Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Sveikata, medicina, mityba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Efka_01
    replied
    Kadangi tema apie žurnalistinius tyrimus, tai dedu žurnalistinį tyrimą, kurį verta pamatyti.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Nediplomuotas nesisteminis specialistas daug išmano ne tik apie kovido, bet ir encefalito skiepus.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Kasdien? Nebent dirbant freelanceriu.

    Aš stengiuosi kasdien mankštintis 15-20 min. ir bent 1 val. vaikščioti greitu žingsniu (vasara kartais keičiu dviračiu).

    Jei jau toks intensyvumas judumas 3-4-5 val. būtinas žmogui, tai reiktų gal darbintis kokiu BOLT išvežiotoju dviračiu ar bėgte (būtų išskirtinis atvejis). Anglies kasyklų pas mus, deja nėra.

    Bet ką daryti programuotojams, ar vairuotojams ir pan., kai reikia sėdėti po 10-12 val. darbo vietoje? Dabar gi darbdaviai spaudžia kaip cintrinas, o "nuvarytus arklius nušauna".
    Aišku, kad ne kasdien. Šiuo metu stengiuosi, kad gautųsi ~3 valandos per savaitę. Savijauta (tiek fizinė, tiek psichologinė) ne ideali, galėtų būti geriau, bet tikrai n kartų geriau nei laikotarpiu su minimaliu fiziniu aktyvumu. Be to, bent man, mankšta visiškai neatstojo pilno komplekto su ilgesnės trukmės kardio. Kūnas jautėsi kažkiek geriau, bet protinei veiklai naudos minimaliai. Skirstant laiką tarp mankštos ir kardio geriausias rezultatas. Vien kardio irgi ilgainiui atsiliepia kūno negalavimais.

    Idealiausia buvo kai galėjau skirti ~7 valandas per savaitę. Savaitgalį išmint su dviračiu ilgiau, dar kartą-du prabėgt po darbų ir vienu-du rytus padaryt mankštą.

    Kelis metus mėgėjiškai sportavau ir per savaitę gaudavosi ~ 15-20 valandų (priedo 40-50 valandų per savaitę atprograminant). Smagu prisimint įdomesnius pasiekimus. Bet tuo pačiu ir neliūdna, kad artimoje ateityje galimybių tam nenusimato ir vargu ar išvis gyvenime dar pasitaikys.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Mažoka. Kiek tenka skaityt, bėgimui minimumas 45min, dviračiui bent valanda, nes ne toks stabilus krūvis. Asmeniškai bėgimui bent valanda, dviračiui link dviejų valandų. Grynas kaifas būna po 2 valandų bėgimo arba 3-4 valandų ant dviračio.
    Kasdien? Nebent dirbant freelanceriu.

    Aš stengiuosi kasdien mankštintis 15-20 min. ir bent 1 val. vaikščioti greitu žingsniu (vasara kartais keičiu dviračiu).

    Jei jau toks intensyvumas judumas 3-4-5 val. būtinas žmogui, tai reiktų gal darbintis kokiu BOLT išvežiotoju dviračiu ar bėgte (būtų išskirtinis atvejis). Anglies kasyklų pas mus, deja nėra.

    Bet ką daryti programuotojams, ar vairuotojams ir pan., kai reikia sėdėti po 10-12 val. darbo vietoje? Dabar gi darbdaviai spaudžia kaip cintrinas, o "nuvarytus arklius nušauna".

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Kadangi laikas pinigai tai 4 valandos yra nemaži pinigai.

    Na tai čia toks tavo variantas jeigu visas laisvalaikis skirtas sportui. O normaliem žmonėms sportas yra tas dalykas kurį reikia padaryti dėl sveikatos ir tada jau galima užsiimti savo pomėgiais.
    Na tai galima į 2 valandas susispaust - valanda per savaitę svoriams ir kitai mankštai ir valanda kardio.

    Mano logika paprasta - rūpestis sveikata yra darbas. Laisvalaikis yra kas lieka po darbo-darbo ir darbo savo kūnui. Ilgainiui nesirūpinant savo kūnu laisvalaikis ir finansai jam mažės daug skaudžiau. Įskaitant ir ankstesnę pabaigą šitame matavime.

    Čia nežiūrint į tai kiek sveikata padeda efektyviau atlikti kitus darbus ir kokia nauda iš to.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Sveikata (tiek fizinė, tiek psichologinė) nėra nesąmonė. Laikas pinigai, o visokio plauko gydytojai - labai dideli pinigai.

