Sveikata, medicina, mityba

[senasnamas]

Tai what about Lietuva?

O Lietuvoje karaliauja ligoninių vadovai, farmacijos įmonių vadovai ir pan. Ir jei valdžia (nebūtinai esama) sumanytų ką nors iš pagrindų reformuoti, tai žiniasklaida užverstų straipsniais, koks Veryga niekam tikęs ir kaip nieko neišmano. Nes Lietuvoje yra demokratija ir žodžio laisvė, skirtingai nei Singapūre .

[Tomas]

Kitaip tariant Singapūro sistema yra buliaus ekskrementas. Britai net nebando niekam įrodyti, kad žmogus gali sukaupti pinigus pvz. vėžio gydymui.

[Pedigree]

Tiesiog be pagridninės (Medisave) core sistemos veikia specifiškai tokioms situacijos sukurtos sistemos dalys - Medishield, Medifund, Eldershield. Yra bonusai už vaikus, papildomos įmokos iš valdžios ir kitokie incentives. Bet esmė ne tai, ar kažkam kažką reikia padengti. Skirtingai, negu JAV, žmogui nereikia rūpintis, ar jis gaus reikalingą pagalbą. Jis ją gaus bet kokiu atveju. Tiesiog sistema sudėliota taip, kad kiekvienas sistemos naudotojas aiškiai matytų, ką ir kam jis išleidžia iš "savo" sąskaitos (praktiškai tai tik kitaip pervadinti valstybei sumokėti mokesčiai, nieko daugiau, kaip parasčiausias pervadinimas). Kas yra paskata be reikalo neleisti pinigų. Rezultate už mažai pinigų gaunama efektyvi sistema. Kosmonautams, kaip Pedigree to nelabai išeina suprasti, nors tokia sistema veikia. Lietuva, kaip maža šalis, turėtų ypač atkreipti į tai dėmesį.

Manau čia neblogai paaiškina bičas, kas kaip veikia

Kol kas Pedigree argumentas buvo valstybės populiacija ir plotas. Suprask, didelėje UK negali veikti mažo SIngapūro sistema. Tai what about Lietuva? Populiacija panaši. LIeka tik plotas. Aš dabar bandau suprasti, kaip valstybės plotas įtakoja privačių healthcare sąskaitų kaupimą vs valstybinio katilo sistemą? Bet, esu tikras, Pedigree mums tai netrukus detaliai išaiskins.

Kur aš pasisakiau PRIEŠ privačius draudimus ? Nesu prieš, galima apie tai diskutuoti. Bet jie neišgelbės, jei valstybė neskirs tinkamo dėmesio pati. Privatūs draudimai gali būti šalia. Bet pas mus sveikatos apsauga yra ir bus valstybinė, todėl pirma sutvarkykime tai. Efka puikiai pakomentavo dėl efektyvumo. Turime didinti IR efektyvumą ir didinti BVP procentą sveikatos apsaugai. Tai neišvengiama. Kai tai padarysime, tada galvokime kaip visokiems puikuoliams grįžusiems iš UK duoti privačius draudimus, kad gautų palatas su HDTV ir privačia slaugytoja, kuri padaro ne tik procedūras, bet ir masažą.

[John]

Kur aš pasisakiau PRIEŠ privačius draudimus ? Nesu prieš, galima apie tai diskutuoti. Bet jie neišgelbės, jei valstybė neskirs tinkamo dėmesio pati. Privatūs draudimai gali būti šalia. Bet pas mus sveikatos apsauga yra ir bus valstybinė, todėl pirma sutvarkykime tai. Efka puikiai pakomentavo dėl efektyvumo. Turime didinti IR efektyvumą ir didinti BVP procentą sveikatos apsaugai. Tai neišvengiama. Kai tai padarysime, tada galvokime kaip visokiems puikuoliams grįžusiems iš UK duoti privačius draudimus, kad gautų palatas su HDTV ir privačia slaugytoja, kuri padaro ne tik procedūras, bet ir masažą.

Tai Singapūro sistema ir yra valstybinė. Sveikatos draudimas yra valstybinis, o ne privatus. Tik jis skirstomas truputį kitaip ir su tikslu viską daryti efektyviau. Nu ir pasirodo įmanoma turėti netgi labai gerą ir efektyvią sistemą su 5% nuo BVP vietoj 10%.

