Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Nesu konservatorių fanas, bet kai rašomos akivaizdžios nesąmonės, negaliu tylėti. Niekas ekonomikos be reikalo "nesmaugė" ir "nesmaugs". 2008 TS atėjo į valdžią būtent pasaulio ekonomikos krizės metu, drąstiškai krito pajamos į biudžetą, reikėjo imtis priemonių ekonomikai stabilizuoti.
Kalbama apie tai, kad ką reiks daryti, jei pandemija tęsis ir dėl jos stos ekonomika.

Mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas ir yra ekonomikos smaugimas, dėl to ir Lietuvoje ne šiaip buvo recesija keliais procentais kaip kitose šalyse, o BVP krito 15%. Net prie geriausių ekonominių sąlygų toks mokesčių padidinimas ir išlaidų sumažinimas sukeltų nemažą recesiją. Dabar per krizę valdžia elgiasi visiškai priešingai ir rezultatas irgi priešingas, darbo vietų beveik nesumažėjo, BVP kritimas bus koks vienas procentas, atlyginimai netgi auga.

[Tikras architektas]

Nesu konservatorių fanas, bet kai rašomos akivaizdžios nesąmonės, negaliu tylėti. Niekas ekonomikos be reikalo "nesmaugė" ir "nesmaugs". 2008 TS atėjo į valdžią būtent pasaulio ekonomikos krizės metu, drąstiškai krito pajamos į biudžetą, reikėjo imtis priemonių ekonomikai stabilizuoti.
Kalbama apie tai, kad ką reiks daryti, jei pandemija tęsis ir dėl jos stos ekonomika.

Na, tuometiniai konservatoriai elgėsi taip, kaip elgėsi didžiuma pasaulio valstybių - karpė viešojo sektoriaus išlaidas arba kitaip tariant "veržėsi diržus". Mūsų viešasis sektorius tuo metu buvo ir taip varganas, todėl visuomenė patyrė stiprią socioekonominę traumą. Šiuo metu tenka pastebėti, kad tokia neoliberali ekonominė politika yra stipriai kritikuojama, ypač vakaruose, to pasekoje, ir naujasis TS-LKD planas atrodo bus labiau socialdemokratinis, nei, iki šiol kaip įprasta, neoliberalus. Nesu linkęs tikėti, kad konservatoriai čia elgsis taip, kaip tada. Galų gale tai būtų tikra rinkėjų išdavystė...

[Obi-Wan Kenobi]

1. Dabar yra visai kitokio pobūdžio krizė. Ją sukėlė ne pasaulio finansų problemos ir bankų griūtis, o, kaip žinome, pandemija. Nėra vidinių ekonominės sistemos problemų, dėl kurių kiltų krizė.
2. Dabar Lietuvos ekonomika dėl pandemijos krito mažiau, nes
a) mes neturim didelio turizmo paslaugų eksporto sektoriaus, kaip kad Kipras, Ispanija ir pan.,
b) paslaugų vartojimo vidaus rinkoje mąstas taip pat yra mažesnis (mažiau lietuvių sėdi tavernose nei graikų, mažiau vaikšto į sporto klubus nei švedai vaikšto)
c) mes esam praktiškai nepriklausomi nuo išorinės darbo jėgos,. Taip taip, ukrainiečiai statybininkai, bet tai nepalyginti kiek dirba kinų Šiaurės Italijos lengvosios pramonės klasteriuose

[Sula]

Mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas ir yra ekonomikos smaugimas, dėl to ir Lietuvoje ne šiaip buvo recesija keliais procentais kaip kitose šalyse, o BVP krito 15%. Net prie geriausių ekonominių sąlygų toks mokesčių padidinimas ir išlaidų sumažinimas sukeltų nemažą recesiją. Dabar per krizę valdžia elgiasi visiškai priešingai ir rezultatas irgi priešingas, darbo vietų beveik nesumažėjo, BVP kritimas bus koks vienas procentas, atlyginimai netgi auga.

Man įdomu, kaip didintumėte išlaidas, jei biudžeto deficitas virš 20%? O paskolos su 7-8% palūkanomis ir tai dar reikia pasistengti. IMF duotų pigiau, bet reikalauja sumažinti išlaidas
Galima būtų pradėti litų emisiją, bet tuomet kalbėtume ne apie blogą Kubilių, o apie mirusį.

