Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Sutinku su tuo, kad minimali alga galėtų dalinai sumažinti vokelius, tačiau tikrai nemanau, kad tai yra tinkamas būdas kovai su vokeliais. Čia panašiai kaip gripą gydyti antibiotikais - gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.

Kokie realūs kovos prieš vokelius būdai? Nes dabar tai masinis reiškinys.
Kas dėl infliacijos, tai pas mus minimumas ir vidurkis gerokai mažesnis nei pas lenkus, o kainos didesnės, taip, kad ne MMA čia esmė. Nekalbant apskritai, jog praktiškai visų produktų kainos priklauso nuo pasaulinės rinkos.

[index]

Kokie realūs kovos prieš vokelius būdai? Nes dabar tai masinis reiškinys.
Kas dėl infliacijos, tai pas mus minimumas ir vidurkis gerokai mažesnis nei pas lenkus, o kainos didesnės, taip, kad ne MMA čia esmė. Nekalbant apskritai, jog praktiškai visų produktų kainos priklauso nuo pasaulinės rinkos.

Vienas dalykas yra kainų lygis dėl struktūrinių priežasčių (rinkos dydis, konkurencija ir t.t.) ir visiškai kitas dėl vyriausybės vykdomos makroekonominės politikos. Jei minimalus atlyginimas būtų didinamas virš realaus rinkos minimalaus atlyginimo (O ne ištraukiamas vokelis ir pridedamas prie oficialaus atlyginimo) infliacija padidėtų garantuotai.

O norint padaryti agurkinį 1500 Lt minimalų atlyginimą ir nesukurti milžiniško nedarbo tektų išvis atsisakyti valiutų valdybos modelio, paleisti pinigų spausdinimo stakles ir susitaikyti su didžiule infliacija.

[Lettered]

O norint padaryti agurkinį 1500 Lt minimalų atlyginimą ir nesukurti milžiniško nedarbo tektų išvis atsisakyti valiutų valdybos modelio, paleisti pinigų spausdinimo stakles ir susitaikyti su didžiule infliacija.

Kaip tą daro lenkai? Ar pas juos didesnė infliacija, nedarbas?

[index]

Kaip tą daro lenkai? Ar pas juos didesnė infliacija, nedarbas?

Ar lenkai minimalų atlyginimą didino dvigubai? Pats atlyginimų lygis pas juos didesnis dėl to, kad ekonomika šiuo metu geriau išsivysčiusi, o ne dėl to, kad vyriausybė "paėmė ir padidino atlyginimus".

[J.U.]

Kaip tą daro lenkai? Ar pas juos didesnė infliacija, nedarbas?

Lenkija didelė valstybė su didele rinka, tas viską ir apsprendžia. Be to, Lenkijos nedusina baisiai išpūstas biurokratinis aparatas. Mažos valstybėlės apskritai neturi perspektyvos, nebent sugeba užimti labai specifinę rinkos dalį, pvz. kaip Šveicarija bankų sektorių.

[Eidvis]

Privatus sektorius jei galėtų nesamdytų nė vieno samdomo darbuotojo ir nemokėtų nė lito algos. T.y. vyksta nuolatinis algų "spaudimas" žemyn. Todėl ir reikalingas MMA reguliavimas.
MMA nenustatyti galima 2 atvejais - kai valstybė laikosi pilno užimtumo politikos (Singapūras) ir pati kuria darbo vietas. Kitas atvejis - kai egzistuoja stiprios profsąjungos (kaip pvz. Vokietijoje) ir minimalūs atlyginimai nustatomi kolektyvinėmis sutartimis. Lietuvoje nėra nei to, nei to.

Sutinku, kad minimali alga galėtų būti, nors daugelyje išsivysčiusių šalių (kaip Skandinavijoj) jos išviso nėra. Tačiau jinai turėtų būti protinga ir racionali. Jinai neturėtų siekti 50% vidutinio mėnesinio atlyginimo, nes tokiu atveju yra iškreipiamos proporcijos (apie jas jau rašiau). Didžiausia minimali alga ES, lyginant su vidutiniu atlyginimu, buvo/yra Graikijoje, jeigu gerai pamenu - 56%. Turint omeny, kad vid. atlyginimas Lietuvoje yra šiek tiek virš 2000 Lt, tai 1500 Lt minimali alga sudaryti ~70% (smarkiai aplenktumėm rekordininkę Graikiją). Kažkip populistai vis siūlo eiti Graikijos keliu ir kaip matau daug kas ant to užkimba.

Kokie realūs kovos prieš vokelius būdai? Nes dabar tai masinis reiškinys.
Kas dėl infliacijos, tai pas mus minimumas ir vidurkis gerokai mažesnis nei pas lenkus, o kainos didesnės, taip, kad ne MMA čia esmė. Nekalbant apskritai, jog praktiškai visų produktų kainos priklauso nuo pasaulinės rinkos.

