Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Nebent Liuksemburgas pats susimautų, tada tikriausiai, kad jų niekas nepasigailėtų, bet kol jie išsilaiko jų ofšoro sunaikinti irgi nelabai yra kaip.
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      Parašė index Rodyti pranešimą
      Šiuo atveju, gal tik iš dalies, nes renovacija kuriama ne dėl to, kad paskatinti statybų sektorių, smukus NT paklausai, o sumažinti šildymo sąnaudoms. Padidėjusi statybų paklausa būtų tik šalutinis veiksnys.
      Ir reikia nepamiršti, kad šildymo sąnaudų sumažinimas padidins vartojimą. Juk tos sutaupytos lėšos liks gyventojams, kurie jas išleis.

      Comment


        Kai nori mušti - lazdą visada rasi. Visada galima rasti kad ir formalią priežastį Liuksemburgo bankų likvidumo palaikymo sustabdymui, o tada beliktų suspardyti gulintį ir pasiimti jo pinigus.
        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

        Comment


          Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
          Ir reikia nepamiršti, kad šildymo sąnaudų sumažinimas padidins vartojimą. Juk tos sutaupytos lėšos liks gyventojams, kurie jas išleis.
          ... o tai sukels infliaciją, dėl to renovuoti daugiabučių negalima
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            ... o tai sukels infliaciją, dėl to renovuoti daugiabučių negalima
            Labai ne būtinai ir ne greitai, nes bendras pinigų kiekis rinkoje nepasikeis. Tik pinigai iš vienos rinkos dalies persilies į kitas ir šioks toks infliacijos padidėjimas gali būti tik dėl to, kad pinigai liks šalies viduje ir padidės jų apyvartos greitis.

            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            Kai nori mušti - lazdą visada rasi. Visada galima rasti kad ir formalią priežastį Liuksemburgo bankų likvidumo palaikymo sustabdymui, o tada beliktų suspardyti gulintį ir pasiimti jo pinigus.
            Bet tam reikia sudaryti teisines sąlygas, nes kol kas jei bankas yra mokus, jam tas negręsia. Aišku, jei jie dirbs rizikingai ir kažkada atsidurs ant nemokumo ribos, žinia, kad bankų (ypač tokių valstybių) kitos valstybės savo pinigais negelbės.

            Aišku, dar klausimas kaip bus su planuojama bankų sąjunga ir bendru bankų gelbėjimo fondu, nes jei jis bus viršvalstybinis tai tiesioginės įtakos valstybės jam daryti negalės ir čia bus galimas kapitalo šaltinis.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Parašė index Rodyti pranešimą
              Labai ne būtinai ir ne greitai, nes bendras pinigų kiekis rinkoje nepasikeis. Tik pinigai iš vienos rinkos dalies persilies į kitas ir šioks toks infliacijos padidėjimas gali būti tik dėl to, kad pinigai liks šalies viduje ir padidės jų apyvartos greitis.
              Tame ir esmė, jog Lietuvos rinkoje pinigų kiekis tikrai padidėtų, tai padidintų vartojimą, o vartojimas blogis, nes sukelia infliaciją
              Flickr

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                Tame ir esmė, jog Lietuvos rinkoje pinigų kiekis tikrai padidėtų, tai padidintų vartojimą, o vartojimas blogis, nes sukelia infliaciją
                Nei vartojimas savaime nei infliacija nėra blogis. Blogai yra didelė, dirbtinai sukeliama ir nuolatinė infliacija, blogai yra neuždirbtas, o iš ateities pasiskolintas vartojimas.

                Jei infliacija būtų tik dėl didelės pinigų apyvartos (kuri savaime didina ir realiąją gamybos apimtį), o ne dėl pinigų masės didinimo, tai nieko prieš tokią infliaciją neturėčiau, o ir jos dydis, manau, būtų nežymus.
                Post in English - fight censorship!

                Comment


                  Parašė index Rodyti pranešimą
                  Nei vartojimas savaime nei infliacija nėra blogis. Blogai yra didelė, dirbtinai sukeliama ir nuolatinė infliacija, blogai yra neuždirbtas, o iš ateities pasiskolintas vartojimas.
                  Nori pasakyti, kad noras pasistatyti namą ir gyventi jame dabar yra baisi nuodėmė? Manai geriau dėti lita prie lito, plytą prie plytos ir pradėti mūryti tik išėjus į pensiją? Ir užverst kanopas taip ir nepasidžiaugus savo namu?
                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                  Comment


                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                    Nori pasakyti, kad noras pasistatyti namą ir gyventi jame dabar yra baisi nuodėmė? Manai geriau dėti lita prie lito, plytą prie plytos ir pradėti mūryti tik išėjus į pensiją? Ir užverst kanopas taip ir nepasidžiaugus savo namu?
                    Jei žinai, kad turėsi iš ko paskolą grąžinti statyk, o jei tikiesi, kad grąžinsi vėl pasiskolinęs ar namą brangiau pardavęs tai tik pats kaltas, ir dar bankas, kad tokiam skolino.

