Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Tai mūsiškės agentūros lengvatinėmis sąlygomis skolina tiek ES, tiek valstybės lėšas, bet daugiausia ES, nes kitaip nei vokiečiai mes patys pakankamai jų neturime.

Tai bankui ir nereikia svetimų lėšų kreditui suteikti Jie gi patys leidžia pinigus

[index]

Taip, geriausia, jog skolintų už infliacijos lygio procentą + kažkoks nedidelis procentas veiklos išlaidoms, o už indėlius mokėtų irgi simboliškai, kad lašiniai nesikauptų kur nereikia, o būtų panaudojami produktyviai
O jūs aišku už tai, kad skolintų kuo brangiau, nes pats tuo užsiimat, atspėjau?

Iš tikro tai ne.

Aš ir nesakau, kad mažos palūkanos yra blogai. Jos turėtų būti iš esmės lygios banko skolinimosi palūkanoms (kurios daugmaž lygios CB skolinimo palūkanoms, o indėlių palūkanos irgi panašaus lygio) + siekiama grąža, kurią nulemia konkurencija + rizikos premija + banko išlaikymo sąnaudos. Bet indėlių palūkanų normos tada irgi adekvačiai žemos.

Žemos skolinimo palūkanos ir didelės indėlių palūkanos yra tas pats kaip kelnių apsimovimas per galvą, o tiek Bradauskas, tiek mano pažįstama profesorė sako, kad valstybinis bankas tai padarytų.

[Lettered]

Iš tikro tai ne.

Aš ir nesakau, kad mažos palūkanos yra blogai. Jos turėtų būti iš esmės lygios banko skolinimosi palūkanoms (kurios daugmaž lygios CB skolinimo palūkanoms, o indėlių palūkanos irgi panašaus lygio) + siekiama grąža, kurią nulemia konkurencija + rizikos premija + banko išlaikymo sąnaudos. Bet indėlių palūkanų normos tada irgi adekvačiai žemos.

Žemos skolinimo palūkanos ir didelės indėlių palūkanos yra tas pats kaip kelnių apsimovimas per galvą, o tiek Bradauskas, tiek mano pažįstama profesorė sako, kad valstybinis bankas tai padarytų.

Na va, tai pasirodo susitarėm, kad žemos palūkanos tiek už paskolas, tiek už indėlius yra gerai

[index]

Na va, tai pasirodo susitarėm, kad žemos palūkanos tiek už paskolas, tiek už indėlius yra gerai

Kaip kuriuo ekonomikos ciklo metu.

[Sula]

Gal jums reiktų peržiūrėti savo teoriją, nes toks aklas įsitikimas irgi nėra gerai Argi blogai, jog yra žemos palūkanos? Ar jums nėra skirtumo, mokėti 3% ar pvz. 9% už būsto paskolą? jau geriau tegul už indėlius nieko neduoda ar netgi apmokestina, bet nekelia palūkanų už paskolas.

Nelabai aišku su tomis palūkanomis Lietuvoje. Kai kuriais atvejais dabar palūkanos yra didžiausios per 10 metų laikotarpį, ir gauti kreditą gana sudėtinga. Vos prieš 7 metus bankas džiaugėsi įpiršęs (!) paskolą už 8%, o dabar tam pačiam kreditui su papildomom garantijom vos išstena "labai palankius" 9%. Praktiškai Lietuvos bankuose skolintis smulkiam verslui neįmanoma, nebent vertiesi kokiu nelegaliu bizniu.

[Tomas]

Natūralu. Kai ekonominė padėtis sudėtinga, komerciniai bankai kredituoja brangiai.

Tokioje situacijoje kažkiek galėtų padėti valstybinis bankas.

[Sula]

Natūralu. Kai ekonominė padėtis sudėtinga, komerciniai bankai kredituoja brangiai.

Tokioje situacijoje kažkiek galėtų padėti valstybinis bankas.

