Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Viskas yra iš tiesų taip paprasta (o kartu labai prieštarauja vadinamajam "common sense"), kad daugybei žmonių tiesiog užsiblokuoja sąmonė ir jie pradeda ieškoti sąmokslo teorijų.

Iš kur JAV valdžia gauna pinigų sąskaitoms apmokėti? Imkime supaprastintą, bet labai "amerikosišką" pavyzdį. Tarkim JAV vyriausybė perka tankų iš korporacijos X už $100mln. FED'as gauna iš valdžios nurodymą apmokėti sąskaitą-faktūrą Korporacija X turi atsiskaitomąją sąskaitą banke Y (kuris savo ruožtu turi rezervo sąskaitą FEDe). FEDas gavęs nurodymą apmokėti sąskaitą tiesiog "iš lempos" įpiešia tuos $100mln. bankui Y į rezervo sąskaitą, o bankas atitinkamai įpiešia tuos pačius $100mln. į korporacijos X sąskaitą. Viskas - atsiskaitymas įvyko. T.y. niekas iš nieko nesiskolino, nedalyvavo jokie mokesčių mokėtojų pinigai, nenaudojamas joks "estiškas rezervas".

Toliau korporacija X atsiskaito su subrangovais, moka algas ir t.t. ir pan. ir tie $100mln. išsibarsto po krūvą skirtingų bankų ir skirtingų sąskaitų. Lygiagrečiai vyksta mokesčių surinkimas ir didesnė dalis tų milijonų "grįžta į biudžetą", bet kažkoks procentas lieka nesurinktas. Tas likutis ir yra "deficitinės išlaidos". Kas yra svarbu - valdžios deficitinės išlaidos didina finansinių aktyvų kiekį ekonomikoje. Šiuo atveju - pinigų bankų rezervuose kiekį, t.y. didina tarpbankinės rinkos likvidumą, kas savo ruožtu spaudžia tarpbankinės rinkos palūkanas žemyn link 0, t.y. mažina kredito kainą privačiame sektoriuje.

Tuo tarpu CB (šiuo atveju FEDas) dažniausiai nustato palūkanų normą >0% ir jam reikalingas kažkoks finansinis instrumentas tai normai palaikyti norimame lygyje. Šiais laikais populiaru (tą daro ir ECB ir jo politiką sekantis LB ) mokėti palūkanas už pinigus laikomus rezervo sąskaitose. Pvz. jei CB moka už pinigus rezervo sąskaitoje 2% palūkanų, tie 2% virsta apatine palūkanų normos riba tarpbankinėje rinkoje, nes bankams nebeapsimoka skolinti vieni kitiems už mažiau. Šį instrumentą ne taip senai pradėjo naudoti ir FEDas.

Kitas instrumentas apatinei tarpbankinės sistemos palūkanų normai palaikyti ir yra valstybės skolos vertybinių popierių išleidimas ir pardavimas. T.y. bankams pasiūloma įsigyti valstybės obligacijų su tam tikra garantuota grąža, kuri ir tampa apatine palūkanų normos riba. Tai tokia yra techninės JAV "skolos" pusė.

Yra ir politinė - JAV galioja įstatymas, kad valstybės deficitinės išlaidos turi būti "padengtos" valstybės skolos vertybiniais popieriais. Ar tas įstatymas yra atgyvena - iš esmės taip. Bet tai niekaip nekeičia esmės, kad JAV valstybės skolos vertybinių popierių platinimas (lunatikų žodžiais "skolinimasis") tėra monetarinė operacija skirta valstybės monetarinei politikai įgyvendinti.

[senasnamas]

Taip, žinoma, pinigus "įpiešia" ir visi patenkinti išsiskirsto. O kad ta "įpiešta" suma atitinkamai padidina valdžios išlaidas (kartu ir skolą), tai "smulkmena". Kad tą sumą kažkas turi atidirbti irgi nieko nereiškia.
Kodėl Pentagonas karpo išlaidas?
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...idas-57-300600
Kodėl Kongrese ištisai vyksta kautynės dėl mokesčių didinimo, išlaidų karpymo, skolos lubų didinimo ir panašių klausimų? Kongresmenai neturi ką veikti? Juk tokie ginčai kenkia šalies įvaizdžiui ir akcijų rinkoms.
Karpo ir daugiau viešųjų išlaidų:
http://vz.lt/article/2013/3/1/islaid...go-sumazinimas
Dabartinės skolinimosi lubos bus pasiektos gegužės 18 d.

[index]

Taip, žinoma, pinigus "įpiešia" ir visi patenkinti išsiskirsto. O kad ta "įpiešta" suma atitinkamai padidina valdžios išlaidas (kartu ir skolą), tai "smulkmena". Kad tą sumą kažkas turi atidirbti irgi nieko nereiškia.
Kodėl Pentagonas karpo išlaidas?
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...idas-57-300600

Pinigų spausdinimas skolos nedidina, tik infliaciją. O vyriausybė, norinti didesnių išlaidų, turi rinktis tarp didesnių mokesčių, didesnės skolos ir infliacijos ir JAV pasirenka pastarąją.