O kuo blogas mažo Singapūro su 5% nuo BVP modelis tokioje pat mažoje Lietuvoje (6.6% nuo BVP), kaip suporantu, nepaaiškinsi.

[John]

Kitaip tariant Singapūro sistema yra buliaus ekskrementas. Britai net nebando niekam įrodyti, kad žmogus gali sukaupti pinigus pvz. vėžio gydymui.

Su vėžiu viskas aišku. Singapūre jį tikriausiai išgydys efektyviau ir greičiau, nei UK. Didžiausias skirtumas atsiranda tokiose srityse, kur reali medicininė pagalba nėra reikalinga t.y. vaikščiojimai pas gydytoją su tikslu pakalbėti apie orą.

[Pedigree]

Tai Singapūro sistema ir yra valstybinė. Sveikatos draudimas yra valstybinis, o ne privatus. Tik jis skirstomas truputį kitaip ir su tikslu viską daryti efektyviau. Nu ir pasirodo įmanoma turėti netgi labai gerą ir efektyvią sistemą su 5% nuo BVP vietoj 10%.

O kuo blogas mažo Singapūro su 5% nuo BVP modelis tokioje pat mažoje Lietuvoje (6.6% nuo BVP), kaip suporantu, nepaaiškinsi.

Paaiškinsiu.

Singapūro GDP -
297 milijardai USD (2016 m.)

5% = 14.85 mlrd.

Lietuvos GDP
42,74 milijardų USD (2016 m.)

6.6% = 2.82 mlrd.

Skirtumas 5.26 karto.

Dar klausimų? O gal jau laikas suvokti, kad TIESIOG TRŪKSTA LĖŠŲ SVEIKATOS SISTEMOJE? Be daugiau pinigų jokie privatūs draudimai, efektyvinimai ir panašios pasakos nepadės. Reikia papildomų pinigų that's it. Čia yra esminė ir pirminė problema. Kad jų paimtume turime kelti mokesčius, nėra kito kelio.

[John]

Paaiškinsiu.

Singapūro GDP -
297 milijardai USD (2016 m.)

5% = 14.85 mlrd.

Lietuvos GDP
42,74 milijardų USD (2016 m.)

6.6% = 2.82 mlrd.

Skirtumas 5.26 karto.

Dar klausimų? O gal jau laikas suvokti, kad TIESIOG TRŪKSTA LĖŠŲ SVEIKATOS SISTEMOJE? Be daugiau pinigų jokie privatūs draudimai, efektyvinimai ir panašios pasakos nepadės. Reikia papildomų pinigų that's it. Čia yra esminė ir pirminė problema. Kad jų paimtume turime kelti mokesčius, nėra kito kelio.

Tai kokią proporciją nuo BVP turėtų skirti Lietuva? Kokius 20%? Kiek tuomet skirti švietimui, infrastruktūrai, kariuomenei? Lėšų Lietuvos biudžete iš tikrųjų trūksta ir tai galioja visoms sritims, o ne vien sveikatos apsaugai. Proporciškai skiriami pinigai atrodo ok ir daugmaž atspindi skurdų biudžetą ir prastą (žemiausią ES?) mokesčių surinkimą ir BVP dalį, perskirstomą per biudžetą.

Visgi nesugebėjai bent pabandyti paaiškinti nė vieno iš mano užduotų klausimų, o tik vafliuojiesi apie "daugiau pinigų". Aš irgi sakau, kad noriu trigubai dagiau pinigų ir dar noriu naujo Bentley. So?

[Al1]

Būtent kariuomenės sąskaita ir būtų galima paremti ir švietimą, ir sveikatos apsaugą. Kitaip nebus ką "ginti", patys lietuviai atlaisvins Lietuvą nuo savęs ir ją pasiims, aišku, kad Rusija.

Tai Singapūro sistema ir yra valstybinė. Sveikatos draudimas yra valstybinis, o ne privatus. Tik jis skirstomas truputį kitaip ir su tikslu viską daryti efektyviau. Nu ir pasirodo įmanoma turėti netgi labai gerą ir efektyvią sistemą su 5% nuo BVP vietoj 10%.

O kuo blogas mažo Singapūro su 5% nuo BVP modelis tokioje pat mažoje Lietuvoje (6.6% nuo BVP), kaip suporantu, nepaaiškinsi.

