Parašė Lettered
					
						
						
							
							
							
							
								
								
								
								
									Rodyti pranešimą
								
							
						
					
				
				
			
		Skelbimas
				
					Collapse
				
			
		
	
		
			
				No announcement yet.
				
			
				
	
Lietuvos ekonomikos aktualijos
				
					Collapse
				
			
		
	X
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Šveicarija, Norvegija apskritai nėra ES narės. Ir nėra, nes narystė ES jų klestėjimui galėtų pakenkti. Šveicarijai tektų derinti finansų politiką, o finansų sektorius jai yra itin reikšmingas. Norvegijai galėtų tekti dalintis savo ištekliais. Kam jai to reikia? Ji vykdo įvairiais labdaros programas pati, bet šelpia tik tiek, kiek pati nori, o ne pagal kokias nors taisykles ir įsipareigojimus. Žiūrint grynai per norvegų interesų prizmę, jiems šiuo metu tai yra geriausias pasirinkimas. Gal kažkada kai nafta pasibaigs jie persigalvos.Parašė Lettered Rodyti pranešimąO kaip Lenkija? Dabar geriausiai laikosi būtent ne Eurozonos šalys, Švedija, Danija, Norvegija, Šveicarija, Lenkija, UK.
Gerai besiverčiančių šalių yra tiek Euro zonoje, tiek už jos ribų. Tarkim, JK neprilygsta Vokietijai. Būtų galima sakyti, kad Lenkijos zlotas leido šiai šaliai lanksčiau reaguoti į krizę ir taip lengviau ją pernešti, bet ekonominė krizė yra epizodinis reiškinys. Euro nauda turėtų būti suvokiama ilgojoje perspektyvoje, o ne specifiniam pasirinktam ir laikinam, pvz., krizės kontekste.
Manau, kad veikia bendras dėsnis, jog kuo prasčiau verčiasi valstybė, tuo labiau ji yra suinteresuota būti kokios nors šalių grupės nare ieškodama ten atramos savo augimui. Dėl to natūraliai vargingesnės šalys labiau linkusios jungtis prie Euro zonos ir tarp tų, kurios nusprendžia pasilikti išorėje, yra daugiau pasiturinčių nei stangnuojančių. Tačiau tai nepaneigia paties euro naudos. Sunkumai, su kuriais susiduria kai kurios Euro zonos narės, pvz., PIGS+, yra jų nacionalinės politikos pasekmė. O narystė EZ nacionalinės politikos permušti negali, nes nėra tiek ribojanti ir įpareigojanti.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Deja, bet yra.Parašė Aš Rodyti pranešimąO narystė EZ nacionalinės politikos permušti negali, nes nėra tiek ribojanti ir įpareigojanti.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Juk praktika rodo ką kitą. Ji yra įpareigojanti, bet ne tiek, kad užkirstų kelią neprotingiems nacionaliniams sprendimams ir apsaugotų šalis nares nuo neatsakingos valdžios.
Egzistuoja Mastrichto kriterijai. Bet šiai dienai jie veikia tik iki įstojimo į EZ (ir tai ne visada - prisiminkim Graikiją), o po to tai labiau rekomendacija nei griežtas reikalavimas. Į tų rekomendacijų paisymą žiūrima pro pirštus. Nenuostabu, nes kriterijus šiai dienai tenkina berods tik Estija (??).Paskutinis taisė Aš; 2013.12.03, 11:55.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Bankas turi ir gali veikti tik nepriklausomai. Pas mus kol kas tai yra neįmanoma, jeigu žiūrėsime į tai, kokios tendencijos yra atėjus naujai valdžiai: įprastinių įmonių vadovai keičiami savais, organizacijų vadovai keičiami vėl gi savais.Parašė Tomas Rodyti pranešimąLietuvoje kartais padiskutuojama apie būtinybę turėti "valstybinį" banką, tam kad ekonomika būtų mažiau priklausoma nuo užsienio kapitalo. Dažniausiai tos diskusijos greit baigiasi pareiškus, kad valstybė neturi kištis į verslą, arba Europos Sąjunga draudžia.
Bet iš tiesų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vokietijoje nuo 1948 metų veikia 100% valstybinis bankas KfW (www.kfw.de) nuolat finansuojantis įvairius į valstybės progresą orientuotus projektus (primityviausias pavyzdys - lengvatinės paskolos gyventojams statantiems taupius namus), dalyvaujantis "privatizuojant" valstybės valdomas įmones ir t.t. ir pan.
Manau, kad LT turėtų nepabijoti imti pavyzdį iš vokiečių. Lydeka (valstybinis bankas ) kūdroje pilnoje karosų (skandinavų bankų) tikrai nepakenktų
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Na kodėl. To paties vokiško KfW "valdyboj" sėdi tuometinė valdžios grietinėlė pradendant finansų ministru. Dėl to bankas blogiau ar geriau dirbti nepradeda.Parašė Creatium Rodyti pranešimąBankas turi ir gali veikti tik nepriklausomai. Pas mus kol kas tai yra neįmanoma, jeigu žiūrėsime į tai, kokios tendencijos yra atėjus naujai valdžiai: įprastinių įmonių vadovai keičiami savais, organizacijų vadovai keičiami vėl gi savais.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
/\ Matai, viena yra "bankas" (panašus į Europos mastu veikiančius EIB ir EBRD, kurie iš tikro yra ne bankai, o agentūros teikiančios grąžintiną paramą), o kita tikras bankas. Pirmasis atvejis pas mus praktiškai egzistuoja ir visokios lengvatinės paskolos dalinamos per visokiausias agentūras tik kaip galutinį tarpininką pasirenkant komercinius bankus ir kredito unijas. Jei agentūras pavadintum banku realiai niekas nepasikeistų.
Valstybinį banką stumiantis pensininkas Bronius nori tikro banko, tik tokio, kuris mokėtų dideles indėlių palūkanas, dalintų paskolas su mažomis palūkanomis ir taikytų mažus mokesčius už grynųjų pinigų operacijas pensininkams. O tai yra visai kas kita.
							
