir nebus. Partija ne tik, kad sanitizavo viešus informacijos šaltinius, bet kiekvienais metais imasi priemonių, kad ginkdie nebūtų jokių prisiminimų, memorialų ar dar kokių minėjimų. Šiemet pvz ne tik, kad soctinklai, bet ir online žaidimų platformos viena per kitą puolėsi skelbti, jog in-game čatai ir forumai “dėl aptarnavimo bus išjungti”. Minėtus apribojimus įjungė tame tarpe ir Wargaming’as, Blizzard Entertainment bei keletas kitų daugiau ar mažiau vakarietiškų studijų, kurioms ta proga be eilės suteikiu mano ką tik sugalvotą Genseko Morkos Čiulpimo Ordiną.

Honkonge numirė paskutinės pretenzijos į 1997 metais prijungimo prie Kinijos metu skelbtą “viena šalis - dvi valdymo sistemos” idėją. CCP pastatyti valdininkai ir juridinis aparatas pradėjo pirmus disidentų, protestavusių dėl minėtos idėjos žudymo, teismus. Vakarų šalys reiškia susirūpinimą, o partija ne tik kad besirūpinančius siunčia nx, bet dar ir kaltina atgal “bandymais suardyti demokratinę Honkongo valdymo sistemą”.
___
Skambūs pasisakymai

Praeita savaitę svarbūs dėdės Singapūre diskutavo labai prestižiniam Šangri La forume. PRC užspaudė organizatorius neįleisti Taivano atstovų, bet Filipinų preziko Markoso Jaunesniojo atsikratyti nesugebėjo, o taip pat ir pranešėjo-siurprizo - Zelenskio.

Markosas nevyniojo žodžių į vatą, išvadino PRC godžiais banditais ir dar partijos mamą negražiam kontekste paminėjo, bei smagiai debatuose susikibo su PLA generolu. Tačiau svarbiausias, ko gero, buvo pareiškimas, kad jeigu Kinija toliau gadins nervus Antrajame Tomo sėkliuje, tai Filipinai dabar jau trukdytojams šaus tiesiai į galvą, ir ne mintimi, o tikra kulipka. Pareiškimas atrodytų kaip pareiškimas, bet vos kelios dienos po jo PRC pakrančių patrulis raportavo, jog bandant “legitimiai sutrukdyti” sėkliuje užstrigusio laivo įgulai išsižvejoti iš lėktuvo numestą paketą, pastarieji ne tik parodė ginklus, bet netgi nukreipė juos į patrulį!!1!

PRC Užsienio Reikalų Ministerija, be abejo, apturėjo viešą alpopleksijos priepuolį, nors mano nuomone visai be reikalo - šūviai taip ir liko neiššauti, nes PRC patrulis priėmė sprendimą drąsiai pabėgti iš įvykio vietos.

Zelenskis nusiėmė daug metų Ukrainos nešiotas baltas pirštines Kinijos atžvilgiu, ir labai garsiai apgailestavo, kad nors Ši ir kompanija deklaruoja neutralitetą, bet kiniški produktai kažkaip vis dažniau ir dažniau aptinkami rusijos karinėje produkcijoje, musėt bus kažkoks neapsižiūrėjimas. PRC URM’as skubiai viską paneigė.

JAVai irgi atsiuntė atstovą į forumą, kuris negailėjo rūgščių žodžių Kinijai, bet mes atitolkime nuo Azijos, ir pasidomaukime Baideno interviu Time Magazine. Diedukas Džo atskirus žodžius vėlė, bet mintis klojo gana aiškiai, tame tarpe apie Kiniją ir Taivaną.

Kinija, anot prezidento, sėdi šiknoj, ir dar didesnė šikna ateina. Mažiau angažuoti analitikai šį pasisakymą priėmė su dideliu žiupsniu druskos, nes atmetus galimybę, kad Džo žino kažką labai rimto, ko nežino publika, akivaizdu, kad Kinija iš šiknos anksčiau ar vėliau išsiropš.

Taivanas tuo tarpu lieka gyventi in limbo, nes Baidenas pasiryžęs salą ginti ginklu, bet atsisako šnekėti apie šalies nepriklausomybę.

O kad jau šnekam apie Taivaną, kaip apie šalį, tai čia tokia gana skaudi tema CCP, nes “šalis” nu labai ne tas pats, kaip “provincija”, ar ten “istorinė Kinijos dalis”. Paprastai jeigu kam nors viešoje vietoje liežuvis slysteli, ir girdint žiniasklaidai išvadina Taivaną “šalimi”, visas propagandos aparatas sukrunta, kaip išdraskytas skruzdėlynas, ir puola nusidėjėlį mušti socialiniuose tinkluose, tame tarpe ir kojomis. Bet atsitik tu man taip, kad Jensenas Huangas, nVidijos įkūrėjas ir CEO, lankydamasis Taipėjuje visiems girdint leptelėjo šį faux pas… Ir nieko neįvyko. Tiesa sakant, ne tik nieko neįvyko, bet netgi tie nacionalistiniai visuomenės elementai, kurie be atskiros komandos bandė iš inercijos kelti šaršalą, tyliai gavo snukin ir užsičiaupė. Vat ką gali stiprus žmogus ir partijos noras nesusipykti su geriausių čipų gamintoju…
___
Technologinė konkurencija

Kaistant tarptautinei situacijai vis aiškiau ir aiškiau, kad technologinis pranašumas bus vienas iš pagrindinių veiksnių (“3 Body Problem”, anyone?). Kinija tradiciškai geriau pyzdino, nei kūrė savo, bet kaip praktika, tame tarpe Sovietų, rodo, gerai pavogus galima kurti toliau. Per paskutinius metus Kinija jei dar neprisivijo JAVų, tai bent jau smarkiai priartėjo kasmet registruojamų patentų skaičiumi, ir tikrai dėjo į vietą Japoniją, Vokietiją ir P.Korėją. Tai rodančius grafikus labai mėgsta rodyti norintys pagrįsti įvairias paviršutines tezes. Giliau paknisus paaiškėja, kad tas dangus kiek mažiau juodas, nei atrodo - 90% PRC patentų yra vietiniai, t.y. arba “buitiniai”, arba dėl kitų priežasčių netinkami registruoti pasauliniu mastu. “Hard science” patentų skaičiumi Vakarai ne tik bendrai, bet ir atskiromis šalimis vis dar lenkia žemyninę Kinijos. Tačiau tuo džiaugdamiesi nepamirškim, kad prieš 10 metų Kinijoje kietų mokslinių patentų buvo dar gerokai mažiau ir trendas nėra Vakarų naudai.

Skaičiai gerai, bet praktiniai pavyzdžiai dar geriau. Pažiūrėkim į tris technologiškai itin karštas šakas: elelktromobilius (kaipgi be jų), aviaciją ir kosmosą.

“Didžiausias” elektromobilių gamintojas BYD užpraeitą savaitę Kinijoje pristatė blizgantį, šokantį ir dainuojantį naujutėlį hibridą, atseit galintį nuriedėti nei tai 2000, nei tai 2100 ar dar daugiau kilometrų iš vieno pakrovimo ir bako užpylimo. Buvo skelbiami įvairiausi skaičiai, portalai ir jūtūbai viens per kitą neužsičiaupdami aptarinėja, tik vis dar niekas nepasakė, kurioje vietoje Kinijoje yra tokio ilgumo nuokalnė, kad galėtum viršuje pastumti, o už dviejų štukių kilometrų sulaukti atriedant… Gerai gerai, šmaikštauju. Taip, aš esu linkęs pasėdėti skeptikų stovykloje, iki rezultatai bus patvirtinti bandymais Europoje arba Amerikoje, bet tai neabejotinai yra labai stiprus pareiškimas, net jeigu rezultatai išpūsti 15-30%. BYDai, dėkui Warenui Buffetui, nuo 2008 metų gavo ne tik pinigines, bet ir technologines Vakarų investicijas, ko pasekoje dabar užtikrintai bėga aukščiausioje lygoje.