Ką lygini? Singapūrą, kuris yra vienas miestas Vilniaus rajono ar šiek tiek didesnis, ir Lietuvą, kur daug miestų ir miestelių, kaimų. Ir nors provincijoje sveikatos apsaugos sistema, kuri buvo sukurta tarybiniais laikais, sunaikinta, nes "neefektyvi", ir kam kaimo Zosei ar Juozui gydytis, tegul laksto paskui karvės uodegą, o kai negalės, tegul dvesia, bet visgi dar likučiai yra. Ir, kas svarbiausia, iš visų Singapūro gyventojų piliečiai sudaro nedidelę dalį. Jiems ir skiriama visa sveikatos sistema, o visi likę moka patys. Jauti skirtumą? Moka patys daug, o piliečiai moka mažai ir tai tikriausiai atskaito nuo atlyginimo, kaip ir pas mus.

[Pedigree]

Tai kokią proporciją nuo BVP turėtų skirti Lietuva? Kokius 20%? Kiek tuomet skirti švietimui, infrastruktūrai, kariuomenei? Lėšų Lietuvos biudžete iš tikrųjų trūksta ir tai galioja visoms sritims, o ne vien sveikatos apsaugai. Proporciškai skiriami pinigai atrodo ok ir daugmaž atspindi skurdų biudžetą ir prastą (žemiausią ES?) mokesčių surinkimą ir BVP dalį, perskirstomą per biudžetą.

Visgi nesugebėjai bent pabandyti paaiškinti nė vieno iš mano užduotų klausimų, o tik vafliuojiesi apie "daugiau pinigų". Aš irgi sakau, kad noriu trigubai dagiau pinigų ir dar noriu naujo Bentley. So?

Kiek varžtelių tau reikėtų įsisukti, kad kiek ant žemės nusileistum ? Kam tas skaičius 20%? Prie ko čia trigubai daugiau ? Ką tu čia šaudai išvis ? Kam tokie šaržavimai?

Atsidarai OECD statistiką. Pasižiūri, kiek yra protinga skirti. Tiek ir skiri. 8-9%. Šalia darai efektyvinimą, idėjų galima paprašyti protingesnių nei aš ar tu pageneruoti, pvz Efka mielai padės. Sveikatos apsaugai skiriami pinigai nėra išlaidos per se, tai yra investicija, kaip ir į švietimą. Kuo sveikesnė visuomenė, tuo mažiau jie kreipsis pakartotinai ir tuo daugiau galiausiai bus sutaupyta. Tuo bus daugiau produktyvumo, žmonės mažiau ims SoDros lapelių, tuo daugiau bus sukuriama BVP ir surenkama mokesčių. Ypač svarbu prevencija. Bet to tavo binarinėms konserviškoms smegenims su analoginiu mąstymu vienu žingsniu toliau nunumatančiu nelabai sekasi suprasti. Kariuomenė yra kiek kitaip, ten išlaidos, kalbėjau su pažįstamais - pinigų jie turi perdaug ir nežino kur juos dėti, tai ir atsiranda auksiniai šaukštai. Na bet čia mes sutariam, kad mūsų geopolitiniame kontekste 2% yra protinga ir dėl to nebesiginčijame. Visgi mąstant valstybiškai turėtum suprasti, kad sveikatos apsaugos ir švietimo išlaidos galiausiai dalinai grįžta ir šios sritys ilgalaikėje perspektyvoje lemia valstybės išlikimą ir klestėjimą. Būkime saugūs kiek norime, bet jeigu gyvens serganti, neišsilavinusi, buka visuomenė, link ko ir einama, ar tikrai tai vertybė ..? O šiaip nepriešinkime šių sričių. Reikia visoms sritims didesnio finansavimo. Tam reikia didesnio biudžeto surinkimo. Tam reikia sisteminės mokesčių reformos. Mokesčiai darbo jėgai nepagrįstai dideli, kas skatina šešėlį, o visi kiti mokesčiai nepagrįstai maži, kas lemia mažą biudžetą ir valstybės paslaugų nekokybę.

[Efka_01]

O jei nedaromas rentgenas, tai automatiškai ir kai kurio gydymo negali suteikti pacientui tokia įstaiga. Arba žmogų reikia siųsti į kitą miestą ar kitą rajoną. O jei atvejis ūmus, tai reikia vežti su greitąją ligoninės sąskaita. Bet jei ne ūmus, vis tiek pacientas gali iki 2 dienų prasikankinti, pats važinėdamas (o kartais neturi už ką ar kaip) į kitą miestą. Dauguma rajono centrų netgi neturi normalaus susisiekimo viešuoju transportu su kaimyniniais rajonų centrais, tik su artimiausiu didmiesčiu. Žodžiu, šūdas gaunasi.

