Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Regresyvios, kalvinistinės ekonominės minties apologetai, visų pirma įvairaus plauko konservatoriai, o taip pat dešinieji liberalai nuolat gieda tą pačią gyvenimo ateities sąskaita giesmelę. Tai yra todėl, kad jie neskiria finansinių išteklių nuo realių išteklių. Jie nesupranta ir nenori suprasti, kad finansiniai ištekliai yra neriboti ir juos finansinės sistemos generuoja on demand, o realūs ištekliai (darbo jėga, žaliavos, laikas ir t.t.) yra visada riboti. "Kalvinistai" nesupranta, kad taupydami finansinius išteklius (kurių taupyti nereikia pagal apibrėžimą, nes jie yra neriboti) jie švaisto realius išteklius (visų pirma darbo jėgą ir laiką) vėjais. Nes tai ko mes nesukuriame dabar, taps realia našta mūsų palikuonims.
    Bet galima ir be valiutos devalvacijos paimti tuos pinigus iš liaudies per mokesčius. Tada padalinti(finansiškai paskatinti) kitiems per viešuosius pirkimus(vieš transportas, parkų tvarkymas, švietimas, sveikatos apsauga). Pvz. apmokęstinant importinius automobilius per taršos mokesčius ir PVM.
    Nežinau, ar galima valstybei savo valiutos devalvacijos įrankį pakeisti fiskaline politika?
    Paskutinis taisė andyour; 2015.12.10, 17:10.

    Comment


      Parašė andyour Rodyti pranešimą
      O mes siurbiame iš jų kapitalą. Jie atleidžia savo darbuotojus ir įdarbina mūsų tautiečius Lietuvoje įsteigtuose filialuose. Technologijų mums reikia, kad galėtume dirbti našiau ir patys pasigaminti kiek įmanoma daugiau reikiamų prekių ir paslaugų.
      Reikia proto, o Dievas LT neduoda geru vadovu.
      Vadovai tempia sleifa is praeities ir bando irodyti savo lojaluma naujiesiams savininkams. Koktu ziureti.
      O kapitalistai viska paskaiciavo, jeigu ka iseis kitur

      Comment


        Tai yra alternatyvi Lietuva, "nepriklausoma nuo Vakarų kolonializmo suvereni demokratija, valdoma gero vadovo". Šalis ta vadinas Baltarusija, visai netoli važiuot nuo Vilniaus. Linkiu ten relokuotis, patirti gyvenimo pilnatvę ir nustoti trolinti.

        Comment


          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
          Regresyvios, kalvinistinės ekonominės minties apologetai, visų pirma įvairaus plauko konservatoriai, o taip pat dešinieji liberalai nuolat gieda tą pačią gyvenimo ateities sąskaita giesmelę. Tai yra todėl, kad jie neskiria finansinių išteklių nuo realių išteklių. Jie nesupranta ir nenori suprasti, kad finansiniai ištekliai yra neriboti ir juos finansinės sistemos generuoja on demand, o realūs ištekliai (darbo jėga, žaliavos, laikas ir t.t.) yra visada riboti. "Kalvinistai" nesupranta, kad taupydami finansinius išteklius (kurių taupyti nereikia pagal apibrėžimą, nes jie yra neriboti) jie švaisto realius išteklius (visų pirma darbo jėgą ir laiką) vėjais. Nes tai ko mes nesukuriame dabar, taps realia našta mūsų palikuonims.
          Praplikusio komunistuojancio graiko mastysena po euro ivedimo. Deja si rase isnyko kokiais 2009ais kai teko suprasti jog finasiniai istekliai yra riboti.

          Comment


            Parašė arian_l Rodyti pranešimą
            Reikia proto, o Dievas LT neduoda geru vadovu.
            Vadovai tempia sleifa is praeities ir bando irodyti savo lojaluma naujiesiams savininkams. Koktu ziureti.
            O kapitalistai viska paskaiciavo, jeigu ka iseis kitur
            Bet dauguma darbuotojų su žiniomis liks. Atsiras vienas kitas verslesnis ir pats įkurs analogišką verslą. Beabejo, tai priklauso nuo prekės ir paslaugos kompleksiškumo.

