Lietuvos ekonomikos aktualijos

[abruo]

Labai į temą: „Jeigu universitetas nemoko pilietinės ir politinės atsakomybės, tai kam Lietuvai reikalingas toks universitetas? Negi tik tam, kad studentai gautų žinių ir susirastų draugų, kurie vėliau padėtų asmeninei karjerai? Universitetas šiandien tapo tokia individualizmo ir atomizacijos mokykla, kuri kenkia tiek jam pačiam, tiek visuomenei. Studentai ir dėstytojai tampa nieko bendro neturinčių žmonių bendrija. Universitetas šiandien turi didelių politinių problemų ir jos yra jo pagrindinės problemos. Nebemokam atsakyti už visuomenę, valstybę ir tautą. Studentai nebemoka mąstyti apie bendrąjį gėrį, nes to nemoka ir jų dėstytojai. Kiekvienas rūpinamės tik savimi“, – dėsto A. Jokubaitis.

http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir...ausvicu/200381

[balietis]

/\Viskas todėl, kad studentų nebeveža į kolūkius.

[pauliaK]

Lietuvos biudžeto deficitas – mažiausias ES, bet estai mus lenkia

Lietuvos valdžia, nežiūrint socialinės apsaugos sistemos, pernai bene pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo išleido mažiau nei gavo. Bendrai šalies finansai – vieni geriausiai subalansuotų visoje Europos Sąjungoje.

Valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų deficitas pernai siekė 0,7% nuo BVP, šiandien preliminarius duomenis paskelbė Statistikos departamentas. Tai mažiausiai nuo 2006 m., kai deficitas siekė 0,4%.

Dar daugiau – tai mažiausiai iš visų ES šalių, kurios turi deficitą, rodo „Eurostat“ informacija. Kita vertus, Estija ir Liuksemburgas pernai fiksavo valdžios sektoriaus pajamų perteklių, siekiantį po 0,6% nuo BVP, Vokietijoje jis siekė 0,7%, o Danijoje – 1,2%.

Visoje ES valdžios sektoriaus deficitas siekė 2,4% nuo BVP ir sumažėjo, palyginti su 2013 m., kai jis buvo 2,9% nuo BVP.

Lietuvoje valdžios finansai gerėjo gerokai sparčiau nei visoje Bendrijoje – dar 2013 m. deficitas buvo 2,6%, o 2011 m. jis siekė net 9%.

Pirmas kartas

Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos per metus padidėjo 8,2%, iki 12,434 mlrd. Eur, o išlaidos – 2,2%, iki 12,676 mlrd. Eur. Šie duomenys apima Vyriausybės, kitų centrinės valdžios institucijų, savivaldybių, socialinių fondų bei valstybės įmonių ir įstaigų finansinius rodiklius.

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pernai centrinės valdžios ir savivaldybių biudžetai buvo subalansuoti, t.y., išlaidos neviršijo pajamų. Tai pirmas kartas nuo 1999 m. – anksčiausių metų, kurių duomenis pateikia Statistikos departamentas. Centrinės valdžios biudžeto perteklius sudarė 172 mln. Eur, o savivaldybių – 41 mln. Eur.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/4/21/lietu...tai-mus-lenkia

[index]

Na dėl to "lenkia" tai kaip čia pasakius. Nedaug dėl to džiaugsmo. Esant tokioms palūkanoms dabar kaip tik galime leisti turėti biudžeto deficitą, pasiskolinti, investuoti ir sukurti/sutvarkyti tai ko mums reikia.

[Tomas]

Nesiginčyk. Yra žmonių kuriems patinka kai juos "dulkina".

[Lettered]

Na dėl to "lenkia" tai kaip čia pasakius. Nedaug dėl to džiaugsmo. Esant tokioms palūkanoms dabar kaip tik galime leisti turėti biudžeto deficitą, pasiskolinti, investuoti ir sukurti/sutvarkyti tai ko mums reikia.

Viskas dėl euro įvedimo, todėl teko paskutinius kelis metus mažiau skolintis nei kitos šalys. Nors ir tai pamenu prieš metus kai kas jau buvo pradėję panikuoti, jog vos telpam į biudžeto euro normatyvą. Bet šiemet ir kitais metais prieš rinkimus situacija pasikeis.

[index]

Viskas dėl euro įvedimo, todėl teko paskutinius kelis metus mažiau skolintis nei kitos šalys. Nors ir tai pamenu prieš metus kai kas jau buvo pradėję panikuoti, jog vos telpam į biudžeto euro normatyvą. Bet šiemet ir kitais metais prieš rinkimus situacija pasikeis.

Šiaip ne dėl euro, bet dėl taip vadinamos "fiskalinio stabilumo sutarties", kuri reikalauja siekti ir gerais laikais turėti biudžeto perteklių. Šiaip, kaip ir viskas sąlyginai logiška, bet "gerų laikų" apibrėžimas sutartyje truputi neatitinka to, kurio laikosi ECB ir dėl to fiskalinė su monetarine politikomis veikia priešingai.

Apie tai būtų visai gerai ir kokį straipsniuką brūkštelti, tik klausimas kiek lengvai juos į tų pačių VŽ nuomonių skiltį priima?