Aviacija tuo tarpu skamba šiek tiek liūdniau. Commercial Aircraft Corporation of China (COMAC) prieš pora savaičių pasidžiaugė, kad “dar viena oro linija pasirinko C919”. C919 formaliai yra Boeing 737, Airbus A321 ir Yakovlev MS-21 konkurentas. C919 jau gaminami ir techniškai netgi naudojami (skirtingai nei sankcijų paskandintas MS-21), COMAC giriasi, kad turi užsakymų 1200 vienetų, kuriuos tikisi atkrauti porcijomis nuo 2024 iki 2031 metų. Turint omeny, kad keleivinių lainerių rinka yra superduper konservatyvi naujų modelių klausimu (viena iš priežasčių, kodėl Boeingas dešimtmečiais drožia 737 dizainą), tai jau yra milžiniškas pasiekimas, jeigu ne visagalis “bet”... Visi pirkiniai kol kas yra tik iš Kinijos kompanijų, o C919 skrydžiams sertifikavo kol kas tik Kinijos Aviacijos Agentūra. Kol kas. Ką galvoja konkurentai? Kol kas apsiriboja kolektyviniu gūžtelėjimu pečiais. Kartu sudėjus abu aviacijos gigantai 1200 šios klasės lėktuvų iškepa per maždaug 15 mėnesių ir turi užsakymų metų metams į priekį. Jiems problema yra ne užsakymų sumažėjimas, o tiekimo grandinės negebėjimas užtikrinti didesnes gamybos apimtis. Ir tai ya akmuo, ant kurio dar labai gali suklupti C919, nes daugiau, kaip 40% komplektuojančių keliauja iš Vakarų, tame tarpe vienas iš labiausiai “smaugiančių” komponentų - varikliai.

O štai kosmosas vėl suka kiton pusėn - užpraeitą sekmadienį Kinijos Nacionalinė Kostmoso Administracija (CNSA) sėkmingai nutupdė bepilotį modulį tolimojoje Mėnulio pusėje. Misijos tikslas - surinkti paviršiaus pavyzdžius ir nešdintis namo. Manevras jau einamu momentu daro CNSA pretendentu į tą pačią lygą, kaip NASA, ir deda į vietą Roskosmosą. O jeigu pavyks sėkmingai įgyvendinti “nešdintis iš Mėnulio ir pargabenti namo” dalį (atgal į orbitą modulis berods jau pakilo), tai ir visai įtvirtins PRC pretenziją akent kosmoso laukus ant lygių su kiečiausiais… Bet. O tas visagalis “bet”. Kiti du kiečiausieji, t.y. tie, kurie nusileido, pakilo ir dar namo pargrįžo, tai padarė prieš daugiau kaip 50 metų. Na o mažiau kieti, tai yra nuskridę ten bet nepakilę atgal, irgi yra dar bent du - Indija ir Japonija.

Pabaigai ne tiek apie konkurenciją, bet vistik technologinė naujiena: iš Tiktoko nutekėjo pletkas, kad kompanija pradėjo konstruoti turinio rekomendacijų algoritmo “JAV versiją” dar praeitų metų pabaigoje, kuomet dar tik prasidėjo kalbos apie platformos prilyginimą žiniasklaidos priemonei ir iš to sekančias sankcijas parsiduoti JAVų savininkui (dabartinis rekomendacijų algoritmas ir ypač jo nustatymai yra vienas iš Tiktoko vertės pagrindų). Tęsiant pletką - atseit kodo atskyrimas turėtų įvykti dar šių metų pabaigoje, ir tai leistų parduoti tik verslo dalį, kuri toliau veiktų tik JAV rinkoje. Kompanija su puta ant lūpų visa tai neigia, o verslo specialistai irgi žiūri gana atsargiai, nes žingsnis pareikalautų masyvių pastangų atskyrinėjant turinį, atsakomybes ir t.t.
Bet kai reikia apsaugoti partiją, tai visko gali įvykti, ar ne?

Apgavau, nesibaigė dar pabaiga, nes papuolė dar viena karšta technologinė naujiena, atsiprašau iš anksto už spalvingą kalambūrą: Kinijos vidaus žiniasklaidoje pasirodė straipsnis, kurio autorė dūsauja, kad kaimuose į vadovaujančius postus paskirti (itin žemo rango) partijos pareigūnai neberanda bendros kalbos su vietiniai mužik… atsiprašau, ūkininkais. Kaip pavyzdį pateikia prieš kelis metus urmu kaimuose pastatytus viešus lauko tualetus. Taip taip, viešus, kiekvienam kaimiečiui atskirai gi nestatysi tokios prabangos. Juolabiau, kad naudojimasis šia technologine higienos fronto naujove net nepriartėjo prie partijos užbrėžtų rodiklių. Viena iš nurodomų mažo prišikimo priežasčių - tūlikai dažniausiai būna užrakinti, nes nėra kas juos valo, o jei paliksi atidarytą, taigi pritries kas nors…
___
Nebūk šlanga!

Kinijoje Juntajaus kalne yra atseit aukščiausias krioklys visoje Azijoje - vanduo krenta cielus 300 metrų. Tai ko gero svarbiausia turistinė atrakcija visame nacionaliniame parke, bet kiek iš tiesų yra įspūdinga galiu spręsti tik pagal soctinkluose plaukiojančius video, kas būtų tapatu Karuzo dainavimo vertinimui iš Rabinovičiaus pašvilpavimo. Užtat ką galima lengvai įvertinti, tai vietinės administracijos pasiryžimą neprarasti traukos objekto - vienas trenktas turistas pastebėjo palei krioklį viršun kylantį gerokai parūdijusį vamzdį. Pastebėt pastebėjo, o paskui netgi užsiropštė visus 300 metrų aukštyn ir nufilmavo, kaip krioklio vanduo kriokia tiesiai iš minėto vamzdžio. Investigacijos video papuolė į soctinklus ir išplito kaip ugnis ant benzino balos. Administracija puolėsi teisintis, kad viskas čia dėl sausuoju sezonu sumažėjančio vandens ir rūpinimosi lankytojų patirčių kokybe. Lietaus sezonas, jeigu ką, Kinijoje prasideda gegužės mėnesį…
Vambzdžio nuotrauką pridedu pasigėrėjimui. Laikinam, šėrinam subskraibinam, ačiū, kad skaitote.

[dr.]

"...pasirodė naujos informacijos apie Kinijos siekius įsitvirtinti puslaidininkių rinkoje. Pranešama, jog šalyje įsteigtas specialus investicinis fondas, o jam jau skirta daugiau kaip 47 mlrd. JAV dolerių. Į šį fondą investavo ne tik Kinijos finansų ministerija, bet ir šeši didžiausi šios šalies bankai, skelbia „Reuters“."

Belaukiant rubrikos “toli toli, už jūrių marių”...

[Sula]

Tos ORA reklamos lindo iš visų skilių. Negi kinai traukiasi?
Šiaip jau GWM dabar vienas pagrindinių auto tiekėjų į RF.

[taspac]

Labas rytukas, rubrikos “toli toli, už jūrių marių” vartotojai. Šiandienos skaitinius pradėsim arčiau saves - apžvelgsim čainamobilių populiaciją Lietuvoje, tada prisiminsim hučius, nu ir dar vieną kitą smulkmeną rasim. Gero skaitymo, skanios kavos ar tai limonado.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Keturi ratai

“Great news!”, kaip mėgo sakyti Topgear’o vedantysis Džeimsas May, tik mūsų atveju vietoje naglo pičo apie Dacia Sandero Britanijoj, tęsinys būtų: “čaina-elektro-mobiliai jau Lietuvoje!!”. Esu tikras, kad tos batareikos su ratais jau kuris laikas makaluojasi mūsų rinkoje, bet taip jau gavosi, kad praeitą savaitę Snukiaknygės news feed’as metė šalin bandymus įpiršti man Temu apsą, ir pradėjo agresyviai atakuoti džiaugsmingais siūlymais “pasisveikinti su GWM Ora 03”, nepaisant to, kad aš tos Oros nei į vestuves, nei į laidotuves nekviečiau. Na bet kad jau taip prašosi, tai pasižiūrėkim…

Gerą valandą pasiknaisiojęs internetuose (taigi nelabai išsamus tyrimas) aptikau cielus tris čainamobilių tiekėjus ant Marijos žemės: JMA Centro atstovaujamą GWM, skolų suėsto portalo EVmotors.eu atstovaujamą Seres, ir galiausiai neaiškaus emailo ir telefono numerio su prierašu “EN, RU” atstovaujamą Nikrob, kuris atidžiau patikrinus paaiškėjo esąs Lietuvoje registruota organizacija, neva tai surinkinėjanti SAIC-GM-Wuling čemodaną su ratais čia, pas mus. Bet apie visus tris iš eilės.