O tai kas "mažina" palūkanas, kaip dabar dažnai teigiama? Už indėlius juk dabar praktiškai nemokama. Kokia banko funkcija tuomet nelabai suprantu? Net ir vertinant deklaruojamas augančias bankų veiklos išlaidas, realiau susidaro vaizdas, kad per dešimtmetį jie labai stipriai optimizavosi.

[Tomas]

Centriniai bankai mažina palūkanas už kurias kredituoja komercinius bankus. Teoriškai tai gali sumažinti paskolų vartotojams palūkanas, bet nebūtinai

Kadangi ekonominė situacija ES išlieka švelniai sakant nekokia (dėl ES šalių beveik visuotinai vykdomos prociklinės ekonominės politikos), bet kokio verslo plėtros sėkmės tikimybė išlieka nedidelė. Atitinkamai bankai nori daug už prisiimtą riziką.

Kokia banko funkcija tuomet nelabai suprantu?

Tikrai ne rinkti indėlius ir juos skolinti kažkam kitam

[index]

O tai kas "mažina" palūkanas, kaip dabar dažnai teigiama? Už indėlius juk dabar praktiškai nemokama. Kokia banko funkcija tuomet nelabai suprantu? Net ir vertinant deklaruojamas augančias bankų veiklos išlaidas, realiau susidaro vaizdas, kad per dešimtmetį jie labai stipriai optimizavosi.

CB. Bet dėl komercinių bankų įsibaiminimo ir labai griežto rizikos vertinimo CB palūkanų mažinimas ne visada tampa bankų skolinimo palūkanų mažinimu.

Dėl to CB ir bando kiek įmanoma daugiau pinigų prigrūsti komerciniams bankams, kad jie daugiau ir pigiau pradėtų skolinti.

[Tomas]

Dėl to CB ir bando kiek įmanoma daugiau pinigų prigrūsti komerciniams bankams, kad jie daugiau ir pigiau pradėtų skolinti.

Iš tiesų tai CB bando sukelti infliacijos lūkesčius, kad įsibaiminę "pinigų maišai" pradėtų pinigus leisti į apyvartą ir taip išjudintų ekonomiką. Bet panašu, kad išjudina ne realią ekonomiką, o tik spekuliacijas biržose

[index]

Iš tiesų tai CB bando sukelti infliacijos lūkesčius, kad įsibaiminę "pinigų maišai" pradėtų pinigus leisti į apyvartą ir taip išjudintų ekonomiką. Bet panašu, kad išjudina ne realią ekonomiką, o tik spekuliacijas biržose

Na čia irgi vienas iš kanalų, bet ne vienintelis. Kitas yra pripumpuoti tiek likvidumo bankams, kad prie tokio net esant labai nekokiems lūkesčiams jie nebebijotų skolinti.

Dėl poveikio realiai ekonomikai - būtent. Kol kas pavyksta tik pakelti akcijų kainas, labai numušti kai kurių valstybių obligacijų palūkanas ir kai kuriose šalyse šiek tiek sukelti būsto kainas.

[Tomas]

Na čia irgi vienas iš kanalų, bet ne vienintelis. Kitas yra pripumpuoti tiek likvidumo bankams, kad prie tokio net esant labai nekokiems lūkesčiams jie nebebijotų skolinti.

Na bankų sistemos likvidumu ar taip ar taip turi pasirūpinti CB. O perteklinis likvidumas niekaip nesaugo bankų nuo galimų nuostolių, jei skolininkas pasidaro nemokus (kas yra visai realu dabartinėje ekonomikos situacijoje).

[andyour]

Arba paprasčiau - dirbti nuostolingai, deginti kapitalą, teikti visokais atgyvenusias nuostolingas paslaugas ir vaidinti, kad "dirba žmogui".

Kalba ėjo apie rinkos stabilumą, o ne apie maksimalaus pelno siekimą. Bent jau Tomo komentarai buvo tokio pobūdžio. Jis inicijavo šią temą.

[index]

Kalba ėjo apie rinkos stabilumą, o ne apie maksimalaus pelno siekimą. Bent jau Tomo komentarai buvo tokio pobūdžio. Jis inicijavo šią temą.