Nesu tiek kompetetingas, kad lyginčiau Lietuvos situacija su Lenkija, nes lyginant minimalias algas reikėtų į labai daug ką atsižvelgti - t.y. į kainas, mokesčius ir daugybė kitų dalykų (pvz. USA už sveikatos apsaugą turi pats susimokėti, o čia nuskaičiuoja nuo atlyginimo). Tačiau žinau viena, kad pagrindinis rodiklis yra MMA ir vidutinio atlyginimo santykis. Jeigu Lenkijoje yra tokia padėtis, kad pas jų algos yra daug didesnės - tai ir MMA gali būti aukštesnis.

Reikėtų prisiminti, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje po krizės buvo sumažėjęs ir berods dar ir dabar nėra pasiekęs prieškrizinio lygio. Vadinas net ir dabar MMA turėtų būti mažesnė, nei buvo prieš krizę, tačiau jinai jau yra pakelta 50Lt, dėl to tikrai manau, kad netgi 1000 Lt minimali alga gali būti žalinga ekonomikai (nors čia turėtų ekonomistai tai paskaičiuoti), jau nekalbant apie DP 1509 ar Tvarkiečių 1800 Lt min. algą, kurių įvedimas sukeltų dar vieną krizės bangą.

Kas dėl kovos prieš vokelius, tai turiu prisipažinti, kad nežinau kokiais būdais su jais siūlo kovoti konservatoriai/liberalai, tačiau žinau tik vieną, kad jeigu kas ir kovotų rimtai - tai būtent jie, nes LSDP/DP/TT yra korumpuoti populistai ir visokie turgininkai ir vokelių gavėjai yra jų pagrindiniai rinkėjai. Pvz. viena iš kovos su vokeliais priemonių - kasos aparatų įvedimas turgavietėse, ko kairieji niekada nebūtų padarę.

Šitame video (Kubilius vs. Butkevičius) šiek tiek galima susidaryti vaizdą kaip su jais kovotų viena ir kita pusė. Na, atleiskit, bet socdemų pusė tai šiek tiek tragiškai atrodo, Butkevičius iš pradžių aiškina, kad visi moka vokelius, po to aiškina, kad vokeliai neva ne problema ir kad ES su savo ataskaitomis nesąmones aiškina - neva geriau eiti į gatvę ir žmonių pasiklausinėti. Aš tikrai neįsivaizduoju kaip jie šalį valdys. O jeigu Kubiliui būtų leidę pabaigti, arba video iki galo būtų parodę - tai galbūt ir tas kovos prieš vokelius priemones būtumėm sužinoję.

O kaip balsuoti prieš abu kandidatus? Sugadinti biuletenį ar jį išsinešti namo ir atiduoti į kokį nors istorijos muziejų?
Kaip suprantu jeigu dalyvaus virš 25% rinkėjų tai nugalės tas, kuris gaus daugiau.
O gal jeigu dalyvauja tik iki 25% tai rinkimai skelbiami neįvykę.
Pirmame ture už DP ir LRRA kandidatus balsavo 27% visų apygardos rinkėjų.

Jeigu abu kandidatai blogi, tai yra tik viena galimybė - balsuoti už mažiau blogą Tie biletenių sugadinimai nieko nepakeis ir realiai duos tokį patį efektą, kaip kad nėjimas į rinkimus. Apie 25% akvytumo barjerą (antrąjame ture) nieko nesu girdėjęs, manau tokio nėra.

[Combat]

....Veini verslininkus bando melžti, kiti gi supranta, kad kelias į geresnį gyvenimą yra per konkurencingumo ir produktyvumo kėlimą, korupcijos mažinimą. Tik gaila, kad runkėliai nesupranta, jog jiems patiems būtų daug geriau liberalus ir konservatorius valdžioje turėti.

Nežinau, kur tai veikia, bet tik ne Lietuvoje ir niekada tai neveiks, nes tai tokia pat utopija, kaip ir komunizmas.

Konkurencingumas toks, kokį tu įsivaizduoji, Lietuvos sąlygomis praktiškai neįmanomas, nes čia yra tamsu, šalta, brangi elektra ir kitos energetinės sąnaudos, todėl lietuviška kiaulė ar daržovė niekada nepakonkuruos su lenkiška savo kaina vien dėl energetinių kaštų kainos dedamosios; kad kiaulė savo kaina būtų konkurencinga, jis turėtų miegoti sniego pusnyje, o daržovės pradėti augti prie -10 C lauko sąlygomis. Lygiai tas pats ir kitose pramonės srityse – jos reikalauja šviesos, šilumos, daug karšto vandens ir garo, kuris anksčiau nieko nekainavo, o dabar yra itin brangus. Antru atveju mužikas dirbs prie - 30C patalpose (ar įsivaizduoji, ką tai reiškia? Kai saulutė lauke pradeda šviesti ir lauke jau -20C, o patalpoje -29C?). Žinau tokią įmonę – praktiškai visi žmonės žiemą pradeda sirgti plaučių uždegimais, direktorius stoja prie staklių, bet užtat bent vokiečiai retkarčiais tą produkciją perka. ir svarbiausia – pirkėjui nei kiek neįdomu prekės kokybė; duok jam tik pigiausią variantą. Ar ne tokį reiškinį stebi Maximoje ir Senukuose?

