Lietuvos ekonomikos aktualijos

[LBP]

Man beskaitant pasidarė nuoširdžiai įdomu, ką daro bedarbis rimgis, kad jo padėtis gerėtų? Na, neskaitant to, kad laukia didesnių bedarbio išmokų ar uspaskicho žadamos 1509 algos. Iš anksto dėkoju už atsakymą.

[Combat]

Man beskaitant pasidarė nuoširdžiai įdomu, ką daro bedarbis rimgis, kad jo padėtis gerėtų? Na, neskaitant to, kad laukia didesnių bedarbio išmokų ar uspaskicho žadamos 1509 algos. Iš anksto dėkoju už atsakymą.

Taigi rašo, kad sveikata neleidžia. O tai labai labai susiaurina darbo galimybes. Ir ne kiekvienas nori girtis, kas yra blogai su sveikata, nes tolerancijos mūsų visuomenėje šiuo klausimu dar nėra.

[dr.]

Kodėl aš kaip mokesčių mokėtojas turiu finansuoti kažkieno norą būti mokytoju?

Ar nebūtų gėda, jeigu perskaitytų tavo buvę mokytojai?

[Eikantas X]

Kodėl aš kaip mokesčių mokėtojas turiu finansuoti kažkieno norą būti mokytoju?

Susimoki už savo saugumą, kad įtūžę beraščiai nesurengtų tau 1789/1917 stiliaus vakarėlio?

[Wycka]

Wycka, kiek suprantu esi pedagogas. Ar pats kartais valstybės papo nečiulpi?

Kodėl aš kaip mokesčių mokėtojas turiu finansuoti kažkieno norą būti mokytoju?

Tomai, net nesitikėjau iš tavęs tokio runkeliško pirstelėjimo. Kiek žinai valstybių pasaulyje, kuriose nėra jokio švietimo? Yra net valstybių be kariuomenės, be pramonės, be žemės ūkio, be savos valiutos, o be švietimo?
Antra, vis dar diskutuojama, ar švietimas yra socialinė paslauga? Ar galima privatizuoti švietimą? Net liberalizmo tvirtovė JAV nedrįsta visiškai to padaryti, nors teoriškai taip galima. Juk ir Lietuvoje pilna privačių darželių, vidurinių mokyklų/gimnazijų, kolegijų, gal net bus ir universitetas (pvz Vilniaus kunigų seminarija yra nevalstybinė aukštoji mokykla).
Tvarus valstybės vystymasis tiesiogiai susijęs su išsilavinusia visuomene. Manai, japonai naftą pumpuodami praturtėjo? Šveicarai gamtines dujas iš po Lugano ežero siurbia ir į JAV eksportuoja?
Beje, jeigu nebūtų sukurtos ugdymo sistemos (aka nebūtų mokytojų), ar sugebėtum pats savo vaikus kokybiškai ir įvairiapusiškai išlavinti? O gal jau dabar esi nusiteikęs savo vaikus leisti tik į privačią mokyklą (beje, ir privačias mokyklas Lietuvoje iš dalies valstybė finansuoja per mokinio krepšelį)? Jeigu tau sąžiningai visa tai pavyks — duok mums visiems tai žinoti — ateisiu ir aš pats pas tave mokytis

[John]

Tomui paskutiniu metu kažkas pasidarė.

[Tomas]

Tomai, net nesitikėjau iš tavęs tokio runkeliško pirstelėjimo. Kiek žinai valstybių pasaulyje, kuriose nėra jokio švietimo? Yra net valstybių be kariuomenės, be pramonės, be žemės ūkio, be savos valiutos, o be švietimo?
Antra, vis dar diskutuojama, ar švietimas yra socialinė paslauga? Ar galima privatizuoti švietimą? Net liberalizmo tvirtovė JAV nedrįsta visiškai to padaryti, nors teoriškai taip galima. Juk ir Lietuvoje pilna privačių darželių, vidurinių mokyklų/gimnazijų, kolegijų, gal net bus ir universitetas (pvz Vilniaus kunigų seminarija yra nevalstybinė aukštoji mokykla).
Tvarus valstybės vystymasis tiesiogiai susijęs su išsilavinusia visuomene. Manai, japonai naftą pumpuodami praturtėjo? Šveicarai gamtines dujas iš po Lugano ežero siurbia ir į JAV eksportuoja?
Beje, jeigu nebūtų sukurtos ugdymo sistemos (aka nebūtų mokytojų), ar sugebėtum pats savo vaikus kokybiškai ir įvairiapusiškai išlavinti? O gal jau dabar esi nusiteikęs savo vaikus leisti tik į privačią mokyklą (beje, ir privačias mokyklas Lietuvoje iš dalies valstybė finansuoja per mokinio krepšelį)? Jeigu tau sąžiningai visa tai pavyks — duok mums visiems tai žinoti — ateisiu ir aš pats pas tave mokytis