GWM, arba “Great Wall Motor” yra atseit didžiausias Kinijos automobilių gamintojas. Kas ir kaip tą didumą mieravo nežinau, bet mums ko gero ne tai yra svarbu. GWM turi prisikūręs ar ne šešis įvairaus pigumo ir prabangumo brandus, kurių vienas - Ora - yra dedikuotas tik elektromobiliams. Regitra apie Ora pasirodymą Lietuvoje informavo dar vasario mėnesį, o gegužės 18 dieną Verslo Žinios mostelėjo straipsnį pavadinimu “Į Europos rinką atėjęs Kinijos automobilių gamintojas „Great Wall Motors“ (GWM) už patrauklią kainą siūlo dailų kompaktinį elektromobilį.” Kas ten prirašyta negaliu pasakyti, nes straipsnis paywall’intas prenumeratoriams. Linksmiau yra tai, kad vos po poros savaičių, t.y. šį penktadienį, remdamiesi Vokietijos Manager Magazin informacija, portalas tv3.lt apskelbė, kad GWM bendrai ir Ora konkrečiai jau fakofinasi iš visos Europos, nes “blogėjant ekonominiam klimatui ir dėl numatomų muitų būsiant nekonkurentabiliai kainai nesitiki pasiekti pardavimų tikslus”, o iš tiesų tai tiesiog nieko doro parduot nesugebėjo kol ta kaina buvo konkurentabili. Visi Europiniai GWM darbuotojai buvo išpašolvoninti, bet “pasikeitę bendrovės planai neturėtų kelti nerimo vairuotojams, kurie jau įsigijo ar dar planuoja įsigyti „Great Wall Motor“ automobilius Lietuvoje”. Nu tai sėkmytės tiems 45-iems, kurie anot Regitros jau atidavė šaibas už tą Orą.

A, jo, vos nepamiršau - Great Wall Motor yra įtraukti į Ukrainos sudarytą Tarptautinių Karo Sponsorių sąrašą. JMA Subaru Centras, ką jūs apie tai galvojat? Viskas gerai?

Seres yra Chongqing Sokon Industry Group subsidiaras, įkurtas 2016 metais San Francisko Socialistinėje Respublikoje, persiprašau, Silicio Slėnyje, Kalifornijoje. Ką dar verta paminėti? Ak taip, 2017-ais nusipirko startupą inEVit kartu su Teslos bendraautorium Eberhardu, o 2019 metais išvaikė visus JAVų ofiso darbuotojus, nes nafig. Šiaip jau kontora turi atseit R&D padalinių ir Europoj, ir Japonijoj, bet kažkuo daugiau nepasižymi. Na o Lietuviškai rinkai skirtas websaitas atrodo profesionaliai, bet niekur toliau neveda, nes bandant užsibukinti testdraivą eina pas evmotors.eu ir užsilenkia, tai net nežinau, kaip su tais pardavimais.

The last and certainly least - Nikrob, kuris taip pat yra SAIC-GM-Wuling. GM, jeigu ką, yra General Motors, kurie kartu su kinišku SAIC suklijavo kažkokį tai konglomeratą. Apsistokime ties tuo, kad pats automobilis neištariamu pavadinimu yra dviejų vietų taburetė su dvylikiniais ratais ir stogu. Taip pat wikipedijos aprašyme yra nurodyta, kad “gaminama Lietuvoje kaip Nikrob”. Kadangi UAB Nikrob duomenis paskutinį kart pateikė gūdžiais 2019, o dabar turi 4 štangų skolą Sodrai, tai musėt daug nepagamino.

Ko verti visi trys EV? Nikrobas yra pranašesnis už bet kurį supistą mopedą tik dviem aspektais: turi stogą ir avarijos atveju vairuotojas nebus nublokštas po gretima juosta važiuojančiu trūliku, o mirs lėta kankinančia mirtimi supresuotas tarp benvo ir audinės.

Ora ir Seres iš paveiksliukų atrodo kiek geriau. Abi kontoros turi prabangesnių modelių, bet kainas pasiskelbė tik einamiausiems, kurie nu visai atsitiktinai vadinasi atitinkamai “03” ir “3”. Į primeluot… t.y. deklaruotus nuvažiavimo atstumus nežiūrėsim, o štai kaina ir įsibėgėjimą palyginkim su Tesla Model 3, kodėl gi ne. Ora deklaruoja kainos pradžią 32-38k, bet dar prisideda opcijos. Seres sakosi, kad už “pilną komplektaciją” nori 41k, bet neaišku, ar yra įtraukta 5k EV pirkimo iniciatyva. Naujas Model 3 Vokietijoje šiuo metu prasideda nuo 41k be iniciatyvų ir opcijų, tai kaip ir kinai ant kainos ne kažką įspūdingo, o kur dar nusimatantys muitai…

Tai gal reikalai su technologiniu pranašumu geresni, jeigu jau kaina neypač? Čajnykai deklaruoja įsibėgėjimą 0-100km/h per svaiginančias… 8,3 ir 8,9 sekundes. I shit you not, čia ne kokia nuekologinta vieno litro klasika - čia tikri eiklieji elektromobiliai, duomenys iš oficialių gamintojų websaitų. Palyginimui: išimtinai dėl nostalginių paskatų vis dar neišleista į pensiją 22 metų senumo šeimyninė batų dėžė ant ratų a.k.a. mano XC70, savo jaunystėje maudavo šimtą per 8,1 sekundės. O Tesla Model 3 išvis kitose lenktynėse bėga su 4,4-5,3 sekundžių rezultatu.

Užtat, pagal fotkes sprendžiant, Ora ir Seres apdaila tai gal ir visai gražiai atrodo…
___
Iš konteinerių gyvenimo

Kad bent kiek pasijustų ta rubrikos toluma už marių, prisiminkim mažučius teroristučius hučius. Pastarieji paskutiniu metu dingo iš žiniasklaidos pirmųjų puslapių, bet tai nereiškia, kad nieko neveikia. Šaudo, brangieji, vis dar šaudo, užtikrinu jus. Va visai neseniai sėkmingai penkiom raketom, iš kurių bent trys pataikė, perpiso sausakrovį Laax. Laivo ir ypač įgulos sėkmei, nei vienos iš raketų kovinės galvutės nesudetonavo, tad sausakrovis, pakeliui tarsi ikrus leisdamas į vandenyną trąšas, toliau sau plaukia į paskirties uostą… Irane. Hučiai vis dar mama prisiekinėja, kad šaudo išimtinai tik į žydų ir jų pakalikų geldas. Pradedu įtarti, kad visai neseniai būtent hučių specbūriai Azerbaidžano pasienyje medžiojo pasalūniškai sąjungininkus ajatolas susiruošusius atakuoti žydų helikopterius, ne kitaip.

O tuo tarpu konteinerių gabenimo ekosistemą galų gale prisivijo antrinės, tretinės ir ketvirtinės Sueco kanalo blokavimo pasekmės. Didžiausi konteineriniai laivai dėl labai išaugusių draudimo kaštų ir ypač didelės krovinių vertės (lyginant su tanklaiviais ir sausakroviais) keliauja beveik išimtinai aplink Afriką. Dėl to ne tik išaugo kelionės laikas (palyginimui - į Baltijos jūros regioną konteinerio pervežimo iš Rytų Azijos laikas išaugo vos 10-11%, į Viduržemio jūros regioną - 60%), bet ir pradėjo trūkti infrastruktūros pajėgumų. Visų pirma uostuose kaupiasi nespėjami išgabenti kroviniai. Ko pasekoje laivai išmetami iš tokių uostų, kaip Singapūras, vos pakrauti, ir nespėja tenai užsipilti kuro. Kuras tampa problema ir dėl išilgėjusios kelionės, taigi tenka stoti piltis kurą pakeliui, kas irgi nėra lengva, nes Afrikos uostai nėra pritaikyti aptarnauti 18000+TU milžinus. Visa tai vėl pradėjo auginti laikinai pakritusias pervežimo kainas, kas, kaip ne keista, ko ne labiausiai atsiliepia didžiausiems prekybiniams tinklams ir panašioms kompanijoms. Pastarosios turi ilgalaikius kontraktus su fiksuota kaina, brangimas atrodo turėtų jų neliesti, bet - Maerskai, Happag-Loydai ir kita vežėjų chebra paprasčiausiai palieka uoste jų konteinerius, ir veža brangius trumpalaikius kontraktus. Tai nenustebkit, jei po mėnesio-dviejų Maksimose ar Seniuose pritruks puikių kinietiškų sezoninių prekių.