Manai, kad degalinėse konkuruojama benzino kainomis? Nieko panašaus! Jie dėl kainų susitaria arba jiems paskambina ir pasako kokia kaina prekiauti. Pats buvau tokio reiškinio stebėtojas: naujai atsidariusioje „konteinerinėje“ degalus pyliausi gal 20 - 30 ct pigiau (kai šnekinau tuos vyrukus, tai jie atsakė, kad jiems „do fieni“ ir kad prekiauja kaina, kuria nori), nei visur kitur esančiose, kol kažkokioje kitoje nepasipiktinau, kad jie brangiai prekiaują. O kai pasiteiravo, kur tokia kaina piluosi degalus (patys teigė, kad kainų reguliuotis jie negalį, nes jiems paskambina ir pasako kokia prekiauti) ir pasakiau kur, tai neužilgo man jau jokio skirtumo nebebuvo, kur degalus piltis....Tie paslaptingi „reguliuotojai“ greitai su tais „do fieni“ susitarė...

Tokius „konkurencingumo“ pavyzdžius aš galėčiau tau teikti ir teikti. Na, dar vienas: ieškai, kas prekiauja betonu ir aptinki, kad vieni juo prekiauja gerokai pigiau, nei aplinkiniai. Apsidžiaugęs perki jį, išsilieji namui pamatus. Gal ir nieko, bet tas betonas gamintas iš žvyro, semto iš už betono mazgo tvoros esančio žvyro karjero, kuris yra su molio priemaišomis ir kuris šiaip jau niekaip negalėtų būti sertifikuotas kaip tinkamas naudoti betono mišiniams dėl savo itin prastų charakteristikų. Bet jei atvyks į įmonę „prievaizdas“ ir pasiteiraus medžiagų sertifikatų, tai įmonės vadovas jį mikliai pakiš panosėn, nes dėl viso pikto yra nusipirkęs porą maišų sertifikuotų medžiagų. Privataus namo pamatui gal ir tiktų toks betonas, bet atsakingoms konstrukcijoms – niekaip. Antru atveju kiek krestelėjus žemei po kojom, liks nuolaužų krūva, kai Haityje po žemės drebėjimo. Dirbau tame sektoriuje, žinau, ir pakankamai prisižiūrėjau, kiek visokio mėšlo buvo prigaminta, kuris niekaip neįsipaišytų į jokius standartus, o dar betono gabenimas veik ne 2 val, kai jau beveik už 1 val jis pradeda prarasti savo savybes. jei bandysi konkuruoti sąžiningai – bankrutuosi, o jei manipuliuodamas – prekės kokybė eis šuniui ant uodegos.

Dėl produktyvumo.

Įmonėje 4 darbuotojai automatinėmis staklėmis per 2 savaites prigamino produkcijos tiek, kad jų daugiau nebereikia visus metus. Laukuose vynuogynų karpytojus greitai pakeis lauko robotai. Kaip ten bus toliau su tais žmonėmis? Sakysi – persikvalifikuoti, pakeisti profesiją. Bet esmė, kad visos sritys jau „produktyvuotos“ ir gamybos, paslaugų pasiūla susilygina su vartojimo poreikiais, o neužimtų žmonių – perteklius didžiulis. Tai kaip toliau? Koks scenarijus?

Bet kadangi liberalai neatsako į klausimą „o kas toliau“, tai juos turėti Seime, jei jie ir toliau skleis ideologiją, artimą pasekmėmis įbaudžiavinimui ir įverginimui, Lietuvai būtų didžiulė blogybė. O kova su korupcija Lietuvoje man skamba visai juokingai. Jei su ja būtų kovojama štai šitaip: vienam aukštam Šiaurės Korėjos armijos pareigūnui buvo įvykdyta mirties bausmė šūviu iš minosvaidžio, tada ji gal ir turėtų prasmę. Beje, apie kovą su korupcija Lietuvoje garsiausiai kalba tie, kurie patys tokie yra arba ją dengia.

Bet šiaip Kubiliaus sekamų pasakų esi prisiklausęs iki ausų ir jų esi labai paveiktas.

Tarp atlyginimų lygiavos neturi būti, jie turi būti bent jau oraus dydžio ir to turi būti siekiama ne vien kapitalistų deklaruojamomis (konkurencija + produktyvumas) priemonėmis.

[felar]

Nežinau, kur tai veikia, bet tik ne Lietuvoje ir niekada tai neveiks, nes tai tokia pat utopija, kaip ir komunizmas.

Na jeigu mąstyti taip ribotai kaip pats (kiaulės, žemdirbystė ir betonas) tai turbūt taip ir būtų. Todėl protaujantys žmonės ir palaiko liberalus/konservatorius, nes jie mąsto plačiau.

