Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Lettered, tu vėl lygini nesulyginamus Taip, yra šalių kurios turi galimybes vykdyti kiekybinį skatimą ir tai visų pirma surišta su stipria valiuta ir maža infliacija. Kiekybinis skatinimas pagrinde yra pinigų rinkoje didinimas. Lietuva, beje, šiuo metu taip pat vykdo kiekybinį skatinimą (o tiksliau jį vykdo ECB ), tačiau netgi ECB to nedaro kada besugalvojęs. Biudžeto deficitas yra kiek kita, jis dažniausiai nėra finansuojamas prispausdintais pinigas, bent jau ne tiesiogiai. Jeigu norima turėti didelį biudžeto deficitą, taip pat reikia turėti ir prieigą prie pigių paskolų, tvarų ekonomikos augimą ir svarbiausia patikimą valiutą. Kokioje Baltarusijoje rubliai nuvertėjo dvigubai, o tai reiškia kad jų užsienio skola taip pat išaugo dvigubai ir dabar tai ekonomikai kenkia kur kas daugiau, nei kad padėjo tuo metu, kai buvo skolinamasi deficitui finansuoti. Realiai biudžeto deficitą be didesnių iš to išplaukiančių problemų gali turėti tik pačios ekonomiškai stipriausios šalys. Kaip pamatėm Graikija, buvusi daug turtingesnė už Lietuvą, didelio deficito neatlaikė ir subankrotino savo ekonomiką.

Beje, skolinantis pigiai iš TVF jokio fiskalinio skatinimo neišeis padaryt, viskas bus atvirkščiai - TVF įpareigos smarkiai susiveržti diržus.

Beabejo, kad ne visada reikia vykdyti skatinimą, kai ekonomika auga 10% arba infliacija tokio lygio, tada ne. Bet dabar Lietuvoje ekonomikos augimas ir infliacija praktiškai simbolinio dydžio, ypač dar įvertinus palyginamąją bazę, todėl neskatinti, ypač dar kai pinigai praktiškai nemokami, būtų nusikaltimas. Kokia Suomija ar Šveicarija gali sau leisti kelis metus neaugti arba augti po 1%, bet Lietuva tikrai ne.

[Tomas]

Kubilius pinigus skolinosi labai sunkiai uz kosmines palukanas.

Kažkada buvau čia įmetęs statistiką rodančią, kad Lietuva krizės metu neturėjo jokių problemų pasiskolinti. Pinigų pasiūla praktiškai visada buvo gerokai didesnė, nei paklausa. Ką tai reiškia? Lietuva galėjo arba skolintis daugiau, arba skolintis pigiau. Kodėl Lietuva skolinosi mažiau ir brangiau gal paaiškins Kubilius su Šimonyte

Eidvi, kad nereiktų taip painiotis sąvokose rekomenduoju paskaityti R.Kuodžio tekstą:
http://www.ekonomika.org/Finansai/pd...in_03_2015.pdf

Primenu, kad Kuodis dirba LB, tai turėtų suprasti tai ką šneka ir rašo, skirtingai nuo tokių prietaisofilų kaip aš

[Sula]

Eidvi, kad nereiktų taip painiotis sąvokose rekomenduoju paskaityti R.Kuodžio tekstą:
http://www.ekonomika.org/Finansai/pd...in_03_2015.pdf

Primenu, kad Kuodis dirba LB, tai turėtų suprasti tai ką šneka ir rašo, skirtingai nuo tokių prietaisofilų kaip aš

Ten vadovėlinės tiesos surašytos.
Ką mes ir stebime Lietuvoje. CB leidžia pinigus, o KB neduoda (prieinamų) paskolų.
Be kryptingos Vyriausybės veiklos išjudinti ekonomikos beveik neįmanoma.

[senasnamas]

Beje, skolinantis pigiai iš TVF jokio fiskalinio skatinimo neišeis padaryt, viskas bus atvirkščiai - TVF įpareigos smarkiai susiveržti diržus.

Kažin ar labiau diržus veržėsi TVF įpareigoti latviai, ar niekieno neįpareigoti lietuviai?

Kodėl Lietuva skolinosi mažiau ir brangiau gal paaiškins Kubilius su Šimonyte

Tiesiog norėjo duoti uždirbti skolintojams .

[Tomas]

Ten vadovėlinės tiesos surašytos.

Ar iki galo perskaitėte?

[Sula]

Tiesiog norėjo duoti uždirbti skolintojams .

Blogai, kad Vyriausybė nelabai nori ir nelabai gali skolintis iš savo piliečių. Kai dabar palūkanos ~0, o indėlių kiekis siekia istorinius maksimumus.
Siūlomi VVP nelabai patogus ir brangus variantas.

