Lietuvos ekonomikos aktualijos

[jungengg]

Tikrai, kad nereikia komentarų. Kai kasmet skolinamasi ir į ekonomiką "metama" 8-9 milijardai Lt - sunku tuos 2 "sutaupytus" milijardus pavadinti ekonomikos atsigavimo priežastimi:

Atvaizdas


Net Valatka tą supranta

Šitas grafikas gali būti klaidinantis (jeigu nėra paaiškinimų arba absoliutinių skaičių) - maža bazė labai greit auga procentine išraiška.

[senasnamas]

Dar rugsėjį žiniasklaidoje buvo plačiai aprašoma, kad Vyriausybė tikisi 10 vietų šuolio „Doing Business 2013“ reitinge, nusakančio verslo sąlygas šalyje. Paskelbus Pasaulio banko sudaromą sąrašą paaiškėjo, kad ankstesnės deklaracijos buvo tik ryšių su visuomene akcija – Lietuva, kaip ir prieš metus, liko 27 vietoje.

Žylius aiškina, kad kai kurios priemonės į vertinimą bus įtrauktos kitais metais. Bus matyt, o kol kas atsiliekame ne tik nuo estų, bet ir nuo latvių.

Estija sąraše pakilo trimis pozicijomis ir užėmė 21 vietą. Suomija buvo 11, Švedija - 13, Latvija - 25. Lietuva, kaip ir pernai, užėmė 27 vietą tarp 185 šalių.

Pirmąją poziciją sąraše septintus metus iš eilės užėmė Singapūras. Tarp dešimties šalių, kuriuose įstatymai verslui yra palankiausi, taip pat atsidūrė Honkongas, Naujoji Zelandija, Jungtinės Valstijos, Danija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Korėja, Gruzija ir Australija.

Stebina Gruzijos vieta.
http://verslas.delfi.lt/business/ver....d?id=59821497

[andyour]

Biudžeto išlaidos nebuvo mažinamos? Jei nebūtų buvę taupoma valstybės skola būtų gerokai didesnė.

O teigti, kad jei skolos/bvp santykis išaugo - tai taupoma nebuvo negalima vien dėl to, kad šiam dydžiui įtaką daro ir BVP dydis, kuris 2009 krito virš 15 proc. Skolos/bvp santykis gali augti net tada kai skolos dydis mažėja, bet bvp krenta sparčiau. Tokios šalies vyriausybę irgi pavadintum išlaidautoja?

Manau, reikėjo ne išlaidas mažinti, o rinkoje vyraujančią sklypų kainą, įvesti NT mokestį, kad taip smarkiai nebrangtų NT, kad jis nebūtų patapęs daugeliui nebeįperkamas, kas ir lėmė NT rinkos griūtį. Tada, išplėtotas statybų sektorius nebeturėjo kur dėti darbo jėgos pertekliaus. O valtybės biudžetas turi būti susijęs su pajamomis, jei privatus sektorius dirba už minimumą, tai valstybės sektorius negali dirbti už keliagubai didesnes algas.

[andyour]

Tik jau daugiau negu pusė pasaulio pastaruosius 200 metų eina kapitalizmo keliu. Primink, kiek laiko išsilaikė komunizmas?

Maitinamas kapitalizmo technologijomis.

[index]

Manau, reikėjo ne išlaidas mažinti, o rinkoje vyraujančią sklypų kainą, įvesti NT mokestį, kad taip smarkiai nebrangtų NT, kad jis nebūtų patapęs daugeliui nebeįperkamas, kas ir lėmė NT rinkos griūtį.

Taip, bet tai reikėjo daryti prieš krizę, kuomet vietoje to galiojo lengvatos būsto paskolų palūkanoms. Ką būtum pasiūlęs daryti jau prasidėjus krizei ir NT rinkos griūčiai?

