Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Prašom šalia 2007 ir 2008 metus ir nemanipuoliuoti statistiką pasirenkant tik sau palankius skaičius.

Iškalbinga statistika:



Primenu, kad 2009 palyginus su 2008 valstybės pajamos sumažėjo nuo 18 mlrd. iki 10.5 mlrd.
Kaip ir sakiau, buvo mažinamos valdymo išlaidos, infrastruktūrai ir pan. O "pravalgymui" liko burbilinės, dėl kurių išpūtimo kaltinami socdemai, nors jiems net nereikėjo toms išlaidos padengti skolintis milijardų Suprantu, kad dalis išlaidų negalėjo būti mažinamos dėl seniau priimtų sprendimų, bet taip pat nereikia kalbėti netiesos apie taupymą.

[index]

Iškalbinga statistika:

Atvaizdas


Primenu, kad 2009 palyginus su 2008 valstybės pajamos sumažėjo nuo 18 mlrd. iki 10.5 mlrd.

Dauguma sprendimų, nulėmusių tokį išlaidų didėjimą buvo padaryti dar 2008 metais prieš rinkimus. Ką konservatoriai padarė blogai, kad gavę valdžią tų sprendimų, kaip galima greičiau, neanuliavo.

Aišku, dalį šitų problemų jie prisidarė sau, bandydami pridaryti bėdų socdemams ir Kirkilo vyriausybei.

[Perfect]

LT biudžeto išlaidos:
2009 - 19,2 milijardo Lt.
2010 - 18,3 milijardo Lt.
2011 - 22,5 milijardo Lt.
2012 - 21,7 milijardo Lt.

Tai didinam ar mažinam, taupom ar netaupom?

Prašom šalia ir biudžeto surinkimą iš mokesčių, be EU subsidijų

2011 - 16,89 milijardo LT
2010 - 13,37 milijardo LT
2009 - 14,39 milijardo LT
2008 - 20,04 milijardo LT

Skirtumas visai kuklus...

[Lettered]

Dauguma sprendimų, nulėmusių tokį išlaidų didėjimą buvo padaryti dar 2008 metais prieš rinkimus. Ką konservatoriai padarė blogai, kad gavę valdžią tų sprendimų, kaip galima greičiau, neanuliavo.

Aišku, dalį šitų problemų jie prisidarė sau, bandydami pridaryti bėdų socdemams ir Kirkilo vyriausybei.

Šiuo atveju svarbu ne politinės rietenos, kas "praskolino Lietuvą" Kubilius ar Kirkilas, o pats faktas, kad išlaidos nebuvo taip sumažintos kaip bandoma teigti, ir tie skolinti pinigai būtent ir nuėjo paprastam ekonomikos skatinimui mokytojų ir pensininkų pravalgymui, o ne kažkokioms mistinėms "einamosioms išlaidoms".

[index]

Šiuo atveju svarbu ne politinės rietenos, kas "praskolino Lietuvą" Kubilius ar Kirkilas, o pats faktas, kad išlaidos nebuvo taip sumažintos kaip bandoma teigti, ir tie skolinti pinigai būtent ir nuėjo paprastam ekonomikos skatinimui mokytojų ir pensininkų pravalgymui, o ne kažkokioms mistinėms "einamosioms išlaidoms".

Vėlgi, šitas epizodas kai pajamos jau krito, o išlaidų dar nespėta sumažinti (skylės buvo kaišomos padidintais mokesčiais, nes taip greičiau) yra tik trumpalaikis epizodas. Paimk vėlesnių metų skaičius ir pamatysi kaip išlaidos pradeda nuosekliai mažėti, išskyrus visokias šalpos išmokas ir pensijas, kurių niekas nesumažino (nes jos skirtos visiškai minimalioms pajamoms užtikrinti), o jų gavėjų skaičius dėl krizės natūraliai išaugo.

[ViR2]

mokytoju ir pensiniku pravalgymas nera joks ekonomikos skatinimas

[Sula]

Vėlgi, šitas epizodas kai pajamos jau krito, o išlaidų dar nespėta sumažinti (skylės buvo kaišomos padidintais mokesčiais, nes taip greičiau) yra tik trumpalaikis epizodas. Paimk vėlesnių metų skaičius ir pamatysi kaip išlaidos pradeda nuosekliai mažėti, išskyrus visokias šalpos išmokas ir pensijas, kurių niekas nesumažino (nes jos skirtos visiškai minimalioms pajamoms užtikrinti), o jų gavėjų skaičius dėl krizės natūraliai išaugo.

Tai kad Lietuvoje mokesčių surinkimas lyginant su BVP yra bene mažiausias. Dar mažinti ir "skatinti", ar dar skolintis ir skatinti?
Pašalpos ir pensijos iš karto eina į vartojimą, tai bent šis tas. Gaila, kad renovacijos programa buvo sužlugdyta.

[index]

Tai kad Lietuvoje mokesčių surinkimas lyginant su BVP yra bene mažiausias. Dar mažinti ir "skatinti", ar dar skolintis ir skatinti?
Pašalpos ir pensijos iš karto eina į vartojimą, tai bent šis tas. Gaila, kad renovacijos programa buvo sužlugdyta.