Trumpai kalbant valstybės papą čiulpi. Ir tai darydamas gali be galo be krašto postringauti apie išlaikytinių visuomenę (nors iš tiesų pats toks esi), apie tinginius ir nevykėlius, apie tai kaip reikia kurti savo verslą provincijoje (iš esmės nemokioje, kaip teisingai pastebėjo Sula - gyvenančioje XVIIa. ekonomikos sąlygose), apie valstybės daromą žalą laisvai rinkai, apie tai kaip valstybė neturi nieko duoti ir t.t. ir pan.

Gal reikėtų savo postringavimus pradėti taikyti pirmiausia sau - atsisakyti valdiškos tarnybos, atsisakyti pinigų iš "mokinio krepšelio" ir gyventi laisvai? Jei nepavyktų Lietuvoje, tai gal važiuoti į kokį Somalį, manau geri švietimo specialistai ten laukiami išskėstomis rankomis

[Wycka]

Trumpai kalbant valstybės papą čiulpi. Ir tai darydamas gali be galo be krašto postringauti apie išlaikytinių visuomenę (nors iš tiesų pats toks esi), apie tinginius ir nevykėlius, apie tai kaip reikia kurti savo verslą provincijoje (iš esmės nemokioje, kaip teisingai pastebėjo Sula - gyvenančioje XVIIa. ekonomikos sąlygose), apie valstybės daromą žalą laisvai rinkai, apie tai kaip valstybė neturi nieko duoti ir t.t. ir pan.

Gal reikėtų savo postringavimus pradėti taikyti pirmiausia sau - atsisakyti valdiškos tarnybos, atsisakyti pinigų iš "mokinio krepšelio" ir gyventi laisvai? Jei nepavyktų Lietuvoje, tai gal važiuoti į kokį Somalį, manau geri švietimo specialistai ten laukiami išskėstomis rankomis

Neatsakei nė į vieną mano klausimą, tik davei du neprašytus patarimus. Ačiū, nors ir nereikėjo. Beje, kada baigsi 9-ą klasę? Korepetitoriaus nereikia?

[Combat]

Kodėl aš kaip mokesčių mokėtojas turiu finansuoti kažkieno norą būti mokytoju?

Principe, pritariu Tomui. Pirmiausia reikėtų pratestuoti, ar jis gali būti pedagogu ir ar valstybei to reikia. Bent jau neturėtų būti taip, kad „netapau architektu, tada bent jau mokytoju būsiu“.

Antras aspektas – pedagoginė / švietiminė mafija. Vadovėlių dydis, storis, masė! Ar šito reikia? Bet tėveliai dėl vaikų vis vien bet kokius pinigus sumokės, nors vaikų stuburo slanksteliai kuprinės svorio vis vien bus veikiami.

Anksčiau, kad raketas ir povandeninius laivus konstruoti Rusijoje, pakako 10–ies klasių vidurinio išsilavinimo (po jo buvo galima stoti į aukštąją „raketokonstrukcinę“), Lietuvoje – 11 + 3 mėnesiai mokyklinių atostogų vasaros metu. Dabar jau 12–os per mažai su milžinišku mokslo krūviu jau nuo 9–os klasės: visokios „nulinės“ klasės mokyklose ir darželiose, o vyresniosiose klasėse – po 7–ias pamokas kasdien. Ir visa tai nereikalinga – finansuojame mokytojų norą dirbti mokytojais, o ne keliauti ieškantis sau nišos po laisvosios rinkos platybes + suaugusiųjų krūviais žalojame sveikatą vaikams.