                    Dar blogiau, kai tu namo nenori (bet nori naujo televizoriaus ir į savo parduovėlę investuot), bet valstybė tave visokiais negražiais būdais tave vilioja jį pirkti, nes kaimynui statybininkui Petrui darbo reikia. Vilioja tave, kad skolintis palūkanos mažos, kad kainos kils ir tu dar uždirbsi. Tu pasiskolini ir nusiperki tau visai nereikalingą dar vieną namą, nei televizoriaus neturi, parduotuvėlė griūna, namo kaina nepakyla, o tau dar su finansais problemos atsiranda (nes parduotuvėlė apšiurus ir niekas nebeateina) ir paskolą sunkoka grąžint daros. O Petras vėl be darbo sėdi, nes tu jau trečio namo tai nebepirksi.

                    p.s. O iš dalies tai, taip. Atostogoms ir automobiliui anksčiau žmonės taupydavo, o ne skolindavosi. Nors dabar dėl infliacijos tą daryti pasidarė nepatogu.
                    Post in English - fight censorship!

                    Comment


                      Parašė index Rodyti pranešimą
                      p.s. O iš dalies tai, taip. Atostogoms ir automobiliui anksčiau žmonės taupydavo, o ne skolindavosi. Nors dabar dėl infliacijos tą daryti pasidarė nepatogu.
                      Todėl ir gyveno vargingai
                      Flickr

                      Comment


                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                        Todėl ir gyveno vargingai
                        Čia kaip kas. Kol valiutos nebuvo infliacinės ekonomika buvo stabilesnė, žmonės savo vaikams palikdavo turto, o ne skolų.
                        Post in English - fight censorship!

                        Comment


                          Parašė index Rodyti pranešimą
                          Jei žinai, kad turėsi iš ko paskolą grąžinti statyk, o jei tikiesi, kad grąžinsi vėl pasiskolinęs ar namą brangiau pardavęs tai tik pats kaltas, ir dar bankas, kad tokiam skolino.
                          Yra daug niuansų. Pvz. tai, kad dabartinis finansų sektorius kai kuriose šalyse yra atsikratęs beveik bet kokio reguliavimo (nes juk visi žino, kad rinka sureguliuoja viską).
                          Kažkur skaičiau, kad prieš 30-40 metų JAV per metus būdavo pastatoma ir parduodama daugiau namų nei per paskutinio "bumo" metus ir nebuvo jokio NT kainų burbulo. Tiesiog finansų sektorius buvo žymiai griežčiau kontroliuojamas, atitinkamai vertino klientų riziką ir viskas buvo visai neblogai.

                          Kitas niuansas - šiuolaikinė statyba dėl vis griežtėjančių reikalavimų yra žymiai brangesnė nei anksčiau. Tai vėlgi verčia daugiau skolintis.

                          Ir t.t. ir pan.
                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                          Comment


                            Parašė index Rodyti pranešimą
                            Čia kaip kas. Kol valiutos nebuvo infliacinės ekonomika buvo stabilesnė, žmonės savo vaikams palikdavo turto, o ne skolų.
                            Jo ir tuo laiku, visi visi dirbo prie staklių fordistinėje ekonomikoje, ir tai užteko pinigų būti viduriniosios klasės nariu. Tai manau valstybės monetarinę politiką grąžinus 50 metų atgal, manau reikėtų ir visą ekonomikos struktūrą ir logiką grąžinti 50 metų atgal... grąžinam fabrikus atgal, ir no global economy!
                            Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                            Dordrechtas/Haarlemas
                            Nesebaras/Plovdivas
                            Kiolnas

                            Comment


                              Parašė index Rodyti pranešimą
                              Čia kaip kas. Kol valiutos nebuvo infliacinės ekonomika buvo stabilesnė, žmonės savo vaikams palikdavo turto, o ne skolų.
                              Ką reiškia kaip kas? Ką prieš 100 metų galėdavo sau leisti tik grupelė ponų, dabar gali didžioji dauguma gyventojų, kas iš to, kad ekonomika buvo "stabili" ir maža infliacija? Seneliai taupė, taupė, ir ką mes dabar už tuos sutaupytus pinigus galime nusipirkti? Geriau jau būtų tada geriau pagyvenę "pravalgydami", nei taupę.
                              Paskutinis taisė Lettered; 2013.03.27, 14:14.
                              Flickr

                              Comment


                                Parašė index Rodyti pranešimą
                                Būtent tokios programos yra tik išteklių švaistymas ir nesąmonė. Gali trumpam išpūsti paklausą, kuti po to kris dar labiau, nes visi jau prisipirkę ir po metų automobilio keisti nenori.