Diskusija kas geriau paskatina ekonomiką: ar pinigai valstybės, ar piliečių rankose, sena kaip pasaulis, o galutinio atsakymo vis dar nėra. Ši krizė buvo ir yra dar vienas testas ekonomikos teorijoms.

Išeitys buvo 3: mažinti išlaidas ir taip mažinti pensininkų ir pašalpininkų vartojimą, didinti mokesčius ir mažinti verslo apimtis ir dirbančiųjų vartojimą, skolintis ir mažinti vartojimą ateityje.

[Tomas]

Tai va ir matom aiškią tendenciją. Išlaidos atėjus Kubiliaus vyriausybei ženkliai krenta (Nors tais pačiais metais ženkliai krenta ir BVP, todėl biudžeto deficitas/bvp didžiulis).

Būtent dėl to iš karto ir neįtraukiau "ikikrizinių" metų išlaidų, nes manau, kad šiek tiek nekorektiška lyginti biudžeto pajmas ir išlaidas iki ir po 2008 metų

mokytoju ir pensiniku pravalgymas nera joks ekonomikos skatinimas

Pinigai vartojimui - tai ko gero pats paprasčiausias įmanomas ekonomikos skatinimo būdas

[index]

Būtent dėl to iš karto ir neįtraukiau "ikikrizinių" metų išlaidų, nes manau, kad šiek tiek nekorektiška lyginti biudžeto pajmas ir išlaidas iki ir po 2008 metų

Bet būtent didysis taupymas ir įvyko šiuo metu, vėliau buvo tik išlaidų nedidinimas. Ir jei kaltinti vyriausybę dėl "išlaidų mažinimo, sukėlusio BVP kritimą", tai pagrindinis mažinimas tada ir įvyko.

Bent jau mano nuomone, norint "skatinti ekonomiką" išlaidų būtų reikėję visai nemažinti, jeigu ne išvis padidinti.

[Tomas]

Bet būtent didysis taupymas ir įvyko šiuo metu, vėliau buvo tik išlaidų nedidinimas. Ir jei kaltinti vyriausybę dėl "išlaidų mažinimo, sukėlusio BVP kritimą", tai pagrindinis mažinimas tada ir įvyko.

Aš nekaltinu. Aš džiaugiuosi, kad Kubiliaus vyriausybė išlaidavo, kiek jai leido galimybės.

[Combat]

Tik jau daugiau negu pusė pasaulio pastaruosius 200 metų eina kapitalizmo keliu. Primink, kiek laiko išsilaikė komunizmas?

Kapitalizmas, pvz., kad ir toje pačioje Vokietijoje, neilgai teišsilaikė. Prasidėjusi Vokietijoje apie 1820 metus, praėjus apie 100 metų, ji buvo pakeista nacionalsocialistine (1933 – 1945 metai). Dar vėliau santvarka dalyje Vokietijos buvo socialistinė, kurią, vėlgi, pakeitė kapitalistine Berlyno sienai griuvus. Bet nėra jokių garantijų, kad kapitalistinė santvarka Vokietijoje nebus vėlgi, eilinį kartą, pakeista į kokią kitą, nes kapitalistai, kaip matau, iš istorijos ir savų „provalų“ nepasimokina – 75% Vokietijos vidurinių mokyklų absolventų nori kapitalistinės santvarkos pakeitimo kita; na, jie tiesiog nėra tokie „užtūpinti“ kaip lietuviškų mokyklų Большинство немцев требуют демонтировать капитализм.

[Sula]

Kapitalizmas, pvz., kad ir toje pačioje Vokietijoje, neilgai teišsilaikė. Prasidėjusi Vokietijoje apie 1820 metus, praėjus apie 100 metų, ji buvo pakeista nacionalsocialistine (1933 – 1945 metai). Dar vėliau santvarka dalyje Vokietijos buvo socialistinė, kurią, vėlgi, pakeitė kapitalistine Berlyno sienai griuvus. Bet nėra jokių garantijų, kad kapitalistinė santvarka Vokietijoje nebus vėlgi, eilinį kartą, pakeista į kokią kitą, nes kapitalistai, kaip matau, iš istorijos ir savų „provalų“ nepasimokina – 75% Vokietijos vidurinių mokyklų absolventų nori kapitalistinės santvarkos pakeitimo kita; na, jie tiesiog nėra tokie „užtūpinti“ kaip lietuviškų mokyklų Большинство немцев требуют демонтировать капитализм.

Rusai kaip visada, padarė laisvą vertimą, kai tiesiogiai kapitalizmas ten neminimas.
Lietuvoje socialdemokratai atstovauja stambaus kapitalo monopolistus, tai ko norėti? Profsąjungos tarybinio stiliaus arba sužlugdytos.