[mantasm]

1. Dabar yra visai kitokio pobūdžio krizė. Ją sukėlė ne pasaulio finansų problemos ir bankų griūtis, o, kaip žinome, pandemija. Nėra vidinių ekonominės sistemos problemų, dėl kurių kiltų krizė.
2. Dabar Lietuvos ekonomika dėl pandemijos krito mažiau, nes
a) mes neturim didelio turizmo paslaugų eksporto sektoriaus, kaip kad Kipras, Ispanija ir pan.,
b) paslaugų vartojimo vidaus rinkoje mąstas taip pat yra mažesnis (mažiau lietuvių sėdi tavernose nei graikų, mažiau vaikšto į sporto klubus nei švedai vaikšto)
c) mes esam praktiškai nepriklausomi nuo išorinės darbo jėgos,. Taip taip, ukrainiečiai statybininkai, bet tai nepalyginti kiek dirba kinų Šiaurės Italijos lengvosios pramonės klasteriuose

A/B/C iš esmės ir yra vidinės ekonominės problemos, dėl kurių ES kova su virusu yra tokia bedantė. Netvari ekonomika nesugebėtų pakelti rimtesnio karantino su dar rimtesne ekonomika nuo likusio pasaulio, kol kitur susitvarkytų su virusu.

[Lettered]

Man įdomu, kaip didintumėte išlaidas, jei biudžeto deficitas virš 20%? O paskolos su 7-8% palūkanomis ir tai dar reikia pasistengti. IMF duotų pigiau, bet reikalauja sumažinti išlaidas
Galima būtų pradėti litų emisiją, bet tuomet kalbėtume ne apie blogą Kubilių, o apie mirusį.

Tai tas 20% deficitas pirmiausia ir tapo ne tik dėl krizės natūraliai, o taip pat ir dėl sumažintų išlaidų ir padidintų mokesčių, kurie pribaigė ir taip sunkiai besiverčiantį verslą.
Skolos dydis nėra kažkoks rodiklis, beveik visos turtingiausios pasaulio valstybės turi skolas didesnes nei Lietuva. Tiksliau jos ir yra turtingos, nes tie paskolinti pinigai kelia BVP ir grįžti atgal į biudžetą per mokesčius. Taip, kad nereikia tikėti kliedesiais apie tai, kad Kubilius neva praskolino Lietuvą, ar kad būtų dar labiau praskolinęs, jei nebūtų mokesčių didinęs ar išlaidų mažinęs.

[Eidvis]

Aš čia. Kodėl kažkokios absoliučios nesąmonės išgirstos per žiniasklaida tu nekvestionuoji, o va kai kažkas tai žmoniškai paaiškina - tu pradedi piktintis? Gal galima būtų konkrečią nuorodą kokia žiniasklaidą galėjo pasakyti tokią tavo cituotą nesąmonę? Aš suprantu, kad žiniasklaidoje pasitaiko visokių nesąmonių, bet kai žmogus pradeda teigti, kad žemė plokščia ir tai grindžia 'girdėjau per radiją' - tai aš labiau linkęs manyti, kad čia problema ne su radiju, o su žmogumi, kol neįrodoma kitaip.

[Sula]

Tai tas 20% deficitas pirmiausia ir tapo ne tik dėl krizės natūraliai, o taip pat ir dėl sumažintų išlaidų ir padidintų mokesčių, kurie pribaigė ir taip sunkiai besiverčiantį verslą.
Skolos dydis nėra kažkoks rodiklis, beveik visos turtingiausios pasaulio valstybės turi skolas didesnes nei Lietuva. Tiksliau jos ir yra turtingos, nes tie paskolinti pinigai kelia BVP ir grįžti atgal į biudžetą per mokesčius. Taip, kad nereikia tikėti kliedesiais apie tai, kad Kubilius neva praskolino Lietuvą, ar kad būtų dar labiau praskolinęs, jei nebūtų mokesčių didinęs ar išlaidų mažinęs.