    Vieną dieną dirbk su svoriais, kitą tik kardio... Asmeniškai rytais kai yra galimybė darau mankštą (vietoj svarmenų labiau mėgstu pratimus paremtus kūno svoriu), o savaitgalį bent vieną dieną randu laiko ilgam kardio. Jei pasiseka susukt šimtuką plente, jei ne - prabėgt bent kokius 10-15km. Vasarą su daug šviesos ir darbo dienom galima įspraust bėgimą, o savaitgaliui lieka dviratis. Jei lija - mtb į mišką, jei geras oras - į plentą.
    Kadangi laikas pinigai tai 4 valandos yra nemaži pinigai.

    Na tai čia toks tavo variantas jeigu visas laisvalaikis skirtas sportui. O normaliem žmonėms sportas yra tas dalykas kurį reikia padaryti dėl sveikatos ir tada jau galima užsiimti savo pomėgiais.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Kad pas mane visa treniruotė yra 1h svoriai + 20 min cardio. Niekas čia 3-4 valandas neužsiims tokiom nesąmonėm.
    Sveikata (tiek fizinė, tiek psichologinė) nėra nesąmonė. Laikas pinigai, o visokio plauko gydytojai - labai dideli pinigai.

    Vieną dieną dirbk su svoriais, kitą tik kardio... Asmeniškai rytais kai yra galimybė darau mankštą (vietoj svarmenų labiau mėgstu pratimus paremtus kūno svoriu), o savaitgalį bent vieną dieną randu laiko ilgam kardio. Jei pasiseka susukt šimtuką plente, jei ne - prabėgt bent kokius 10-15km. Vasarą su daug šviesos ir darbo dienom galima įspraust bėgimą, o savaitgaliui lieka dviratis. Jei lija - mtb į mišką, jei geras oras - į plentą.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Mažoka. Kiek tenka skaityt, bėgimui minimumas 45min, dviračiui bent valanda, nes ne toks stabilus krūvis. Asmeniškai bėgimui bent valanda, dviračiui link dviejų valandų. Grynas kaifas būna po 2 valandų bėgimo arba 3-4 valandų ant dviračio.
    Kad pas mane visa treniruotė yra 1h svoriai + 20 min cardio. Niekas čia 3-4 valandas neužsiims tokiom nesąmonėm.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    O kas yra pakankama trukmė? Mano cardio būna 20 min. Hormonai matyt išsiskiria ne visiems, nes man reiškinių nebūna, neskaitant nuovargio.
    Mažoka. Kiek tenka skaityt, bėgimui minimumas 45min, dviračiui bent valanda, nes ne toks stabilus krūvis. Asmeniškai bėgimui bent valanda, dviračiui link dviejų valandų. Grynas kaifas būna po 2 valandų bėgimo arba 3-4 valandų ant dviračio.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Neteisingai sportuoji arba turi rimtų sveikatos problemų. Nuo pakankamos trukmės kardio veiklos išsiskiria atitinkami hormonai ir būna atitinkami reiškiniai.
    O kas yra pakankama trukmė? Mano cardio būna 20 min. Hormonai matyt išsiskiria ne visiems, nes man reiškinių nebūna, neskaitant nuovargio.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Na dus paskutiniai punktai tai labai individualiai. Pvz man sportuojant matyt nesigamina joks dopaminas nes jokio džiaugsmo ar pasitenkinimo nėra. Sportuoju iš reikalo, ne iš malonumo.
    Neteisingai sportuoji arba turi rimtų sveikatos problemų. Nuo pakankamos trukmės kardio veiklos išsiskiria atitinkami hormonai ir būna atitinkami reiškiniai.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Na dus paskutiniai punktai tai labai individualiai. Pvz man sportuojant matyt nesigamina joks dopaminas nes jokio džiaugsmo ar pasitenkinimo nėra. Sportuoju iš reikalo, ne iš malonumo.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Na, urbanistai, tiems kas peikė sovietinius rajonus su skersai / išilgai pratryptais „mėšlinais“ takais, kurių 30 m. nieks neišgrindžia – nors buvau apgynęs tokių rajonų garbę teikdamas, jog saugomi keliai bėgiojant, bet yra ir daugiau pliusų:
    Veiksmingas ne mažiau už vaistus: kaip fizinis aktyvumas padeda smegenims?
    https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas...deda-smegenims
    Kiekvienas žingsnis ant bėgimo takelio ar elipsinio treniruoklio padeda įvykdyti pirmąją iš šių dviejų sąlygų – prisotinti kraują deguonimi, tačiau jis nepadeda smegenims palaikyti orientacinių įgūdžių ir atminties sistemų.