            Comment


              Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
              Tai yra alternatyvi Lietuva, "nepriklausoma nuo Vakarų kolonializmo suvereni demokratija, valdoma gero vadovo". Šalis ta vadinas Baltarusija, visai netoli važiuot nuo Vilniaus. Linkiu ten relokuotis, patirti gyvenimo pilnatvę ir nustoti trolinti.
              Batka dažnai stumia ant dolerio, bet jo šalis sėdi ant USD adatos, kaip atsiskaitomosios valiutos net šalies viduje, žymiai labiau nei bet kuri ES šalis.
              Flickr

              Comment


                Parašė deep'as Rodyti pranešimą
                Praplikusio komunistuojancio graiko mastysena po euro ivedimo. Deja si rase isnyko kokiais 2009ais kai teko suprasti jog finasiniai istekliai yra riboti.
                Ir išganyti bus tik tie, kurie griežtai laikysis Stabilumo ir Augimo Pakto. Schauble mūsų, kurs esi Danguje, teesie šventas tavo vardas ...
                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                Comment


                  VIR2: Tie kurie turi, priminkit prasau vadovelini scenariju, kaip vyksta skatinamoji fiskaline politika esant globaliai recesijai, prekybiniu partneriu recesijai? Kaip ir kokiom salygom galima skatinti tokia ekonomika + turint omenyj, kad prekybiniai partneriai vykdo kontrakcine politika, o salies mastas yra mazas ir not self sufficient
                  Taip dar neseniai viskas buvo, o dauguma pamiršę (kai kurie ir išvis nežinojo), kas realiai vyko 2009 m.
                  Taip, buvo pasaulinė krizė, socdemų ištratinti rezervai ir kitos bėdos. Tačiau tai, kas išdidžiai vadinama vadovėliniu krizės įveikimu, buvo gera pedagoginė priemonė, kaip nereikia daryti. Iš esmės tai, kas buvo daroma, krizę tik pagilino. Daug kas mano, kad jei vyriausybė išvis nieko nebūtų dariusi, BVP būtų kritęs mažiau. O krito jis netgi daugiau nei kariaujančioje revoliucinėje Ukrainoje! Priežastys:
                  1. Valdžia verslui ir vartojimui įvarė neurozę nuolat kartodama krizė krizė. Tai buvo kartojama siekiant pateisinti kai kuriuos nepopuliarius (tai nereiškia, kad reikalingus) sprendimus. Vienu žodžiu, verslas ėmė bijoti investuoti, o vartotojai ėmė bijoti vartoti.
                  2. Pirmyn atgal skubotai kaitaliojami mokesčiai verslui įvarė papildomą šoką. Pajamos krenta, valdžia nori papildomai numelžti ir neaišku, kada ir kuo viskas baigsis bei ko dar tikėtis. Tokie veiksmai užlenktų ir sveiką ekonomiką.
                  3. Pajamų karpymas ir mažiausiai gaunantiems (bibliotekininkams, pensininkams ir t. t.) ne tik padidino skurdo lygį, bet ir sumažino vartojimą. Mažiausiai gaunantys paprastai išleidžia viską, ką gauna. Ta vidinė devalvacija vyko ne daugiausiai turinčių, ką duoti, bet tų, iš kurių lengviausia atimti, sąskaita.
                  4. Kreivas ir nepatrauklus pastatų renovacijos modelis neleido palaikyti per krizę labiausiai nukentėjusio sektoriaus ir sulaikyti darbo jėgos nuo emigracijos.