[Tomas]

Nerijus Mačiulis savo FB (dangus pasirodo negriūva):

Pirmadienį statistikos departamentas paskelbė preliminarius trečiojo ketvirčio BVP duomenis – metinis augimas sulėtėjo iki 1,7 procento. OMG. Pasipylė sunerimusių ir nusivylusių ekspertinių komentarų lavina, įspėjimai apie artėjančius debesis ir įšalus.
O bet tačiau liko nepastebėtas vienas svarbus faktas. Statistikos departamentas perskaičiavo ir 2014 bei 2015 metų BVP – jį gerokai kilstelėjo, taip padidindamas palyginamąją bazę. Jei istoriniai duomenys nebūtų koreguoti, šių metų trečiojo ketvirčio augimas būtų siekęs 2,3 procento (t.y. augimo spartėjimas, o ne lėtėjimas). Dar svarbiau – šiemet įmonių atsargų mažėjimo (į kurį statistikai įtraukia ir visokias klaidas bei neatitikimus) neigiama įtaka BVP augimui siekė net 3 procentinius punktus! Nesunku suskaičiuoti, kaip atrodytų BVP augimas, jei šio „niuanso“ nebūtų. Tada nebeatrodytų taip keista, kad BVP augimas lėtėja, nors tuo pačiu metu eksporto augimas spartėja, mažmeninė prekyba auga daugiau nei 6,5 proc. per metus, o atlyginimai privačiame sektoriuje – daugiau nei 9 procentais. Neverta sureikšminti tokių sintetinių rodiklių kaip BVP ir panikuoti nepasigilinus į detales.

https://www.facebook.com/nerijus.mac...WSFEED&fref=nf

[Sula]

/\ O kai kas pas mus vos ne meldžiasi BVP.
Kita vertus, kažkokių proveržių ekonomikoje artimiausiais metais nenusimato.

[deep'as]

Kažkada buvau čia įmetęs statistiką rodančią, kad Lietuva krizės metu neturėjo jokių problemų pasiskolinti. Pinigų pasiūla praktiškai visada buvo gerokai didesnė, nei paklausa. Ką tai reiškia? Lietuva galėjo arba skolintis daugiau, arba skolintis pigiau. Kodėl Lietuva skolinosi mažiau ir brangiau gal paaiškins Kubilius su Šimonyte

Pasidomek kaip vyksta vertybiniu popieriu aukcionai ir kodel valstybe pasiskolino uz tiek uz kiek pasiskolino ir kodel nepasiskolino pigiau.

[l2ez4m]

Kažin ar labiau diržus veržėsi TVF įpareigoti latviai, ar niekieno neįpareigoti lietuviai?

Vienareikšmį ir gan aiškų atsakymą į šį klausimą pateikia paties Tarptautinio Valiutos Fondo - Fiscal Monitor, 2015 ataskaita.
Verčiam 79 psl., žiūrim A4 lentelę - General Government Cyclically Adjusted Primary Balance.



Cikliškai subalansuotas pirminis biudžeto balansas (iki išlaidų skolos aptarnavimui, ie palūkanoms) atskleidžia tikrąjį, realų fiskalinį austeritetą aka ''diržų veržimąsi'' - ty kiek iš tikrųjų yra mažinamos tiesoginės biudžeto išlaidos ar didinami mokesčiai, norint subalansuoti pirminį biudžeto balansą bei pasiekti perteklinį lygį, kad vėliau dar liktų už ką aptarnauti ir valstybės skolą, neįsisukant dar smarkiau į nevaldomą skolos spiralę.
Ir čia matom, kad latviai kriziniam 2008-12 metų laikotarpyje buvo ''įpareigoti'' bene dvigubai stipriau užsisveržti diržus iki 10.3% potencialaus BVP, ty nuo -8.3% deficito 2008 m. iki 2% pertekliaus 2012 m.
Kai tuo tarpu ''non serviam'' lietuviai - išliko gan civilizuoto circa 5.1% (nuo -5.9% iki -0.8%) pokyčio ribose. Beje, apart žymiai griežtesnio fiskalinio režimo, latviai sugebėjo ir valstybės skolą pasididinti iki identisko Lietuvai - 40% nuo BVP lygio. Double whammy
Taip kad, anot TVF, Kubilius jokio rimto austeriteto nelabai ir atlikinėjo (tereikia pažvelgti į dviženklius Graikijos, Islandijos, Airijos ar Portugalijos dydžius), o reikšmingesnė fiskalinė konsolidacija (deficito mažinimas) buvo atlikta tik 2012 metais, kuomet krizė jau buvo įveikta ir nebe tokia skausminga.
Galbūt visgi ne toks jau ir blogas tas Kubyyylius yra.

P.S. Kitas retorinis klausimas - kodėl prietaisofilinė administracija nepasekė latvių pavyzdžiu, kurie dar 2014-15 m. pasinaudodami zero bound'ine palūkanų normų konjunktūra, sugebėjo savo net ir nelabai aukšto pajamingumo skolą (@2-3%) refinansuoti į 0.5% bondus, kai tuo tarpu strabistinis LT kabinetis tik pačioje kadencijos pabaigoje (ty 2016) pagaliau susivokė, kad pasirodo mokėti 1-1.3% yra žymiai naudingiau nei 6-8%?!
Kiek šimtų milijonų eurų buvo lengva ranka iššvaistyta nueinančios vyriausybės kadencijos metu aptarnaujant skolą, kuomet turėta reali ir gan paprasta (pvz per obligacijų brokerius) galimybė ženkliai sumažinti jos kaštus? CB specialistams atsakyti turbūt gan paprasta. Bet kaip visad - atsakomybė bus sterilizuota, o kaltė suniveliuota.