[andyour]

mokytoju ir pensiniku pravalgymas nera joks ekonomikos skatinimas

pensininkai linkę taupyti Esmė, kad tas Jūsų minimas augantis vartojimas buvo NT sektorius. Jei neįmanoma buvo apsaugoti rinkos nuo spekuliantų pinigų, tai bent jau neleisti kainoms išaugti.

[andyour]

Siek tiek palyginau Lietuva ir Ispanija. Komentaru nereikia viskas vaizdziai ir akivaizdziai.

Biudzeto islaidos isreikstos procentais 2008m=100%
Atvaizdas

Duomenys is http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...-12-001-EN.PDF

Real GDP isreikstas procentais 2008m=100%
Atvaizdas

*2012 ir 2013 projekcija Duomenys is http://www.imf.org/external/pubs/ft/...1/pdf/text.pdf

Kinijos rodikliai dar geresni. Lengva kalbėti, kai turi kur eksportuoti, įdomu, kokio šiknoje būtų tas mūsų eksportas, jei vakarai uždarytų sienas, pareiškę, kad jiems patiems reikia darbo.

[vytauc]

Manau, reikėjo ne išlaidas mažinti, o rinkoje vyraujančią sklypų kainą, įvesti NT mokestį, kad taip smarkiai nebrangtų NT, kad jis nebūtų patapęs daugeliui nebeįperkamas, kas ir lėmė NT rinkos griūtį. Tada, išplėtotas statybų sektorius nebeturėjo kur dėti darbo jėgos pertekliaus. O valtybės biudžetas turi būti susijęs su pajamomis, jei privatus sektorius dirba už minimumą, tai valstybės sektorius negali dirbti už keliagubai didesnes algas.

Negaliu patikėti kokias nesąmones čia skaitau.

Rinka griūna kai paklausos nebėra. Paklausa dingo kartu su pigiomis paskolomis, o NT mokestis ją dar dar labiau sumažintų.

[deep'as]

Kinijos rodikliai dar geresni. Lengva kalbėti, kai turi kur eksportuoti, įdomu, kokio šiknoje būtų tas mūsų eksportas, jei vakarai uždarytų sienas, pareiškę, kad jiems patiems reikia darbo.

Cia nera jokio rysio su Kinija tad ir mineti jos nereikia. Ispanija turi lygiai tokias pacias galimybes eksportuoti kaip ir Lietuva.

Mano isvada is grafiku yra paprasta ekonomikos skatinimas ir papildomu pinigu iliejimas Ispanijai nepadejo isspresti problemu, taciau jas siek tiek atitolino, be visa to uzaugino papildoma skola su isaugusiais aptarnavimo kastais. Galiausiai jie sugryzo prie taupymo, kas galbut po kurio laiko jeigu kartu bus vykdomos ir kitos reformos pades jiem atgauti konkurencinguma, bet iki tol dar laukia ilgas kelias zemyn.

[deep'as]

Tikrai, kad nereikia komentarų. Kai kasmet skolinamasi ir į ekonomiką "metama" 8-9 milijardai Lt - sunku tuos 2 "sutaupytus" milijardus pavadinti ekonomikos atsigavimo priežastimi:

Atvaizdas


Net Valatka tą supranta

Vel statistika manipuliuoji ir is nesuvokimo darai klaidingas isvadas?

[Tomas]

Šitas grafikas gali būti klaidinantis (jeigu nėra paaiškinimų arba absoliutinių skaičių) - maža bazė labai greit auga procentine išraiška.

Publikai pageidaujant grafikas su absoliutiniais skaičiais:

Vel statistika manipuliuoji ir is nesuvokimo darai klaidingas isvadas?

Statistika rodo, kad Lietuva pastaruosius metus gyveno kaip niekada ne pagal išgales (nors kasdieninė propaganda trimitavo kitaip).

Jei sutaupai litą, bet tuo pačiu pasiskolini 10Lt ir juos išleidi, tai sumoj lieki nieko nesutaupęs ir dar lieki 9lt skolingas. Galbūt kažkas tokį procesą gali pavadinti taupymu, bet tai jau ne matematikos ar ekonomikos, o medicinos sritis

[andyour]

Taip, bet tai reikėjo daryti prieš krizę, kuomet vietoje to galiojo lengvatos būsto paskolų palūkanoms. Ką būtum pasiūlęs daryti jau prasidėjus krizei ir NT rinkos griūčiai?