						Post in English - fight censorship!
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Atkreipkit dėmesį į LT kreivę nuo 2009 iki šių metų.
Nors tikslų dar reikia siekt toliau, tai nebuvo tik kalbos:
http://www.balsas.lt/naujiena/510156...aslaugu-centruMūsų tikslas – tapti Šiaurės Baltijos regiono aukštųjų technologijų šalimi, - teigė Ministras pirmininkas Andrius Kubilius. „Mūsų ekonomika turėtų būti labiau orientuota į paslaugų sektorių, proto ir žinių panaudojimą. Šioje srityje stengiamės pritraukti stambias užsienio kapitalo įmones, - dėstė premjeras.

Per capita nuo estų tebegaunam malkų, bet situacija bent jau aiškiai keičiasi mūsų naudai.
Grafiką paišė Žygimantas Mauricas.Paskutinis taisė Aš; 2013.12.03, 12:37.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Tame ir esmė, jog UK turėdama eurą būtų žymiai prastesnėje situacijoje nei yra dabar, nes skolos kosminės, tačiau ūkis ir vartojimas laikosi panašiai kaip Vokietijoje. Euro nauda galėtų būti ne tik ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir trumpalaikėje, jei būtų vykdoma protinga politika. Tuomet ir tie patys danai ar švedai prašytųsi į eurozoną.Parašė Aš Rodyti pranešimąGerai besiverčiančių šalių yra tiek Euro zonoje, tiek už jos ribų. Tarkim, JK neprilygsta Vokietijai. Būtų galima sakyti, kad Lenkijos zlotas leido šiai šaliai lanksčiau reaguoti į krizę ir taip lengviau ją pernešti, bet ekonominė krizė yra epizodinis reiškinys. Euro nauda turėtų būti suvokiama ilgojoje perspektyvoje, o ne specifiniam pasirinktam ir laikinam, pvz., krizės kontekste.
Arba paprasčiau - sudaryti konkurenciją, kas muštų kainą ir didintų konkurencingumą bei vartojimąParašė index Rodyti pranešimą/\
Valstybinį banką stumiantis pensininkas Bronius nori tikro banko, tik tokio, kuris mokėtų dideles indėlių palūkanas, dalintų paskolas su mažomis palūkanomis ir taikytų mažus mokesčius už grynųjų pinigų operacijas pensininkams. O tai yra visai kas kita.
							
						Paskutinis taisė Lettered; 2013.12.03, 13:08.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Arba paprasčiau - dirbti nuostolingai, deginti kapitalą, teikti visokais atgyvenusias nuostolingas paslaugas ir vaidinti, kad "dirba žmogui".Parašė Lettered Rodyti pranešimąArba paprasčiau - sudaryti konkurenciją, kas muštų kainą ir didintų konkurencingumą bei vartojimą
							
						Post in English - fight censorship!
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Bent jau mokesčius mokėtųParašė index Rodyti pranešimąArba paprasčiau - dirbti nuostolingai, deginti kapitalą, teikti visokais atgyvenusias nuostolingas paslaugas ir vaidinti, kad "dirba žmogui".
							
