Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Baltijos valstybių sostinių palyginimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kas dar apie traukinius, tai vakaruose tikrai, ypač priemesčiuose, tikrai visko pasitaiko, mūsų tie DR1, dar tikrai ne blogiausiais variantas.

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

      Taip, moskvyčiai ir volgos irgi primena vaikystę, bet su jom dabar nebevažinėjam...
      Kauno centre matau vieną važinėjant žiguliu (kad žmonės nustebtų, pažiūrėtų, nufotkintų). Dauguma, aišku, nevažinėja, ir net visokios istorinės autentikos nevertina.
      ПТН ПНХ
      «Русский военный корабль, иди нахуй!»

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

        Geresni kuom? Ar teko važiuoti tuo traukiniu, kur net sėdynių nėra, o tik suolai ir šiaip vaizdas kaip įsėdus į kažkokį metalo laužą. Beje, iki palyginus netoli esančios Varėnos važiuoja 1,5h, nors net nėra daug stotelių.
        1. Fantazuoji apie medinius suolus, kurių, kaip paaiškino nėra bent nuo 2008 m.
        2. „Palyginus netoli“ yra 84 km. automobilių keliais, bet geležinkelis juda puslankiu, tad gausis kažkas apie 90 ar link 100 km.
        3. Važiuoja tarp 1 val. 20 ir 1 val. 26, kas gana normalus greitis esant MAŽDAUG 100 km. atstumui. Ne stebuklas, bet ir ne vos 50 km. iki Siguldos per net 70 min.

        Beje, latviai PALAIDOJO elektrifikacijos planus, LG vykdo toliau. Po 3 m. turėsim daugiau elektrifikuotų geležinkelių nei latviai ir estai kartu. Vilnius pasijungs su Šiauliais, Klaipėda kontaktiniu tinklu. Į Varėną važiuosime su el. traukiniais ant batarkių.

        Aleksio ar elektrifikuoja Vilniaus geležinkelio mazgą? Nes sutartis nuo 2019 m.
        ​​​​​

        ​​​​​​
        ​​​​​

        Comment


          Mane domina kitkas. Koks yra keleivinio geležinkelio tinklo tankumas LT ir LV? Kur yra daugiau linijų, kurios jungtų miestus?

          Comment


            Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą

            1. Fantazuoji apie medinius suolus, kurių, kaip paaiškino nėra bent nuo 2008 m.
            2. „Palyginus netoli“ yra 84 km. automobilių keliais, bet geležinkelis juda puslankiu, tad gausis kažkas apie 90 ar link 100 km.
            3. Važiuoja tarp 1 val. 20 ir 1 val. 26, kas gana normalus greitis esant MAŽDAUG 100 km. atstumui. Ne stebuklas, bet ir ne vos 50 km. iki Siguldos per net 70 min.

            Beje, latviai PALAIDOJO elektrifikacijos planus, LG vykdo toliau. Po 3 m. turėsim daugiau elektrifikuotų geležinkelių nei latviai ir estai kartu. Vilnius pasijungs su Šiauliais, Klaipėda kontaktiniu tinklu. Į Varėną važiuosime su el. traukiniais ant batarkių.

            Aleksio ar elektrifikuoja Vilniaus geležinkelio mazgą? Nes sutartis nuo 2019 m.
            ​​​​​

            ​​​​​​
            ​​​​​
            Važiavau prieš 5 metus ir ten dar nebuvo normalių atskirų sėdynių, o vaizdas kaip sovietiniame traukinyje, kažin, ar vaizdas paiskeitęs dabar. Specialiai pamatavau, 78 km geležinkeliu ir bėgiai, priešingai nei kelias, eina gražiai be jokių staigių kampų, bet vidutinis greitis gaunasi vis tiek vos virš 50 km/h. Latvijoje nesu važiavęs geležinkeliu (apart naujo Rygos tramvajaus), tai negaliu pasakyti, kur blogiau, tik žinau, kad ten daugiau stočių, kas mažina vidutinį greiytį, bet dabar gaunasi ginčijamės kas blogiau žigulys ar moskvyčius, tai realiai nelabai yra skirtumo, faktas, kad abu netinkami šiais laikais naudoti.
            Paskutinis taisė Lettered; 2022.06.06, 10:39.
            Flickr