Manau, kad vienintelė išeitis iš krizės buvo statybų sektoriaus gaivinimas, nes naujo eksportuojančio kapitalo greit nepritrauksi, kuris absorbuotų statybų sektoriaus ir su juo tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių sektorių perteklinę darbo jėgą. Žinoma, visi laukė žemesnių NT kainų, kurias reikėjo mažinti, bei buvo galima statybų sektorių perorientuotį į būstų renovaciją ar valstybinius projektus. Nes dabar dalis pinigų nusėdo bankuose indėlių pavidalu, dalis buvo išmokėta kaip socialinės išmokos.

[andyour]

Cia nera jokio rysio su Kinija tad ir mineti jos nereikia. Ispanija turi lygiai tokias pacias galimybes eksportuoti kaip ir Lietuva.

Kur eksportuoti? Mums? Nors maximose pagrinde vien ispaniškos daržovės ir vaisiai. Bet ir tai, per krizę žmonės mažiau persiryja, mažiau maisto išmeta. Aš manau, kad afrika yra neatrasta eksporto rinka
Jeigu Ispanai ir likęs pasaulis būtų taupę kaip Lietuva, apie eksportą galėtum pasvajoti.

[andyour]

Rinka griūna kai paklausos nebėra. Paklausa dingo kartu su pigiomis paskolomis, o NT mokestis ją dar dar labiau sumažintų.

NT mokestis nuleistų ant žemės kosmines NT kainas, kodėl visas pasaulis jį įsivedęs. Koks skirtumas, pigios ar nepigios paskolos, bet jei viskas kainavo po pusę lemo? Ir išvis, tiek ten tos paskolos pigios ir tebuvo ir bet kam jų nedalino.

[Wycka]

NT mokestis nuleistų ant žemės kosmines NT kainas, kodėl visas pasaulis jį įsivedęs. Koks skirtumas, pigios ar nepigios paskolos, bet jei viskas kainavo po pusę lemo? Ir išvis, tiek ten tos paskolos pigios ir tebuvo ir bet kam jų nedalino.

Manau, kad vytauc turėjo mintyje kad 2008m. gruodyje jau buvo nebe laikas įvedinėti NT mokesčio. Dabar mes jau gudrūs sakyti, kad tas mokestis visgi buvo reikalingas 2002m.-2007m., ir A. Butkevičius, dar būdamas finansų ministru, bandė jį įvesti, tačiau viskas baigėsi kuo? Ogi ministru tapo Z. Balčytis, ir NT mokestis buvo pamirštas.
Apskritai, NT mokestis turėtų būti kairiųjų saldainiukas (kaip ir progresiniai mokesčiai), tačiau LSDP iš esmės prisidengę raudona spalva vykdo centristinę politiką.
Dabar, jeigu ir būtų įvestas visuotinis NT mokestis, jis turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2015m., nes rinka jam dar nepasiruošusi, ir per greitai įvestas jis stabdytų statybų ir naujų objektų plėtrą. Tūkstančiai statybininkų liktų darbo biržose, o gal net užsienyje.

[vytauc]

NT mokestis nuleistų ant žemės kosmines NT kainas, kodėl visas pasaulis jį įsivedęs. Koks skirtumas, pigios ar nepigios paskolos, bet jei viskas kainavo po pusę lemo? Ir išvis, tiek ten tos paskolos pigios ir tebuvo ir bet kam jų nedalino.

Dalino "belekam ir belekiek". Todėl butai iš skelbimų būdavo išparduoti dar "Alio reklamai" neišėjus. Todėl žmonės butus pirko iš brėžinių. Todėl mūrininkai važinėjo su naujais X5, todėl plytelių klijuotojai (su visa pagarba) nešdavosi namo po 4000-6000 Lt per mėn.