Matai, yra skirtumas tarp pelno uždirbimo ir tikslingo darbo į nusotolį.

Ir yra skirtumas tarp Tomo minėto varianto ir bradauskinio. O bradauskinis ten jokios ekonomikos nestabilizuotų.

[andyour]

Matai, yra skirtumas tarp pelno uždirbimo ir tikslingo darbo į nusotolį.

Įdomu, kaip galima dirbti į nuostolį rinkoje, kurioje pelnai po kelis šimtus milijonų. Iš Lietuvos iškeliauja milijardas litų Žinoma, tai yra dėl kai kurių bankų didelių apyvartų. Valstybinis bankas neturėtų teikti smulkias paslaugias. Nebent paslaugas internetu, turinčias minimalius kaštus. Čia aiškus tik pamąstymai, o kaip realiai viskas veiktų neįsivaizduoju.

[Tomas]

Lietuvos ir artimiausių kaimynų faktinis individualusis vartojimas


http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-BP-EN.PDF

Faktinį individualų vartojimą (FIV)sudaro prekės ir paslaugos, kurias kasmet suvartoja atskiri asmenys, nepriklausomai nuo to, ar tas prekes ir paslaugas įsigyja ir už jas sumoka namų ūkiai, valdžios sektorius ar ne pelno institucijos.

Perkamosios galios standartas (PGS) – tai bendros Europos Sąjungos šalims narėms pasirinktos dirbtinės valiutos vienetas, kuriuo remiantis apskaičiuojami, šalių nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetai. Vienas PGS visose šalyse atitinka tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, tačiau kiekvienoje šalyje, atsižvelgiant į kainų lygį, reikia skirtingo nacionalinės valiutos kiekio tam, kad būtų galima nupirkti šį prekių ir paslaugų rinkinį.

Matome, kad Lietuva ir Lenkija savo FIV rodikliu žymiai lenkia Estiją su Latvija. Matant tokią statistiką sunku nesistebėti nuolatine saviplaka kuria užsiima žiniasklaida ir kai kurie taip vadinami ekspertai, nuolat pabrėžiantys tariamą Lietuvos atsilikimą nuo estų (nes jie estai), o pastaruoju metu ir nuo latvių (nes jie įsiveda eurą).

[John]

Kaip tai liko nepastebėta šauni naujiena

ESB perteklius sudarė 50,5 mln. Lt
http://vz.lt/article/2013/12/13/esb-...re-50-5-mln-lt

Einamosios sąskaitos balansas (ESB) šį spalį jau ketvirtą kartą nuo metų pradžios buvo perteklinis. Spalį ESB perteklinis balansas sudarė 50,5 mln. Lt.

Plačiau: http://vz.lt/article/2013/12/13/esb-...#ixzz2nOHY3100

Iliustracija:

[senasnamas]

Dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, buvo didžiausias tarp visų 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Per ketvirtį užimtumo lygis šalyje smuko 1,5 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Kartu su Estija tai buvo didžiausias ketvirčio nuosmukis visoje ES. Latvijoje užimtumo lygis per ketvirtį išaugo 0,1 procento.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=63530672
Kažkaip nesueina galai - vartojimas auga, BVP auga, ESB teigiamas, bet mažėja dirbančiųjų. Išaugo produktyvumas ar visi dirba nelegaliai?
Čia gal yra dalis atsakymo