[Eidvis]

Nežinau, kur tai veikia, bet tik ne Lietuvoje ir niekada tai neveiks, nes tai tokia pat utopija, kaip ir komunizmas.

Konkurencingumas toks, kokį tu įsivaizduoji, Lietuvos sąlygomis praktiškai neįmanomas, nes čia yra tamsu, šalta, brangi elektra ir kitos energetinės sąnaudos, todėl lietuviška kiaulė ar daržovė niekada nepakonkuruos su lenkiška savo kaina vien dėl energetinių kaštų kainos dedamosios; kad kiaulė savo kaina būtų konkurencinga, jis turėtų miegoti sniego pusnyje, o daržovės pradėti augti prie -10 C lauko sąlygomis. Lygiai tas pats ir kitose pramonės srityse – jos reikalauja šviesos, šilumos, daug karšto vandens ir garo, kuris anksčiau nieko nekainavo, o dabar yra itin brangus. Antru atveju mužikas dirbs prie - 30C patalpose (ar įsivaizduoji, ką tai reiškia? Kai saulutė lauke pradeda šviesti ir lauke jau -20C, o patalpoje -29C?). Žinau tokią įmonę – praktiškai visi žmonės žiemą pradeda sirgti plaučių uždegimais, direktorius stoja prie staklių, bet užtat bent vokiečiai retkarčiais tą produkciją perka. ir svarbiausia – pirkėjui nei kiek neįdomu prekės kokybė; duok jam tik pigiausią variantą. Ar ne tokį reiškinį stebi Maximoje ir Senukuose? ir t.t.

Išties, net nežinau kaip ir ką pakomentuoti Iš tavo pasisakymų susidarau įspūdį, kad Lenkijoj daržovės auga kaip ant mielių - o va Lietuvoj joms per šalta. Kad geriausiai gyventi turėtų Nigerijos piliečiai, kurie viską dirba rankomis, o prasčiausiai Japonai, pas kuriuos dirba robotai. O kaip kovoti su korupcija reikia mokintis iš Šiaurės korėjos...

Truputi gaila laiko ir nenoriu veltis į diskusijas "mano pusbrolis sakė/draugas matė/teta minėjo" - daug labiau patinka matyti reikalo esmę, o ne remtis žmonių nuomonėmis, o reikalo esmę galima matyti pasitelkiant bendrą statistiką, o ne susidarant nuomonę iš savo asmeninės ar kokios kitos patirties. Dėl to pakomentuosiu mano nuomone svarbiausią aspektą - robotus ir tavo klausimą "o kas toliau", kai robotai pradės dirbti viską.

Paimkim tą patį vynuogių ūkį, kuriame ūkininkas iš darbo atleistų 4 darbuotojus, nes įsigytų robotą skynėją. Taigi 4 žmonės netenka darbo ir kas toliau? Jeigu ūkininkas per mėnesį sutaupo sakykim 10.000 Lt, nes nebereikia mokėti atlyginimų, tai už tuos 10.000 Lt jisai pravalgo restoranuose (suteikdamas daugiau darbo padavėjams), susiremontuoja namus (suteikdamas daugiau darbo statybininkams), o dalį tai investuoja į ūkio plėtrą ir suteikia darbo robotų prižiūrėtojams ar pan. Esmė, kad tie 10.000 Lt nėra padedami visam laikui į kojnę - jie vistiek yra kažkur išleidžiami ir juos išleisdamas kažkam sukuri darbo. Taip veikia ekonomika ir produktyvumas. Jeigu produktyvumas kyla - tai nereiškia, kad nedarbas didėja, nes atsiranda darbuotojų poreikis kitose sferose. Apskritai produktyvumas, ne kas kitą, lemia ekonominį šalies išsivystimą.

[Grillz]

Na jeigu mąstyti taip ribotai kaip pats (kiaulės, žemdirbystė ir betonas) tai turbūt taip ir būtų. Todėl protaujantys žmonės ir palaiko liberalus/konservatorius, nes jie mąsto plačiau.

Va va ir sulaukėm tradicinio jaunojo palaikytojo. Gal geriau tu vaikine patylėk. Ir ką tu nori pasakyt, kad Žemdirbystė ir Statybos tai yra nesvarbu, ir ten nėra problema. Pridaryt lengvatų užsieniečiams, kad jie čia investuotų ir mokėtu juokingus (palygint su tuo ką mokėtų kitoje šalyje) atlyginimus, čia nori pavadint gera verslo aplinka? Ir kaip lietuviško kapitalo firmoms su jais konkuruoti? jeigu yra taikomi dvigubi standartai. Visiškai esu už, dėl užsienio investicijų, tiek man kaip ir jums smagu matyti tokiu firmų filialus kaip Barclays ir kt. Bet atleiskit, jiems neturi but taikomi mažesni standartai, nei lietuvos firmoms. Manau tai sistema vedanti į niekur ir visiškai naikinanti. Bet aišku su kauliniais akiniais ir nusmurgusiom basketkem apsikarsčiusiam jaunimui tai nė motais. Nubalsavot prieš porą metų už zuoką tikėdami jo plepalais. Dabar visi už Kubilių. Na nieko, tikiu, kad kai atsistosit ant savo kojų suprasit kur kas kaip sudėta.