Verslą pribaigė ne mokesčiai. Pats praėjau per tai.
Biudžeto deficitas -20% nereiškia nieko kito, kaip skolinimosi tai trūkstamai sumai.
Reikėjo siūlyti stebuklingus skolinimosi šaltinius 2009 m. žiemą. Priminsiu, kad jau nebuvo pinigų pensijoms. Tai realybė, ir per mėnesį nesuveiktų nei skatinimai nei mokesčiai.
Po pradinio šoko suvaldymo, sutinku, 2010-2011 m. jau galima buvo kažką daryti ekonomikos spartesniam atsigavimui. Dideliu minusu laikau taip ir neprasidėjusią daugiabučių renovaciją.

[VNS]

Tai ką liepė tas TVF ar kas ten tokie daryt, kad iš jų būtų buvę galima skolintis 2009?

Ir ką nors liepė daryt kaip dabar skolinosi? Nieks nešneka nieko, tik apie palūkanas

[Nitro]

Tai ką liepė tas TVF ar kas ten tokie daryt, kad iš jų būtų buvę galima skolintis 2009?

Ir ką nors liepė daryt kaip dabar skolinosi? Nieks nešneka nieko, tik apie palūkanas

Grėsė lito devalvacija.

[Sula]

Tai ką liepė tas TVF ar kas ten tokie daryt, kad iš jų būtų buvę galima skolintis 2009?

Ir ką nors liepė daryt kaip dabar skolinosi? Nieks nešneka nieko, tik apie palūkanas

Galite pasiskaityti IMF-Latvija, nedaug skirtųsi ir Lietuvai:

https://www.imf.org/external/pubs/ft...009/cr0903.pdf

Priminsiu, kad latviai padidino mokesčius labiau, sumažino pensijas ir biudžetininkų algas.

[VNS]

Ok, bet šiemet irgi pinigų "na ura" nedavė. Vėl kažkokios sąlygos? Žodžiu užburtas ratas.

[index]

Ok, bet šiemet irgi pinigų "na ura" nedavė. Vėl kažkokios sąlygos? Žodžiu užburtas ratas.

Šiemet niekas iš IMFo nesiskolino, nes rinkose be palūkanų pasiskolinti nesunku.

Tuomet skolintis buvo arba brangu arba su drakoniškomis sąlygomis, nes prieš metus patys sau neleidom euro įsivest.

[Sula]

Ok, bet šiemet irgi pinigų "na ura" nedavė. Vėl kažkokios sąlygos? Žodžiu užburtas ratas.

Tai dabar kiti mechanizmai, kas liečia europinius pinigus. Jau kažkiek pasimokyta iš 2008-2009 m. krizės, nors jos prigimtis buvo finansinė.

[Lettered]

Reiktų pradėti auginti pinigų medžių plantaciją.

Jau senai auga ir vaisiai raškomi, šiemet ypač derlingi metai.

The big day has arrived the European Commission has laid out its vision for post-pandemic recovery funds, and it is worth 1.85 trillion euros.

https://www.euronews.com/2020/05/27/...-recovery-plan

[Tomas]

Tuos pinigus naudoti nemoralu

[Tomas]

Aš čia. Kodėl kažkokios absoliučios nesąmonės išgirstos per žiniasklaida tu nekvestionuoji, o va kai kažkas tai žmoniškai paaiškina - tu pradedi piktintis? Gal galima būtų konkrečią nuorodą kokia žiniasklaidą galėjo pasakyti tokią tavo cituotą nesąmonę? Aš suprantu, kad žiniasklaidoje pasitaiko visokių nesąmonių, bet kai žmogus pradeda teigti, kad žemė plokščia ir tai grindžia 'girdėjau per radiją' - tai aš labiau linkęs manyti, kad čia problema ne su radiju, o su žmogumi, kol neįrodoma kitaip.

Man gaila klaviatūros atsakinėti į kliedesius.

[themanual]

Vakar Šapoka sakė kad biudžeto deficitas bus 9% nuo BVP, kadangi visas biudžetas yra apie 20% nuo BVP tai reiškia kad apie 50% biudžeto yra surenkama mokesčių pavidalu, o likę 50% pasiskolinama! Ką tai reiškia apart skolos didėjimo? 2 dalykai - pirma: atėjus gražinimo terminui bus svarbu kokios yra refinansavimo palūkanos (jau seniai niekas skolų nebegražina ir nemažina, o tik refinansuoja) - dabar jos apie 0 sukasi, bet jei bus kad ir keli procentai iškart didės išlaidos skolos aptarnavimui kitaip tariant dar vienas upelis iš kiauro biudžeto. Antra: jei tuo metu skolinimas būtų uždarytas kaip buvo 2008-2009 tai teks režti visas išlaidas 50% (ir čia minimum nes situacijoje kai skolinimas uždarytas ir taip yra ekonominis nuosmukis ir panika). Vienu žodžiu jei rytoj ištiktu krizė visiškai analogiška 2008 krizei viskas būtų žymiai žymiai blogiau, greičiausiai valstybė defaultą skelbtu.