Kodėl Kongrese ištisai vyksta kautynės dėl mokesčių didinimo, išlaidų karpymo, skolos lubų didinimo ir panašių klausimų? Kongresmenai neturi ką veikti? Juk tokie ginčai kenkia šalies įvaizdžiui ir akcijų rinkoms.

Iš esmės dėl to, kad respublikonai nori spausdinti mažiau pinigų ir mažesnės infliacijos. Inflation is a tax and republicans hate taxes.

[senasnamas]

O tai kas didina skolą? Ir kam karpyti tas išlaidas, jei pinigus taip lengva piešti?
http://www.bernardinai.lt/straipsnis...to-plana/98953

Prezidento išlaidų ir mokesčių planas ateinantiems fiskaliniams metams, kurie prasideda spalio 1 dieną, vėluoja jau du mėnesius. Pagal jį numatoma biudžeto deficitą sumažinti 1,8 trilijono dolerių per ateinančius dešimt metų. Tai ketinama pasiekti didinant mokesčius, mažinant finansavimą sveikatos apsaugos programos „Medicare“ dalyviams ir apkarpant pragyvenimo išlaidų kompensacijas milijonams žmonių, gaunančių Socialinio draudimo pensijas bei išmokas pagal kitas vyriausybės programas.

[index]

O tai kas didina skolą? Ir kam karpyti tas išlaidas, jei pinigus taip lengva piešti?
http://www.bernardinai.lt/straipsnis...to-plana/98953

Tam, kad formaliai pinigų spausdinimą pavadina skola, nes žmonėms nepatinka atviras pinigų spausdinimas.

Išlaidas mažinti respublikonai irgi spaudžia, nes jiems nelabai patinka pinigų spausdinimas ir dar labiau, kad jiems nepatinka tai kur Obama tuos išspausdintus pinigus.

[Tomas]

Taip, žinoma, pinigus "įpiešia" ir visi patenkinti išsiskirsto. O kad ta "įpiešta" suma atitinkamai padidina valdžios išlaidas (kartu ir skolą), tai "smulkmena". Kad tą sumą kažkas turi atidirbti irgi nieko nereiškia.

Belieka pasiūlyti skaityti kas parašyta dar kartą

O kad lunatikai politikai ginčyjasi, karpo, pjausto ir t.t. tai Tamstai kažkas naujo?
Tas pats JAV, tas pats Lietuvoj, tas pats Europoj ...

[c2h5oh]

Tam, kad formaliai pinigų spausdinimą pavadina skola, nes žmonėms nepatinka atviras pinigų spausdinimas.

Prieš tai pasisakę oratoriai mus įtikinėja, kad naujų pinigų leidimas - tai išsigelbėjimas.

Tad labai keista, kad žmonėms tai nepatinka. Ir ypač keista, kad yra daug politikų, kurie nepritaria naujų pinigų leidimui. Juk tai būtų ideali priemonė bet kokiam valdžioje esančiam politikui - mokesčius mažini (populiaru), pensijas didini (populiaru), kitus rinkiminius pažadus vykdai (irgi populiaru), ekonomika klesti, visi laimingi, žodžiu pergalė rinkimuose garantuota.

Galimi trys variantai:
1) visi politikai yra idiotai ir nemato tokio puikus būdo ekonomikai paskatinti, ir būti perrinktiems
2) visi politikai sąmoningai vykdo "bubiliaus skurdinimo politiką"
3) hipotezė yra neteisinga

[Tomas]

Prieš tai pasisakę oratoriai mus įtikinėja, kad naujų pinigų leidimas - tai išsigelbėjimas.

Tad labai keista, kad žmonėms tai nepatinka. Ir ypač keista, kad yra daug politikų, kurie nepritaria naujų pinigų leidimui. Juk tai būtų ideali priemonė bet kokiam valdžioje esančiam politikui - mokesčius mažini (populiaru), pensijas didini (populiaru), kitus rinkiminius pažadus vykdai (irgi populiaru), ekonomika klesti, visi laimingi, žodžiu pergalė rinkimuose garantuota.

Manau būtų atvirkščiai - toks politikas iš karto būtų apšauktas populistu, runkeliu, komunistu ir t.t. ir pan. ir pasirašytų sau nuosprendį.

Galimi trys variantai:
1) visi politikai yra idiotai ir nemato tokio puikus būdo ekonomikai paskatinti, ir būti perrinktiems
2) visi politikai sąmoningai vykdo "bubiliaus skurdinimo politiką"
3) hipotezė yra neteisinga

Čia ne hipotezė, čia (kai kam skaudi) realybė.

[c2h5oh]

Manau būtų atvirkščiai - toks politikas iš karto būtų apšauktas populistu, runkeliu, komunistu ir t.t. ir pan. ir pasirašytų sau nuosprendį.

Populistai dėl to taip ir vadinami, kad liaudžiai patinka tai, ką jie sako.