[vytauc]

Konkurencingumas toks, kokį tu įsivaizduoji, Lietuvos sąlygomis praktiškai neįmanomas, nes čia yra tamsu, šalta, brangi elektra ir kitos energetinės sąnaudos, todėl lietuviška kiaulė ar daržovė niekada nepakonkuruos su lenkiška savo kaina vien dėl energetinių kaštų kainos dedamosios; kad kiaulė savo kaina būtų konkurencinga, jis turėtų miegoti sniego pusnyje, o daržovės pradėti augti prie -10 C lauko sąlygomis. Lygiai tas pats ir kitose pramonės srityse – jos reikalauja šviesos, šilumos, daug karšto vandens ir garo, kuris anksčiau nieko nekainavo, o dabar yra itin brangus. Antru atveju mužikas dirbs prie - 30C patalpose (ar įsivaizduoji, ką tai reiškia? Kai saulutė lauke pradeda šviesti ir lauke jau -20C, o patalpoje -29C?).

Combat, bene Parševo prisiskaitei?

Va yra tokia šalis Suomija ir joje tokia kompanija Valio. Vienas didžiausių europos pieno gamintojų. Jų kažkodėl "neparina", kad vidutinė metinė temperatūra žemesnė, nei likusioj ES, ir šviesusis paros metas trumpesnis.

Žemaitijos Pienas ir kiti kombinatai iš Lietuvos supirkinėja pieną iš latvijos ūkių - durni gal? Ten juk šalčiau.

Mėsiniai jautukai iš Lietuvos vežami į vakarus - matyt irgi todėl, kad nekonkurencingi?

Danai kiaulides pas mus vieną po kitos lipdo - išprotėjo, skaičiuot nemoka.

Esmė yra vadyboje ir investicijose. Kas 4 ha arkliuku aria - badaus. Kas jungiasi, investuoja į techniką, didina pasėlius ir bandas - gyvens. Maisto pasaulyje nedaugėja, o žmonių priešingai.

Bet nėra ir nebus ŽŪ LT ekonomikos pagrindu ir ačiū Dievui.

[felar]

Va va ir sulaukėm tradicinio jaunojo palaikytojo. Gal geriau tu vaikine patylėk. Ir ką tu nori pasakyt, kad Žemdirbystė ir Statybos tai yra nesvarbu, ir ten nėra problema.

Noriu pasakyt, kad žemdirbystė ir statybos toli gražu ne svarbiausias dalykas ir ant to išsivysčiusios šalies ekonomikos nepastatysi.

Apsišvietimui:
http://en.wikipedia.org/wiki/Post-industrial_society

[Grillz]

Noriu pasakyt, kad žemdirbystė ir statybos toli gražu ne svarbiausias dalykas ir ant to išsivysčiusios šalies ekonomikos nepastatysi.

Apsišvietimui:
http://en.wikipedia.org/wiki/Post-industrial_society

Prašau daugiau nerašyk tokių nesąmonių. Žmonės gali pagalvot tą ko nereikia apie tave. Ši žinute mano tau irgi paskutinė. Neturiu ką šnekėti su vaikigaliu kuris mano, kad Žemdirbyste ir Statybos atsiprašant - Jerunda.

[Combat]

........O norint padaryti agurkinį 1500 Lt minimalų atlyginimą ir nesukurti milžiniško nedarbo tektų išvis atsisakyti valiutų valdybos modelio, paleisti pinigų spausdinimo stakles ir susitaikyti su didžiule infliacija.

Principe – galima. Tik reiki spjaut į valiutų valdybos modelį, imtis atitinkamų ekonominių veiklų dotavimo: „spausdinimo stakles“ įjungti tik sritims, galinčioms pakeisti USD. Pvz., pradedame elektros energijos gamybą Saulės elektrinėmis. Lyg ir brangu, nors Saulės šviesa nieko nekainuoja..Taigi, gyventojams elektrą tiekiame po 14 ct/kWh, o jos gamintojams mokame 1,80 ct kWh iš „spausdinimo staklių“ bet tik tokiu mastu, kad tie gamintojai netaptų pasakiškais turtuoliais ir savo disponuojamais pinigais neiškreiptų ekonominės aplinkos. Saulės energiją perdirbtų į elektrą savo poreikiams ir pradavimui iš to uždirbdami šiek tiek daugiau, nei vidutinis gyventojas. Mano nuomone – kiek jų kursis, tiek jų ir tegul būna. Perteklinę elektros energiją paleisim į žemę šiltnamiuose ir apšildymą butuose ir namuose, o apšildomuose šiltnamiuose užauginta produkcija jau galės konkuruoti su šiltuose kraštuose užaugintais vaisiais ir daržovėmis; iš čia ir USD gausime pirkt šiltnamių metalinėms konstrukcijoms ir Saulės moduliams.

