Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Lietuviai jau gyvena turtingai
    Skaidosi ir mitas, esą Lietuvos žmonės gyvena neturtingai, – kaip rašė VŽ, Eurostato duomenys rodo, kad lietuviai gyvena beveik taip pat gerai, kaip airiai, ir daug geriau nei graikai, estai, latviai ar vengrai. Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo išlaidos 2023 m. sudarė 92% ES vidurkio, Estijoje faktinis individualus vartojimas pernai sudarė tik 77%, Latvijoje – 75% ES vidurkio, rodo Eurostato kasmet skelbiami valstybių narių gyventojų faktinio individualaus vartojimo rodikliai
    Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

    Comment


      Parašė Sula Rodyti pranešimą

      Tas reitingas ne apie tai, šiaip jau.
      Pragyvenimo lygis Lietuvoje dar tikrai ne dešimtuke.
      tai jis čia ne skaityt ateina, o rašyt.

      Comment


        Būtų daug įdomiau pamatyti duomenis, kurie nėra iškraipyti pritaikant perkamosios galios paritetą.

        Comment


          Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą
          Būtų daug įdomiau pamatyti duomenis, kurie nėra iškraipyti pritaikant perkamosios galios paritetą.
          Kad visais pjūviais lenkiam LV ir EE. Vienintelis logiškas paaiškinimas remiantis Jonelio logika - turbūt jų vietiniai konservatoriai dar labiau valstybes nuvarė, nei LT...

          Comment


            Vertingiausių Baltijos šalių bendrovių TOP 30 viršūnėje – Lietuvos įmonių trejybė, pasikeitė lyderė

            Į kasmet sudaromo vertingiausių Baltijos šalių įmonių TOP 30 („Baltic TOP 30“) viršūnę pirmą kartą užkopė Lietuvoje registruota finansų bendrovė UAB „Revolut Holdings Europe“. Apskritai pirmose trijose pozicijose išlieka Lietuvoje registruotos bendrovės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

            Iš trečiosios į antrąją vietą „Baltic TOP 30“ užkopė viena didžiausių lietuviško kapitalo bendrovių Baltijos šalyse UAB „Vilniaus prekyba“, kurios vertė per metus kilo 19 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. EUR.

            Į trečiąją vietą iš pirmosios nusileido JAV kapitalo bendrovė UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, vertingiausių Baltijos šalių įmonių pirmoje pozicijoje išsilaikiusi du metus iš eilės. Bendrovės vertė per metus sumenko 13 proc. ir siekė 5,4 mlrd. EUR.
            Vienuolika šiemet į „Baltic TOP 30“ sąrašą įtrauktų įmonių registruotos Lietuvoje, devynios Estijoje, keturios Latvijoje, o šešios yra registravusios buveines keliose Baltijos šalyse.

            Comment


              Atnaujinti apskričių BVP duomenys. BVP per capita atotrūkis tarp Vilniaus apskrities ir likusios Lietuvos šiek tiek išaugo (2022 m. buvo 148,6 proc. Lietuvos vidurkio, 2023 m. - 152,1 proc.), joje 2023 m. sukurta 45,5 proc. viso Lietuvos BVP. Panašu, kad po kelių metų, išsilaikius dabartinėms gyventojų augimo tendencijoms, Vilniaus apskrity bus sukuriama daugiau nei pusė Lietuvos BVP.
              O Tauragės apskritis pirmą kartą nuo 2000 m., kai buvo pradėti teikti BVP duomenys apskrityse, nėra paskutinėje vietoje pagal BVP per capita, ir aplenkė iškart dvi apskritis - Utenos ir Alytaus.

              Oficialiosios statistikos portalas
              Paskutinis taisė gazebo; 2024.12.19, 17:17.