Be to, visai nesvarbu, kas kuo apšauks - nes mokesčių sumažinimas, pensijų padidinimas, viešų paslaugų padidinimas ir visa kita tai kompensuotų, aukšti reitingai garantuoti.

"Tradiciniam" politikui didžiausias galvos skausmas - tai, kad valstybės finansai riboti, o poreikiai ir norai ne (todėl neįmanoma įgyvendinti pažadų, arba norint kažką įgyvendinti, reikia iš kažko kito atimti). Sprendimas, kuris valstybės finansus padarytų neribotais, būtų tiesiog idealus.

Taigi mano klausimas išlieka neatsakytas - kodėl "rimtos" šalys netaiko tokios puikios priemonės, ir kodėl jos taikymas kitose šalyse visada baigiasi ekonomine katastrofa?

[Tomas]

Kodėl netaiko. Pasaulis ne tik eurozona apsiriboja. Visi gi žino, kad amerikosai be perstojo spausdina dolerius. Ale katastrofos net horizonte nėra. O kur dar Japonija, Kinija, Kanada, Australija (šitie per Azijos krizę apskritai "pinigus iš helikopterių" mėtė) ir t.t. pan.

[Sula]

Kodėl netaiko. Pasaulis ne tik eurozona apsiriboja. Visi gi žino, kad amerikosai be perstojo spausdina dolerius. Ale katastrofos net horizonte nėra. O kur dar Japonija, Kinija, Kanada, Australija (šitie per Azijos krizę apskritai "pinigus iš helikopterių" mėtė) ir t.t. pan.

Kim Jong Un'as kodėl nespausdina?

[Lettered]

Kim Jong Un'as kodėl nespausdina?

Todėl, kad yra kvailas

[index]

Todėl, kad yra kvailas

O Batka, kuris spausdina, protingas?

[c2h5oh]

Kodėl netaiko. Pasaulis ne tik eurozona apsiriboja. Visi gi žino, kad amerikosai be perstojo spausdina dolerius. Ale katastrofos net horizonte nėra. O kur dar Japonija, Kinija, Kanada, Australija (šitie per Azijos krizę apskritai "pinigus iš helikopterių" mėtė) ir t.t. pan.

Tai JAV vykdomas QE ir yra toji teisingoji politika?

[Tomas]

QE yra nei teisinga, nei neteisinga politika - iš esmės niekinis monetarinis veiksmas ir tiek.

Kalba eina apie tai, kad valstybės turinčios savo valiutą turi neribotus finansinius resursus. Riboja ne finansai, o realūs resursai - pvz. darbingų žmonių parduodančių savo darbo jėgą už tą valiutą skaičius.
O pasakymas "nemokėsim pensijų, nestatytim tiltų ir netiesim kelių nes baigėsi pinigai" - tai politinis, ne ekonominis sprendimas.

[Lettered]

O Batka, kuris spausdina, protingas?

Truputį protingesnis, juk ir pragyvenimas Gudijoje žymiai geresnis nei Š. Korėjoje, tiesa?

[index]

Ir, aišku, ne esmė, kad žmonėms ne pačių pinigų reikia, o prekių. Pinigai yra tik popierėliai, rodantys, kad tau priklauso tam tikras kiekis prekių (kaip, kad akcija rodo, kad tau priklauso kažkokia dalis bendrovės). Tiek, kad tokiu atveju niekada nežinotum, kiek prekių už tavo popierėlius tau priklauso.

[index]

Truputį protingesnis, juk ir pragyvenimas Gudijoje žymiai geresnis nei Š. Korėjoje, tiesa?

Bet kas gyvena geriau, ar Lietuva, kuri pinigų griežtai nespausdina pagal įstatymą ar Baltarusija, kuri juos spausdina, prispausdintais pinigais padidina atlyginimus, pensijas, užeina hiperinfliacija ir devalvacija ir vėl prispausdina, ir vėl padidina?

[Lettered]

Ir, aišku, ne esmė, kad žmonėms ne pačių pinigų reikia, o prekių. Pinigai yra tik popierėliai, rodantys, kad tau priklauso tam tikras kiekis prekių (kaip, kad akcija rodo, kad tau priklauso kažkokia dalis bendrovės). Tiek, kad tokiu atveju niekada nežinotum, kiek prekių už tavo popierėlius tau priklauso.

Tai vat tame ir esmė, kad reikia ne tų popierėlių, jie skirti tik tam, kad tos prekės būtų įsisavintos.

[Lettered]

Bet kas gyvena geriau, ar Lietuva, kuri pinigų griežtai nespausdina pagal įstatymą ar Baltarusija, kuri juos spausdina, prispausdintais pinigais padidina atlyginimus, pensijas, užeina hiperinfliacija ir devalvacija ir vėl prispausdina, ir vėl padidina?

Kiek geriau Lietuva gyvena? Grubiai trečdaliu, ir į tai įeina ES parama, emigrantų pinigai, ES kaip didesnė eksporto rinka nei NVS. Ne dėl pinigų spausdinimo Gudija gyvena blogiau.