                  Ir kai BVP pirmą ketvirtį po krizės truputį atsispyrė nuo dugno (kuo giliau nuneri, tuo atsiranda daugiau erdvės kilimui ), vyriausybė ėmė trimituoti, kaip ji puikiai sudorojo krizę. Realiai atsigavimą lėmė nuo užsienio rinkų priklausomas ir galutinai nenudusintas bei iš Lietuvos nepabėgęs verslas (transportas, gamyba). Buvo galima eksportuoti vien todėl, kad užsienio rinkose kritimas buvo mažesnis, vartojimas didesnis, be to, jos galėjo sau leisti ekonomiką ir paskatinti.
                  Ar Vyriausybė skatino Lietuvos verslą? Taip, skatino, bet ne Lietuvos . Buvo skatinami bankai, labiausiai ir prisidėję prie "linksmųjų" ekonominių kalnelių.
                  Šiandien gražiu verslo skatinimo planu tituluojamas projektas tik stojus prie valdžios vairo 2008-ųjų pabaigoje buvo rengiamas kaip bankų sektoriaus stabilizavimo planas, kuriam per specialų fondą ketinta skirti iki 3 mlrd. litų.
                  Tie pinigai buvo skirti bankams, kad skolintų verslui. Tačiau šie nematė reikalo tokiu metu skolinti verslui, tai ir neskolino. Jų verslo planuose buvo parašyta kitaip. Bankai recesijos metu darė atvirkščiai - lėšas tik atitraukinėjo į savo motininius bankus. Ir jie dėl to nekalti - kalta valstybė, pasidariusi pernelyg priklausoma nuo bankų verslo planų. Šiaip jau Skandinavijos bankams, kurie turi tvirtą užnugarį, kažkokios paramos net nereikėjo, joks bankrotas jiems negrėsė. Ir net ne Lietuvos reikalas rūpintis užsienio bankų filialais. Bet kodėl nepakeliaklupsčiavus prieš užsienio verslą? Tuo tarpu pažeidžiami vietiniai bankai pačios valdžios buvo užlenkti, nes juos juk valdė žulikai.
                  Kritika nėra skirta socdemams išaukštinti, kaip galėjo pasirodyti, kurių sugebėjimai tokioje situacijoje galbūt nebūtų niekuo geresni.

                  http://www.alfa.lt/straipsnis/103981...u-banku-aukuro

                  Rabinovičius "ant pirštų" paaiškina, kaip veikė ekonomikos skatinimo planas:
                  http://rokiskis.popo.lt/2010/02/26/k...tinimo-planas/
                  Paskutinis taisė senasnamas; 2015.12.10, 22:45.

                  Comment


                    Nesiginčyk. Kai viena ranka sutaupo milijoną nurėžę pensijas, o kita ranka pasiskolina milijardą ir įmeta į ekonomiką, tai jaunųjų konservatorių žargonu reiškia taupymą , o ne jokį keinsistinį skatinimą.
                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                    Comment


                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                      Daug kas mano, kad jei vyriausybė išvis nieko nebūtų dariusi, BVP būtų kritęs mažiau. O krito jis netgi daugiau nei kariaujančioje revoliucinėje Ukrainoje! Priežastys:
                      1. Valdžia verslui ir vartojimui įvarė neurozę nuolat kartodama krizė krizė.
                      Nepyk, bet taviškė 2009 m. krizės analizė yra visiškas briedas. Tarp pargdindinių krizės priežasčių įvardinti valdžios kalbėjimą apie krizę (lyg tai valdžiai kartojant kaip Kirkilui 'krizės nėra', niekas jos ir nebūtų pastebėjęs), tačiau kažkodėl tarp priežasčių neįvardinti pagrindinės (sustojęs bankų kreditavimas). Man tai skamba panašiai, kaip kad posakis 'Gėlė nuvyto dėl to, kad per mažai ją mylėjau, o ne dėl to, kad du mėnesius nelaisčiaus'. Ir taip, 2009-aisiais Lietuvos BVP į apačią smigo netgi labiau, nei dabar kariaujančios Ukrainos, o tai parodo ne ką kitą, kaip tik tai, kad prieš tai išpūsto kreditavimo ir vartojimo skatinimo burbului sprogus, ekonominės problemos būna netgi didesnės, nei šaliai pradėjus kariauti. Bet burbulų pūtimo megėjai tą dažniausiai pamiršta. Su krize galima buvo tvarkytis griežtai, remiantis ekonomine logika, taip kaip konservai su ja Lietuvoje tvarkės, arba galima socialistiškai, taip kaip bandė tvarkytis graikai, kurie ekonomikos gaivinimą suprato kaip kad pensijų pakėlimą ir kiekybinį skatinimą. Lietuvos BVP pradėjo augti jau sekančiais metais, Graikijos ekonomika buksuoja jau 7 metus, kitais metais nusimato eilinis išlaidų karpymas, kurių per tuos ilgus metus bus prikarpyta nepalyginamai daugiau, nei kad Kubilius nukirpo. Dėl to jeigu esat socialistais ir darant realybėje klaidingą prielaidą kad socialistui turėtų rūpėti žmogus, tai tikras socialistas ir norit mažesnio išlaidų karpymo - reikėtų remti Kubiliaus politiką, nes Graikiška politika nuveda iki nepalyginamai didesnių išlaidų karpymų.