Kai kurios kainos tokioje ekonomikoje turėtų būti griežtai kontroliuojamos, kad nebūtų „persispekuliuojama“, o kai kurios spekuliacijos sritys apskritai eliminuotos; jokių „ciklų“, o tik stabilumas. Pvz., prekyba žeme (gi žmogus jos nesukūrė tik kažkad turėtus pinigus į ją iškeitė?). Nori parduoti žemę Balbieriškyje ir pirkti Vilniuje? Į Valstybės fondą (pavadinkime taip) už „1“ parduodi Balbieriškyje ir už „1“ perki Vilniuje (vienodą plotą arba su priemoka ar gražinimais, bet be jokių „rinkos kainų“) ten, kur tau „išmes“ kompiuteris analogiškai Vilniuje parduodamą žemę arba su galimybe pasirinkti, jei yra rezervas (eliminuoti tiesioginius sandorius; šiuolaikinė technika tai leidžia), prieš tai visus surikiavęs į eilę. Keiti „smėlyną“ į „smėlyną“ arba „juodžemį“ į „juodžemį“, arba „smėlyną“ į „juodžemį“ su atitinkamu sklypo padidinimu deklaruodamas, kam tau to sklypo (padidinto) reikia. Jei žemės ūkio produkcijos gamybai – tvarkoj, sklypas didinamas išauginamų runkelių proporcijai „smėlyne“ ir „juodžemyje“, o jei namams statyti, tada žemės kokybė nebeturi jokios reikšmės ir keiti („plikas“ sklypas į „pliką“) 1:1. Pastatytas namas sukuria sklypo pridėtinę vertę pagal patirtas sąnaudas (medžiagos + darbo jėga), todėl žmogus, pasistatęs sklype namą ir jį su visu sklypu parduodamas į Valstybės fondą, jokios žalos nepatirs, bet spekuliacija taps nebeįmanoma. Taip pat reikia, kad nesustotų plėtra, jei ji pageidaujama (leisti statyti į „pliką“ sklypą pardavimui į Valstybės fondą), įvesti kriterijus, pagal kuriuos būtų „perstumdoma“ eilė. Pvz., reikalingas gabus žmogus priimamas dirbti į įmonę Vilniuje, jis „spustelėjamas“ eilutėje į viršų, ir pan.

Jau įsivaizduoju rėkiančius turčius: „O kodėl negaliu pirktis ten, kur noriu, nes turiu pinigų ir galiu mokėti daug, nes jų turiu?!“. O todėl, kad kapitalistas niekuom ne kitokesnis už daugelį žmonių ir turimų pinigų kiekis nebeturi būti jo reikšmingumo kriterijumi; tiesiog dabartinė sistema jam suteikia galias būti pranašiu ir dėtis reikšmingu. Bet jei truputį pažvelgsim atgalios, tai ne taip senai galingiausia mūsų planetoje valstybė, daugelio jūsų ji yra ir buvusi Tėvynė, gan sėkmingai gyveno ir gyvavo be jokių kapitalistų. Todėl kapitalistai ten, kur jie nėra reikalingi ir kur valstybė bei visuomenė gali išsiversti be jų, turi būti eliminuoti, o su tikslinės dotacinės politikos ir kontrolės pagalba nebus jokios infliacijos.

Tarkime, Lietuva taip save susiorganizuoja, bet įsivaizduoju ES kapitalistų finansuojamų politikų reakciją su Donskiu priešakyje: žviegtų net susiriesdami, o gal net „ribotą kontingentą“ atsiųstų „ES konstitucingumui Lietuvoje atkurti“, organizuotų visokiausia blokada ir kt., nes kas jau kas, bet kapitalistai tikrai be kraujo praliejimo, ką rodo istorija, savo įtakos svertų iš rankų paleisti niekaip nenorės. Jiems geriau jau, pvz., portugalus vadinti tinginiais, lodariais, įjungti spausdinimo mašinas „ekonomikai gelbėti“, nei leisti valstybėms atsigauti. .Todėl liberalų nenorėčiau matyti Seime.

[index]

Combat, tai produktyvumas kenkia ekonomikai ir geriausiai gyventume vėl tapę medžiotojais ir rankiotojais? Tuomet nedarbas tikrai buvo nulinis.

[Combat]

Combat, bene Parševo prisiskaitei?

Nelabai suprantu, apie ką čia kalbi. Bet minėdamas ŽŪ Vakarų valstybėse, pridėk, kiek dotacijų jie ten gauna, kodėl jos yra ženkliai didesnės, nei Lietuvos ūkininkų gaunamos ir koks Danijos vyriausybės indėlis (parama) danams, plėtojusiems kiaulininkystę?