[Silber418]

Šiaurės investicijų bankas Lietuvai paskolino 100 mln. Eur

Trečiadienį Šiaurės investicijų banko(ŠIB) direktorių valdyba patvirtino Lietuvai 100 mln. Eur paskolą Viešojo sektoriaus energijos efektyvumo ir Būsto renovavimo programoms finansuoti, praneša Finansų ministerija.
Sutartis bus pasirašyta artimiausiu metu. Ilgalaikė paskola Lietuvai skirta renovuoti gyvenamuosius namus ir viešuosius pastatus, daugiausiai ligonines, sveikatos priežiūros ir bendruomenių centrus.
Lietuva ŠIB narė yra nuo 2005 m., šiuo metu bankas mūsų šalies viešajam ir privačiam sektoriams yra suteikęs apie 572,5 mln. Eur paskolų, kuriomis finansuojami infrastruktūros, energijos taupymo, aplinkosaugos ir kiti projektai. Tarp jų – ir 34,754 mln. Eur paskola AB „Klaipėdos nafta“ investicijoms į suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.
Šiaurės investicijų bankas yra tarptautinė finansų institucija, kurią 1975 m. įsteigė Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija. Šiuo metu banko akcininkais yra aštuonios šalys. Pagrindinis banko tikslas – teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas konkurencingumą skatinantiems ir aplinką tausojantiems projektams.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/4/23/siaur...#ixzz3YBjhgv38

[Tomas]

Lietuvos 2015-ų metų I-o ketvirčio BVP susitraukė 0,6% lyginant su 2014-ų metu IV ketvirčiu.
Lyginant su 2014-ų metų pirmu ketvirčiu išaugo 1,5%.

Galima daryti išvadą, kad euro įvedimas ir Rusijos sankcijos veikia.

[John]

O kokie EE ir LV BVP rezultatai?

[Tomas]

Latvijoje atatinkamai +0,4% ir +2,1%, estai ko gero nespėjo dar suskaičiuoti

[John]

Reikia tikėtis, kad estams bus blogiau.

[Tomas]

Kodėl turėtų?

O Lietuva šiuo metu gyvena išoriniame (sankcijos) ir vidiniame (euras) šoke ir BVP susitraukimą buvo galima prognozuoti. Jis gali būti ir laikinas. Gali ir nebūti.

[John]

Kodėl turėtų?

O Lietuva šiuo metu gyvena išoriniame (sankcijos) ir vidiniame (euras) šoke ir BVP susitraukimą buvo galima prognozuoti. Jis gali būti ir laikinas. Gali ir nebūti.

Na man tiesiog pagerėja savijauta, kai estams blogai.

[r08n]

Lietuvos 2015-ų metų I-o ketvirčio BVP susitraukė 0,6% lyginant su 2014-ų metu IV ketvirčiu.
Lyginant su 2014-ų metų pirmu ketvirčiu išaugo 1,5%.

Galima daryti išvadą, kad euro įvedimas ir Rusijos sankcijos veikia.

Pagaliau baigėsi sunkios Qbileuz/Šimonytės viešpatavimo pasekmės ir naujoji sasdemų viriausibė tvirtai perėmė šalies vairą į savo letenas.

[Sula]

Pagaliau baigėsi sunkios Qbileuz/Šimonytės viešpatavimo pasekmės ir naujoji sasdemų viriausibė tvirtai perėmė šalies vairą į savo letenas.

Socdemai nekalti - aplinka kalta

[andyour]

Kodėl turėtų?

O Lietuva šiuo metu gyvena išoriniame (sankcijos) ir vidiniame (euras) šoke ir BVP susitraukimą buvo galima prognozuoti. Jis gali būti ir laikinas. Gali ir nebūti.

Vilniuje atrodo gerai visai, pasaulinės kompanijos ateina su dagybę(tūkstančiais) darbo pasiūlymų, ofisai kyla į dangų.

Greitu laiku bus mesta trečdalis milijardo eurų į daugiabučių renovaciją.

[Arunasx]

Viskas Kaun... tfu "likusios Lietuvos" sąskaita. Nėra ko čia džiaugtis.

Valstybės pinigų nėra tuose naujuose Vilniaus ofisuose, net ir kažkokios pradinės lengvatos sugrįžta mokesčių pavidalu šimteriopai.
Tai atseit reikia sukišti lėšas į gatvių tvarkymą ar parkų įrengimą miesteliuose, kur nėra beveik žmonių?
Manau trolinai šiuo postu.

[OptimusPrime]

Aukščiausi Lietuvos politikai pasiuntė aiškų signalą verslui - tiek vietiniui tiek tarptautiniui - investuoti Lietuvoj neverta, plėsti gamybos neverta, nes tie verslo ryšiai, kuriuos sukurti užtrunka metų metus ir reikalauja milžiniškų pastangų ir finansinių išteklių dėl kažkieno asmeninių ambicijų gali būti sugriauti per keletą minučių. Panašu, kad lyderyste Baltijos šalyse pagal GDP(PPP) pasidžiaugsime tik vienus metus, nuo kitų metų estai vėl sugriš i lyderius, o jeigu kai kas nenustos siautėjęs, tai i to kai ko kadencijos pabaigą būsim daugmaž vienodoj pozicijoj su latviais.

[John]

Nėra pakankamai prielaidų teigti, kad estai short to medium term pasivytų Lietuvą pagal BVP PPP per capita.