Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Maxima (ir ne tik ji) po "naktinių reformų" nėra Lietuvos įmonė.

O GPM, PSD ir Sodra?
Ar jau pripažinsim, kad tai darbo mokesčiai?
Beje, dar sumokamas PVM - pagrindinis mokestis Lietuvoje.
Įmonės moka nedidelę dalį.

[senasnamas]

Kai sakoma "įmonės sumokami mokesčiai", tai turimas galvoje pelno mokestis. Visa kita iš esmės sumoka darbuotojai/vartotojai.

[l2ez4m]

Tiek biudžeto pajamos, tiek išlaidos ir atitinkamai balansas yra kintantis dydis.

Duh... Yes, You are Captain Obvious indeed.
Juk matai, kad nurodyti yra cikliškai 'neutralizuoti' duomenys, ty atsižvelgiantys į realų, ciklišką išlaidų ir pajamų elastingumą.
Pasidomėk kas yra CAB'as, kaip jis skaičiuojamas ir kam ar kodėl naudojamas.

Nesuprantu skaičiavimo, kai vertinama nuo iki apimant ir teigiamus 2012 m. Jei perteklius būtų ne 2 proc., o kokie 4 proc., tai tada gautume ir didesnį pokytį: ne -4,6, o -6,6. Ir ką tai rodytų?

Fiskalinė korekcija, kaip ir pati Didžioji Recesija, nėra/nebuvo vienadienis (LT atveju - vienanaktis, nors plebsui skamba ir atrodo patraukliai) reiškinys, o jos sukelta biudžetinė reakcija puikiai iliustruojama aukščiau pateiktoje TVF medžiagoje.
Visų pirma reikėtų suprasti, kad teigiamas pirminis biudžeto balansas yra vienas esminių (jei ne svarbiausių) kriterijų, leidžiantis finansiniam sektoriui bei tarpt. organizacijoms įvertinti šalies creditworthiness, gebėjimą ''tvariai'' aptartauti skolą, ir galbūt dar svarbiau, laiku užkardyti taip vadinamo debt overhang formavimąsi, kuris veda link neišvengiamo defaulto (ne itin naudinga implikacija kreditoriams).

Taigi, latviai 2008m. gale gavo lengvatinę TVF skolą su ilgu addendumu - dabar prašom būkit mieli draugužiai ir be išlygų priimk jos aptarnavimo sąlygas.
Ty iš esmės krizės laikotarpiu vykdykit prociklinę (ty priemonės, krizės metu ją gilinančios) fiskalinę politiką - mažinkit tiesiogines išlaidas, socialinius transferus bei didinkite mokesčius (kas suprantama, švelniai tariant, nelabai populiarus sprendimas krizės metu).
Lietuviai gi, be gestapiškų įpareigojimų, krizės metu galėjo santykinai ne taip smarkiai ''veržtis diržus'', ie turėti didesnį pirminį balanso deficitą (ne taip drastiškai mažinti biudžeto išlaidas ar kelti mokesčius) ir konsoliduotis tik jau krizei atlėgus - 2012 metais.
Štai todėl ir buvo užgriebta peap-to-peak imtis, ty nuo recesijos pradžios - 2008 m. gale iki 2012 m. pabaigos, kuomet galiausiai buvo pasiektas prieškrizinis lygis.
Juk ne iš germaniško altruzimo, kuklumo ar puritoniškumo, tokios iki ausų prasiskolinusios šalys kaip - Graikija, Italija, Portugalija ar Islandija jau n+1 metai formuoja perteklinį (pirminį) biudžetą; perteklius yra būtina techninė sąlyga bei į(si)pareigojimas tvariam kreditorių skolos aptarnavimui.

Štai kodėl šiandieną žiūrint iš gan negilios istorinės perspektyvos, Lietuvos pasirinkimas (sąmoningas ar intuityvus) atrodo įžvalgesnis bei nuoseklesnis - ir prieškrizinis lygis buvo pasiektas greičiau, ir pokrizinis ekonomikos augimas fiksuojamas ženkliai spartesnis nei žymiai griežtesnio austeriteto režimą patyrusi Latvija.

P.S. Beje, šiemet TVF galantiškai pats prisipažino, kad toks spartietiškas jungas, primestas kai kurioms šalims, visgi buvo klaidingas, atnešęs daugiau žalos nei naudos.

[Tomas]

P.S. Beje, šiemet TVF galantiškai pats prisipažino, kad toks spartietiškas jungas, primestas kai kurioms šalims, visgi buvo klaidingas, atnešęs daugiau žalos nei naudos.

