Gabrielius Landsbergis, Mantas Adomėnas. Lietuvai ateina metas rinktis
Tačiau teisės viršenybė, teisė demokratiškai rinkti atstovus ir autonomija nuo Pekino yra idėjos, kurios gąsdina komunistinio režimo atstovus Kinijoje. Todėl dabar, kai pasaulio dėmesys prikaustytas COVID-19 pandemijos, o protestai Honkonge draudžiami dėl karantino, Kinijos komunistų valdžia ryžosi žingsniui, kuris galutinai parklupdytų Honkongą, pakirsdamas jo žmonių galimybę ginti savo teises ir laisves.
Kai po ilgesnės pertraukos (dėl koronaviruso) Nacionalinis liaudies kongresas susirinko į savo metinę sesiją, buvo paskelbta, kad Kinija įves Honkongui nacionalinio saugumo įstatymą, o paties Honkongo įstatymų leidėjai nedalyvaus jo kūrime ir derinime. Įstatymas užkardys ir baus „bet kokį elgesį, kuris kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, įskaitant separatizmą, ardomąją veiklą, valdžios galios silpninimą, terorizmą ir „užsienio jėgų veikimą“, kuris „kišasi“ į Honkongo reikalus.
Sprendimas pavesti Kongreso nuolatiniam komitetui sukurti ir paskelbti tokį įstatymą buvo priimtas gegužės 28 d., 2878 deputatams balsavus “už”, 1 “prieš”, o 6 susilaikius. Įstatymas įsigalios jau birželio mėnesio pabaigoje.
Įstatymas iš esmės reiškia, kad Komunistų partijai grėsmę keliantys honkongiečiai gali būti apkaltinti naujais, iki šiol Honkonge neegzistavusiais nusikaltimais: ardomąja veikla, separatizmu ir terorizmu. (Šitokiais kaltinimais Kinijos valdžia remiasi uždarydama į konclagerius uigūrus ir vykdydama tibetiečių genocidą.)
Įstatymas taip pat leis Honkonge veikti Kinijos slaptajai policijai ir valstybės saugumo struktūroms. Taigi iki šiol autonomiškame, laisvą visuomenę puoselėjančiame ir teisės viršenybę išlaikiusiame Honkonge įvedama tokia pati valdžia per terorą, kokia dabar veikia žemyninėje Kinijoje.
Šis Pekino žingsnis sulaužo Kinijos-Britanijos jungtinę deklaraciją – tarptautinę sutartį, deponuotą Jungtinėse Tautose – ir joje įtvirtintą principą „viena šalis, dvi sistemos“. Perduodant Honkongą Kinijai 1997 m., Kinija iškilmingai prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti, kad Honkongas išlaikys „aukštą autonomijos laipsnį“, aprėpiantį žodžio ir susirinkimų laisvę, daugiapartinę sistemą ir teisės viršenybę.
Naujasis nacionalinio saugumo įstatymas pažeidžia ne tik šią sutartį, bet ir pačios Kinijos įvestą Honkongo konstituciją – Pagrindinį įstatymą (Basic Law), kuriame įtvirtinta nuostata, kad Honkongas pats leidžia savo baudžiamuosius įstatymus ir kad jo gyventojai gali būti baudžiami tik pagal Honkongo teisę ir paties Honkongo institucijų.
Pekino valdžios paskelbta nuostata, leidžianti žemyninės Kinijos institucijoms – kaip kad valstybės saugumo struktūroms – veikti Honkonge “užtikrinant” nacionalinį saugumą ir “prižiūrint” naujojo įstatymo įgyvendinimą, taip pat pažeidžia Honkongo Pagrindinį įstatymą, kuris teigia, kad jokia centrinės valdžios institucija negali kištis į Honkongo reikalus.
Kai po ilgesnės pertraukos (dėl koronaviruso) Nacionalinis liaudies kongresas susirinko į savo metinę sesiją, buvo paskelbta, kad Kinija įves Honkongui nacionalinio saugumo įstatymą, o paties Honkongo įstatymų leidėjai nedalyvaus jo kūrime ir derinime. Įstatymas užkardys ir baus „bet kokį elgesį, kuris kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, įskaitant separatizmą, ardomąją veiklą, valdžios galios silpninimą, terorizmą ir „užsienio jėgų veikimą“, kuris „kišasi“ į Honkongo reikalus.
Sprendimas pavesti Kongreso nuolatiniam komitetui sukurti ir paskelbti tokį įstatymą buvo priimtas gegužės 28 d., 2878 deputatams balsavus “už”, 1 “prieš”, o 6 susilaikius. Įstatymas įsigalios jau birželio mėnesio pabaigoje.
Įstatymas iš esmės reiškia, kad Komunistų partijai grėsmę keliantys honkongiečiai gali būti apkaltinti naujais, iki šiol Honkonge neegzistavusiais nusikaltimais: ardomąja veikla, separatizmu ir terorizmu. (Šitokiais kaltinimais Kinijos valdžia remiasi uždarydama į konclagerius uigūrus ir vykdydama tibetiečių genocidą.)
Įstatymas taip pat leis Honkonge veikti Kinijos slaptajai policijai ir valstybės saugumo struktūroms. Taigi iki šiol autonomiškame, laisvą visuomenę puoselėjančiame ir teisės viršenybę išlaikiusiame Honkonge įvedama tokia pati valdžia per terorą, kokia dabar veikia žemyninėje Kinijoje.
Šis Pekino žingsnis sulaužo Kinijos-Britanijos jungtinę deklaraciją – tarptautinę sutartį, deponuotą Jungtinėse Tautose – ir joje įtvirtintą principą „viena šalis, dvi sistemos“. Perduodant Honkongą Kinijai 1997 m., Kinija iškilmingai prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti, kad Honkongas išlaikys „aukštą autonomijos laipsnį“, aprėpiantį žodžio ir susirinkimų laisvę, daugiapartinę sistemą ir teisės viršenybę.
Naujasis nacionalinio saugumo įstatymas pažeidžia ne tik šią sutartį, bet ir pačios Kinijos įvestą Honkongo konstituciją – Pagrindinį įstatymą (Basic Law), kuriame įtvirtinta nuostata, kad Honkongas pats leidžia savo baudžiamuosius įstatymus ir kad jo gyventojai gali būti baudžiami tik pagal Honkongo teisę ir paties Honkongo institucijų.
Pekino valdžios paskelbta nuostata, leidžianti žemyninės Kinijos institucijoms – kaip kad valstybės saugumo struktūroms – veikti Honkonge “užtikrinant” nacionalinį saugumą ir “prižiūrint” naujojo įstatymo įgyvendinimą, taip pat pažeidžia Honkongo Pagrindinį įstatymą, kuris teigia, kad jokia centrinės valdžios institucija negali kištis į Honkongo reikalus.
Comment