Na ir pabaigai apie krovinius, trumpa žinia iš JAVų muitinių, kurios pradėjo negailestingai purtyti per visus kovidus išvešėjusį de minimis siuntų srautą iš Kinijos. Pareigūnai aptiko daugybę primeluotų deklaracijų tiek kainos, tiek turinio prasme, tad jau įstatė nemenką kuolą šiknon kelioms muitinės deklarantų agentūroms. Šalia dokumentinių “klaidų”, aptikta ir stebėtinai didelis kiekis siuntų su tokiais maloniais preparatais, kaip fentanilis ir jo gamybos prekursoriai, nors Kinija sakosi kaip ir beveik ten užraukus šitos chemijos gamybą ir eksportą, aha…

Alibabos, Temu ir CCP pakėlė skandalą ir taškosi kaltinimais, atseit kaip mažas, tai visi ir muša, bet vargu ar bent kiek pristabdys muitinės siautėjimą, kuri jau derinasi pereiti į dar potencialiai derlingesnius konteinerių inspektavimo dirvonus. Vienok vien tik Los Anželo uostas per metus perkrauna 9-10 milijonų TEU importo, kurio didžioji dalis iki šiol būdavo praleidžiama “ant pasitikėjimo”.
___
Ar žinote, kad…

…Ričardas Kū, Nomura Research Institute vyriausias ekonomistas, daug metų buves įvairių Japonijos premjerų patarėju ir laikomas termino “balance sheet recession” autoriumi, davė intervą Honkongo portalui South China Morning Post. Kū laikosi nuomonės, kad tik masyvus fiskalinis rinkos stimulas gali išgelbėti PRC nuo 90-ųjų Japonijos likimo. Su tokia idėja nesutinka gana daug tiek Kinijos, tiek Vakarų ekonomistų. Nuoroda į straipsnį, paliksiu jums patiems spręsti, taip ar ne.

…PRC toliau bando sužavėti vadinamas Arabų Šalis. Savaitės pradžioje gensekas asmeniškai lankėsi Arabų Forume ir sakė ugningas prakalbas. Arabai, kaip žinia, žaidžia savo žaidimą, tad sunku pasakyti, ką Ši laimėjo, o ko ne.

…Trumpo pripažinimas kaltu prisiekusiųjų teisme “pakabino” CCP vidaus rinkos propagandos algoritmą: iš vienos pusės puikiai parodo, kokie tie Vakarai supuvę, bet iš kitos - o siaube! - legitimizuoja galimybę, kad šalies vadovą galima teisti ir nuteisti už smulkią korupciją…

… toliau garsėja šnekos, kad PRC CB turėtų atleisti RMB kontrolės vadžias ir leisti valiutai devalvuoti USD atžvilgiu. Tam tačiau yra labai didelis politinis pasipriešinimas, tame tarpe iš pačio genseko, o pats judesys išspręstų tik dalį problemų ir smarkiai paaštrintų kitas. Bet diskusija eina labiau apie “kada”, nei “ar”.

… PRC Komercijos Ministerija et al. pareiškė inicijuojantys eksporto kontrolę strateginiams produktams, įskaitant aviacijos produktų, ultra-tankaus polietileno pluošto ir pan. gamybos įrenginiams. Eksportuotojai nuo liepos 1-os turės gauti specialią licenziją. Reik pastebėt, kad PRC jau ne vienus metus myža į batą dėl analogiškų kontrolių iš JAVų pusės.

…MSS, Kinijos KGB atitikmuo, išpublikavo straipsnį, kuriame duoda pyzdakų tautiečiams, dirbantiems su retųjų žemės elementų (lantanoidai ir dar pora retų metalų) eksportu. Anot MSS tautiečiai turi išlikti budrūs net “jei yra viliojami dideliais Vakarų užsakymais”. Retųjų žemės elementų sodrinimas ir išgavimas šiuo metu yra Kinijos stiprioji pusė, bet monopolis pamažu silpsta.

…per paskutinius 12 mėnesių Kinijoje užregistruota virš 3000 protesto aktų. Sakičių surinko PRC viduje veikianti nevyriausybinė organizacija, remdamasi žiniasklaida ir soctinklais. Tai iš vienos pusės duomenys netikslūs, o iš kitos pusės bent po dešimt protestų per dieną didžiausioje pasaulio diktatūroje. Ne tai, kad tai labai padės norintiems pokyčių.

___
Tiek tų naujienų. Pridedu paveikslą nukopijuotą iš FB reklamos. Atskirai pastebėsiu, kad trys skirtingi šriftai viename žodyje sodriai prideda profesionalaus įvaizdžio ir noro pasitikėti. Ačiū, kad skaitote. Galit ir komentarą įšaut, negi gaila.

[dr.]

Laba diena, Rubrikos skaitytojai neramiai laukia pirmadieninio reportažo, dalis skaitytojų net pietauti atsisakė...

[taspac]

Nu tai labas rytas su ta antra kadencija. Jeigu jau atvėso noras skaityti dar vieną “analitinį straipsnį” su trečia savaitė iš eilės gromuliuojamais tais pačiais argumentais apie akivaizdų akivaizdumą, tai jūsų paslaugoms rubrika “toli toli, už jūrių marių” - Taivano apgultis, NT rinkos judesiai, bei seniai nematytas smulkmenų skyrelis. Skanios kavos ir gero prasiblaškymo.
#ToliToliUzJuriuMariu

Muitai a.k.a. tarifai

Baideno administracijai mostelėjus keturgubus muitus iš čainyziumo pagamintiems elektromobiliams, o šalia dar gerokai kilstelėjus importo taksą kitiems produktams, nemaža dalis internautų atsikimšo alų, ir patogiai įsitaisę pasiruošė laukti BYD, Cherry, Xiaomi et al kracho ir kolapso. Nei kiek ne mažesnė dalis puolė šaukti, kad pridūrkai politikai yr an tiek tūpi, atsiprašau už prancūzišką žodį, jog net nesugeba su kinietišku kalkuliatorium du iš dviejų padaugint, ir visa šita tarifų bliadstva tik tam, kad atimti iš dorų amerikiečių irgi europiečių puikius pigius importinius elektromobilius. Na ir be abejo yra trečia tautos dalis, kuri dėjo skersą ant visos šitos painiavos, nes komunaliniai mokesčiai už balandį patys nesusimokės, taip kad eikit visi nx su savo elektrojobiliais. Pastaruosius atmeskim į šalį, kartu su jų perdėm buitiniais interesais, ir pažiūrėkim į pirmąsias dvi grupes.

Abi yra neteisios.

Pakelti tarifai nenužudys Kinijos gamintojų. Patikslinu - nenužudys didžiausių. Visi, išskyrus BYD, ar šiaip ar taip neuždirba jokio pelno ir realiai gyvuoja tik iš subsidijų. Sumažėjusi rinka šiek tiek sumažins subsidijų kiekį (nes šaibas valstybė moka už parduotą transporto vienetą), bet iš principo verslo modelio nepakeis. Iš kitos pusės CCP jau ne kartą parodė, kad mėgsta naudoti darvinizmo teoriją ekonomikoje - pradžioje įmeta šaibų, idant paskatinti krūvą gamintojų pradėti produkciją, o tada vienaip ar kitaip panaikina šiltnamio sąlygas ir be gailesčio leidžia silpniausiems numirti. Tiesa, pilno darvinizmo tame nėra, nes labiausiai su partijos interesu susiję gamintojai kaip taisyklė išgyvena, bet idėja vis tik yra tokia. Taigi kolektyvinių Vakarų įvesti muitai ir EV pasaulyje tiesiog kažkiek paspartins jau ir taip prasidėjusį silpnų daigų išdeginimo procesą. Na o BYDai ir kiti visų pirma ieškos būdų, kaip apeiti sankcijas, o ne pradės žaisti sąžiningai. Katės-pelės žaidimas tęsis toliau, o Vakarai galutinai nugalės tik tuo atveju, jei CCP nuspręs, kad gambitas nepasiteisino, ir permes dėmesį ir dotacijas į kitą industrijos šaką, kas greitu laiku tikrai nenusimato.

Tuo tarpu besipiktinantiems dėl iš vartotojų atimto pasirinkimo pirkti už pigiau, nei pagaminimo kaštas, turiu vieną vienintelį klausimą: ką jūs, ožkapetriai, pasiūlysit kinams mainais už tuos puikius pigiakus? Kokias materialines gėrybes? Kokią vertę? Jeigu leisim PRC toliau vergų darbu ir dotacijomis numušinėti kainas rinkoje, mūsų pačių gamintojams liks du pasirinkimai: užsidaryti, arba sumažinti atlyginimus iki tiek, kiek gauna koks nors uigūras konclageryje, t.y. į snukį pusryčiams, pietums ir vakarienei. Abiem atvejais pirmu numeriu nukentėsite jūs patys, nes bukai neuždirbsit net šūdinai mikrobanginei, nekalbant jau apie elektromobilį ar saulės bateriją. Taip, žiūriu taip pat ir į jus, kurie su manim prieš daugiau kaip metus ginčijosi ir įrodinėjo, kaip gi baisingai valdantieji pasielgė nuėmę muitų lengvatas mažavertėms siuntoms iš Kinijos.

Nekilnojamas (ne)turtas.

Kinijos Kamunistų Parcijos (CCP) Gyvenamo Ploto Ministerija užpraeitą savaitę atsikrenkštė ir tėškė ilgai lauktas NT rinkos gaivinimo priemones. Pirmu numeriu davė niuksą Centriniam Bankui, kuris pažadėjo prafinansuoti papildomą trilijoną juanių. Pusė sumos turėtų būti skirta palengvinti paskolų pasiėmimo sąlygas, tame tarpe numetant iki nematytų mažumų pradinį įnašą bei palūkanų procentus. Kita pusė atseit bus skirta iniciatyvoms perstatyti miestų teritorijas su “pasenusiais namais”. Antru numeriu municipalines valdžios buvo įpareigotos supirkti balastinį NT inventorių, ir dalį paversti socialiniais būstais, kitus galbūt tiesiog nugriauti. Mačiau kai kuriuose šaltiniuose informaciją, kad tam išskirta nei tai 90, nei tai 900 miliardų RMB. Reuters gegužės 17 dienos straipsnyje tačiau teigia, kad pirkimų finansavimo šaltiniai ir sumos nėra tiksliai įvardinti. Sekdamos aukštosios valdžios pavyzdžiu (arba gavę užkulisinį pendelį) beveik visų didžiųjų miestų administracijos urmu panaikino paskutinius iki šiol galiojusius rezidencijos reikalavimus norintiems įsigyti būstą.

Tokie seniai laukti pažadai pystelėjo CSI 300 Real Estate indeksą daugiau kaip 9% į viršų, bet aukštumos ilgam neišsilaikė. Analitikai daugiau mažiau sutaria, kad tai yra ko gero kol kas pats stipriausias CCP ėjimas NT rinkos stabilizavimui per tris paskutinius metus, tačiau galutinio rezultato niekas sveikam prote dar nedrįsta garantuoti, nes:

- iš principo tai turėtų palengvinti perteklinio NT inventoriaus pašalinimą iš rinkos, ir, ideale, vėl užkurti daugiau mažiau sveiką poreikį statyti naujus namus, prie to pačio neduodant kainoms pernelyg nukristi, bet…

- įvariai vertinimais vien tik gyvenamojo “palaido” NT inventoriaus vertė PRC yra tarp 7 ir 13,5 trilijonų RMB (čia greičiausiai neįvertinant nebaigtų ir/arba į rinką neatiduotų pastatų), taigi net 900 miliardų turto išpirkimui vargiai pajudins bent 10%;

- 96% namų ūkių jau turi bent vieną gyvenamą būstą, bet… gali sugroti rezidencijos reikalavimų pašalinimas.

Na ir pabaigai dar trumpai apie aukščiau minėtus rezidencijos reikalavimus: Kinijoje, kaip ir visuose padoriuose distopiniuose filmuose, labai smarkiai galioja pajamų/išsimokslinimo/etc priklausomybė nuo gyvenamosios vietos. Tai yra jeigu nori, kad tavo vaikai eitų į geresnę mokyklą, jeigu nori būti ne pusiau legalus gasterbaiteris, o pretenduoti į oficialų darbą ir pilnavertį atlyginimą padoresnėje kompanijoje, privalai turėti visagalį ADRESĄ. O adreso gavimui iki šiol neužteko vien šaibų būstui norimoje teritorijoje įsigyti - reikėjo privalomuoju būdu gauti sprafkę iš vietinio komiteto, kas, pavadinkim, nebuvo lengva net ir turintiems pakankamai pinigų. Panaikinus rezidencijos reikalavimus be abejo atsiras norinčių įsigyti priveligijuotą pašto indeksą, bet tuo pačiu tai iš karto gerokai supykdė esamus minėtų indeksų gyventojus - vienok jie arba turėjo sėkmės gimti reikiamoje šeimoje, arba nuėjo kryžiaus kelius kad gautų visagalę sprafkę, o čia kažkokie kaimo čiobreliai apsigyvens dabar kaimynistėje ir dar galbūt kiaulėmis smirdės, netvarka!

Manevrai aplink Taivaną

Taipėjuje inauguruojant naująjį prezidentą, Pipl Libereišn Armi (PLA) iniciavo plataus masto pratybas aplink salą. Prisegu jūsų dėmesiui paveiksliuką, kuriame pilka spalva pažymėtos 2022 metų pratybos, skirtos pagąsdinti vizituojančią Nancy Pelosi, o gražia raudona - praeitos savaitės pasispardymai. Labiausiai krenta į akis pastangos blokuoti salą iš visų pusių, taip pat būtina atkreipti dėmesį į raudonus kliaksus aplink mažasias Taivano valdomas salas, esančias gerokai arčiau kontinento. Liudininkų parodymais ten PLA treniravosi priartėjimą ir išsilaipinimą.

Valstybinės Čainykų televizijos CCTV pakalbintas “karo ekspertas” Džian Čy nevyniojo žodžių į vatą: “šios pratybos įvedė naują koncepciją - Taivanas yra izoliuota sala, “pakabinta” jūroje ir negalinti pati saves išlaikyti. Taivano ekonomiką yra orientuota į eksporta, o visa energetika - importuojama. Apsupta ir įtraukta į kovinius veiksmus sala greitai žlugs ekonomiškai ir taps Mirusiaja Sala. Šiose pratybose treniravome naujus blokados būdus”. Ketvirtadienio vakare PRC Užsienio Reikalų Ministerijos atstovas dar kartą pabrėžė, kad “šios pratybos yra visiškai legalios, būtinos, ir nepažeidžia jokių tarptautinių taisyklių ir reikalavimų. Visi ir kiekvienas, siekiantis Taivano nepriklausomybės bus sutriuškinti istorinės Kinijos suvienijimo krypties”, tik nelabai aišku, kas per šūdas ta istorinė kryptis. Na ir žinoma dar eilinį kartą prigrasė JAVams, kuriems “laikas nustoti įgalinti ir palaikyti Taivano nepriklausomybės siekiančias jėgas, bei nustoti kištis į Kinijos vidaus reikalus. Visi veiksmai kompromituojantys Kinijos teritorijos integralumą bus ryžtingai pasitikti smūgiais į snukį”. Prisipažinsiu, konkrečiai “snukio” oficiozas gal ir neminėjo, bet manau, kad prasmiškai pareiškimą išverčiau teisingai.

Ar žinote kad…

…Taivano žiniasklaida išvardinimą konkrečių garbių asabų sudalyvavusių prezidento inauguracijoje, pradėjo žodžiais: “Some of the heavyweight guests include former Lithuanian president Dalia Grybauskaite, European Parliament Subcommittee on Security and Defence Vice Chair Rasa Jukneviciene”. Toliau sekė mažiau aktualūs asmenys - Didžiosios Britanijos, Italijos ir kitų šalių atstovai.

…Prokinietiškos partijos Taivano parlamente suformavo koaliciją (DPP surinko tik 40%), ir pirmu reikalu pabandė įstatymu apriboti prezidento galias. Pasekoje parlamente kilo muštynės (kasdieninis kultūrinis reiškinys), o Taipėjaus gatvėse audringi protestai (gerokai mažiau įprastas reikalas).

…Viena mažiausių Europos valstybių - Vatikanas - labai tikisi dar pagerinti santykius su PRC ir netrukus atidaryti pastovią atstovybę Beidžine. Papiežas Pranciškus siekia santykių apgreido nebodamas liūdno fakto, kad CCP mažiau kaip prieš metus dėjo bb ant 2018 susitarimo ir neatsiklausę Šventojo Sosto patys paskyrė Šanchajaus vyskupą. Belieka tikėti, kad Vatikanas tiesiog pavyzdžiu demonstruoja, jog gavus vieną pendelį būtinai reikia atsukti antrą žandą.

…Sugriežtintas JAVų apribojimas eksportuoti DI tinkamus procesorius, privertęs nVidia pardavinėti tik maksimaliai prismaugtus H20 čipus, atidarė netikėtai pelningą Kinijos vidaus rinką Huawei Ascend 910B čipui. Tik vat tas rojus turbūt ne visai be problemų - anot vidaus šaltinių 910B labiau laimi dėl rūsčių partijos žvilgsnių, nei skaičiavimo pajėgumų.