            Comment


              Parašė Lettered Rodyti pranešimą

              Važiavau prieš 5 metus ir ten dar nebuvo normalių atskirų sėdynių, o vaizdas kaip sovietiniame traukinyje, kažin, ar vaizdas paiskeitęs dabar. Specialiai pamatavau, 78 km geležinkeliu ir bėgiai, priešingai nei kelias, eina gražiai be jokių staigių kampų, bet vidutinis greitis gaunasi vis tiek vos virš 50 km/h. Latvijoje nesu važiavęs geležinkeliu (apart naujo Rygos tramvajaus), tai negaliu pasakyti, kur blogiau, tik žinau, kad ten daugiau stočių, kas mažina vidutinį greiytį, bet dabar gaunasi ginčijamės kas blogiau žigulys ar moskvyčius, tai realiai nelabai yra skirtumo, faktas, kad abu netinkami šiais laikais naudoti.
              Labai abejoju tamysta, nes
              1. Tiesia linija yra 70 km., keliu yra 84. Per Senuosius Trakus ir Rūdiškes yra „tiesiau“?
              Click image for larger version

Name:	Screenshot_20220606-131458~2.png
Views:	298
Size:	1,09 MB
ID:	1972783

              2. 8 stotelės yra MAŽIAU nei 12?
              Click image for larger version

Name:	Screenshot_20220606-131355~2.png
Views:	297
Size:	141,7 kB
ID:	1972784

              Click image for larger version

Name:	Screenshot_20220605-013649~2.png
Views:	301
Size:	108,6 kB
ID:	1972785

              3. 50 km. ir 80 (?) per labai panašų laiką yra „Lietuvoje LĖČIAU“?

              4. Kodėl mes LYGINAME kažkokią paprastą Varėną su PAČIU SVARBIAUSIU žemyninės Latvijos „kurortu“, turistiniu centru, rygiečių svarbiu poilsiniu miestu?

              Panašu, kad tiesiog NUSIKALBATE ir SMARKOKAI!

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                Važiavau prieš 5 metus ir ten dar nebuvo normalių atskirų sėdynių, o vaizdas kaip sovietiniame traukinyje, kažin, ar vaizdas paiskeitęs dabar. Specialiai pamatavau, 78 km geležinkeliu ir bėgiai, priešingai nei kelias, eina gražiai be jokių staigių kampų, bet vidutinis greitis gaunasi vis tiek vos virš 50 km/h. Latvijoje nesu važiavęs geležinkeliu (apart naujo Rygos tramvajaus), tai negaliu pasakyti, kur blogiau, tik žinau, kad ten daugiau stočių, kas mažina vidutinį greiytį, bet dabar gaunasi ginčijamės kas blogiau žigulys ar moskvyčius, tai realiai nelabai yra skirtumo, faktas, kad abu netinkami šiais laikais naudoti.
                Nebuvo jokių suolų prieš 5 metus Lietuvos Geležinkeliuose. Kažką painioji. Ir tikrai nebuvo "kaip sovietiniame traukinyje", nes absoliučiai visi iki šiol tebenaudojami DRakonai LTG yra modernizuoti t.y. perdarytas vidus + vokiški MTU varikliai. Tai "prieš 5 metus" tu niekaip negalėjai važiuoti tokiu traukiniu, kur "vaizdas, kaip Sovietiniame traukinyje", nes tokių traukinių nėra, kaip čia kažkas rašė, maždaug nuo 2008, kas, šiaip jau buvo, prieš 14 metų, o ne 5.. Arba tiesiog nepameni, kaip atrodė Sovietiniai traukiniai. Va Latvijoje, tai bent dalis traukinių yra išties nemodernizuoti ir "kaip sovietiniai" ir ten galima pamatyti, kaip tai atrodo kad ir šiandien.