didelė dalis mokesčių naštos Lietuvoje tenka samdomiems darbuotojams (ypač gaunantiems mažesnes pajamas), o turtas, vartojimas ir kitos gyventojų pajamos yra menkai apmokestinamos. Tokia mokesčių sistema skatina šešėlinės ekonomikos augimą, demotyvuoja sąžiningai mokesčius mokančius gyventojus ir ilgainiui iškreipia visą ekonomikos struktūrą. Pavyzdžiui, minimalų darbo užmokestį gaunantis darbuotojas per metus į rankas gauna 9 900 litų, o mokesčių sumoka 5 850 litų, tai yra jo efektyvus pajamų mokesčio tarifas yra 37 proc. (įskaitant „Sodros“, gyventojų pajamų ir sveikatos mokesčius). Išties įspūdinga, vertinant tai, kad ne su darbo santykiais susijusias pajamas gaunantys gyventojai, pavyzdžiui, akcininkai, investuotojai, nekilnojamojo turto spekuliantai, retai kada moka didesnius negu 20 proc. siekiančius mokesčius, be to, dalis jų mokesčių beveik visai nemoka. Kitaip tariant, vertinant per mokesčių sistemos prizmę, dirbti (bent jau oficialiai) Lietuvoje neapsimoka dėl regresinės ir nesąžiningos mokesčių sistemos.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz2nRd33ga5

[senasnamas]

Beje, deficito lyginimas su šalies BVP yra klaidinantis, nes šalies biudžeto pajamos nebūtinai tiesiogiai priklauso nuo BVP – labiau nuo to, kaip sekasi surinkti mokesčius į biudžetą, tad biudžeto deficitą tikslingiau būtų lyginti su biudžeto pajamomis. Tokiu atveju Lietuvos deficitas 2012 m. siekė 10,1 proc. biudžeto pajamų ir buvo dešimtas didžiausias visoje ES (didesnis negu Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ar Vengrijoje). Palyginkime: Estijoje deficitas siekė vos 0,8 proc. biudžeto pajamų, Latvijoje – 3,4 procento. Vaizdžiai tariant, praėjusiais metais kas dešimtas išleistas Lietuvos valstybės biudžeto litas buvo skolintas.

Antra, Lietuvai labai prastai sekasi surinkti mokesčius. Nors mokesčių tarifai visose Baltijos šalyse panašūs, Estijai ir Latvijai daug geriau sekasi rinkti mokesčius negu Lietuvai. Štai pagal mokesčių pajamų ir BVP santykį 2011 m. Lietuva nukrito į paskutinę (!!!) vietą visoje ES, į priekį praleido net valstybes, turinčias itin didelę šešėlinę ekonomiką, tokias kaip Bulgarija, Rumunija ar Latvija. Būtent prastas mokesčių surinkimas paaiškina, kodėl biudžeto deficitas, palyginti su BVP, neatrodo toks didelis, tačiau, palyginti su biudžeto pajamomis, jis yra vienas didžiausių Europoje. Beje, įdomu tai, kad padidinus PVM ir kitų mokesčių tarifus 2009 m., mokesčių ir BVP santykis ne padidėjo, kaip buvo tikėtasi, o sumažėjo (!!!). Taigi, galima konstatuoti, kad padidinus mokesčių tarifus buvo pasiektas atvirkštinis variantas – surinkta ne daugiau, o mažiau mokesčių. Užtat mokesčių pakėlimas kaip rudeninis lietus išaugino nuodingą šešėlinės ekonomikos musmirę, kurios niekaip nepavyksta pažaboti. Beje, Estijoje pakėlus mokesčių tarifus mokesčių pajamų ir BVP santykis padidėjo, tad mokesčių kėlimo taktika krizės metais šioje šalyje, priešingai negu Lietuvoje, bent iš dalies pasiteisino.

Trečia, Lietuvai labai prastai sekasi mažinti biudžeto išlaidas. Palyginkime: Latvija per trejus metus (2008–2011) sugebėjo sumažinti biudžeto išlaidas net 13 proc., Estija – 5 proc., Lietuva – vos 1 procentu. Įdomu tai, kad 2012 m. Lietuvos biudžeto išlaidos buvo vos 2 proc. mažesnės negu švaistūniškais 2008-aisiais. Tad Lietuvai prasčiau negu kitoms Baltijos sesėms sekasi kontroliuoti tiek biudžeto išlaidas, tiek pajamas.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz2nRbGhETI

[Lettered]

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz2nRbGhETI

Taip išeina, Latvija su krize susitvarkė žymiai geriau, nepaisant to, jog krizė smogė labiau?