…Politico įšovė straipsnį pavadinimu “How Germany lost the battle to prevent tariffs on Chinese cars”. Vietoj platesnio komentaro tik pasakysiu, kad oficialaus EU pranešimo tikimasi už dviejų savaičių, o galiojimas turėtų prasidėti nuo liepos mėnesio.

Šia žvalia nata ir atsisveikinsiu.

[dr.]

Laukiame mėgstamiausios rubrikos

[MedinisStrazdas]

Skaitau ir juokiuosi kaip čia kažkas teigia kad protekcionizmas yra ekonominis gėris.

Aš suprantu kad esate užkietėjęs libertaras, bet tai kaip tik reiškia kad turėtumėte palaikyti didelius tarifus siekiant sudaryti salygas vidaus konkurencijai, o ne valdžios finansuojamam importui.

[neamos]

Source?

Ir jei taip buvo nutikę kažkurį momentą, tai tik dėl to nes Rusijoje buvo laikinas naujų automobilių deficitas, kuris susitvarkė kai Kinai atvežė daugiau savo kibirų, bei rusai susitvarkė savo tiekimo grandis saviems fabrikams.

Source yra mano rusakalbio interneto skaitymai suprasti ekonominę padėtį. Mokslinių tyrimų neturiu

Bet ginčyti tšventą tikėjimą kinų gerumu ar rusų dvasingumu ir nenoriu

[Arunasx]

CCP paleido savo atsaką OpenAI su vinipucho kalbomis: https://t.me/uniannet/134671
p.s. įdomu ar John iš ten semiasi gilių minčių ?

[bimbam]

Rusijoje išėjus vakarų gamintojams kiniečiai užkėlė savo kibirų kainas iki europietiškų

Source?

Ir jei taip buvo nutikę kažkurį momentą, tai tik dėl to nes Rusijoje buvo laikinas naujų automobilių deficitas, kuris susitvarkė kai Kinai atvežė daugiau savo kibirų, bei rusai susitvarkė savo tiekimo grandis saviems fabrikams.

[neamos]

(kitaip tariant CCP sumoka dalį kainos ir dovanoja europiečiams automobilius nemokamai, kas yra nuostabų),

Rusijoje išėjus vakarų gamintojams kiniečiai užkėlė savo kibirų kainas iki europietiškų

Bet Europoje žinoma taip nebus. Kinai - kaip draugiškos pandos, ir nuvarę europietiškas gamyklas į bankrotą kainų nekels, o toliau nemokamai europiečiams dovanos automobilius, nu nes tokie faini

[bimbam]

Skaitau ir juokiuosi kaip čia kažkas teigia kad protekcionizmas yra ekonominis gėris. Negaliu patikėti kaip po tiek dešimtmečių ar amžių vis dar yra tikinčių tokiais absurdais.

Na o komedija tęsiasi: Po to kai Europos biurokratai pradėjo šikt į kelnes dėl pigių ir gerų kiniškų automobilių, kuriuos, anot jų, kinai subsidijuoja (kitaip tariant CCP sumoka dalį kainos ir dovanoja europiečiams automobilius nemokamai, kas yra nuostabų), EU pradėjo grasinti tarifais ir t. t., sulaukėme kinų atsako, kurie grasina uždėti tarifus Europos Vynui ir sūriams, kuriuos EU taip pat stipriai subsidijuoja (kitaip sakant, sumoką dalį kainos iš savo mokesčių mokėtojų jog kinai galėtų pigiai mėgautis geru vynu ir sūriu). Klykiu iš juoko.

Embedded Tweet

[taspac]

Sveiki, rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojai. Atsiprašau iš anksto, bet į šiandienos apžvalgą nesutilpo griausmingi pokyčiai Kinijos NT polise, bei žiauriai įdomus esė apie New Left. Turėsite pasitenkinti blogėjančia tarptautine situacija ir ciela istorija apie šnipus. Skanaus.
#ToliToliUzJuriuMariu

Santykiai ir diplomatija

Vos grįžęs iš gastrolių Europoje, kuriose visokeriopai įtikinėjo Senąjį Kontinentą, jog Kinija Rusijos karo mašinai nu visai nepadeda, gensekas pystelėjo diplomatine prasme maksimalų įmanomą “fak jū”, pasikvietęs literaliai sekančią dieną į svečius draugelį Putką. Vinipūchas ir Paršelis dvi dienas gerai leido laiką, gėrė arbatą, žiūrėjo paradą ir galbūt netgi lygino čemodanų turinį. Pu atsivežė aukščiausią pasaulio arklį Lavrovą, kuris tyliai užkulisiuose kažką derino, na o abu Kristoferio Robino draugeliai ketvirtadienį pavarė ilgėliausią bendrą pareiškimą, kuriame vietos atsirado pažadui “tvirtinti bendradarbiavimą bendram pasipriešinimui JAVų veiksmams”. Vinis papildomai pasidžiaugė, kad “Maskva ir Beidžinas vienas kitam suteikia strategines gaires”.
Visokio plauko analitikai prirašė vagoną ir dar karutį pareiškimo bei vizito analizų, tarp kurių papuolė ir matytojų, kaip Kinija užgožia Rusiją, ir įsitikinusių, kad Pu sužaidė puikią bridžo partiją ir padėjo Ši į vietą, bet visa tai yra fonas. Ką mes visi turim išgirsti ir matyti - Kinija atvirai pareiškė palaikanti Rasieją, ir ketinanti toliau laikytis oponavimo Vakarams politikos.

Šiandien turi būti inauguruotas Taivano naujai išrinktas prezidentas Viljamas Lai, pratęsiantis trečiai kadencijai iš eilės DPP viešpatavimą salos vadovybėje. Tačiau šį kartą tai ne tokie jau fun and games, kaip praeitas dvi kadencijas, nes parlamente partija tesurinko 40% balsų ir turės formuoti koalicinę vyriausybę. Palyginimui 2016 DPP turėjo 56% vietų, 2020 - 57%. Partijos reitingus smarkiai pažeidė kaltinimai korupcija ir, be abejo, mums taip pat labai įprastas rinkėjų noras nubausti valdžią, net jei laikinas gyvenimo pablogėjimas yra sukeltas išorinių jėgų.
PRC tokia iškilminga proga jau visa savaitė kaip patrigubino oro ir jūros incidentų skaičių Taivano sąsiauryje. Na o Taivano ir JAVų laivynai balandžio pabaigoje pasitreniravo kitoje salos pusėje oficialiai nepaskelbtuose manevruose, kurie buvo įvardinti, kaip “neplaniniai jūros incidentų mokymai”.

Skyrelis su nuorodomis

Pasitvirtino praeitą savaitę “slaptų šaltinių” paviešinti Baideno administracijos planai pakelti muitus Kinijos produkcijai. Labiausiai šoko elektromobilių importo kaštai - iki 100% -, tačiau kliuvo ir kitoms industrijoms. Žemiau Bloombergo sudėliotas grafikas su 7 svarbiausiais muitais.

New York Times mostelėjo staripsnį pavadinimu “How China rose to lead the World”, kuriame nėra nei žodžio apie rožes, persiprašau už kalambūrą. Straipsnio nuoroda čia, rekomenduoju paskaityti, o jums pacituosiu vieną pastraipą, kurią patingėjau išversti į lietuvių kalbą:
“Regulators restrict the investment options of Chinese households, which have little choice but to deposit enormous sums of money into banks at low interest rates. The banks then lend the money at low rates to start-ups and other businesses. According to China’s central bank, net lending for industry swelled to $670 billion last year from $83 billion in 2019.
Beijing instructs local governments to help the chosen industries. The assistance takes the form of cheap land for factories, new highways for freight trucks, bullet train lines and other infrastructure.”

Filipinų nevyriausybinė organizacija Atin Ito suorganizavo protesto prieš Kinijos imperialistinius užmojus plaukimą. Plaukimas vykdomas šiuo metu, ir ne bet kur, o į ypač karštą Antrojo Tomo sėkliaus zoną. Anot Filipinų ir Vakarų žiniasklaidos, plaukime dalyvauja apie 100 nedidelių žvejybinių laivų, ir apie 20-50 stambesnių. Pats įvykis yra kontroversiškas keliomis prasmėmis, ir kol kas labai neaišku, ar tai bus kažkoks socialinis sprogimas, ar tik lengvas pirstelėjimas (aš kol kas labiau statau ant antro varianto). Tačiau jums, mieli rubrikos skaitytojai, pasiūlysiu įvairumo dėlei pažvelgti į visa tai iš Didžiojo Brolio perspektyvos - nuoroda į CCP ruporo Global Times straipsnį, “nušviečiantį” minėtą incidentą. Tačiau iš anksto perspėju - jeigu, cituojant Erlicką, esate žmonės ryžtingi ir lengvai pasiduoda kitų įtakai, jūsų pačių perspektyva gali smarkiai pasikeisti. Na o visi kiti gyvai pamatysite, kodėl toks didelis kiekis žmonių šioje Žemėje tiki komunisto žodžiais.