    O štai kiekviena minutė, kurią nueinate negrįstu takeliu parke ar šiaip gamtoje, reikalauja atlikti šimtus mikroskaičiavimų dėl pėdos statymo kampo, spaudimo ar ėjimo tempo. Šie skaičiavimai stimuliuoja neuronų grandinę taip, kaip ji ir turi būti stimuliuojama.
    Fiziškai nebūnant aktyviems būtent lauke (nevaikštant sovietiniame mikrorajone, nevažiuojant į darbą dviračiu ir pan.):
    Pirmiausia dėl bendro nervinių signalų perdavimo greičio sulėtėjimo, prastėjančio nervų laidumo ir akių bei rankų koordinacijos mažėjimo prarandamas vikrumas.

    Tada dėl izoliacijos ir vienišumo jausmo prarandama motyvacija.

    Ir trečia, iš dalies dėl sulėtėjusios dopamino gamybos, prarandamas džiaugsmas ir pasitenkinimas kasdieniu gyvenimu.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Aš suprantu, kad galima tiesiog sumažinti porcijas ir nepriaugti to svorio, bet aš nei to antsvorio turiu, nei esu kažkoks specialistas, man sunku komentuoti, bet spėju, kad tie žmonės, kurių antsvorį lemia genetika, turi rinktis tarp antsvorio ir tarp nuolatinio alkio jausmo.
    Jeigu valgo subalansuotą maistą, gauna pakankamai riebalų ir pan, tada alkio nejaučia, bet svorio irgi nepriauga. Parodykite tokį žmogų, kuris valgo avokadus, bet nevalgo šlamšto ir yra nuolat alkanas arba nutukęs. Taip, kad nutukimas tiek pat pasirinkimas kaip ir skiepai, nors prezidentūra ir sako priešingai.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    tie žmonės, kurių antsvorį lemia genetika, turi rinktis tarp antsvorio ir tarp nuolatinio alkio jausmo. Antsvoris daugina ligas, bet jeigu žmogus nuolatos alkanas ir nuolatos stresinėje būsenoje - tai nervai ligų tikimybę didina ne ką mažiau, nei tas antsvoris. Tai, kad daugiau nei pusę antsvorio atvejų yra nulemta genų - čia gi ne aš taip sugalvojau, o pateikiau mokslininkų tyrimų išvadas
    "Pleistras ant burnos" yra geriausia genetika. Net techninius-ekonominius skaičiavimus (kur yra vien skaičiai ir formulės) galima parašyti taip, kaip nori užsakovas.

    Komentuoti:


  • MikasRidikas
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Tai, kad giditojai žudikai ir reikia giditis namuose, antibiotikais (pageidautina rusiškais iš turgaus, nes usenije pagaminti neveikia) geriamais arklinėmis dozėmis - visi jau senai žino.
    Tai šitie jau mušta korta, nieko jiems nepadarysi. Bet yra vis tiek kažkoks procentas prijaučiančių, bet dar nepraradusių paskutinių likučių sveiko proto...

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė sunkis Rodyti pranešimą

    ką jus čia nusišnekat?
    Jei jau baudžiam neatsakingai besielgiančius piliečius, kad visi žinotų kaip atsakingai elgtis, tai kodėl apsiribot koronom

    Komentuoti:


  • sunkis
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Dar reiktų nemokėt pensijų jei anūkai emigravę arba dėl piknaudžiavimu alkoholio ir automobilio kombinacija jau paliko šitą ašarų pakalnę
    ką jus čia nusišnekat?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė uzdvidesimt Rodyti pranešimą

    Nutukimas, beje, yra viena iš sunkinačių COVID'ą aplinkybių.

    Negydom "antivaxeriu"? Tai negydykim ir nutukėlių, nes jie irgi nėra atsakingi visuomenės dalyviai, kaip dabar bandoma primetinėt.
    Dar reiktų nemokėt pensijų jei anūkai emigravę arba dėl piknaudžiavimu alkoholio ir automobilio kombinacija jau paliko šitą ašarų pakalnę

    Komentuoti:


  • uzdvidesimt
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nutukimas toks pat apsileidimas kaip ir nesiskiepijimas nuo coronos (parodykite bent vieną pvz, kuris maitinasi sveikai, saikingai ir vis tiek yra nutukęs), o nutukusių žmonių gydymas per metus kainuoja milijardus net LT masteliais. Tai truputį juokingai atrodo, kai nutukę žmonės moralizuoja dėl antivakserių.
    Nutukimas, beje, yra viena iš sunkinačių COVID'ą aplinkybių.

    Negydom "antivaxeriu"? Tai negydykim ir nutukėlių, nes jie irgi nėra atsakingi visuomenės dalyviai, kaip dabar bandoma primetinėt.

    Komentuoti:

Working...
X