Pasaulio ekonomikos aktualijos

[andyour]

Arba didelis gamybos našumas, gera kokybė ir aukštos technologijos. Vokietija kažkaip nesiskundžia, kad pas jus per brangi darbo jėga, juos nukonkuruoja pigi Azija ir sau laimingi turi užsienio prekybos perteklių.

Jeigu taip paprasta būtų gauti tą didelį našumą, nereikėtų prekių vežti į Kiniją, kad jas sudėliotų į dežutes.
Vokietija maitina Kiniją technologijomis ir automobiliais, kurias nėra taip paprasta gauti, tai ne bulves sode užsiauginti Gal yra tokia parduotuvė, kur nusiperki technologijas ir belieka tik apmokyti žmones jas naudoti

[John]

Kad gaminti konkurencingą produkciją, turi būti maži produkcijos pagaminimo kaštai arba pigi darbo jėga, arba importo muitai pigiai produkcijai. Eksportuojantiems į vakarus būtų žiauri pi...da, nes jų ekonomikos yra totaliai priklausomos nuo eksporto, jos turi daug eksportuoti, kad gauti valiutos technologijoms įsigyti.

O kokios alternatyvos?

Konkurencingą produkciją šiaip gaminti nėra lengva, bet įmanoma. Reikia atitinkamai nukreipti investicijas ir derinti politiką. Ruošti reikalingus specialistus ir statyti infrastuktūrą. Index paminėjo Vokietiją. Kodėl nepasimokius būtent iš Vokietijos? Švedijos? Nyderlandų? Finansinis sektorius, kaip matome, neužtikrina gerbūvio ir augimo. Monetarinė politika pati savaime irgi nieko gero nedavė. Daugiau variantų kaip ir nėra.

[index]

Ir kas belsis į tą saudo arabiją, statyti vakarų kapitalo technologijų kompanijų padalinius? Nebent, supakuoti į dežutes produkciją. O patys arabai tų technologijų šiaip sau nesusiveiks Nebent nupirktų tas kompanijas, kurias kažin kas parduos, nebent už keliagumas sumas, neatperkančias gyvenime tų investicijų

John žinutė, į kurią atsakei, buvo ne apie UAE, o UK.

O UAE tai aišku, kad ne gamybos įmones turėtų pritraukti, o būti greičiau arabų Olandija. Jie turėtų stengtis pritraukti vakarų kapitalo finansų įstaigas, holdingo kompanijas, per kurias būtų valdomos tų kraštų bendrovės, atstovybes, per kurias arabų kraštuose būtų platinamos vakarietiškos prekės ir t.t. Bent aš taip manyčiau.

[Lettered]

O kokios alternatyvos?

Konkurencingą produkciją šiaip gaminti nėra lengva, bet įmanoma. Reikia atitinkamai nukreipti investicijas ir derinti politiką. Ruošti reikalingus specialistus ir statyti infrastuktūrą. Index paminėjo Vokietiją. Kodėl nepasimokius būtent iš Vokietijos? Švedijos? Nyderlandų? Finansinis sektorius, kaip matome, neužtikrina gerbūvio ir augimo. Monetarinė politika pati savaime irgi nieko gero nedavė. Daugiau variantų kaip ir nėra.

UK ar JAV atveju užtikrina, nes bvp gyventojui panašus ar net didesnis už Vokietijos, reiškia prekybos balanso deficitą užkamšo per įvairias finansines paslaugas ir monetarinę politiką. Kaip įsivaizduoji (jei tai apskritai teoriškai įmanoma), jei visos šalys turėtų tokį prekybos perviršį (einamosios sąskaitos) kaip Arabija, Vokietija, Rusija, Kinija, UAE?

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...ccount_balance

[andyour]

O kokios alternatyvos?

Konkurencingą produkciją šiaip gaminti nėra lengva, bet įmanoma. Reikia atitinkamai nukreipti investicijas ir derinti politiką. Ruošti reikalingus specialistus ir statyti infrastuktūrą. Index paminėjo Vokietiją. Kodėl nepasimokius būtent iš Vokietijos? Švedijos? Nyderlandų? Finansinis sektorius, kaip matome, neužtikrina gerbūvio ir augimo. Monetarinė politika pati savaime irgi nieko gero nedavė. Daugiau variantų kaip ir nėra.

UK finansų sektorius būvęs pelningesnis pakreipė ekonomiką sava linkme. Pasaulis tai ne vien automobiliai, kompiuteriai ir telefonai Japonija, kad ir tokia technologijų šalis, bet kaip matėm kitoje rubrikoje, gyventojų užimtumą palaiko įrengdama gyvus šlakbaumus Panaudojo akmens amžiaus technologijas

[Tomas]

Kaip įsivaizduoji (jei tai apskritai teoriškai įmanoma), jei visos šalys turėtų tokį prekybos perviršį (einamosios sąskaitos) kaip Arabija, Vokietija, Rusija, Kinija, UAE?

Tai net teoriškai neįmanoma - tam, kad galėtum eksportuoti, kažkas turi importuoti. Jei kažkas eksportuoja daugiau nei importuoja, tai kažkas kitas turi importuoti daugiau nei eksportuoja.

Apskritai - už importą didesnis eksportas yra našta ekonomikai nes savo realius resursus keiti į "orą". Didesnis importas - kenkia vietos gamintojams. Geriausia visoms šalims turėti daugiau mažiau subalansuotą užsienio prekybą.

[Silber418]

Švedijoje per pastaurosius penkis metus buvo skiriama daugiausiai lėšų per capita technologijų pakraipos įmonėms/bendrovėms Europoje. Praėjusių metų sausio - rugsėjo mėnesiais Švedija buvo antroje vietoje po Vokietijos pagal kapitalo investicijas į technologijų pakraipos įmones. O šiuo metu pastebimas didelis investuotojų susidomėjimas naujų įmonių steigimu Stokholmo Kista, Geteborgo Lindholmen ir kt. mokslo ir technologijų centruose.

Daugiau informacijos: Swedish tech start-ups outdoing European rivals

[John]

Šiek tiek patikimos ir, panašu, labai tikslios informacijos apie tai, kas toks yra P.Krugman'as
http://www.youtube.com/watch?v=hBN7U...utu.be&t=4m12s

[kzinas]

Tai tame pačiame Irane jau buvo prasidėję bruzdėjimai, protestai, riaušės ir kt. kuriuos, kiek pamenu, numalšinti padėjo tik smurtiniai veiksmai iš valdžios pusės. Aišku, čia gali būti kalti ir arabų pavasario atgarsiai, bet neatmesčiau, kad jei ne ekonomikos pablogėjimas dėl naftos embargo jie ten būtų sėdėję daugiau mažiau ramiai, nes iki šiol pas juos gyvenimo sąlygos (nepaisant diktatūros ir visokių musulmoniškų nesąmonių) buvo gana neblogos, palyginti su kitomis arabų šalimis.

2009-2010 m. ar kada vykę bruzdėjimai Irane, užvadinti žaliaja revoliucija, tai ten šiap vietinės "razborkės" dėl valdžios tarp ivairių klanų, senos kartos naujos kartos, konservatorių ir radikalesnių sluoksnių.
Šiap pagrindinis faktorius dabartinio Irano "paminkštėjimo", ne embargas, o prošiitiško režimo nuvertimas Sirijoje turėjo daugiau itakos Iranui, nors embargas irgi smagumo pridėjo.

[Silber418]

Situacija statybų sektoriuje ES šalyse:

Metinis statybų sektoriaus augimas Europos Sąjungoje gruodį užfiksuotas dviejose valstybėse. Kitose šis sektorius traukėsi. Tokius naujausius gruodžio duomenis iš 14 valstybių skelbia "Eurostat".
Per metus statybos Švedijoje ūgtelėjo 5,2%, Ispanijoje - 4,5%.
Didžiausias mažėjimas fiksuotas Lenkijoje (23,7%), Portugalijoje (18,2%), Bulgarijoje (15,1%) ir Jungtinėje Karalystėje (15%).
Visoje ES statybos produkcija mažėjo 8,5%, euro zonoje - 4,8%.
Lietuva pateikė ketvirtinius duomenis. 16,1% mažėjimas buvo trečias didžiausias.

Šaltinis

[Silber418]

Krizės paveikta Graikija iš arti. Švedų dokumentinis filmukas (su daug interviu) su dailia graikų kilmės reportere:

Originaliai subtitruojama švedų kalba, tačiau video patalpinęs vartotojas pateikė subtitrus ir anglų kalba.

[John]

Tikrai ar tariamai 'išbaninta' TED kalba. Kalbėtojas sako, kad darbus kuria ne kapitalistai (t.y. turtingieji), bet paklausa. Dėl ko mokesčių ištlygos (tax breaks) turtingiesiems yra nepagrįstos ir užuot mokesčius reiktų mažinti tikrąjam darbo vietų kūrėjui - viduriniąjai klasei t.y. vartotojams

[Tomas]

Tikrai ar tariamai 'išbaninta' TED kalba. Kalbėtojas sako, kad darbus kuria ne kapitalistai (t.y. turtingieji), bet paklausa. Dėl ko mokesčių ištlygos (tax breaks) turtingiesiems yra nepagrįstos ir užuot mokesčius reiktų mažinti tikrąjam darbo vietų kūrėjui - viduriniąjai klasei t.y. vartotojams

Youtube video

Ką čia peza tas storulis? Bet kuri vainienė pasakys, kad pakankamai sumažinus mokesčius kapitalistams ir pakankamai liberalizavus darbo rinką būtų prikurta tiek neapmokamo darbo vietų, kad žagsėtume.

[senasnamas]

Tikrai ar tariamai 'išbaninta' TED kalba. Kalbėtojas sako, kad darbus kuria ne kapitalistai (t.y. turtingieji), bet paklausa.

Taip ir yra, tik mažai kas apie tai kalba. Stambieji mažesnių mokesčių siekia dėl paprastos priežasties - jiems tai asmeniškai naudinga. Dabar stambios sėkmingai dirbančios įmonės turi krūvas grynųjų. Kas pasikeistų joms padidinus ar sumažinus mokesčius? Keistųsi tik jų turimos grynųjų sumos, bet ne darbo vietų skaičius. Juk nepradės kurti naujas darbo vietas ir plėsti gamybą ar paslaugas, jei nėra paklausos. Paklausą labiausiai pagyvintų ir ekonomiką atgaivintų iš malūnsparnio barstomi pinigai . Kodėl Vyriausybės to nedaro? Juk nepadengtų pinigų spausdinimas valstybei iš esmės nieko nekainuoja. O dar pigiau būtų kiekvienam banko sąskaitos savininkui tiesiog prirašyti nuliuką prie sąskaitoje esančios sumos .

[Tomas]

Kiniečiai perjungia pavarą:

China to Raise Budget Deficit by 50 Percent to Boost Demand
http://www.businessweek.com/news/201...support-demand

[index]

Kinai su savo rezervais, kitaip nei vakariečiai, gali sau tai leisti. Aišku, greičiausiai protingiau darytų jei už juos vakaruose supirkinėtų turtą.

[Lettered]

Kinai su savo rezervais, kitaip nei vakariečiai, gali sau tai leisti. Aišku, greičiausiai protingiau darytų jei už juos vakaruose supirkinėtų turtą.

Kam jiems kišti pinigus į kitų šalių ekonomikas, jei gali į savo? Juolab toks didelis potencialas vidaus rinkos.

[index]

Kam jiems kišti pinigus į kitų šalių ekonomikas, jei gali į savo? Juolab toks didelis potencialas vidaus rinkos.

Pinigus gali pravalgyti, o gali investuoti ir uždirbti dar daugiau ir po to valgyti dar daugiau.

Kalbėjau, aišku, ne apie skolos vertybinių popierių pirkimą.

[Tomas]

Kokie dar rezervai? Dolerių ar juanių?

[index]

Kokie dar rezervai? Dolerių ar juanių?

Dolerių ir eurų, dėl ko jie galės padidinti importą ir biudžeto deficitą didindami pinigų masę (kaip tu mėgsti ), nenužudydami savo valiutos. Kita vertus, jie be problemų galėtų ir skolintis užsienyje, nes jų skola 2011 m. pagal IMF statistiką buvo nepilni 26 proc. BVP (Palygink us JAV, ar ES 80-90 proc. BVP).

Taip, kad jie sau gali tai leisti (bet užsižaisti irgi nereiktų), o mes nebe.