                      Comment


                        Tarp pargdindinių krizės priežasčių įvardinti valdžios kalbėjimą apie krizę
                        Ten išvardytos ne krizės sukėlimo, bet krizės gilumo priežastys . Bankų politika aptarta, tačiau ne bankus reikėtų kaltinti, o jų prievaizdus. Nemanau, kad kuri nors partija būtų buvusi pajėgi iš esmės pakeisti Lietuvoje iki krizės bankų vykdytą strategiją.

                        Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovo Rimanto Jono Dagio, senatvės pensijų mažinimo efektas - 311 mln. litų, dirbančiųjų pensininkų pensijų apkarpymo - 269 mln. litų.
                        http://www.bernardinai.lt/straipsnis...1-metais/36702
                        Oho, kiek buvo sutaupyta ubagų sąskaita. Ar tos sumos suvaidino didelę įtaką bendram valstybės skolos dydžiui? Po to vis tiek reikėjo skolintis, kad būtų užlopytos dėl blogo mokesčių surinkimo (smukusio vartojimo) atsiradusios skylės.

                        Iš praėjusios vyriausybės paveldėtą valstybinio sektoriaus deficitą naujoji vyriausybė nusprendė gydyti mažindama biudžeto apimtį ir didindama mokesčius, teigia finansų maklerio įmonės „FinHill“ analitikai.
                        Anot ekspertų, toks fiskalinės politikos griežtinimas yra klasikinis ūkio stabdymo būdas. Kadangi dėl prastėjančių vartotojų lūkesčių vidaus paklausa ir taip mažėja, tai tokiomis sąlygomis fiskalinės politikos griežtinimas tapo ypač efektyviu ūkio stabdymo įrankiu.
                        Analitikai nėra visiškai tikri, ar vyriausybė tikrai ketino taip staigiai sustabdyti ūkį ar tik naiviai tikėjosi surinkti daugiau mokesčių į biudžetą, tačiau naujausi prasto biudžeto surinkimo faktai rodo, kad ūkis - tai ne apskaitos programa, o dinamiška sistema.
                        http://verslas.lrytas.lt/-1235464378...%C4%97.htm?p=3
                        Paskutinis taisė senasnamas; 2015.12.11, 13:21.

                        Comment


                          /\
                          nebesinori eilinį kartą grįžti į 2009-ųjų krizę, kur vieną kartą blogai, kad praskolino Lietuvą, kitą kartą blogai, nes diržus veržė ir neaišku kaip gi visgi reikėjo daryti. Nors šį kart matau yra tas eilinis mitas naudojamas, kad neva jeigu nebūtų karpomos išlaidos, tai daugiau pinigų ekonomikoje būtų sukęsi ir to pasekoje būtų pilnesnis biudžetas surinktas.

                          Ta logika, kad 'pasiskolinkim -> išleiskim vartojui -> pinigai sugrįžta į biudežtą, yra pagrindinė socialistų tarpe. Tiesą sakant kažką daugiau apie ekonomiką jie ir nesupranta. Tačiau netgi tas pats pagrindinis jų principas yra labai klaidingas, nes niekada į biudžetą nesugrįžta tiek, kiek yra išleidžiama. Iš skolintų pinigų pakėlus sakykim pensijas, ta pensininkė dalį pinigų gali išleisti turguj, kur niekas mokesčių nemoka, dalis yra išleidžiama joudojoje rinkoje. Dalis išleidžiama produktams, nuo kurių pagrindinė dalis atitenka gamintojams, dažnai užsienio ir tik maža dalis atienka mokesčiams, kurie sugrįžta į biudžetą. Dėl to jeigu pasiskolinsim 1000 eur ir juos išmokėsim močitei, tai geriausiu atveju į biudžetą sugrįš 100 eur, likusis 900 eur + palūkanas skolai gražinti turėsim surinkti iš visų kitų mokesčių mokėtojų.