Tai Kubiliaus su Šimonyte reformos nebebus pavyzdys visam pasauliui?

[Sula]

Tai Kubiliaus su Šimonyte reformos nebebus pavyzdys visam pasauliui?

Ne, Butkevičiaus bus.
Jis vienintelis iš jų profesionalas - ekonomikos mokslų daktaras.

Ir pasiekimai - NEPANEIGIAMI.

[l2ez4m]

Beje kitas, ne ką mažiau svarbus parametras, nuolat linksniuojamas užsienio egzpertų, bet totaliai ignoruojamas Lietuvoje yra NIIP'as (grynoji tarptautinė investicinė pozicija).
Įvertinanti bendrą šalies - tiek viešo, tiek privataus sektorių (juk nei viena iš econ sudedamųjų dalių nėra izoliuota vakuume ir negali pilnavertiškai funkcionuoti ignoruodama visumą) - įsipareigojimų naštą.
O ir pagal šį rodiklį TVF pirmūnė - Latvija su (-61pc) sugebėjo bene perpus 'aplenkti' tiek Lietuvą (-44pc), tiek Estiją (-43pc).
Nors pasak to pačio TVF - 'saugi' riba norint išvengti stebuklingo virsmo amžinais skolininkais yra minus 30-40% diapazonas.

[andyour]

Visada maniau, kad TVF skolina tik trečiojo pasaulio valstybėms.

[Sula]

Nors pasak to pačio TVF - 'saugi' riba norint išvengti stebuklingo virsmo amžinais skolininkais yra minus 30-40% diapazonas.

Kartais pakalbant su verslininkais, atvirai sako, kad didžiausia Lietuvos bėda, "kapitalinių įdėjimų" trūkumas. T.y. viskas daroma kaip įmanoma pigiau, taip kaip galima būtų greitai užraukt biznelį.
Ar tai tiesa? Nes tokio rodiklio gal ir nėra?

[Lettered]

Nominalus BVP Estijos yra gerokai didesnis. Vartojimas tokiu atveju atrodo gerokai mistifikuotas ir vien seseline ekonomika nepaiskinamas. Emigrantai? Skaiciavimo metodika?

Tą nesutapimą tarp oficialių atlyginimų ir BVP/vartojimo galima labai nesunkiai paaiškinti. Emigrantų pinigai svarbu, bet dar svarbiau, kad privačiame sektoriuje labai daug kas pajamas gauna ne kaip atlyginimą, nes taip labiau apsimoka. Iš kitos pusės valstybė surenka labai mažą dalį pajamų nuo BVP (ne dėl šešėlio, o dėl to, kad legaliai galima išvengti daug mokesčių arba jų iš vis net nėra), todėl negali mokėti estiškų atlyginimų gydytojams ir visiems kitiems.
Bet daugumai gyventojų tokia sistema patinka, valstybė mažai kišasi ir galima sukantis gyventi geriau nei estams, todėl net socdemai vykdo liberalią ekonominę politiką, nedidina mokesčių kapitalui, įveda nulines darbo sutartis, kad oficialiai dar mažiau mokesčių būtų galima mokėti ir pan.

[l2ez4m]

Na jei tai pastebi net ir mainstreaminiai ekonomistai, tuomet ko gero Jūsų pažįstami verslininkai išties neklysta.
Paskutinius 4-5 metus kapitalo formavimo augimo tempai pavojingai sulėtėjo iki ledynų tirpimo greičio.


Atsakymai į klausimus kaip amžiams neįklimpti taip vadinamuose middle income spąstuose vyriausybei seniai yra pateikti. Rezultatų vis dar laukiam

http://www.ferdi.fr/sites/www.ferdi....-2016-05_0.pdf

Caught in the Middle? The Economics of Middle-Income Traps

[deep'as]

Tą nesutapimą tarp oficialių atlyginimų ir BVP/vartojimo galima labai nesunkiai paaiškinti. Emigrantų pinigai svarbu, bet dar svarbiau, kad privačiame sektoriuje labai daug kas pajamas gauna ne kaip atlyginimą, nes taip labiau apsimoka. Iš kitos pusės valstybė surenka labai mažą dalį pajamų nuo BVP (ne dėl šešėlio, o dėl to, kad legaliai galima išvengti daug mokesčių arba jų iš vis net nėra), todėl negali mokėti estiškų atlyginimų gydytojams ir visiems kitiems.
Bet daugumai gyventojų tokia sistema patinka, valstybė mažai kišasi ir galima sukantis gyventi geriau nei estams, todėl net socdemai vykdo liberalią ekonominę politiką, nedidina mokesčių kapitalui, įveda nulines darbo sutartis, kad oficialiai dar mažiau mokesčių būtų galima mokėti ir pan.