Kodėl danai čion „lomanulys“? Prie to svariai prisidėjo Abišala, o Lietuvos įstatyminė norminė bazė anuomet buvo skystoka, kodėl ir buvo leidžiama statyti „efektyvias“ 40 000 kiaulių/metams dydžio kiaulides nepaisant, kad bus užteršti aplinkiniai vandens telkiniai ir dus gyventojai. Beje, visos jos įkurtos buvusių kiaulidžių vietose tarybiniais laikais, bet buvę tarybiniai normatyvai niekaip nenumatė dabartinio lietuvių korumpuotumo ir danų atvežtinio košmaro, t.y Lietuva priėmė danus su savo dvokiančiom technologijom ir jų neįsivaizduojamais mastais. Galima būtų ir toliau išsiplėsti, kodėl danai turėjo pinigų kiaulidėms plėtoti, o lietuviai – ne.
Na, o apie Suomiją – tai, veikiausiai, jie ten net nemąsto paaukoti savo branduolinių jėgainių ES labui.

O dėl „mėsinių jautukų“ – tai žinau tik tiek, kad visokiausio plauko „varatylos“ važinėja po vienkiemius ir tuos jautukus supirkinėja iš žmonių, nebeturinčių vilties kitaip prasigyventi, išskyrus mėsinio jautuko, užauginto „kauptuvėliu ir kastuvu“, pardavimą kaina, kurią pasiūlo vertelga, arba „ėsk pats“. Be to, įvertink valiutų skirtumą, atlyginimų dydžius ir pan., tada bus aišku, kad lietuviška produkcija yra „konkurencinga“ vien tik darbo ir atlygio, kurie panašūs į baudžiavinio sąlygas, sąskaita.

Jeigu aš neteisus, tai kodėl taip bijomasi minimalų didinti iki 1500 LTL/mėn, kuris vis vien dar neprilygsta minimaliems atlygiams nei Vokietijoje, nei Danijoje ar Suomijoje (grubiai – 800EURx3.5=2800LTL)? Taigi, min. atlyginimas Lietuvoje turėtų būti bent 3000 LTL/mėn. Tada iš tų mėsinių jautukų „konkurentiškumo“ liktų tik draiskalai. Bet taip nėra ir nebus, nes Vakarų valstybėms Lietuva ir jos gyventojai reikalingi tik kaip ES Afrikos negrai ir ne daugiau, ir niekada nebus taip, kad savo perkamąja galia prilygtumėm, pavyzdžiui, vokiečiams.

Combat, tai produktyvumas kenkia ekonomikai ir geriausiai gyventume vėl tapę medžiotojais ir rankiotojais? Tuomet nedarbas tikrai buvo nulinis.

Na, supranti, per to „produktyvumo“ pasekmes nebegaliu nusipirkti bulvių Maximoje, todėl jas auginuosi pats, o jų prisiauginti tiek, kad galėčiau jas parduoti žmonėms, kad galėčiau vėl jų nusipirkti Maximoje, negaliu taip pat, nes galop kapitalistai mane pajungs taip, kad turėčiau jiems vergauti vien tam, kad galėčiau nusipirkti bulvių Maximoje. Todėl man asmeniškai yra naudingesnė neproduktyvi ekonomika (arklas + kauptukas) šiandien, nei mano gerovei niekaip neatsiliepianti produktyvi kapitalisto ekonomika.

[vytauc]

Nelabai suprantu, apie ką čia kalbi. Bet minėdamas ŽŪ Vakarų valstybėse, pridėk, kiek dotacijų jie ten gauna, kodėl jos yra ženkliai didesnės, nei Lietuvos ūkininkų gaunamos ir koks Danijos vyriausybės indėlis (parama) danams, plėtojusiems kiaulininkystę?

Va tau dar: Joniškyje atidaroma didžiausia Lietuvos pieno ferma
Irgi pasakysi dundukai? cituoju: "Gaminsime pieną, varškę, sūrį ir eisime į mažmeninę ir didmeninę rinkas. Mes sugebame akmenis nuo laukų parduoti, o kad neįstengtume realizuoti kokybiško produkto, mažai tikėtina"
Štai kur dvasia!

Jeigu žmogus augina 1 jautuką, tai čia ne ūkis, o hobis. Ir nesvarbu kur jį augins - prie Mažeikių ar Liono. Išgyvens ir bus konkurencingi tie, kurie augins ne 1, o 500. Kurie užsėjinės ne 10 ha, o 2000. Tu, tuo tarpu, mąstai kažkokiom XIX a. kategorijom. Šiais laikas žemės ūkis yra toks pats verslas ir sėkmę jame lemia profesionali vadyba, investicijos ir technologijos.

[Eikantas X]

Jeigu aš neteisus, tai kodėl taip bijomasi minimalų didinti iki 1500 LTL/mėn, kuris vis vien dar neprilygsta minimaliems atlygiams nei Vokietijoje, nei Danijoje ar Suomijoje (grubiai – 800EURx3.5=2800LTL)? Taigi, min. atlyginimas Lietuvoje turėtų būti bent 3000 LTL/mėn. Tada iš tų mėsinių jautukų „konkurentiškumo“ liktų tik draiskalai. Bet taip nėra ir nebus, nes Vakarų valstybėms Lietuva ir jos gyventojai reikalingi tik kaip ES Afrikos negrai ir ne daugiau, ir niekada nebus taip, kad savo perkamąja galia prilygtumėm, pavyzdžiui, vokiečiams.