Parašykite perskaitę savo reakciją. Ypač domina marketingo ir PR specialistų nuomonė.

Bondas, galbūt ne Džeimsas.

Britų moksl… atsiprašau, policija, sulaikė tris čiobrelius, apkaltintus bendradarbiavimu su Honkongo spaltosiomis tarnybomis. Bendradarbiavimas buvo nukreiptas informacijos apie Honkongo disidentus, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje, rinkimui, su tikslu pastaruosiu įvairiai nusominti irgi užkišti gerkles, pageidautina su visam. Du iš areštuotųjų yra PRC piliečiai, vienaip ar kitaip legaliai dirbantys UKuose, trečias - britas ex jūrų pėstininkas, dirbęs pasienio kontrolės tarnyboje. Beidžino URMas tuojau pat pakėlė skandalą, kaip čia dabar bliad kažkokie britai kišasi į visiškai vidinius Kinijos reikalus. Sustokit, atsikvėpkit, ir dar kartą perskaitykit paskutinį sakinį. Aš nesuklydau, skaitykite lėtai: PRC Užsienio Reikalų Ministerija oficialiai kelia šaršalą dėl Britų policijos atliekamų legalių veiksmų Jungtinės Karalystės teritorijoje. Tiksli citata: “tokie veiksmai ne tik pažeidžia teisinius principus, bet yra tiesiog atvira politinė manipuliacija. Ši piktybinė intencija kištis į Honkongo vidaus reikalus ir pridenginėti anti-kiniškus elementus akivaizdžiai demonstruoja siekį trikdyti Honkongą”. Tarsi to nepakaktų, PRC URMas pratęsė savo pareiškimą deklaracija, vėl cituoju: “Kinijos vadovybė išlieka tvirtai nusistačiusi kovoti su anti-kiniškais elementais ir siekia išlaikyti stabilumą ir klestėjimą Honkongo regione. Jungtinės Karalystės bandymai slėpti ir pridenginėti ieškomus nusikaltėlius tiesiog trypia teisinės viršenybės principą ir niekur neveda”.

Praėjus vos porai dienų nuo incidento, PRC ambasadorius UKuose susitiko su atitinkamo rango Britonijos Užsienio ministerijos atstovu, ir tiesiai šviesiai vožė: “neikit toliau šiuo pavojingu keliu, kuris kelia rimtą grėsmę Kinijos-JK santykiams”. Tai yra ko gero vienas iš atviriausių PRC paskutiniu metu išsakytų grasinimų, kuriam mano kuklia nuomone daug įtakos turi du faktai: Kiniją vis dar labai neraminantis dešimtmečius trukęs UK-Honkongo ryšys, ir faktas, kad Briatnija nors pati iš saves vis dar stipri valstybė, bet nebeturi EU “lietsargio”. Tą pačią dieną Britų premjeras Rišis Sunakas išsakė potencialiai istorinę frazę: “Jungtinė Karalystė akivaizdžiai susiduria su autoritarinių valstybių ašies (!!!), konkrečiai Rusijos, Irano, Š.Korėjos ir Kinijos, keliama grėsme”. Įsiklausykit į šiuos žodžius.

Tęsiant disidentų persekiojimo temą bendrai. Jeigu dar neteko girdėti, Kinijos policijos ranka, plačiau žinoma kaip Public Security Office (PSO) turi daugiau kaip penkiasdešimt padalinių, dirbančių… užsienyje. Tikrai taip, jūs teisingai perskaitėt - PSO turi oficialius užsienio padalinius, kurių esminė veikla yra persekioti ir bauginti PRC disidentus, pabėgusius nuo CCP rūstybės į supuvusius Vakarus. Neseniai į Australiją atseit su visu čemodanu slaptų dokumentų pabėgęs atseit PSO agentas papasakojo, kad disidentai buna ne tik bauginami, bet ir viliojami į šalis, kuriose PRC agentūra gali daugmaž nebaudžiamai užmauti maišą ant galvos, ir pargabenti tet-a-tet pokalbiui į tėvynę (čia šiek tiek įsijunkime sveiką skepsį, nes žinios apie Huj Suj Bondą išviešintos laikraščio, o ne oficialaus valstybės atstovo; iš kitos pusės info nemaža dalim sutampa su kitų šaltinių teikiamais faktais). Šie eksportiniai PSO darbuotojai kaip taisyklė turi vienokį ar kitokį ryšį su Kinijos ambasadomis ir yra kind of legalūs šalies atstovai, kurių formali rolė yra bbs žino kokia. Deja iki šiol kolektyviniai Vakarai laužosi ir vis randa priežasčių, kodėl neturėtų paimti visos tos šutvės už apyšiknių ir išmesti velniop.

Antras CCP ideologijos gynybos sluoksnis Vakaruose yra mažiausiai du trečdaliai kinų studentų. Čia stabtelkim ir truputį palukštenkim potekstę: studentai, kaip taisyklė, yra kaip tik ta liaudis, kuri lengvai užsidega gražiomis idėjomis ir karšta širdimi seka tuo, ką mano esant teisingu. O bet tačiau, PRC progresyviam jaunimui studijuoti Vakaruose kainuoja šiek tiek daugiau, nei pusę daxują, ypač įsivertinus realių pajamų skirtumą. Taigi didelė dalis studžių yra vienaip ar kitaip susiję su parcija, ir net jei nėra aktyvūs Maoizmo idėjų propaguotojai, tai bent jau žino, iš kurio šono ryžių bliūde kiauliena padėta. Deja tarp aktyviųjų yra ir nemažas skaičius skundikų teroristų, kurie dėl asmeninės naudos ar įsitikinimų ne tik atidžiai stebi kursiokus, bet ir aktyviai skundžia ir persekioja pastaruosius. Turint omeny, kad kiekvienas studžius tėvynėje turi mamą tėtę ir dar gal net kokią sesę ar tetulę, tai dažniausiai šiems partijos aktyvistams pakanka net ne asmeniškai, o tiesiog socialiniuose tinkluose užsipultį vargšą idealistą, pabandžiusį palaikinti straipsnį apie pėvėzė Tibeto nepriklausomybę ar ten kokias uigūrų teises nebūti perauklėjamiems konclageriuose. Jeigu idealistas jaučiasi narsus, ir bando šakotis, spaudimas pereina į atvirus grasinimus. Iki šiol jaunieji liberalai principe šioje vietoje ir baigdavo savo politinę karjerą. Laiks nuo laiko pasitaikydavo bėdžių, kurie išdrįsdavo patikėti Vakarų teisine sistema, ir eidavo skųstis. Nieko, kaip taisyklė, gero jiems tai neatnešdavo, nes kur čia dėl kažkokio nusususio studento pyksiesi su antraja pasaulio ekonomika, nu! Laimė, visai neseniai bent jau JAVų teisėsauga netikėtai spintukėj rado gerokai padžiūvusius kankolus, pasimieravo, ir nusprendė nešioti. Ta proga maždaug prieš tris savaites vienas iš tokių skundikų-teroristų buvo nufotografuotas nuostabiai šokiruotu veidu, kuomet JAVų teismas priskyrė pastarajam devynis mėnesius kaleimuko sanatorijos už bendrapilietės persekiojimą ir atvirus grąsinimus soctinkluose. Šokas labiausiai buvo dėl to, kad jaunoji CCP atžalų karta yra tiek įsitikinus savo nebaudžiamumu, jog net nestabteli įsivertinti, kokioj šalį duotuoju momentu randasi (prisiminkite “pianisto incidentą”, aprašymas žemiau). Žinoma, viena kregždė, tai dar ne pavasaris, devyni mėnesiai irgi nėra didelis nuosprendis, bet vis tiek tikiuosi, jog jaunasis skundikas-teroristas tinkamai įvertins JAVų įkalinimo sistemos grožį ir parsiveš tėvynėn masę naujų įspūdžių, nes po termino bus išspirtas tiesiu pendeliu už JAVų sienos ribų.