              Comment


                Lietuva pavėlavo perkelti europinę PVM direktyvą – nukentės verslas https://www.vz.lt/mano-verslas/2025/...kentes-verslas
                Pavėlavus į Lietuvos teisės aktus perkelti privalomos Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas, kurios turėjo įsigalioti nuo 2025 m. sausio 1 d., Finansų ministerija sako, kad ES teisės pažeidimo procedūra Lietuvai šiuo metu nėra pradėta, o specialistai – kad dėl laiku nepriimto įstatymo finansiškai nukentės Lietuvos verslininkai.
                Nuo 2025 m. sausio 1 d. Europos smulkieji verslininkai gali naudotis palankesne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) schema, skirta būtent smulkiajam verslui. Nepasiekę 100.000 Eur apyvartos ES ir turintys savo šalies PVM numerį su žymeniu EX, jie laikomi smulkiaisiais verslininkais, taikančiais schemą, ir nėra apmokestinami PVM nuo pirmojo euro kiekvienoje šalyje, kur parduoda prekes ir paslaugas.
                Konkurencija bus tokia, kad jeigu lietuvis Vokietijoje parduoda savo prekes, turės mokėti nuo jų PVM, o lenkas nuo tų pačių parduotų prekių PVM nemokės
                PVM įstatymo projektas buvo pateiktas 2024 m. rugpjūtį, kai liko 4 mėnesiai iki privalomo termino įgyvendinti direktyvą – 2025 m. sausio 1 d.: suderinti projektą, pateikti Vyriausybei, Seimui. D. Čibirienė sako, kad reikėjo darbus pradėti bent 2023 m., o ne 2024 m. rudenį.
                „Finansų ministerija, žinodama, kad rudenį yra Seimo rinkimai, su šiuo projektu turėjo ateiti ne rudenį, o kai Vyriausybė būtų galėjusi jį patvirtinti. Tada Seimo komitetai projektą būtų galėję apsvarstyti ir pateikti balsuoti. Bet problema yra ta, kad Finansų ministerija tiesiog delsė ir buvo susikoncentravusi į kitus dalykus.
                PVM įstatymo projekte numatyta nauja pajamų, kai tampama PVM mokėtoju, skaičiavimo tvarka: dvylika mėnesių keičiama į kalendorinius metus, todėl, kaip pažymi D. Čibirienė, jis nėra „pritaikytas situacijai priimti jį metų viduryje, ne nuo sausio 1 d.
                „Pagal tai, kaip viskas vyksta, jeigu projektas nebus keičiamas, normaliai techniškai priimtas ir įgyvendintas, jeigu įsigalioja visos jo nuostatos, jis galėtų būti nuo 2026 m. sausio 1 d. Nebent būtų taikoma išimtis toms nuostatoms, kurios nedidina mokesčių naštos“
                Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                Comment


                  Parašė gazebo Rodyti pranešimą
                  Atnaujinti apskričių BVP duomenys. BVP per capita atotrūkis tarp Vilniaus apskrities ir likusios Lietuvos šiek tiek išaugo (2022 m. buvo 148,6 proc. Lietuvos vidurkio, 2023 m. - 152,1 proc.), joje 2023 m. sukurta 45,5 proc. viso Lietuvos BVP. Panašu, kad po kelių metų, išsilaikius dabartinėms gyventojų augimo tendencijoms, Vilniaus apskrity bus sukuriama daugiau nei pusė Lietuvos BVP.
                  O Tauragės apskritis pirmą kartą nuo 2000 m., kai buvo pradėti teikti BVP duomenys apskrityse, nėra paskutinėje vietoje pagal BVP per capita, ir aplenkė iškart dvi apskritis - Utenos ir Alytaus.

                  Oficialiosios statistikos portalas
                  Įdomu kaip paskirsto geležinkelių sukuriamą BVP? Ar visą prirašo Vilniaus apskričiai nors krovinys važiuoja iš Kėdainių į Klaipėdą? Greičiausiai kur buhalterija ten ir pripašomas.

                  Comment


                    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

                    Įdomu kaip paskirsto geležinkelių sukuriamą BVP? Ar visą prirašo Vilniaus apskričiai nors krovinys važiuoja iš Kėdainių į Klaipėdą? Greičiausiai kur buhalterija ten ir pripašomas.
                    Yra filialai pagal rajonus išskirstyti, bet kur LTGCargo buhalterija priskiria čia jau jų reikia klausti.

                    Comment


                      Parašė gazebo Rodyti pranešimą
                      O Tauragės apskritis pirmą kartą nuo 2000 m., kai buvo pradėti teikti BVP duomenys apskrityse, nėra paskutinėje vietoje pagal BVP per capita, ir aplenkė iškart dvi apskritis - Utenos ir Alytaus.

                      Oficialiosios statistikos portalas
                      Labai įdomu kas įvyko Tauragės apskrityje per 2023 metus, nes augimas 12%, sparčiausias Lietuvoje. Gal ten kokia rimta pramonės įmonė įsikūrė? Greitas google searchas kaip ir nedavė atsakymų.