[Eikantas X]

75% Vokietijos vidurinių mokyklų absolventų nori kapitalistinės santvarkos pakeitimo kita; na, jie tiesiog nėra tokie „užtūpinti“ kaip lietuviškų mokyklų

http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=59042483

Tyrimui vadovavęs Klausas Schroederis, Berlyno universiteto politikos mokslų daktaras, apklausos rezultatų buvo labai nuliūdintas. Net pusė apklausoje dalyvavusių Vokietijos licėjų moksleivių nežino, jog A. Hitleris buvo diktatorius.

Baisiausia ir paradoksaliausia tai, jog net trečdalis respondentų mano, jog nacių lyderis iš tikrųjų buvo kovotojas už žmogaus teises.

Akademikas buvo pakraupęs – keturiems iš dešimtiems moksleivių demokratijos ir diktatūros sąvokos yra sinonimai. Apklausoje dalyvavo 7 tūkst. 400 moksleivių iš penkių didžiausių Vokietijos žemių: Bavarijos, Badeno-Viurtembergo, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Saksonijos ir Tiuringijos.

Profesorius K. Schroederis tai pat sakė, jog „apklausoje dalyvavę moksleiviai yra visiškai apolitiški ir neturi žalio supratimo, kas tai yra politinės pažiūros, sąvokos laisvė ir žmogaus teisės jiems nepažįstamos. Net du trečdaliai apklausoje dalyvavusių moksleivių nežinojo, jog Vokietijos Demokratinė Respublika buvo totalitarinė valstybė. 40 proc. licėjuose besimokančio jaunimo negalėjo pasakyti, kokiam valdymo tipui priklauso šių dienų Vokietija.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://www.delfi.lt/news/daily/world...#ixzz2A2gMqTVm

[Wycka]

Kapitalizmas, pvz., kad ir toje pačioje Vokietijoje, neilgai teišsilaikė. Prasidėjusi Vokietijoje apie 1820 metus, praėjus apie 100 metų, ji buvo pakeista nacionalsocialistine (1933 – 1945 metai). Dar vėliau santvarka dalyje Vokietijos buvo socialistinė, kurią, vėlgi, pakeitė kapitalistine Berlyno sienai griuvus. Bet nėra jokių garantijų, kad kapitalistinė santvarka Vokietijoje nebus vėlgi, eilinį kartą, pakeista į kokią kitą, nes kapitalistai, kaip matau, iš istorijos ir savų „provalų“ nepasimokina – 75% Vokietijos vidurinių mokyklų absolventų nori kapitalistinės santvarkos pakeitimo kita; na, jie tiesiog nėra tokie „užtūpinti“ kaip lietuviškų mokyklų Большинство немцев требуют демонтировать капитализм.

„Kas jaunystėje nebuvo socialistas — tas neturi širdies. Kas brandoje netapo konservatoriumi — tas neturi proto.“ Winston Leonard Spencer Churchill

[vytauc]

„Kas jaunystėje nebuvo socialistas — tas neturi širdies. Kas brandoje netapo konservatoriumi — tas neturi proto.“ Winston Leonard Spencer Churchill

Iš tikrųjų tai taip: "If you're not a liberal when you're 25, you have no heart. If you're not a conservative by the time you're 35, you have no brain."

O jei visai iš tikrųjų, tai greičiausiai Čerčilis šių žodžių nesakė, nes 15-os jis buvo konservetorius, o 25-ių - liberalas. Tiesa vėliau visvien konservatoriumi patapo, taip, kad ok

[deep'as]

Siek tiek palyginau Lietuva ir Ispanija. Komentaru nereikia viskas vaizdziai ir akivaizdziai.

Biudzeto islaidos isreikstos procentais 2008m=100%

Duomenys is http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...-12-001-EN.PDF

Real GDP isreikstas procentais 2008m=100%

*2012 ir 2013 projekcija Duomenys is http://www.imf.org/external/pubs/ft/...1/pdf/text.pdf

[Tomas]

Tikrai, kad nereikia komentarų. Kai kasmet skolinamasi ir į ekonomiką "metama" 8-9 milijardai Lt - sunku tuos 2 "sutaupytus" milijardus pavadinti ekonomikos atsigavimo priežastimi:



Net Valatka tą supranta

[andyour]

Lietuva nėra eurozonos narė, todėl, atsiejus valiutą, galima žymiai lanksčiau vykdyti fiskalinę politiką. Kaip dėl Viktoro 1509 Lt minimumo? Nors aš abejoju, ar nauja valdžia ką nors darys ryžtingo.

Apskritai, minimumo didinimas nebloga įdėja, bet klausimas kiek tai realu. O būdamas rusu, galėtų su Rusija susitarti dėl dujų kainų, bent jau, kad rinkos kainomis tiektų, kad Rusija mums nedarytų "zapadlo".

[andyour]

Pries pat krize tiek Ispanijos tiek Baltijos saliu padetis buvo panasi. Taciau jos nuejo skirtingu keliu prasidejus krizei. Ispanija didino islaidas ir skatino ekonomika kas naudos jiem nedave ir galiausiai suprato kad reikia taupyti ir reformuoti ekonomika, o Baltijos salys iskart eme taupyti nes kogero nelabai ir turejo kito pasirinkimo.

Taip ir taupė http://2g.lt/ , pasiskolino 35mlrd.