Rinka gavo daug pigių pinigų, valstybė dar pasubsidijavo paskolas, paklausa šoko, pasiūla iš paskos nespėjo. Ekonomikos pradžiamokslis byloja: aukšta paklausa + žema pasiūla = kylančios kainos.

Vien NT mokestis nieko ženkliai nepakeistų. Reikėtų skolinimosi reguliavimo. Bet socdemams nei ekonominės įžvalgos, nei politinės valios neužteko.

[senasnamas]

Taip, pirmiausia Lietuvai reikėjo ne NT mokesčio, o centrinio banko. Nes Lietuvos centrinis bankas yra kažkur Stockholme . Eilinis įrodymas, kad bankai ne aptarnauja ekonomiką, o nulemia, kiek statyti/gaminti ir kiek parduoti.
Kas lėmė būsto kainą piko metu? Ne tiek pasiūlos/paklausos dėsniai, kiek išduodamos paskolos dydis. Jei bankas skolina 40-iai metų, kainuoja pusę milijono, jei skolintų 80-iai metų , kainuotų visą milijoną. Reali savikaina ir protingi antkainiai tada niekam nerūpi. Viską nulemia tai, kiek duos bankas. O bankai duodavo daug. Jei gyvenimo trukmė ir darbingas amžius būtų didesni, būtų davę dar daugiau .

[andyour]

Dalino "belekam ir belekiek". Todėl butai iš skelbimų būdavo išparduoti dar "Alio reklamai" neišėjus. Todėl žmonės butus pirko iš brėžinių. Todėl mūrininkai važinėjo su naujais X5, todėl plytelių klijuotojai (su visa pagarba) nešdavosi namo po 4000-6000 Lt per mėn.

Vien NT mokestis nieko ženkliai nepakeistų. Reikėtų skolinimosi reguliavimo. Bet socdemams nei ekonominės įžvalgos, nei politinės valios neužteko.

Kreditai gal ir buvo pigus, bet užtai NT buvo nepigus, o milijonų niekam nedalino laisvai, kaip kad rašai. Jeigu žmonės būtų žinoję, kad NT nebrangs, niekas neskubėtų taip pirkti, nebūtų buvę visai spekuliacijų.
Kalbant apie kreditus, jų poveikį, žmogus turėdamas kreditų daugiau stengiasi, nes mažiau lieka pajamų, atmetus bankui įmokas. TSRS žmonės neturėjo kur dėti pinigų, dėl ko nebuvo motyvacijos dirbti.

[andyour]

Taip, pirmiausia Lietuvai reikėjo ne NT mokesčio, o centrinio banko. Nes Lietuvos centrinis bankas yra kažkur Stockholme . Eilinis įrodymas, kad bankai ne aptarnauja ekonomiką, o nulemia, kiek statyti/gaminti ir kiek parduoti.
Kas lėmė būsto kainą piko metu? Ne tiek pasiūlos/paklausos dėsniai, kiek išduodamos paskolos dydis. Jei bankas skolina 40-iai metų, kainuoja pusę milijono, jei skolintų 80-iai metų , kainuotų visą milijoną. Reali savikaina ir protingi antkainiai tada niekam nerūpi. Viską nulemia tai, kiek duos bankas. O bankai duodavo daug. Jei gyvenimo trukmė ir darbingas amžius būtų didesni, būtų davę dar daugiau .

Taip, ėmė kreditus neapdairiai, nes žmonėms kažkur gyventi reikėjo, jie bijojo, kad NT dar labiau pabrangs ir jie visai nebeįpirks jo.
Lietuvos NT rinka skiriasi pvz. nuo JAV. Lietuvos didžiuosiuose miestuose būsto paklausa yra labai didelė ir ji tik didės augant ekonomikai, tad būtinas kainų sureguliavimas.

[index]

Sensacija! 2012 m. antrame ketvirtyje Lietuva turėjo užsienio prekybos perteklių. Reikia šampaną atsikimšt.