                          Kartais alkoholikai turi lygiai tokį patį principą: kuo daugiau alaus butelių nusipirks -> tuo daugiau jų priduosiu -> tuo labiau išaugs mano biudžetas. Principas visiškai identiškas tam, kurį siūlo socialistai su savo tuo kiekybiniu skatinimu ir dėl to išaugusiomis biudžeto pajamomis.

                          Comment


                            Mitus padės išsklaidyti monografija „Kada reformos virsta pokyčiais? Politinis dėmesys, palaikymo koalicijos ir lyderystė A.Kubiliaus Vyriausybės veiklos 2008–2012 m. laikotarpiu“
                            Mokslininkai paaiškino, kodėl A.Kubiliaus Vyriausybės reformos buvo nesėkmingos
                            http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...ngos-56-552081

                            Comment


                              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                              Nesiginčyk. Kai viena ranka sutaupo milijoną nurėžę pensijas, o kita ranka pasiskolina milijardą ir įmeta į ekonomiką, tai jaunųjų konservatorių žargonu reiškia taupymą , o ne jokį keinsistinį skatinimą.
                              Skolu refinansavimas yra ekonomikos skatinimas?

                              Comment


                                Žinau, kad trolini , bet nepatingėsiu ir įmesiu grafiką iš oficialaus finmino leidinio:



                                Nerealus refinansavimas
                                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                Comment


                                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                  Žinau, kad trolini , bet nepatingėsiu ir įmesiu grafiką iš oficialaus finmino leidinio:

                                  Atvaizdas


                                  Nerealus refinansavimas
                                  O kodėl nepateiki 2013-2014 ? Gal todėl kad jau socdemai valdė?
                                  Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                                  Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                  Comment


                                    O prie ko čia socdemai? Kalbame apie tai ar Kubilius taupė, ar atvirkščiai - gyveno ne pagal išgales, puotavo maro metu ir užsiėmė kita veikla kuria vaikus pastoviai gąsdina jaunieji konservatoriai
                                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                    Comment


                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                      O prie ko čia socdemai? Kalbame apie tai ar Kubilius taupė, ar atvirkščiai - gyveno ne pagal išgales, puotavo maro metu ir užsiėmė kita veikla kuria vaikus pastoviai gąsdina jaunieji konservatoriai
                                      Visą konservatorių kadenciją socdemai rėkė, kad Kubilius praskolino Lietuvą ir priėmė begalę nusikalstamų įstatymų, bet kai patys atėjo į valdžią Butkevičius pačioje pradžioje pasakė, kad per mažai buvo pasiskolinta ir kažkaip neatsimenu, kad iš esmės ką nors įstatymuose keistų siekiant panaikinti to "blogojo Kubiliaus" įstatymus. Net PVM tai buvo pakeltas pagal įstatymą "laikinai", kažkaip tapo pastoviai ir prie socdemų.
                                      Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                                      Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                      Comment


                                        Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                                        Visą konservatorių kadenciją socdemai rėkė, kad Kubilius praskolino Lietuvą ir priėmė begalę nusikalstamų įstatymų, bet kai patys atėjo į valdžią Butkevičius pačioje pradžioje pasakė, kad per mažai buvo pasiskolinta ir kažkaip neatsimenu, kad iš esmės ką nors įstatymuose keistų siekiant panaikinti to "blogojo Kubiliaus" įstatymus. Net PVM tai buvo pakeltas pagal įstatymą "laikinai", kažkaip tapo pastoviai ir prie socdemų.
                                        Politikai Lietuvoje visada suras priežasčių vieni ant kitų pavažiuoti, nieko naujo tos rietenos, bet žiūrint realiai į skaičius, kiek Lietuva turi skolų ir koks šiuo metu deficitas, tai lyginant su Vakarų ES šalimis dar tikrai galim nemažai skolintis skatinant ekonomiką.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Arunasx, nenukreipk diskusijos temos į lankas.
                                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                          Comment

                                          Working...
                                          X