[senasnamas]

Nereikėtų į krūvą suplakti pedagogų ir Švietimo ministerijos valdžios. Tai skirtingos respublikos. Kad vadovėliai brangūs, tai dar nereiškia, kad dėl to padidėja mokytojo uždarbis. Jei valstybė rūpintųsi savo interesais, pedagogų atlyginimai būtų vieni didžiausių, kad tai būtų prestižinis darbas, būtų dideli konkursai ir ateitų dirbti patys geriausi. Jei valstybė nesugeba tinkamai pasirūpinti augančios kartos švietimu, tai kuo ji išvis gali pasirūpinti? Išlaidos švietimui anksčiau ar vėliau atsipirktų. O taupymas švietimo sąskaita yra kvailystė - tai kas sutaupoma, po to su kaupu išleidžiama sprendžiant socialines ir ekonomines problemas. Dažniausiai jas ir sukelia tie, kurie baigė nedaug klasių, nes, pvz., nepajėgė įpirkti vadovėlių ar tiesiog lankyti mokyklą buvo per didelė prabanga. Tai gal labiau apsimokėtų nupirkti jiems vadovėlių nei po to visą gyvenimą mokėti pašalpas?

[Wycka]

Principe, pritariu Tomui — pedagoginė / švietiminė mafija.

Vajetau, net neapsižiūrėjome, kaip žydomasonai ir Lietuvos švietimą užvaldė! Žmonės 5-ojo maršruto troleibuse kalba, kad bus panaikintos tikybos pamokos, visi mokiniai privalomai lankys etikos pamokas, per kurias bus mokoma tolerancijos žydams ir dėstomi pedofilijos pagrindai.

[pauliaK]

Tolerancijos pamokos tikrai ne pats blogiausias sumanymas, kaip bebūtų manau kad jos ne jauniausiems mūsų piliečiams, o daugeliui jau kuris laikas pabaigusių mokyklas aktualiausias būtų. Čia šiaip, tarp kitko .

[ViR2]

O ka tai turi bendro su "Lieuvos ekonominės aktualijos"?

[Wycka]

O ka tai turi bendro su "Lieuvos ekonominės aktualijos"?

Geras klausimas. Paklausk Tomo. Tai jis nusuko temą nuo ekonomikos prie papų.

Ar pats kartais papo nečiulpi?

[Wycka]

Atnaujina pašto pastatus

Lietuvos paštas tęsia senų paštų atnaujinimą. Į Naujosios Akmenės pašto atnaujinimą buvo investuota apie 250 tūkst. litų. Artimiausiu metu Lietuvos paštas ketina atnaujinti dar du paštus — Raseinių ir Rokiškio.
(...)

[Wycka]

Lietuviai gerais įvertinimais netiki?

Daugelį mūsų smarkiai erzina, kai politikai skaičiuoja bendrąjį vidaus produktą bei kitus rodiklius ir įrodinėja, kad gyvename ne taip jau ir blogai. Vis dėlto faktas, kad pagal 2012 metų pasaulio gerovės indeksą tarp 142 pasaulio šalių esame 43 vietoje.
(...)

Lietuvos bankas: ūkis ir toliau augs sveikai, bet mažiau

Lietuvos banko ekonomistai prognozuoja, kad 2013m. Lietuvos bendras vidaus produktas išaugs 3,1 proc. (rugpjūčio mėn. prognozuota — 3,4 proc. augimas), 2012 m. — 3 proc. (prognozė nepakeista). Planuojama, kad investicijos kitais metais augs 6,2 proc. (šiemet 2,3 proc.).
(...)

„Technorama” ateina į Vilnių ir Kauną

Rugsėjį startavęs elektronikos ir buities technikos prekybos tinklas „Technorama” gruodį Vilniuje ir Kaune atidarys parduotuves. Kaip rašo „Verslo žinios”, plėtros planai surikiuoti ir 2013-iesiems.
(...)

Dar vienas miestas atsisako priklausomybės nuo dujų

Vis labiau augant šildymo kainoms, Ukmergės savivaldybė nutarė nesnausti ir miesto gyventojams palengvinti šildymo sezono finansinę naštą — jau šiemet mieste pradės kilti nauja biokuro katilinė, pakeisianti gamtines dujas medienos atliekos. Katilinė turėtų pradėti veikti jau kitų metų pabaigoje.
(...)