                      Comment


                        Parašė tajus2 Rodyti pranešimą

                        Labai įdomu kas įvyko Tauragės apskrityje per 2023 metus, nes augimas 12%, sparčiausias Lietuvoje. Gal ten kokia rimta pramonės įmonė įsikūrė? Greitas google searchas kaip ir nedavė atsakymų.
                        Kartais nebuvo planuojama statyti naują poligoną prie Tauragės?

                        Pasirodo Tauragėje veikia didelė vėjo elektrinių gamykla „Jupiter Bach Lietuva“.
                        https://www.delfi.lt/verslas/energet...kinus-90790883

                        Comment


                          Šiaip jau įdomu būtų pamatyti pagal įmonių sukuriamus BVP, o ne pagal tai kokiam regionui jie po to prirašomi.

                          Comment


                            Gaila Kaunas atsiliko nuo Lietuvos vidurkio tarp 2022 m. ir 2023 m., bet gal dėl Matijošaičio gamyklos Sovietske skandalo, kur liūto dalį ekonomikos augimo dėl geresnės reputacijos pasiėmė Vilnius.

                            Rašau ne dėl to, kad būčiau rimtas Kauno patriotas, bet dėl tolygaus šalies išsivystymo. Rimtą dalį šalies ekonomikos vystymosi turi perimti Kaunas ir pajūris. Vienas Vilnius neišlaikys visos Lietuvos.

                            Comment


                              Parašė tajus2 Rodyti pranešimą
                              Labai įdomu kas įvyko Tauragės apskrityje per 2023 metus, nes augimas 12%, sparčiausias Lietuvoje. Gal ten kokia rimta pramonės įmonė įsikūrė? Greitas google searchas kaip ir nedavė atsakymų.
                              Tauragėje daug užsienio investicijų prisirinko, o bent jau į Utenos apskritį pinigai susitraukinėja, tikėtina dėl demografijos.

                              Comment


                                Nerijus Mačiulis apie Lietuvai gresiantį Estijos nuosmukio scenarijų: einame tuo pačiu keliu

                                Kaip teigia ekonomistas N. Mačiulis, Lietuvos ekonomikos augimas pastarąjį penkmetį buvo vienas sparčiausių tarp euro zonos valstybių. Žiūrint pastarąjį dešimtmetį, Lietuvoje buvo sparčiausias eksporto ir didžiausias darbo užmokesčio augimas.

                                Dėl to pašnekovas nemano, kad dabartinių valdančiųjų siūlymas kelti mokesčius gyventojams, norint perskirstyti biudžetą ir daugiau pinigų skirti viešajam sektoriui ir gynybai, yra teisingas. Ekonomistas primena kaimyninės Estijos pavyzdį – šalyje buvo padidinti mokesčių tarifai, prislopintos investicijos ir darbo užmokesčio augimas. Tada sumažėjo verslo ir gyventojų lūkesčiai – gyventojų perkamoji galia yra nukritusi į 2018 m. lygį, ekonomika yra susitraukusi.

                                „Ar mes bandome lygiuotis į tokį scenarijų? Labai svarbu suprasti, kad mes esame labai geroje ekonominėje pusiausvyroje. Estija, padidindama mokesčių tarifus, nepadidino paskirstymo per biudžetą tiek, kiek tikėjosi, – komentuoja N. Mačiulis. – Su visa pagarba norams spręsti socialines problemas, finansuoti krašto apsaugą, reikia suprasti, kad kartais persistengimas su mokesčių tarifų didinimais pavirsta į blogesnį rezultatą“.

                                Pasak N. Mačiulio, viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos neištiko toks pat likimas kaip Estijos, yra nedidėjantys mokesčiai. O pagrindinė priežastis – Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas.

                                „Mes turime labiau diversifikuotą gamybą. Mes nesam priklausomi vien tik nuo Švedijos ir Suomijos eksporto rinkų. Turime bent penkias: Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų. Kai turi skirtingas rinkas ir daug skirtingų produktų, tai net ir pasaulinės prekybos nuosmukis nepaveikia taip skaudžiai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ sako N. Mačiulis ir prideda, kad kita svarbi priežastis – spartus paslaugų eksporto augimas, kuriuo negali pasigirti nei Latvija, nei Estija.

                                Visgi, jei eisime mokesčių didinimo keliu, mūsų gali laukti panašus likimas kaip Estijos.

                                Comment


                                  N. Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse

                                  Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse.

                                  „Lietuvos išskirtinumas yra tai, kad nepriklausomai nuo laikotarpio – ar mes imsime 2024-uosius, ar pastarąjį penkmetį, ar dešimtmetį nuo tada, kai įsivedėme eurą, ar dvidešimt metų nuo tada, kai tapome Europos Sąjungos nariais, ar ketvirtį amžiaus nuo šio amžiaus pradžios – Lietuva regione išsiskyrė pagal visus rodiklius. BVP tenkantis vienam gyventojui, gyventojų perkamosios galios augimas, eksporto augimas, socialinės atskirties mažėjimas, skurdo mažėjimas. Ir ekonominiai, ir socialiniai rodikliai, kuriuos objektyviai galime pamatuoti, rodo, kad Lietuva ne tik augo, kad didžioji dalis lietuvių ne tik gyvena geriau, bet dar ir gyvena geriau nei kaimyninėse valstybėse“, – tinklalaidėje „politika.lt“ sakė N. Mačiulis.

                                  Ekonomistas tvirtina, kad pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) tenkantį vienam gyventojui, Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

                                  „Labai įdomu tai, kad mes pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, labai sparčiai priartėjome prie ES vidurkio, bet pagal individualias galimybes vartoti prie ES vidurkio priartėjome dar labiau. Praėjusių metų rodiklis siekia 91 proc. ES vidurkio, daugiau negu Ispanijos. Latvijos ir Estijos yra apie 75-80 proc., tai mes esame gerokai pralenkę, ne keliais procentiniais punktais. Šis rodiklis yra įdomus tuo, kad jis rodo ne tik tai, kiek gyventojai gauna pajamų iš visų šaltinių – atlyginimų, socialinių išmokų, pensijų, kapitalo pajamų ir emigrantų perlaidų, bet jis parodo ir kainų lygį, kiek kainuoja nusipirkti“, – kalbėjo jis.
                                  Pavyzdžiui, jūsų paminėtas BVP apibrėžimas yra pelnas, mišrios pajamos ir atlyginimai – t. y. kokia dalis BVP tenka atlyginimams to meto kainomis ir tuomet palyginame su kitomis šalimis. Ir šioje vietoje Lietuva per pastarąjį penkmetį padarė milžinišką progresą.

                                  – Kiek buvo ir kiek yra?

                                  – Buvo apie 40 proc. ir tai buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad darbuotojai neturėjo derybinės galios, buvo aukštas nedarbo lygis, santykinai maži atlyginimai. Dabar, praėjusių metų pabaigoje, pakilo iki 52 proc.. Tai yra daugiau nei ES vidurkis, daugiau negu Švedijoje. Švedijoje ir ES vidurkis yra 48 proc. Tai šitoje vietoje Lietuva yra tarp pirmų penkių ES valstybių, kurios darbuotojai pasiima didžiausią BVP dalį. Taigi, čia pagal tokį universalų rodiklį.

                                  – Tai labai svarbus skaičius, jis net atskleidžia tam tikrą santykį ekonomikoje, kur yra galios centras – ar pas savininką, ar pas darbuotoją.

                                  – Visiškai teisingai. Kai kurie ekonomistai iš inercijos nuo praėjusio dešimtmečio vidurio sako, kad Lietuvoje darbuotojai yra išnaudojami, nes jie negauna tokių pajamų, kokių nusipelno pagal savo kuriamą pridėtinę vertę. Iš dalies tai buvo teisinga prieš 10-15 metų, bet nieko panašaus žiūrint į dabartinę statistiką. Kai aš bendrauju su švedais, jie man užduoda visai kitokį klausimą: „Ar jūs nematote problemos, kad pas jus atlyginimai kiekvienais metais sudaro vis didesnę BVP dalį?“ Arba, kitaip sakant, atlyginimai auga vis sparčiau negu produktyvumas ir tai pavirsta į spartesnį kainų augimą ir, kai kuriais atvejais, prarastas eksporto rinkas, ir, kai kuriais atvejais, į tai, ką matėme pernai – bankrotus, tekstilės įmonių bankrotų banga.

                                  – Tiesiog atlyginimai yra didesni, nei sukuriama vertė.