Galim paskaičiuoti. Rytų Vokietijai su 16 mln gyventojų pos susijjungimo buvo perpumpuota virš 2 trilijonų eurų, ir vid. atlyginimas vis dar atsilieka 20 proc nuo Vakarų dalies. Kiek Lietuvai ES kolkas pervedė? Ir ten nėra visoj šaly visuotinio minimalaus. 55 eurocentai valanda, tai čia apie 300 lt/mėn (jei 40 valandų darbo savaitė)!

Insight: The dark side of Germany's jobs miracle

http://www.reuters.com/article/2012/...8170P120120208

Pay in Germany, which has no nationwide minimum wage, can go well below one euro an hour, especially in the former communist east German states.

"I've had some people earning as little as 55 cents per hour," said Peter Huefken, the head of Stralsund's job agency, the first of its kind to sue employers for paying too little. He is encouraging other agencies to follow suit.

[surskis18]

Principe – galima. Tik reiki spjaut į valiutų valdybos modelį, imtis atitinkamų ekonominių veiklų dotavimo: „spausdinimo stakles“ įjungti tik sritims, galinčioms pakeisti USD. Pvz., pradedame elektros energijos gamybą Saulės elektrinėmis. Lyg ir brangu, nors Saulės šviesa nieko nekainuoja..Taigi, gyventojams elektrą tiekiame po 14 ct/kWh, o jos gamintojams mokame 1,80 ct kWh iš ...matyti Seime.

O prijaučiantys kapitalistams į Sibirą važiuos gyvuliniuose vagonuose ar galės iškeisti savo žemę į aukštesnę klasę?

[senasnamas]

Vidurinioji klasė: Estijoje ir Lenkijoje – stipri, Lietuvoje – menka

Kadenciją baigianti valdžia savo darbo pradžioje žadėjo stiprinti viduriniąją klasę, bet ši ne tik neišsiplėtė ir nesustiprėjo, greičiau atvirkščiai – susitraukė. Kalta krizė? Ekspertai sako: taip, didžiąja dalimi – ji, bet ne vien. Štai kaimyninėse Lenkijoje ir Estijoje krizė viduriniajai klasei nepakenkė. Estų vidurinioji klasė, specialistų manymu, pastaruoju metu netgi sustiprėjo.

Šią savaitę SEB banko paskelbta Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga optimizmo Lietuvos viduriniosios klasės atžvilgiu nekelia. Mūsų šalyje ir toliau išlieka darbo užmokesčio mažėjimo tendencija, tuo metu Latvijoje ir Estijoje jis auga.

Jeigu palyginsim, kiek išaugo vidutinės pajamos kitose Baltijos šalyse, tai matom, kad 2007–2010 metais, per sunkiausią krizės laikotarpį, vidutinės metinės pajamos, neatskaičius mokesčių, verslo įmonėse (pagal „Eurostat“ statistiką) Lietuvoje išaugo apie 490 eurų, kai Latvijoj jos išaugo tris kartus daugiau, nors Latvija turėjo žymiai didesnę krizę. O Estijoje išaugo šešis kartus daugiau.

Lenkijoje vidutinės pajamos nelabai pasikeitė per pastarąjį krizės laikotarpį, tačiau ten yra mažesnė diferenciacija tarp pajamų. Tokiu būdu jie gauna platesnę vidurinę klasę. Prieš porą metų buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad Lietuvoj skirtumas tarp vadovo ir sekretorės pajamų yra aukštesnis nei Vokietijoj ir Lenkijoj. Lyginant šias tris šalis Lenkijoj buvo žemiausias skirtumas, o Lietuvoj – aukščiausias. Lenkijoje pakankamai aukštos pensijos. Visa tai lemia, kad žmogus, priklausydamas mažesnių pajamų grupei turi aukštesnį vartojimą“, – sako B. Gruževskis.

Kad Estijoje ir Lenkijoje yra, jei ne plati vidurinioji klasė, tai bent jau savo gyvenimu patenkinta dauguma, liudija ir praėjusiais metais abejose šalyse vykę parlamento rinkimai. Tiek lenkai, tiek estai perrinko iki tol valdžiusius politikus.

O pas mus stebimasi, kodėl vadinami "runkeliai" balsuoja "netinkamai". O jie neturi ką prarasti, balsuotų nors ir už Š. Korėjos lyderį. Pajamų skirtumų kartu ir socialinės atskirties didėjimas niekaip nesusijęs su kvalifikacijos ar darbštumo trūkumu, tai tik rodo, kad kažkas ne taip mokesčių sistemoje, konkurencijos sąlygose ir t. t. Tie dalykai priklauso nuo valdžios.