Gal turi visuotinai paplitusiu pavyzdiu kokiu budu privaciame sektoriuje yra ismokamos pajamos, jei ne atlyginimu? TAip butu gakima paaiskinti tik tokiu atveju jei BVP nominalus dydziai butu panasus, bet Estijos yra gerokai didesnis.

Ar sodros pajamos yra iskaiciuojamso i pajamu surinkimo nuo BVP skaiciavima?

[Sula]

Ar sodros pajamos yra iskaiciuojamso i pajamu surinkimo nuo BVP skaiciavima?

BVP iš viso ne nuo to skaičiuojamas. O mokestis aišku ten kažkur yra, jis gi ne iš dangaus, ir nelabai skiriasi nuo kitų.

[deep'as]

BVP iš viso ne nuo to skaičiuojamas. O mokestis aišku ten kažkur yra, jis gi ne iš dangaus, ir nelabai skiriasi nuo kitų.

As nerasiau apie BVP skaiciavima, as rasiau apie valsytbes pajamu skaiciavima ir ju santykio su BVP.

[senasnamas]

l2ez4m, ačiū už paaiškinimus.
Įdomiausia tai, kad po visų nepopuliarių karpymų Dombrovskis Latvijoje buvo perrinktas. O Kubiliui nepavyko nei 2012 m., nei 2016 m. Dombrovskis gimęs 1971 m., Kubilius 1956 m. Pastarajam mokytis ir mokytis .

[tomtom]

O gal yra ir koks nors rodiklis, iš kurio matytųsi kiek kurioj valstybėj įmonės uždirbančios gerus pelnus linkusios dalintis su darbuotojais ir kiek to pelno nusėda užsienio bankuose ar investuojama į nekilnojamą turtą šiltuose kraštuose?

[l2ez4m]

Komunikacija... Arogancija ?! Me guess
Čia kaip blogo siužeto filme - gera vaidyba gali jį lengvai 'ištraukti', deja atvirkštinis variantas labai retai pasitaiko. Taip ir politikoj labai dažnai svarbu net ne ta esmė kurią bandai kliniškai, nuasmenintai komunikuoti, bet 'ant' kiek įtikinamai sugebi tą istoriją patraukliai pateikti, parduoti.
Kaip ir geras prekeivis, it saldžiabalsis aitvaras, turbūt daugeliui, net ir labai blaiviai mąstančių yra padėjęs sukaupti visiškai niekam nereikalingų daiktų kolekcijas.

[index]

Gal turi visuotinai paplitusiu pavyzdiu kokiu budu privaciame sektoriuje yra ismokamos pajamos, jei ne atlyginimu? TAip butu gakima paaiskinti tik tokiu atveju jei BVP nominalus dydziai butu panasus, bet Estijos yra gerokai didesnis.

Ar sodros pajamos yra iskaiciuojamso i pajamu surinkimo nuo BVP skaiciavima?

BVP iš viso ne nuo to skaičiuojamas. O mokestis aišku ten kažkur yra, jis gi ne iš dangaus, ir nelabai skiriasi nuo kitų.

Dividendai, palūkanos, visokios individualios veiklos pajamos etc. etc. Ir Sodros mokestis savaime aišku yra dalis BVP. Kadangi pas mus tai vadinama draudimu jis priskaičiuojamas prie darbo užmokesčiu ir atsigula straipsnyje "darbuotojų kompensacija" t.y. tas ir taip nedidelis dydis savyje turi ir Sodros mokesčius.

[Aleksio]

Kaip ir geras prekeivis, it saldžiabalsis aitvaras, turbūt daugeliui, net ir labai blaiviai mąstančių yra padėjęs sukaupti visiškai niekam nereikalingų daiktų kolekcijas.

Mane net Egipte vietiniai prekeiviai niekaip neįkalbėdavo nusipirkti nors kažką (o jie tikrai moka tai daryti).

[andyour]

Logistikos centras Kaliningrado srityje

Rusijoje laikomasi nuomonės, kad Kaliningrado sritis ateityje turėtų tapti tarptautiniu Rusijos transporto HUB-u (krovinių skirstymo centru).

Įdomu, kiek mums bus iš to naudos.

[lietus]

Rusijoje ir Naujieji Vasiukai buvo sugalvoti