                                  – Kai kuriuose sektoriuose ir kai kuriose įmonėse – taip.

                                  – Mes visą laiką mėgstame lygintis su Estija. Tiksliau mėgome. Kai mūsų rodikliai tapo geresni, pradėjome lygintis su Italija ar Ispanija. Kodėl Lietuvai pastaruoju metu sekasi daug geriau nei Estijai?

                                  – Tai dar vienas rodiklis, kai tikrai turime pasidžiaugti tuo, kad Lietuvai pastaraisiais metais, pastarąjį penkmetį tikrai labai gerai sekėsi. Pavyzdžiui, realus darbo užmokestis, kaip jis pasikeitė atsižvelgiant į infliaciją. Nuo dešimtmečio pradžios, nepaisant to, kad mes turėjome didelę infliaciją 2022-2023 m., Lietuvoje vidutinio darbuotojo realus darbo užmokestis padidėjo 20 proc. Taip atsitiko dėl to, kad sparčiai didėjo minimalus atlyginimas, neapmokestinamas pajamų dydis, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Per tą patį laikotarpį Estijoje realus darbo užmokestis 5 proc. sumažėjo. Vidutinis estas dabar gali vartoti tiek, kiek galėjo 2018 metais. Tai yra didelis sukrėtimas. Tai yra pasekmės. 3 metus mažėja BVP, tų priežasčių yra labai daug, buvo mažiau diversifikuota pramonė. Visų pirma, Estija patiria didelį pramonės nuosmukį. Ji irgi yra nukritusi į 2019 metų lygį. Lietuvos pramonės apimtys per tą patį laikotarpį nuo 2019 m. išaugo daugiau negu trečdaliu.
                                  Toliau dar kalba nemažai apoie Estiją ir jos klaidas.

                                  Comment


                                    Besidžiaugiant Mačiulio pranešimais spaudai, pasirodo, nutiko ir tokių biškiuką liūdnesnių:

                                    Valstybės kontrolė: Lietuva rizikuoja negauti visų RRF lėšų, neįvykdyti įsipareigojimų - LRT

                                    Vėluodama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF) Lietuva rizikuoja gauti ne visas jai skirtas lėšas – 3,8 mlrd. eurų, taip pat neįvykdyti visų įsipareigojimų, ketvirtadienį skelbia Valstybės kontrolė (VK).

                                    Pasak institucijos, Lietuva gali nepasiekti rodiklių, susijusių su netaršiais automobiliais, viešomis ir privačiomis elektromobilių įkrovimo prieigomis, startuolių ekosistemos plėtra, mokslo ir verslo skatinimu dalyvauti tarptautinėse mokslo ir inovacijų programose.
                                    Pasak VK, iki pernai lapkričio pabaigos Lietuva vėlavo pasiekti 10 rodiklių (iš 98), iš jų dėl penkių vėluojama pateikti prašymą išmokėti 477,5 mln. eurų paramos.

                                    Likus trečdaliui plano įgyvendinimo laiko sudarytos sutartys dėl 93 proc. investicijų, tačiau jų išlaidos nesiekia 30 proc. Lietuvai skirto finansavimo.

                                    „Tai reiškia, kad per likusį plano įgyvendinimo laiką reikės investuoti ne mažiau kaip 2,8 mlrd. eurų, arba 74 proc. Lietuvai skirto plano finansavimo“, – skelbia Valstybės kontrolė.
                                    Už tokius bajerius, kaip suprantu, pagrinde dėkojam jau nuėjusiai Ekonomikos ir inovacijų ministrei ir jos komandai. Well fookin done.

                                    Comment


                                      Pasistengs Jono ministrai ir viskas bus tvarkoje.

                                      Comment


                                        Parašė luknas Rodyti pranešimą
                                        Pasistengs Jono ministrai ir viskas bus tvarkoje.
                                        Čia ne mano ar tavo ministrų klausimas, o tai, kad nuėjusi vyriausybė neatliko savo darbo ir dėl to yra didelė tikimybė netekti milžiniškų sumų. Tave, kaip suprantu, tenkina toks paskutinės vyriausybės darbo rezultatas?

                                        Comment


                                          fooking ministrė neišpirko visų elektromobilių ir nepristatė privačių įkrovimo prieigų elektromobiliams, wtf?
                                          -

                                          Comment

                                          Working...
                                          X