Būtų galima daryti taip: Ligoninė samdo radiotechniką kaip priklauso, bet užuot samdydama radiologą dirbti vietoje, padaro sutartį su kokia nors UAB Radiologija ar panašiai, kad teiktų paslaugas nuotoliniu būdu - teleradiologija. Taigi ar atvejis planinis, ar skubus technikas padaro nuotrauką, iškart nusiunčia radiologui, šis įvertina, aprašo ir atsiunčia atgal, Vsio. Svarbiausia, kad teleraadiologijos paslaugų apimtis būt galima samdyt pagal vidutinį tyrimų per mėnesį kiekį arba pagal kainą už nuotrauką. Ir ligoninei gerai, nes mokėdama už nuotraukų kiekį (o ne darbuotojo išlaikymą) mažiau pinigų išleistų, ir radiologams gerai, nes lankstenės darbo galimybės, ir verslininkams gerai, nes gali kurt teleradiologijos centrus. Deja, taip neleidžia įstatymai

[Lettered]

Dar klausimų? O gal jau laikas suvokti, kad TIESIOG TRŪKSTA LĖŠŲ SVEIKATOS SISTEMOJE? Be daugiau pinigų jokie privatūs draudimai, efektyvinimai ir panašios pasakos nepadės. Reikia papildomų pinigų that's it. Čia yra esminė ir pirminė problema. Kad jų paimtume turime kelti mokesčius, nėra kito kelio.

Trūksta lėšų sveikatos apsaugos sistemoje, bet ne bendrai ekonomikoje. Pvz. Danijoje kariuomenei asignavimai 1,2% GDP, bet sveikatos apsaugai virš 10%, o Lietuvoje tik 3,8%. Tai jei bent procentinis finansavimas būtų kaip Danijoje, būtų galima mokėti medikams 3 kartus didesnius atlyginimus, atitinkamai ligonines aprūpinti daugiau įrangos ir pan. net nekylant BVP, viskas priklauso nuo valstybės požiūrio ir prioritetų. Lietuvoje visiems svarbu kariuomenė, keliai, arenos, t.y. ką galima paprastai pačiupinėti, prie ko politikai gali papozuoti ar perkirpti juostelę, o švietimas, sveikatos, socialinė apsauga yra prioritetų sąrašo gale.

[senasnamas]

Būtų sunku nenukrypti į kitą kraštutinumą - įvairias paslaugas perduoti į privačias rankas, o valdiškus specialistus (net ir turinčius pakankamą darbo krūvį) atleisti iš darbo. Bendras sistemos efektyvumas niekam nerūpi - visi vaikosi siauros naudos (sau, savo skyriui, savo įstaigai).

Pvz., Lenkijoje per capita medicinai skiriama dar mažiau lėšų nei Lietuvoje. Įdomu, kaip ten paslaugų lygis ir jų prieinamumas.

o švietimas, sveikatos, socialinė apsauga yra prioritetų sąrašo gale.

Apie tai mėgstama daug šnekėti ir nieko realiai nedaryti, nes tai ilgalaikiai procesai ir rezultatai pasireikštų tik po n metų (tai yra pasibaigus politikų kadencijai). Be to, dar reikia ir suvokimo, ką daryti. Didesnis finansavimas gerai, tačiau kai visur kiaura, tie finansai bus naudojami neefektyviai. Geras pavyzdys teisėsauga: atlyginimams didinti pinigų surandama, tačiau nelabai kas daugiau keičiasi. O būtent nuo teisėsaugos darbo stipriai priklauso, kaip dirbama (įsisavinama) kitose sferose.

[J.U.]

Trūksta lėšų sveikatos apsaugos sistemoje, bet ne bendrai ekonomikoje. Pvz. Danijoje kariuomenei asignavimai 1,2% GDP, bet sveikatos apsaugai virš 10%, o Lietuvoje tik 3,8%. Tai jei bent procentinis finansavimas būtų kaip Danijoje, būtų galima mokėti medikams 3 kartus didesnius atlyginimus, atitinkamai ligonines aprūpinti daugiau įrangos ir pan. net nekylant BVP, viskas priklauso nuo valstybės požiūrio ir prioritetų. Lietuvoje visiems svarbu kariuomenė, keliai, arenos, t.y. ką galima paprastai pačiupinėti, prie ko politikai gali papozuoti ar perkirpti juostelę, o švietimas, sveikatos, socialinė apsauga yra prioritetų sąrašo gale.