                                Čia nežiūrint to, kad iš tų programų labiausiai pasipelnė visokios rumuniškai-prancūziškos Dacia'os, o ne vokiečiai.
                                Pasipelnė ir vokiečiai, ir prancūzai, ir kaip sakai dar gabalas liko rumunams. O tas dirbtinis mažo laikotarpio stimulas kaip tik gelbėjo sunkiausiu trumpuoju laikotarpiu tiek FRA, tiek tą pačią eksportuojančią DE.

                                Tai būtent, kad JAV yra pristatyta per daug NT, kuris dabar yra šiek tiek nuvertėjęs ir atimti tušti kabo bankų balansuose. Dėl to, kam jų reikia statyti dar daugiau? Statyti dar daugiau yra paprasčiausias kapitalo švaistymas dėl laikino bumo - tas pats, kas verslui didinti gamybos apimtis gaminant į sandėlį.

                                O norint padidinti būsto prieinamumą reikia stengtis ne pakelti jo kainas ir tikėtis, kad gyventojų atlyginimai augs dar greičiau, o atvirkščiai - leisti būstui atpigti tiek, kad jie taptų įperkami ir žmonės juos pirktų tam, kad juose gyventų, o ne spekuliuotų iš kainos kilimo. Tada ir tuščių būstų neliktų ir neturingi gyventojai turėtų kur gyventi. Aišku, bankų balansai tada kentėtų, daug jų (kaip ir turi būti) subankrutuotų, o gi JAV to būti negali.

                                Dabar gi stengiamasi, kad naujus namus nusipirktų tie, kas jau juos turi, o tie kurie jų neturi ir taip jų neįpirks, kad ir kaip tu skatintum, kad ir kiek palūkanas mažintum.
                                Tai JAV apie tai lyg ir kalbama bei diskutuojama, ir didžiausia problema yra bankų ir kitų lenders balansas, bei yra daug prasmės tavo argumentuose (ypač apie infliacija); bet struktūriniu požiūriu, ne tik fiskaliniu ar monetariniu, negali tikėtis, jog tokioje situacijoje apskritai NT sektorius bus gyvybingas, jei nieko nebus apskritai daroma... ir tikimąsi, jog rinka atsigaus, kai ne tik pasiūla zombiuoja, bet ir paklausa (aka. viduriniji klasė) degraduoja...



                                Ir bene svarbiausias dalykas, tai yra JAV federalinės valdžios non-sensai (GOP vs. demokratai), tačiau kaip jas implikuoja atskiros valstijos yra kitas klausimas. NT burbulas/poreikis/galimybės įsigyti New Jersey nėra lygu NT burbulas/poreikis/galimybės įsigyti kokioj Arizonoje Tempėje, kur antrasis variantas yra bene simboliškas visiško NT burbulo auginimas ir sprogimas.
                                Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                                Dordrechtas/Haarlemas
                                Nesebaras/Plovdivas
                                Kiolnas

                                Comment


                                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                  Yra daug niuansų. Pvz. tai, kad dabartinis finansų sektorius kai kuriose šalyse yra atsikratęs beveik bet kokio reguliavimo (nes juk visi žino, kad rinka sureguliuoja viską).
                                  Kažkur skaičiau, kad prieš 30-40 metų JAV per metus būdavo pastatoma ir parduodama daugiau namų nei per paskutinio "bumo" metus ir nebuvo jokio NT kainų burbulo. Tiesiog finansų sektorius buvo žymiai griežčiau kontroliuojamas, atitinkamai vertino klientų riziką ir viskas buvo visai neblogai.
                                  Va čia ir esmė - rizikos ir pelningumo vertinime. O kaip išvengti piknaudžiavimo ir per didelio rizikavimo yra du būdai:
                                  1. Griežtinti valstybės reguliavimą;
                                  2. Nieko nereguliuoti, bet visiems aiškiai pasakyti, kad jei jie susimaus - niekas jų negelbės, nekompensuos ir negarantuos. Tada visi taptų atsargesni vien saugodami savo kailį.

                                  O žemos CB palūkanos atvirkščiai, suteikia jausmą, kad nelikvidumas neįmanomas, visada jei kas galėsiu pigiai pasiskolinti ir toliau dirbti, o jei jau visai blogai bus - valstybė rekapitalizuos. Kodėl tada nerizikuoti?

                                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                  Kitas niuansas - šiuolaikinė statyba dėl vis griežtėjančių reikalavimų yra žymiai brangesnė nei anksčiau. Tai vėlgi verčia daugiau skolintis.

                                  Ir t.t. ir pan.
                                  Ir dėl to sumažėja įperkamumas. Bet laisvai skolinant šitos problemos nelabai išspręsi, nes tie kurie neįperka tai ir skolos nelabai grąžins.

                                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                  Ką reiškia kaip kas? Ką prieš 100 metų galėdavo sau leisti tik grupelė ponų, dabar gali didžioji dauguma gyventojų, kas iš to, kad ekonomika buvo "stabili" ir maža infliacija? Seneliai taupė, taupė, ir ką mes dabar už tuos sutaupytus pinigus galime nusipirkti? Geriau jau būtų tada geriau pagyvenę "pravalgydami", nei taupę.
                                  Ir dėl to "kalta" technikos pažanga, o ne visokios ekspansinės monetarinės politikos.
                                  Post in English - fight censorship!

                                  Comment


                                    Švedų bankai skaičiuoja rekordinį pelną
                                    delfi.lt

                                    Comment


                                      Parašė index Rodyti pranešimą
                                      O žemos CB palūkanos atvirkščiai, suteikia jausmą, kad nelikvidumas neįmanomas, visada jei kas galėsiu pigiai pasiskolinti ir toliau dirbti, o jei jau visai blogai bus - valstybė rekapitalizuos. Kodėl tada nerizikuoti?

                                      Ir dėl to sumažėja įperkamumas. Bet laisvai skolinant šitos problemos nelabai išspręsi, nes tie kurie neįperka tai ir skolos nelabai grąžins.
                                      Daug ekonomistų laiko monetarinę politiką neefektyvia (geriausiu atveju) ir duodančia sunkiai nuspėjamus rezultatus (blogiausiu atveju) ir vietoje to siūlo imtis aktyvios fiskalinės politikos.

                                      Bet kitai daliai ekonomistų ir jų mokymu besivadovaujančiam dabartiniam politikos establišmentui aktyvi fiskalinė politika yra visiškas tabu (o ES lygyje apribota netgi įstatymiškai). Todėl ir žaidžiama visokiais QE ir t.t. nes kažką daryti lyg ir reikia, o rankos surištos.
                                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                      Comment


                                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                        Daug ekonomistų laiko monetarinę politiką neefektyvia (geriausiu atveju) ir duodančia sunkiai nuspėjamus rezultatus (blogiausiu atveju) ir vietoje to siūlo imtis aktyvios fiskalinės politikos.

                                        Bet kitai daliai ekonomistų ir jų mokymu besivadovaujančiam dabartiniam politikos establišmentui aktyvi fiskalinė politika yra visiškas tabu (o ES lygyje apribota netgi įstatymiškai). Todėl ir žaidžiama visokiais QE ir t.t. nes kažką daryti lyg ir reikia, o rankos surištos.
                                        Čia jau nukrypstam nuo ankstesnės kalbos apie bankus ir moral hazard, bet jei kalbėti apie fiskalinę ir monetarinę politiką man kuo toliau, tuo labiau kyla klausimas ar "paprasta", niekur nenutaikyta ekonominė politika (t.y. tiesiog padidinti išlaidas arba tiesiog sumažinti palūkanų normą) veikia taip kaip mus visus universitetuose mokė.
                                        Post in English - fight censorship!

                                        Comment


                                          Parašė index Rodyti pranešimą
                                          Čia jau nukrypstam nuo ankstesnės kalbos apie bankus ir moral hazard, bet jei kalbėti apie fiskalinę ir monetarinę politiką man kuo toliau, tuo labiau kyla klausimas ar "paprasta", niekur nenutaikyta ekonominė politika (t.y. tiesiog padidinti išlaidas arba tiesiog sumažinti palūkanų normą) veikia taip kaip mus visus universitetuose mokė.
                                          Apie tai ir kalba - reikėtų "taikyti" į konkrečius ekonomikos sektorius. Bet monetarinę politiką "nutaikyti" sunku, o fiskalinė politika - tabu.
                                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                          Comment

                                          Working...
                                          X