Nebūtų jokio defaulto, esame eurozonoje ir ne mes sprendžiam ar defaultinsim ar ne Juolab būtų absurdas tai daryti net ir galint, kai euras toks stiprus pasaulyje nepaisant visų savo problemų ir niekas nesikeis kol pusė pasaulio dar nenusiklijavo trečiojo pasaulio etiketės.

Viena iš priežasčių kodėl 2009 krizė smogė Lietuvai taip stipriai, jog USA ji jau buvo pasibaigusi ir pasaulinė desperacija finansų rinkose buvo užgniaužta, o mes likome praktiškai vieni patys dorotis su savo bėdomis. Dabar gi situacija būtų visiškai kitokia ir dauguma sprendimų net nebepriklausytų nuo mūsų pačių.

Galima diskutuoti ar per praėjusią krizę viskas buvo padaryta optimaliai, bet faktas, jog per ją ir atsigavimo metus mes sumažinome GDP gap'ą nuo estų, o ne jie dar labiau nuo mūsų pabėgo. Tuo tarpu latviai iki tol kvėpavę mums į nugarą liko konkuruoti su rumunais.

Masinė renovacija ant popieriaus atrodo geras sprendimas, bet žiūrint giliau tai būtų buvęs kortų namelis, kurį pastoviai kėsintųsi nuversti rangovų bankrotai, nesuteiktos paskolos, darbininkų emigracija (kuri vyko ir dėl naujai atsivėrusių rinkų ir dėl to kad užsienis jau iškart galėjo pasiūlyti mūsų standartais gerą darbą pigesnei darbo jėgai nepaisant krizės). Jei ji būtų užsukta nedelsiant su visiška valstybes garantija ir maksimaliu gyventojų finansiniu prisidėjimu, tuomet galbūt būtų pavykę ženkliau sumažinti krizės padarinius, bet valdžia tiesiog neturėjo tokio pasitikėjimo kapitalo, jog galėtų pull'inti tokį projektą. Jeigu dauguma prielaidų apie masinę renovaciją būtų buvusios teisingos, tuomet atėjus ramiems laikams jau tikrai būtų pajudėjęs šis reikalas, o dabar panašu, jog be planinės ekonomikos priemonių siekiamo rezultato krizės metu būtų buvę neįmanoma gauti.

[Eidvis]

Jau senai auga ir vaisiai raškomi, šiemet ypač derlingi metai.

https://www.euronews.com/2020/05/27/...-recovery-plan

Pagrindinė problema, kad į tuos covido pinigų fondus žiūrima kaip į kažkokius 'nemokamus pinigus, kurie auga ant medžių'. Deja, bet nemokamų pietų nebūna ir už viską anksčiau ar vėliau teks susimokėti. Aš šitą problemą jau buvau anksčiau pastebėjęs su ES fondų pinigais ir požiūriu 'ai, čia gi ne mūsų, o ES pinigai, tai galim juos belenkaip ištaškyti'. Pinigus galima ištaškyti į kairę ir į dešinę, o galima ir protingai investuoti, kad jie vėliau kurtų pridėtinę vertę. Skirtumas tarp prieš tai buvusių ES fondų ir dabartinių covid'o fondų tas, kad ES paramos fondų nereikės gražinti, o didžiąją dalį covid'o fondų gražinti teks. Tai nereiškia, kad mes jais neturime pasinaudoti, bet tai reiškia, kad juos naudoti turime ypač atsakingai, nes šiuo metu tie fondai yra leidžiami vertinant vieną vienintelį kriterijų - kiek tai pakels Karbauskio reitingus.

[VNS]

Kiek pamenu tai su šakėm pinigus mėtė* ne viena valstybė, bet Lietuvoje tai čia jau tik dėl Karbauckio reitingų

*literaliai