						
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Lyg dabar nemoka.Parašė Lettered Rodyti pranešimąBent jau mokesčius mokėtų
 Atleisk, bet nusišneki kaip koks Bradauskas...
							
						Post in English - fight censorship!
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Aha, moka kelis tūkstančius, turbūt nelabai supranti, kodėl Lietuva paskutinė ES pagal mokesčių surinkimą, nors jie gana nemažiParašė index Rodyti pranešimąLyg dabar nemoka.
 Atleisk, bet nusišneki kaip koks Bradauskas...
 Šiaip nematau priežasčių, kodėl valstybės pinigus (sodra, ES parama ir pan.) turėtų administruoti komerciniai bankai ir iš to savo dalį pasiimti? Eina kalba ne apie komercinę konkurenciją.
							
						
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Lyg nežinotum apie nuostolių atskaitymą, kurį daro ir kitos bendrovės ir kodėl toks dalykas yra logiškas.Parašė Lettered Rodyti pranešimąAha, moka kelis tūkstančius, turbūt nelabai supranti, kodėl Lietuva paskutinė ES pagal mokesčių surinkimą, nors jie gana nemaži
 Šiaip nematau priežasčių, kodėl valstybės pinigus (sodra, ES parama ir pan.) turėtų administruoti komerciniai bankai ir iš to savo dalį pasiimti? Eina kalba ne apie komercinę konkurenciją.
Gal dėl to, kad tokiu atveju valstybei nereikia investuoti į infrastruktūrą, kuri gal niekada neatsipirks + greičiausiai negalės garantuoti palūkanų už tas administruojamas lėšas, palyginus su tomis, kurias moka komerciniai bankai.Post in English - fight censorship!
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Manai sudėjus pelną ir nuostolį, pastarasis niekur nedingsta ir balansas visada gaunasi teisingas?Parašė index Rodyti pranešimąLyg nežinotum apie nuostolių atskaitymą, kurį daro ir kitos bendrovės ir kodėl toks dalykas yra logiškas.
Gal dėl to, kad tokiu atveju valstybei nereikia investuoti į infrastruktūrą, kuri gal niekada neatsipirks + greičiausiai negalės garantuoti palūkanų už tas administruojamas lėšas, palyginus su tomis, kurias moka komerciniai bankai.
Komerciniai bankai dabar palūkanų praktiškai nemoka, tačiau už paslaugas uždirba šimtus milijonų, kodėl valstybė turėtų tą atiduoti? Eina kalba apie valstybės pinigus, ne privačius, todėl tai nėra tiesioginė konkurencija su privačiais bankais, dėl ko toks bankas turėtų žlugti. Taip pat yra projektų, kuriems reikia paskolų, bet dėl jų ilgalaikio atsiperkamumo ir rizikos komerciniai bankai negali skolinti.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Kaip suprantu KfW yra "tikras" bankas (tiesa mažmeninėje, "bradauskinėje"Parašė index Rodyti pranešimą/\ Matai, viena yra "bankas" (panašus į Europos mastu veikiančius EIB ir EBRD, kurie iš tikro yra ne bankai, o agentūros teikiančios grąžintiną paramą), o kita tikras bankas. Pirmasis atvejis pas mus praktiškai egzistuoja ir visokios lengvatinės paskolos dalinamos per visokiausias agentūras tik kaip galutinį tarpininką pasirenkant komercinius bankus ir kredito unijas. Jei agentūras pavadintum banku realiai niekas nepasikeistų.
 rinkoje nedirbantis). Tuo tarpu mūsų tautinės agentūros turbūt tik skirsto iš kažko gaunamas lėšas (nesidomėjau)? 
Tai buvo kažkada šneka, kad visokias mokėjimo paslaugas galėtų teikti "Lietuvos paštas" ar jo pagrindu sukurta įstaiga. Kita vertus dabar nemažai finansinių paslaugų teikiama per "Perlo" terminalus. Visai gerai, nes juos Lietuvoj gali rasti ir viškuose užkampiuose, kur nėra nei bankomatų, nekalbant apie pačius bankų skyrius.Valstybinį banką stumiantis pensininkas Bronius nori tikro banko, tik tokio, kuris mokėtų dideles indėlių palūkanas, dalintų paskolas su mažomis palūkanomis ir taikytų mažus mokesčius už grynųjų pinigų operacijas pensininkams. O tai yra visai kas kita.
			