Kalbant apie nuteistuosius, Prancūzijoje prieš pat Vinipūcho vizitą vienas iš pabėgusių Honkongo disidentų išsikvietė žandarus ir pareikalavo areštuoti jį agresyviai filmavusią kinę. Pastaroji prisimetinėjo nei tai šlanga, nei tai turiste, aiškino filmavusi “metro sustojimo įėjimą”, bet toliau savo veiksmų pagrįsti nesugebėjo. Žandarai jos telefone aptiko pilnametražį Paryžiaus vietovių filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlikinėjo minėtas disidentas. Madam turistė gavo biškį į snukį ir daug parų už privatumo teisių pažeidinėjimą, kas yra teisinga ir išganinga, bet labiau noriu jūsų dėmesį atkreipti į faktą, kad atvejis analogiškas papasakotam aukščiau: CCP aktyvavo neva legaliai šalyje reziduojančius PRC piliečius, idant pastarieji literaliai baugintų politinius Ši ir CCP priešus “stebinčia didžiojo brolio akimi”, kad šie sulįstų po žeme ir nedarytų gėdos vizitupojančiam gensekui.

Jei kam įdomu, tai madam gąsdintoja irgi buvo visiškai achujielinus, kad tenka atsakyti už bazarą.

Draudimai

Gūglas galų gale pralaimėjo aukščiausios Honkongo instancijos teisme, ir sutiko uždrausti prieigą prie dainos “Glory to Hong Kong” Jūtūbės platformoje. Daina yra laikoma Honkongo pasipriešinimo Kinijos autoritarizmui himnu. Gūglas paskelbė priėjimą užribojęs tik Honkongo gyventojams, ir vistiek sieksiąs tą ribojimą pašalinti legaliomis priemonėmis. Tuo tarpu tiek HK valdžia, tiek keletas atseit “civilinių organizacijų, siekiančių taikaus Honkongo įsiliejimo į PRC” lyderių, neslėpė pagiežos ir nevyniojo į vatą pareiškimų, kad minėta daina “turi būti uždrausta viso pasaulio gyventojams” nes matote “skatina separatizmą ir terorizmą”. Ta proga įdedu dainos kopiją prie šio posto. Feisbukas, manau, yra žymiai labiau nei Gūglas parsidavęs bet kam, kas šaibas moka, bet gal dar kurį laiką už tokį akibrokštą neišbauduos. O mes pasidžiaukim, kad gyvename valstybėje, kurios valdžia bent kartais sugeba parodyt atlenktą vidurinį didžiajam broliui, net jei tai įvyksta labiau per klaidą.

Tai tiek šiandieną. Labai laukiu jūsų įspūdžių komentaruose, jei išdrįsite paskaityti CCP propagandonų straipsnį (arba motyvacinio paaiškinimo, kodėl neišdrįsote ar pradėję nebaigėte), nuoroda į straipsnį bus trečiame komentare. Kaip visuomet - emotikinai prideda motyvacijos, share’inimas - auditorijos.

Savaitė nusimato karšta, vartokite daug skysčių.

P.S. Pianino incidentas: litlepink'as ir vanabe Tiktokeris viename pabandė Britanijoj riksmais ir browbeat'inimu išstumti iš jam patikusios vietos gatvės (jei tiksliau - traukinių stoties) pianistą jūtūberį Brendan Kavanagh. Pianistas biškį pasimetė, bet atstovėjo savo teisę būti viešoje erdvėje ten, kur jam patinka. Vanabe tiktokeris pabandė sukelti follow up šaršalą soctinkluose, bet buvo išpyzdavotas net savo gimtojoj Kinijoj, nekalbant apie Britaniją ir visą likusį pasaulį. Epizodas vadinasi "don't touch her". Tiesa, vietinis litle pink planktonas bandė dar kurį laiką harasinti pianistą, tačiau pastarasis paklausė disidentų patarimo - užklojo pianiną Taivano vėliava ir apsodino Vinipūcho meškučiais. Visi jobani litle pinkai išsilakstė kaip piktos dvasios po egzorcizmo.

[MedinisStrazdas]

Tai yra pas ES, gal bando draugauti su KInija ... O kas dėl globalizmų visų eros pabaigos, tai ekonomiškai logiška kad geriausiai prisitaikiusios šalys/žmonės užsiema ka gali/moka geriausiai, ty price/perfomance konkurencija verčia kitas pasitemptte arba užssimt kuom kitu ir galiausiai laimi vartotojas ir viso pasaulio ekonomika. Protekcionizmo pavyzdys yra Pietų Amerikos šalys, jos nuo XX a pradžios iki dabar vykdo tokia politiką, bet kažko pasiekė nebent Brazilija. Tiesa būna, kad kai kurios šalys piktnaudžiauja, pvz Kinjoje yra nuomonė, kad iki pramoninės revoliucijos vakaruose (XVIII a) ji buvo pasaulio fabrikas ir laikas atstatyti tvarka į savo vietas.

Nu tai bando, va vokiečiai pakeitė įstatymą kad galėtu visus uostus parduoti kinams, nes pagal orginalų įstatymą neatitiko pardavimai viešojo saugumo kriterijų. Šaunus tas draugavimas uskinija, ane?

Nu kad ne, nelaimi nei vartotojas nei visa ekonomika. Ypač nelaimi darbininkai, kuriems reikia konkuruoti su "optimaliomis" 16h per dieną vaikų vergų darbo valstybėmis.

Kaip protekcionzmas ir nacionalizmas (kur už užsienietiškų cigarečių rūkymą galėjai gauti į snukį) pavizdys yra pietų korėja, kuri turbūt yra geriausias ekonominės sėkmės pavyzdys visoje azijoje.

[mantasm]

Ta pati Kinija dėl protekcionizmą atsistojo ant kojų.

[Dundorfas]

bendra ekonominė erdvė yra tame kad gali pardavinėti savo prekres toje erdvėje, o kad ją apsaugoti tai ji turi būti riboto įėjimo erdvė, tiek kokybės reikalavimais tiek importo muitais. Taip jie teoriškai yra, bet yra juokingai maži.

Tai yra pas ES, gal bando draugauti su KInija ... O kas dėl globalizmų visų eros pabaigos, tai ekonomiškai logiška kad geriausiai prisitaikiusios šalys/žmonės užsiema ka gali/moka geriausiai, ty price/perfomance konkurencija verčia kitas pasitemptte arba užssimt kuom kitu ir galiausiai laimi vartotojas ir viso pasaulio ekonomika. Protekcionizmo pavyzdys yra Pietų Amerikos šalys, jos nuo XX a pradžios iki dabar vykdo tokia politiką, bet kažko pasiekė nebent Brazilija. Tiesa būna, kad kai kurios šalys piktnaudžiauja, pvz Kinjoje yra nuomonė, kad iki pramoninės revoliucijos vakaruose (XVIII a) ji buvo pasaulio fabrikas ir laikas atstatyti tvarka į savo vietas.

[Dundorfas]

Kinijos diplomatine hierarchija.

[MedinisStrazdas]

Yra tarifai, pabandyk atsisiusti ka iš JAV ar Japonijos, na ir šiap kam ta bendra ekonominė erdvė. Esmė dėl to kad kiniečių rankose visa EV gamybos grandinė, kad jiems neapsimokėtu reikia iki 50% tarifo. Beigi čia klausimas opus daug rinkėju dirba tiesiogiai ne tiesiogiai auto pramonėje. Jie nieko nedarysi burgz, kai MedinisStrazdas.

bendra ekonominė erdvė yra tame kad gali pardavinėti savo prekres toje erdvėje, o kad ją apsaugoti tai ji turi būti riboto įėjimo erdvė, tiek kokybės reikalavimais tiek importo muitais. Taip jie teoriškai yra, bet yra juokingai maži.

[Dundorfas]

Taigi ES Ursula sakė jau pradėtas tyrimas dėl kiniškų EV dempingavimo kad nebūtu kaip su saulės moduliais.

Šiaip ES kaip bendra rinka iš vis turi kažkokius keistus importo muitus, tiksliau, jų neturi, lyg būtų ne ES rinka o pasaulio rinka. Tai toks rezultatas ir gaunasi, kad skatina visus tik ne savo nares.

Yra tarifai, pabandyk atsisiusti ka iš JAV ar Japonijos, na ir šiap kam ta bendra ekonominė erdvė. Esmė dėl to kad kiniečių rankose visa EV gamybos grandinė, kad jiems neapsimokėtu reikia iki 50% tarifo. Beigi čia klausimas opus daug rinkėju dirba tiesiogiai ne tiesiogiai auto pramonėje. Jie nieko nedarysi burgz, kai MedinisStrazdas.