[Wycka]

Verslininkai turėtų daugiau girtis

Andrius Užkalnis 2012-11-04

Kodėl nėra garsiai džiaugiamasi augančiu vartojimu ir pardavimais? Tik Vyriausybė prieš rinkimus, regis, nenoriai, puse lūpų prisimena kai kuriuos sėkmingus šalies ekonomikos skaičius, bet taip, lyg atsiprašinėdama. Dabar rinkimai praėjo, reikės vėl ketverius metus laukti, kol ką nors gero išgirsim.
Kodėl žmonės, kurie yra gerovės kūrimo lyderiai, be kurių šalyje nieko nebūtų — mūsų verslininkai — leidžia, kad nuotaikas formuotų pikti neišmanėliai?
Paprastas piktuolių ir zyzlių logikos pavyzdys. Jei lietuvis važiuoja skalbiamųjų miltelių į Lenkiją, kur jie pigesni, ir išleidžia pinigus Lenkijoje, yra blogai, ir kalta Lietuvos Vyriausybė ir verslininkai.
Jei rusas ir baltarusas atvažiuoja brangių drabužių ir batų į Vilnių ir išleidžia pinigus Lietuvoje, tai irgi yra blogai, ir kalta dėl to Lietuvos Vyriausybė ir verslininkai. Reiškia, tiek nustekeno šalelę, kad vietiniai nieko nebegali pirkti, tik užsieniečiai.
Jei rusai ir baltarusiai apsipirkti nevažiuotų, irgi būtų blogai. Matai, kaip užkėlė kainas mūsų verslininkai ir kokius uždėjo mokesčius valstybė, kad tik mes ir tegalim pirkti, o užsieniečiai suka nosį.
Jei turistai neatvyksta į Lietuvą, yra blogai: reiškia, verslininkai pernelyg užkėlė kainas. Jei atvyksta šimtais tūkstančių ir leidžia pinigus milijonais, irgi negerai. Reiškia, Lietuvoje tik užsieniečiai ir tegali džiaugtis.
Mums visaip ir visada yra blogai. Mes viską rasim, kaip apsukti tokiu būdu, kad būtų mūsų nenaudai, ir kad galėtume apsižliumbti.

[zero]

Portalui lrytas.lt politikas atskleidė savo strategiją, kuri, anot jo, pastatys Lietuvos ekonomiką ant kojų. Norint sukurti naujų darbo vietų, visų pirma, reikėtų pasikviesti specialistų iš užsienio, kurie galėtų įvertinti Lietuvos galimybes gaminti pasaulio rinkai pritaikytą produkciją.

„Jei specialistų vertinimas būtų palankus, didelė tikimybė, kad Lietuvoje atsirastų pasaulinėms rinkoms pritaikytų produktų gamyklos, o darbuotojai galėtų gauti vidutinį 5 tūkst. litų atlygį“, - sakė jis.

Pasak J. Veselkos, į Lietuvą atvykę inžinieriai, projektuotojai ar gamybos specialistai lyg burtų lazdele įžiebtų pramonės perversmą. „Sužinotume tiksliai – gali Lietuva gaminti aukštos technologijos ir kokybės produktą, ar ne“, - sakė Seimo narys.

http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgo...litu-algas.htm

Tobulas planas. Nerandu jokių silpnų vietų. Čia jums ne kokie 1509 Lt, čia penkios štukės.

[pauliaK]

Nu jo... Šviesus rytojus jau čia pat, už kampo. Ura!

[Rimas_OK]

Galiu pateikti konkretų pavyzdį su ekonomikos kėlimu Lietuvoje.
Buvo kartą varganas kaimelis, netoliese turėjo šlaitą, idealų slidinėjimo trasai.
Buvo pradedamas rengti detalusis planas ir kaimelyje atsirastų traukos objektas, viena kita darbo vieta, VPM'as ne ūkiškesniems Latviams ar Lenkams byrėtų, bet Lietuvoje liktų.
Pasisekė - ten ne draustinis ir ne nacionalinis ar regioninis parkas.




Bet projektas taip ir nepajudėjo iš vietos. Šlaitas apaugęs mišku - menkaverčiu šabakštynu, kuris pasirodo yra saugomas. Beveik draustinis - prieš erozinis miškas ir nieko negalima daryt, net suolo įkast. Bet ne ne, čia ne draustinis!
Tai dabar klausimas, ką išlošia valstybė su tokiais "nedraustiniais-draustiniais" objektais trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje?
Juk tam ir yra detaliojo plano rengimai, kad savivaldybės taryba, visuomenė pritartų/nepritartų galimam objektui. Tačiau šioje situacijoje net detaliojo plano negalima pradėti rengti...