Jei Lietuva būtų Europos viduryje tai galima būtų per daug nesukti galvos dėl tų gynybos procentų. Dabar gi mes elementariai negalime to sau leisti. Kitas reikalas kad pas mus lėšos arba plaukia šešėliu arba naudojamos neefektyviai. Čia turime nemažą rezervą, bet juo arba nesugebama pasinaudoti arba labai jau kertasi interesai.

[Lettered]

Jei Lietuva būtų Europos viduryje tai galima būtų per daug nesukti galvos dėl tų gynybos procentų. Dabar gi mes elementariai negalime to sau leisti. Kitas reikalas kad pas mus lėšos arba plaukia šešėliu arba naudojamos neefektyviai. Čia turime nemažą rezervą, bet juo arba nesugebama pasinaudoti arba labai jau kertasi interesai.

O sveikatos apsaugai, švietimui galime sau leisti skirtus grašius? Dėl tokio požiūrio Lietuva per metus netenka 3 kartus daugiau gyventojų nei žuvo per visą Ukrainos karą. Suomija būdama dar toliau nuo Europos vidurio ir net nebūdama NATO narė skiria gynybai tik 1,3 GDP.

[Pedigree]

O sveikatos apsaugai, švietimui galime sau leisti skirtus grašius? Dėl tokio požiūrio Lietuva per metus netenka 3 kartus daugiau gyventojų nei žuvo per visą Ukrainos karą. Suomija būdama dar toliau nuo Europos vidurio ir net nebūdama NATO narė skiria gynybai tik 1,3 GDP.

Suomių IQ aukščiausias Europoje, Lietuvių vienas žemiausių Kuo aukštesnis IQ tuo labiau vadovaujiesi protu, kuo mažesnis - emocijomis. Požiūris į valstybinius reikalus atitinkamas.

[sankauskas]

Į diskusijos temą - valstybės išlaidų pjūvis.

Dabar sveikatos apsaugai skiriame 1,7 Mlrd.
Iš kur paimti daugiau? Geras klausimas

[Lettered]

Į diskusijos temą - valstybės išlaidų pjūvis.

Dabar sveikatos apsaugai skiriame 1,7 Mlrd.
Iš kur paimti daugiau? Geras klausimas

Iš ten pat, iš kur paima Danija, skirdama virš 10% nuo BVP. 1,7 mlrd Eur Lietuvos atveju yra tik 4% BVP.

[Milwaukee]

o jei 10% skirsim IQ padides?

[Pedigree]

Į diskusijos temą - valstybės išlaidų pjūvis.

Dabar sveikatos apsaugai skiriame 1,7 Mlrd.
Iš kur paimti daugiau? Geras klausimas

Iš tavęs įvedus turto ir automobilių mokestį ir normalius progresinius mokesčius, kokius turi visas išsivystęs pasaulis. https://wol.iza.org/uploads/articles...AWOL.61.ga.png Flat tax turi tik neišsivysčiusos šalys, visa normali Europa turi progresinius mokesčius. Sutapimas? O gal visų problemų priežastis?

[senasnamas]

Piliečiai aiškiai išreiškia savo požiūrį į "auksinių haubicų bei šaukštų politiką" emigruodami. Seniai aišku, kad geriausia gynyba yra išsilavinę, pasiturintys ir valstybę (ne iš tolo) mylintys piliečiai. Na bet Lietuvoje viską mėgstama daryti atvirkščiai, nes juk partneriai liepė. Gaila, kad partneriai neliepia vykdyti reformų, kurios svarbiausios pačiai Lietuvai, o ne partneriams. Politikams kažką nuspręsti ir padaryti savarankiškai yra per sudėtinga.

o jei 10% skirsim IQ padides?

Nuo švietimo reikia pradėti. Nes išsilavinę (o ne vien tik gavę diplomus) piliečiai yra ir protingesni, ir sveikesni, ir patriotiškesni. Lėšų kitoms sritims savaime atsirastų dėl elementarios priežasties - valstybė būtų ir turtingesnė, ir protingiau valdoma.