                Comment


                  Prieš lyginant kuri iš mažai reikšmingų geležinkelio linijų yra tragiškesnė, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai kad Vilnius net neturi susiekimo geležinkeliais su gerokai už Siguldą didesniais miestais: Panevėžiu, Alytumi, Utena, Ukmerge.

                  Taip pat ryškus skirtumas yra ir pervežamų keleivių skaičius: Latvija, kurios didžioji dalis visų geležinkelių maršrutų yra koncentruota į jau tuoj už Vilnių būsiančią mažesnę Rygą, 2019 m. turėjo 18.5 mln keleivių, kai visoje Lietuvoje su nemažai maršrutų ne tik Vilniuje buvo pervežta tik 5.5 mln. Galima iš to daryti prielaidą kad vidutinis Rygos gyventojas ar lankytojas geležinkeliu važiuoja daugmaž 4 kartus dažniau nei vilnietis ar Vilniaus svečias.

                  Comment


                    Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
                    Prieš lyginant kuri iš mažai reikšmingų geležinkelio linijų yra tragiškesnė, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai kad Vilnius net neturi susiekimo geležinkeliais su gerokai už Siguldą didesniais miestais: Panevėžiu, Alytumi, Utena, Ukmerge.

                    Taip pat ryškus skirtumas yra ir pervežamų keleivių skaičius: Latvija, kurios didžioji dalis visų geležinkelių maršrutų yra koncentruota į jau tuoj už Vilnių būsiančią mažesnę Rygą, 2019 m. turėjo 18.5 mln keleivių, kai visoje Lietuvoje su nemažai maršrutų ne tik Vilniuje buvo pervežta tik 5.5 mln. Galima iš to daryti prielaidą kad vidutinis Rygos gyventojas ar lankytojas geležinkeliu važiuoja daugmaž 4 kartus dažniau nei vilnietis ar Vilniaus svečias.
                    Būtų įdomu palyginti passenger km statistiką, o ne tik bendrą keleivių skaičių. Skaičiuoti 1 Vilnius-Klaipėda keleivį kaip lygų 1 Riga pasažieru-Zolitūde keleivį būtų nevisai reprezentatyvu apie naudojimosi geležinkeliais mastą.

                    Atrodo radau.
                    2021 metai, keleivių km
                    Latvija: 361mln. (Šaltinis: eurostat)
                    Lietuva: 329mln. (Šaltinis: LTG 2021 metinė ataskaita)

                    Taigi, kaip matom, ne viskas yra taip jau juoda vs balta. Lietuva tikriausiai jau šiemet aplenks Latviją pagal keleivių km, o ateityje tikriausiai ir pagal bendrą keleivių skaičių.
                    Paskutinis taisė John; 2022.06.06, 13:48.

                    Comment


                      Parašė John Rodyti pranešimą

                      Nebuvo jokių suolų prieš 5 metus Lietuvos Geležinkeliuose. Kažką painioji. Ir tikrai nebuvo "kaip sovietiniame traukinyje", nes absoliučiai visi iki šiol tebenaudojami DRakonai LTG yra modernizuoti t.y. perdarytas vidus + vokiški MTU varikliai. Tai "prieš 5 metus" tu niekaip negalėjai važiuoti tokiu traukiniu, kur "vaizdas, kaip Sovietiniame traukinyje", nes tokių traukinių nėra, kaip čia kažkas rašė, maždaug nuo 2008, kas, šiaip jau buvo, prieš 14 metų, o ne 5.. Arba tiesiog nepameni, kaip atrodė Sovietiniai traukiniai. Va Latvijoje, tai bent dalis traukinių yra išties nemodernizuoti ir "kaip sovietiniai" ir ten galima pamatyti, kaip tai atrodo kad ir šiandien.
                      Bet Lietuvos atveju kokie nors keleiviai Vilniaus geležinkelio stotis - VNO irgi įsiskaičiuoja.
                      Flickr