[senasnamas]

Tai Latvijos minusas didesnis tik 2008 m., o 2009-2012 m. didesnis Lietuvos. Latvija iš TVF pasiskolino 2008 m. gale. Kitaip sakant, didžiausias 2008 m. Latvijoje vykęs diržų veržimas buvo iki paskolos gavimo.

Taip kad, anot TVF, Kubilius jokio rimto austeriteto nelabai ir atlikinėjo

Būtų didesnės pensijos, būtų atlikęs rimtesnį .

[deep'as]

Tai Latvijos minusas didesnis tik 2008 m., o 2009-2012 m. didesnis Lietuvos. Latvija iš TVF pasiskolino 2008 m. gale. Kitaip sakant, didžiausias 2008 m. Latvijoje vykęs diržų veržimas buvo iki paskolos gavimo.

Būtų didesnės pensijos, būtų atlikęs rimtesnį .

Tai kad ir 2009-2012 Latvijos didesnis -4.6 lyginant su -4.2 Lietuvos. Bet cia jau nereiksmingi dydziai, esme isaiskinta auksciau pranesime, belieka tik nulenkti galva ir nustoti what aboutinti.

[senasnamas]

Nesuprantu skaičiavimo, kai vertinama nuo iki apimant ir teigiamus 2012 m. Jei perteklius būtų ne 2 proc., o kokie 4 proc., tai tada gautume ir didesnį pokytį: ne -4,6, o -6,6. Ir ką tai rodytų?

[Creatium]

Nesuprantu skaičiavimo, kai vertinama nuo iki apimant ir teigiamus 2012 m. Jei perteklius būtų ne 2 proc., o kokie 4 proc., tai tada gautume ir didesnį pokytį: ne -4,6, o -6,6. Ir ką tai rodytų?
Lietuva išvis 2 proc. pertekliaus net nėra turėjusi. Pasikartosiu, kad 2009–2012 m. laikotarpiu Lietuvos deficitas kiekvienais atskirais metais buvo didesnis nei Latvijos. Latvijos buvo didesnis tik 2008 m. iki paskolos paėmimo.

Jeigu biudžeto išlaidas užrauktum visai, tai biudžeto 'deficitas' būtų +100%. Todėl "viršpelnis" rodo nebūtinai tik ekonomikos augimą, bet ir biudžeto išlaidų mažinimą.

Tai, kad Lietuvos deficitas buvo didesnis rodo, kad biudžeto išlaidos nebuvo taip smarkiai mažinamos.

[Tomas]

Biudžeto balansas yra išvestinis dydis ir pats savaime nieko nepasako apie diržo ant kaklo veržimą.
Nė viena ES šalis taikiusį į kažkokį iš anksto nusistatytą biudžeto balansą galiausiai į jį nepataikė.
Labai gerai tą parodo ir LT pavyzdys, kur Kubiliaus deficitai 2009-2012 metais šokinėja atsitiktine tvarka.

[Lettered]

Biudžeto balansas yra išvestinis dydis ir pats savaime nieko nepasako apie diržo ant kaklo veržimą.
Nė viena ES šalis taikiusį į kažkokį iš anksto nusistatytą biudžeto balansą galiausiai į jį nepataikė.
Labai gerai tą parodo ir LT pavyzdys, kur Kubiliaus deficitai 2009-2012 metais šokinėja atsitiktine tvarka.

Šokinėja dėl to, kad vyriausybė negali suplanuoti įplaukų, pvz. niekas 2008 m. negalėjo planuoti, kad taip žiauriai 2009 m. sumažės valstybės biudžeto pajamos, todėl einamiesiems metams teko papildomai skolintis, ir ne vieną kartą.

[Tomas]

Būtent taip. Tiek biudžeto pajamos, tiek išlaidos ir atitinkamai balansas yra kintantis dydis.

[deep'as]

Nereikia buti genijumi kad suprastum jog kai deficitas vienais metais yra -8.3 o kitais tik -2.6 ekonomikai ir biudezeto pajamoms smunkant reiskia tik biudzeto islaidu karpyma. Taip kad akivaizdus atsakymas pateiktas i seno namo klausima ->

Kažin ar labiau diržus veržėsi TVF įpareigoti latviai, ar niekieno neįpareigoti lietuviai?

[tajus]

Vienareikšmį ir gan aiškų atsakymą į šį klausimą pateikia paties Tarptautinio Valiutos Fondo - Fiscal Monitor, 2015 ataskaita.
Verčiam 79 psl., žiūrim A4 lentelę - General Government Cyclically Adjusted Primary Balance.

Oj, patinka man, kai argumentuotai suvartomi Kubiliaus nekentėjai bei šiaip nedraugaujantys su faktais forumo nariai su savo whataboutizmo strategijomis.

Hats off, l2ez4m, kad nepatingėjo!

[Tomas]

Latvijos pasiekimai kovojant su krize yra gerai žinomi ir juos puikiai iliustruoja šis grafikas: