Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Rašo labai abstrakčiai.
    Kaip jie pamatavo tai, pagal paskutinius sandorius spekuliantų biržoje, žaidžiančiais su mažais akcijų kiekiais? Manau, to turto vėrtė kaip minimum 50% mažesnė, o tas turtas tai gamyklų įrenginiai, NT ir t.t.
    O kad nusustovėję pinigai mažina ekonomikos aktyvumą, kaip ir savaime aišku.

    Comment


      Senasnamai, o tu pats tiki tomis pasakėlėmis apie "skurdo naikinimą"?

      Kur šiuo metu realiai egzistuoja skurdo problema? Išskirti tikriausiai reiktų Afriką, nes visur kitur tai daugiau mažiau kontroliuojama.

      O ką gali tie milijardai duoti Afrikai? Na nusipirks maisto kelias savaites. Prisidarys dar daugiau palikuonių. Kas toliau? Ogi dar didesnis skurdas ir dar daugiau balsų, prašančių duoti ir kaltinančių Vakarus dėl to ar ano.

      Skurdą naikina ne kažkieno kito uždirbami milijardai, bet pačių žmonių uždirbami pinigai ir to šiaip sau perkelti negalima.

      Aišku, yra legitymi problema, kaip beprecedentis bankų įsigalėjimas JAV ir jų įtakos iškilimas, su iš paskos einančiais NT vystytojais ir burbulų pūtikais bei iš viso to kylančiomis problemomis.

      Bet šiaip dejavimas dėl skurstančiųjų yra gana pigi ir labai nuvalkiota klišė.

      Nekalbant apie tai, kad kai kurie teiginiai toje rašliavoje yra paprasčiausiai laužiami iš piršto.

      Comment


        Jau seniai sklinda sociologų ir kt. nuomonė, kad paramos visokiems skurstantiems skurdo problemos neišspres. Todėl galima nusispjauti į teiginį, kad turtingųjų pinigai padėtų išnaikinti skurdą pasaulyje. Jeigu žmonėms, kurie nežino kaip elgtis su pinigais ir dėl to yra skurdžiai, duosi pinigų, jie nepradės staiga su jais protingai elgtis. Dabartiniame vakarų pasaulyje, manau, yra sukurtos geros sąlygos savo pastangomis gerai gyventi. Aš nebūtinai kalbu apie milijardų susikrovimą, bet sotų pilnavertį gyvenimą. O kas nenori taip gyventi, tai tada yra jo problema.

        Čia šiaip pora straipsnelių skurdo tema:

        Too Much of a Good Thing: Choking on Aid Money in Africa

        Why Foreign Aid Is Hurting Africa
        Over the past 60 years at least $1 trillion of development-related aid has been transferred from rich countries to Africa. Yet real per-capita income today is lower than it was in the 1970s, and more than 50% of the population -- over 350 million people -- live on less than a dollar a day, a figure that has nearly doubled in two decades.
        Tiek pinigų, bet rezultatas nulinis. O tai reiškia, kad ne nuo to galo dirbama. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo prezervatyvų, o po to nuo mokyklų.
        Paskutinis taisė bebop; 2013.01.20, 16:26.
        Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

        Comment


          Pareiškimai apie alkanus Afrikos vaikus ir kankinamus Kinijos darbininkus jau kaip ir nuvalkioti, tačiau tai nereiškia, kad problemos nėra. Kažkas turi į ją pabaksnoti pirštu. Bankininkai ar milijardieriai to tikrai nedarys, nes jiems gerai kaip yra.
          Pakanka problemų ir be Afrikos, tik išsivysčiusiose šalyse jos švelnesnio masto, pvz., JAV (ir ne tik JAV) mažėja vidurinioji klasė ir auga socialiniai skirtumai. Iš paskos auga nusikalstamumas ir kitos socialinės problemos. Socialinių skirtumų augimas veda nebent tik į revoliuciją.
          Bus matyti, ar šiuo klausimu laimės JAV ginklų lobistai, ar valdžia:
          http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=60296863
          Manoma, kad Jungtinėse Valstijose 2009 metais turėta apie 310 mln. nekarinių šaunamųjų ginklų - maždaug po vieną kiekvienam piliečiui. Apskaičiuota, kad Amerikoje tikimybė būti nušautam 20 kartų didesnė negu kurioje nors kitoje išsivysčiusioje šalyje.
          Šie skaičiai ir incidentų gausa aiškiai rodo, kad reikalingi kažkokie pakeitimai. Jei valdžia nebūtų įtakojama, jie tikriausiai seniai būtų atlikti ir iki tokios situacijos net nebūtų prieita. Tačiau ginklų gamintojams valstybės rodikliai mažai rūpi, jiems svarbiausia pajamos. Tai aktualu bet kuriai verslo sričiai - vos tik labiau įsigali, ima daryti įtaką valdžiai ir stumti sau palankius įstatymus. JAV tai aiškiai matyti ne tik ginkluotės, bet ir finansų, draudimo, farmacijos, naftos gavybos sektoriuose.
          Paskutinis taisė senasnamas; 2013.01.20, 16:35.

          Comment


            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
            Pareiškimai apie alkanus Afrikos vaikus ir kankinamus Kinijos darbininkus jau kaip ir nuvalkioti, tačiau tai nereiškia, kad problemos nėra.
            Žiūrint, kaip tai vertinsi.



            Daugmaž visuotinai sutariama, kad Kinija pasiekė didžiausią ir greičiausią skurdo mažėjimą kada nors istorijoje. Su Afrika, aišku, kita kalba.

            O tokie dalykai kaip "kankinami darbininkai" yra ne kas kita, kaip medijos burbulas ir sensacionalizmas. Vergovės šiais laikais nebėra praktiškai niekur (gal kur nors Afrikoje) ir niekas tų darbininkų dirbti neverčia, nes jie yra laisvi palikti nepatinkantį darbą ir susirasti geresnį, ką, beje, daugelis sėkmingai ir daro. Taip yra visur ir nežinau, ar tai vadintina "problema".

            Kur kas svarbiau yra kvalifikacijos kėlimo galimybės ir tokie dalykai, kaip transporto sistema, kuri padėtų žmonėms efektyviai judėti ir taip užsitikrinti geresnes įsidarbinimo ir mobilumo galimybes.

            O tokios abstrakčios frazės kaip "badaujantys vaikai" arba "engiami darbibninkai" yra paistalai, kurie neverti diskusijos ekonomikos temoje.
            Paskutinis taisė John; 2013.01.20, 19:55.

            Comment


              Gal Kiniją ir be reikalo paminėjau . Problema ta, kad staigus Kinijos ekonomikos augimas didina socialinius skirtumus. Kol ekonomika neblogai auga, tai gal ne tiek aktualu, tačiau augimui nukritus iki kokių 4 proc. ar dar labiau, manau, valdžia turėtų spręsti ne tik ekonomines problemas. Šaltinis ne pats rimčiausias, į antraštę galima nekreipti dėmesio, bet yra įdomių teiginių.
              The problem for Beijing is that income tax is in its infancy. Enterprises pay small dividends to the state. The national budget is less than half of that of EU states. Hence redistribution through the budget is not a quick solution. Countries like South Korea have followed the same path to riches as China. They allocated a part of state revenue to raising medical and social standards in the countryside to the same level as in the cities. China has not done this and is now faced with a huge task of improving life in the countryside.
              China’s history is one of social rebellions which have brought down the ruling dynasty. The communist leaders are acutely aware that if they do not bridge the social gap between rich and poor they could go the same way.
              http://www.stirringtroubleinternatio...ow-the-answer/
              Paskutinis taisė senasnamas; 2013.01.20, 20:07.

              Comment


                Vienas dalykas, kurio aš nesuprantu, tai kai visokie save ekspertais vadinantys rašeivos ima aiškinti apie augančią nelygybę ir income gap'ą Kinijoje.

                Taip, tai tiesa. Bet kažkodėl visiškai ignoruojamas faktas, kad tokios šalys, kaip Kinija, yra pakankamai ankstyvoje vystymosi stadijoje (bent jau socialiniu požiūriu) ir besivystančioje šalyje tiesiog neįmanoma padaryti taip, kad lygiavos daugėtų, o ne atvirkščiai. Apie visokias išplėstines socialines sitemas kalbėti galima tik tada, kai užtikrinami tokie dalykai kaip fizinė infrastruktūra, tiekimo rgandinės ir visa kita, ko reikia baziniams poreikiams tenkinti ir ant ko galima statyti socialinę tvarką. Tiesiog tai užtrunka laiko ir nepadaroma per metus ar du. Juo labiau, kad daroma yra tikrai daug, ką rodo faktas, kad ekstremalus skurdas ten visgi buvo praktiškai eliminuotas netgi visiškuose užkampiuose.

                Kitas dalykas, šiuolaikinės socialinės sistemos plėtra. Šiuo metu ji veikia miestuose, bet pamažu ateina ir į provinciją. Turint omeny šimtamilijoninius gyventojų influx'us į miestus per labai trumpą laiką (vos 10-15 metų), išlaikyti bent kažkokį socialinį stabilumą yra kolosaliai sunki užduotis, bet, nepaisant to, kol kas viskas atrodo pakankamai gerai.

                Kitas dalykas, vieno vaiko politika. Ji, skirtingai, negu kliedi visokie pusdurniai anarchistai ir hipiai, nėra kažkokia makabriška komunistų užgaida, bet priemonė kurti normalią ir civilizuotą socialinę bazę. Būtent dėl to Kinijoje praktiškai visi yra raštingi ir turi didesnes ar mažesnes galimybes gauti normalų išsilavinimą, užuot iki ausų apsivaikavę skendėti srutose, kaip visokios Indijos ar Bangladešai.

                Turint omeny kontekstą ir užduočių sunkumą, sakyčiau, Kinija su savo socialiniais iššūkiais tvarkosi fenomenaliai gerai ir dėl to turbūt kad nėra apskritai tinkamas pavyzdys, norint ieškoti nelygybių ar income gaps'ų. Bet, aišku, norint pavaryti sensaciją, labai nesunku durti pirštu į bele kokį pavyzdį ir paskayti, kad, va vienas važinėja nauju Bentliu, o šalia jo žmogelis traukia vežimėlį su šiukšlėmis į perdirbimo punktą. Efektyvu, bet tai tinka nebent tabloidiniams laikraščiams.
                Paskutinis taisė John; 2013.01.20, 20:11.

                Comment


                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                  Na ir kiek yra tokių Prancūzijos piliečių, kurių pajamos kasmet siekia dešimtis ir šimtus milijonų eurų? 4, 5, 20? Tai tiek to "beveik teisumo" ...
                  Daugiau nei 1 mln. kažkur virš tūkstančio, o virš 10 mln. tai nzn. kiek lieka nuo to tūkstančio, iš vis labai mažai turbūt.
                  Flickr

                  Comment


                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                    Daugiau nei 1 mln. kažkur virš tūkstančio, o virš 10 mln. tai nzn. kiek lieka nuo to tūkstančio, iš vis labai mažai turbūt.
                    Nelabai aišku, apie kokias pajamas eina kalba. Nes daugiau nei 1 trln. EUR bendrovių (vien) pelnų tikrai ne proletarai dalinasi.
                    Jei 75% skaičiuojami tik nuo darbinių pajamų, tai yra neosocialistinis absurdas.
                    O Lietuvoj, taip, žinau bent kelis verslininkus kurie namus pasistatė už savo bendrovių lėšas. Niekam tai nerūpi.

                    Comment


                      Parašė Sula Rodyti pranešimą
                      Nelabai aišku, apie kokias pajamas eina kalba. Nes daugiau nei 1 trln. EUR bendrovių (vien) pelnų tikrai ne proletarai dalinasi.
                      Jei 75% skaičiuojami tik nuo darbinių pajamų, tai yra neosocialistinis absurdas.
                      O Lietuvoj, taip, žinau bent kelis verslininkus kurie namus pasistatė už savo bendrovių lėšas. Niekam tai nerūpi.
                      Per panoramą pamenu minėjo, jog palieks tas naujas mokestis tik šiek tiek daugiau nei tūkstantį prancūzų, nors susilaukė labai didelio atgarsio.
                      O prikibti nėra prie ko, nes formaliai viskas kaip ir legalu
                      Paskutinis taisė Lettered; 2013.01.20, 20:37.
                      Flickr

                      Comment


                        Taip, sparčiai augant atsiranda papildomų problemų. Ir Kinijos valdžia tai puikiai supranta:
                        http://www.asianews.it/news-en/China...bao-20949.html
                        In his address to the National People’s Congress in Beijing, the prime minister pledges help to farmers and the urban poor. His goal is to contain the growing social dissatisfaction. Inflation is the main factor of instability, Wen acknowledges. The goal now is to bring it under 4 per cent.
                        Tiems, kurie daro karjerą, infliacija dar pusė bėdos, o tiems, kurių pajamos pastovios, tai ir 4 proc. gali būti kaip reikiant jaučiami.
                        Expanding domestic demand is a long-term strategic principle and basic standpoint of China's economic development as well as a fundamental means and an internal requirement for promoting balanced economic development”. The government would also "firmly curb the excessively rapid rise of housing prices in some cities".
                        Paskutinis taisė senasnamas; 2013.01.20, 20:37.

                        Comment


                          Kas dėl socialinės lygybės tai čia teisybė, jeigu išbuožinti buržujus ir ir jų pinigus sušerti vargšams, tai probably nieko gero neduos, nes dalį pinigų išvogs (atvirkščiai proprocingai valstybės išsivystimui(turtingumui)), likę pinigai kažkiek ištrauks liaudės iš biednumo, bet jei nebus stabilių ekonominių pagrindų, tas pats kas pilti į kiaurą kibirą, afrikos badaujantys vaikai liudija tai.
                          Bet kita medalio pusė, jei turtas akumuliuojasi mažoje nacijos dalies rankose, gresią nelabai stabili sitaucija ten pučai, revoliucijos ir tt, (P.Amerikos, Afrikos, P.Europos kelias) žodžiu Engelso, Markso teorijos tampa labai patrauklios plačiosiom liaudės masėm.
                          Imperialistai iš Stratfor.com ižvelgia, kad tokios visuomenės kuriuose vyrauja didesnė turtinė nelygybė isigali kapitalo generavimui neimliose šalyse, kaip P. Amerika ir P. Europa, ten kad kažką nuveikti reikia didesnės kapitalo akumuliacijos, paprasti burlokai neturi galimybės patys sugeneruoti kapitalo, kad savo biznį užkurti (bent jau masiniais kiekiais) ir lenkia nugaras platatoriam ir fabrikantam
                          Tai va Kinijoje prastai su kapitalo generavimu, čia imperialistų iš stratfor.com nuomonė, beigi Bo Xilajaus raudonasis retro maosizmas irgi ne šiap čia, ar pats pajautė kur vėjas pučia, ar nuleido iš Peikino eksperimentą, pasitreniruoti ant kačių.

                          Comment


                            Parašė John Rodyti pranešimą
                            Vergovės šiais laikais nebėra praktiškai niekur (gal kur nors Afrikoje)
                            tikrai?

                            http://en.wikipedia.org/wiki/Contemporary_slavery

                            The number of slaves today remains as high as 12 million[1] to 27 million, the highest number in human history. Most are debt slaves, largely in South Asia, who are under debt bondage incurred by lenders, sometimes even for generations. Human trafficking is primarily for prostituting women and children into sex industries.It is the fastest growing criminal industry and is predicted to eventually outgrow drug trafficking.

                            Comment


                              27 milijonai sudarytų mažiau, nei pusę procento nuo pasaulio populiacijos...

                              O toks pasakymas, kaip " the highest number in human history" yra elementari demagogija, nes visa esmė yra procentas nuo bendros populiacijos, kuris, šiuo metu ko gero, yra mažiausias "in human history".

                              Kitas dalykas, kad nelabai aišku net kokie tokių skaičių šaltiniai (viena iš dviejų nuorodų Wikipedijoje nebeveikia, o kitoje jokių skaičių net nepateikiama). Labai tikėtina, kad tiesiog iš piršto laužti nukvakusių fašistuojančių feminisčių paistymai, kurie politiškai korektiškos BBC ar Voice of America pavadinami "ekspertų paskaičiavimais".
                              Paskutinis taisė John; 2013.01.21, 01:03.

                              Comment


                                Parašė John Rodyti pranešimą
                                27 milijonai sudarytų mažiau, nei pusę procento nuo pasaulio populiacijos...

                                O toks pasakymas, kaip " the highest number in human history" yra elementari demagogija, nes visa esmė yra procentas nuo bendros populiacijos, kuris, šiuo metu ko gero, yra mažiausias "in human history".
                                Kas dabar yra laikoma vergove, seniau buvo laikoma normaliais "darbiniais santykiais", tad lyginti iš vis nelabai korektiška.
                                Flickr

                                Comment


                                  Parašė index Rodyti pranešimą
                                  Tas 75 proc. pajamų mokesčio tarifas iš esmės atvedė Hollande'ą į valdžią, nes dėl to už jį nubalsavo "pikta liaudies minia" negalinti žiūrėti kaip jie turtingai gyvena kai jie kenčia dėl krizės (lygiai taip pat kaip lietuviai balsavo už DP dėl 1509 Lt MMA). Ir visiškai nesvarbu, kad praktinės naudos iš to mokesčio nebus ir surinkta greičiausiai bus mažiau. Svarbiausia pajudinti rinkėjų emocijas.
                                  Na pagal anglosaksišką literatūrą čia... ? Iš kur tokia interpretacija? Kai tokia neo-Thatcheristinė/Reagano žiniasklaida informuoja ir interpretuoja Prancūzijos vidaus mokesčių politiką, nes taip patogiau, paprasčiau, suvokiamiau ir t.t. pateikti pasauliui? Labai lengva kultūriškai apžaisti anglosasksiškam mentalitete tokiais įvaizdžiais.
                                  Realiai Spiegel'yje rašė, jog rinkimuose vienas didžiausių spredžiamąjį balsą turinčių demografijų buvo jaunimas, ir Hollande'as turėjo jaunimo palankumą, nes kalbėjo apie jaunimo bedarbystę ir netgi lankstesnius (oho! t.y. netgi santykinai liberalesnius) darbo santykius. Kalbėjo ir apie miestų nepriveligijuotas kaimynystes ir kitas problemas, ko nebuvo Sarkozy kampanijoje! Ir Hollande nesuplakė visa tai į anti-austerity ar didinti viešąsias išlaidas šiom problemom spręsti, bet į tai, jog jis apskritai apie tai kalbėjo, kas aktualu kasdieniniam piliečiui. T.y. pati kampanija buvo pastatyta, ko nesuvokė Sarkozy kampanijos štabas.
                                  o bet tačiau niekur apie tai nerasi nei kokiam WSJ, nei Bloomberg, nei CNN, nei net tokiam Economist. Voila, priešpaskutinio numerio viršelis, tik kaip pavyzdys:


                                  O prilyginti, kad ir kaimiškos vietovės prancūzų už Hollande ir lietuvių už DP balsuotoją yra totalus marazmas. Neabejotinai Hollande sulaukė prielankumo dėl anti-taupymo retorikos ir leitmotyvo, bet prilyginti Hollando programą, ištraukti 75% iš konteksto (o po Depardieu dar labiau eskaluoti tai) ir tai prilyginti Lietuvos spaudoje skambėjusiam 1509Lt lozungui, kur visa partijos programa paremta ant giniruojančios ykonomikos (iš tos serijos kaip 25 kadras), mažų mažiausia yra demagogija ar hiperbolizuota interpretacija! Buvau kažkur dėjęs, jog net idelogiškai priešingi Le Parisien (konservų ruporas) ir net Prancūzijos konservai dar ginčijasi dėl šio mokesčio prasmės, t.y. šis ir kiti mokesčiai yra vidinė Prancūzijos valdžios diskusija dėl mokesčių politikos. Jie skaičiuoja, žiūri, diskutuoja... Kaip beje ir šiandien premjero patarėjas, Šimonytė su pramoninkais Jakilaičio laidoje diskutavo apie mokesčių politiką Lietuvoje. Tai natūralu. Bet kažkaip turėti gebėjimų suvesti dažniausiai anglosaksiškoj spaudoj pateiktais kognityviniais įvaizdžiais, jog tai prancūzai, komunistuojanti tautelė ir dėl to 75% mokesčiai buvo sprendžiamas faktorius 'prancūzų runkelių' tarpe, todėl Hollande laimėjo. Pfffff....

                                  P.S.
                                  Atsiprašau kad taip vėlai reaguoju, ar tematiškai netinkamoje temoje, bet užknisa, jog vėl žmonės (ap)žaidžia anglosaksų mass media išspjautais įvaizdžiais.
                                  Paskutinis taisė tivoli; 2013.01.22, 19:53.
                                  Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                                  Dordrechtas/Haarlemas
                                  Nesebaras/Plovdivas
                                  Kiolnas

                                  Comment


                                    Galbūt tose žiniasklaidos priemonėse, kurias skaitau, jo rinkimų kampanija ir nebuvo pakankamai plačiai nušviesta (prancūziškai suprantu tik truputi, todėl jų žiniasklaidą skaityti sunkoka ). O ten daugiausia buvo akcentuojama jo "anti-austerity" ir "atsigrežkim į paprastą žmogų" retorika (ko dalis buvo ir šis mokestis). Jo pasisakymų apie darbo santykius nežinojau. Būtų įdomu sužinoti ir daugiau.

                                    O šis mokestis tokiu atveju vis tiek atrodo daugiau populistinis žingsnis padėjęs pritraukti dalį (ne visą ) rinkėjų. Lygiai dėl tų pačių priežasčių Sarkozy prieš rinkimus vaidino nacionalistą. Tik to mokesčio idėją po rinkimų galima buvo tyliai numarinti.
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      Iceland Wins Court Case Over Dutch, U.K. Icesave Compensation
                                      Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa

                                      Comment


                                        Šiuolaikinė Šiaurės Europos valstybių ekonomika apžvelgiama naujausiame žurnalo 'The Economist' numeryje (speciali apžvalga):

                                        Turinys ir straipsnių ištraukos

                                        Comment


                                          Geras BBC filmukas ekonomikos tema (koncentruojamasi ties UK ekonomikos problemomis ir jų sprendimo variantais)

                                          http://www.youtube.com/watch?v=2LZoz...ature=youtu.be

                                          Žiūrėti geriausia nuo čia: http://www.youtube.com/watch?v=2LZoz...tu.be&t=19m29s

                                          Comment

                                          Working...
                                          X