		It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Tai mūsiškės agentūros lengvatinėmis sąlygomis skolina tiek ES, tiek valstybės lėšas, bet daugiausia ES, nes kitaip nei vokiečiai mes patys pakankamai jų neturime.Parašė Tomas Rodyti pranešimąKaip suprantu KfW yra "tikras" bankas (tiesa mažmeninėje, "bradauskinėje"
 rinkoje nedirbantis). Tuo tarpu mūsų tautinės agentūros turbūt tik skirsto iš kažko gaunamas lėšas (nesidomėjau)?
 Už tokį EBRD ir EIB analogą šalies ribose nieko prieš ir aš neturėčiau, bet Bradauskas ne tai stumia.
Tai paštas dabar jau teikia tokias mažmenines paslaugas. Tam buvo Snoro kioskeliai naudojami. Bet vis tiek "bankai negeri", nes nenori tokių paslaugų teikti.Parašė Tomas Rodyti pranešimąTai buvo kažkada šneka, kad visokias mokėjimo paslaugas galėtų teikti "Lietuvos paštas" ar jo pagrindu sukurta įstaiga. Kita vertus dabar nemažai finansinių paslaugų teikiama per "Perlo" terminalus. Visai gerai, nes juos Lietuvoj gali rasti ir viškuose užkampiuose, kur nėra nei bankomatų, nekalbant apie pačius bankų skyrius.
Nors kur čia norėti blaivaus požiūrio kai net turintys "ekonomikos profesorių" vardus sugeba aiškinti, kad blogai, nes "bankai moka mažas indėlių palūkanas ir žmonės neuždirba" ir "gerai, kad CB mažina palūkanų normas ir taip skatina skolinimasi ir ekonomikos augimą".
							
						Post in English - fight censorship!
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Gal jums reiktų peržiūrėti savo teoriją, nes toks aklas įsitikimas irgi nėra geraiParašė index Rodyti pranešimąNors kur čia norėti blaivaus požiūrio kai net turintys "ekonomikos profesorių" vardus sugeba aiškinti, kad blogai, nes "bankai moka mažas indėlių palūkanas ir žmonės neuždirba" ir "gerai, kad CB mažina palūkanų normas ir taip skatina skolinimasi ir ekonomikos augimą".
 Argi blogai, jog yra žemos palūkanos?
 Ar jums nėra skirtumo, mokėti 3% ar pvz. 9% už būsto paskolą? jau geriau tegul už indėlius nieko neduoda ar netgi apmokestina, bet nekelia palūkanų už paskolas.
							
						
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Žemos palūkanos kai kuriais atvejais tikrai nėra blogai.Parašė Lettered Rodyti pranešimąGal jums reiktų peržiūrėti savo teoriją, nes toks aklas įsitikimas irgi nėra gerai
 Argi blogai, jog yra žemos palūkanos?
 Ar jums nėra skirtumo, mokėti 3% ar pvz. 9% už būsto paskolą? jau geriau tegul už indėlius nieko neduoda ar netgi apmokestina, bet nekelia palūkanų už paskolas.
Kita vertus, kaip suprantu, pritartum tos mano pažįstamos profesorės minčiai, kad bankas turi mokėti 5 proc. palūkanas už indėlius ir skolinti už 3 proc. (ar blogiausiu atveju 5-6 proc.), kad tik paprastam žmogui būtų geriau?
							
						Post in English - fight censorship!
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Taip, geriausia, jog skolintų už infliacijos lygio procentą + kažkoks nedidelis procentas veiklos išlaidoms, o už indėlius mokėtų irgi simboliškai, kad lašiniai nesikauptų kur nereikia, o būtų panaudojami produktyviaiParašė index Rodyti pranešimąŽemos palūkanos kai kuriais atvejais tikrai nėra blogai.
Kita vertus, kaip suprantu, pritartum tos mano pažįstamos profesorės minčiai, kad bankas turi mokėti 5 proc. palūkanas už indėlius ir skolinti už 3 proc. (ar blogiausiu atveju 5-6 proc.), kad tik paprastam žmogui būtų geriau?

O jūs aišku už tai, kad skolintų kuo brangiau, nes pats tuo užsiimat, atspėjau?
							
						
Comment
 
Comment