                      Comment


                        Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
                        Mane domina kitkas. Koks yra keleivinio geležinkelio tinklo tankumas LT ir LV? Kur yra daugiau linijų, kurios jungtų miestus?
                        Latvija jau turi taktinio tvarkaraščio užuomazgas, kas yra labai svarbus faktorius traukinių patrauklumui. Dar jie turi tarifines zonas.
                        Aišku, tinklo specifika kitokia. Latvijoje yra į vieną tašką sukoncentruotas tinklas, o Lietuvoje – policentrinis tinklas. Panašu, kad Latvijoje traukiniai labiausiai atlieka vietinio susisiekimo funkciją (priemiestiniai lėti, daug stojantys traukiniai). Į Rygą sukoncentruoti maršrutai persidengia tarpusavyje ir sukuria neblogą intervalą.
                        Lietuvoje praktiškai nėra dažnai važiuojančių priemiestinių traukinių maršrutų, tačiau yra gana retai važiuojantys tarpmiestiniai maršrutai tarp didesnių miestų.

                        Įdomu pažiūrėti į kainą.
                        Ryga-Sigulda oro linija tarp stočių yra 50 km, kaina 1,89 €, laikas dažniausiai 1:10 val. Sustojimų dažniausiai 8-15. Iš viso 13 reisų per dieną.
                        Vilnius-Kaišiadorys oro linija tarp stočių 56 km, antros klasės kaina dažniausiai 5,40 €, yra greitųjų 6,30-6,40 €, laikas dažniausiai 47-54 min. Sustojimų dažniausiai 3-6. Iš viso 18 reisų per dieną.
                        Susisiekimo pobūdis skiriasi, nes vienur yra priemiestinis susisiekimas su senais traukiniais, kitur labiau tarpmiestinis su didesniais greičiais ir modernesniais traukiniais. Ar latviai taip traukinius nusipiginę (iš dalies dėl tarifinių zonų), ar lietuviai taip užsibranginę, ar čia įvykę abu dalykai?

                        Priemiestinio transporto palyginimas tarp Ryga-Jūrmala ir Vilnius-Trakai, rytojaus dienai:

                        Ryga-Majori (Jūrmala)
                        20 km oro linija, geležinkeliu ~24 km
                        35 reisai, didžiąją dalį dienos pusvalandinis taktas, piko metu 15 min. Pirmas reisas 5:30, paskutinis 23:45.
                        1,43 €, 32 min.

                        Vilnius-Trakai
                        22 km oro linija, geležinkeliu ~30 km
                        8 reisai, nėra jokios struktūros, yra 2,5-3,5 val. ilgio tarpai, pirmas reisas 6:13, paskutinis 19:19.
                        2,40-4,40 €, 34 min.

                        Paimkime kitą atkarpą su miesteliu, kuri kaip ir galėtų priklausyti Vilniaus priemiestinio susisiekimo zonai. Vilnius-Vievis: 30 km oro linija, o pats miestelis stovi ant pačios pagrindinės šalies geležinkelio arterijos tarp dviejų stambiausių miestų. Tačiau traukinių reisų yra vos 16 per dieną, su 1-1,5-2 valandų trukmės nereguliariomis pertraukomis. Dar du ekspresiniai traukiniai Vilnius-Kaunas pravažiuoja pro Vievį nesustodami.
                        Paskutinis taisė taccido; 2022.06.06, 14:20.
                        100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                        Comment


                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                          Bet Lietuvos atveju kokie nors keleiviai Vilniaus geležinkelio stotis - VNO irgi įsiskaičiuoja.
                          Taip, ir jų yra labai mažai.

                          Comment


                            Parašė John Rodyti pranešimą

                            Būtų įdomu palyginti passenger km statistiką, o ne tik bendrą keleivių skaičių. Skaičiuoti 1 Vilnius-Klaipėda keleivį kaip lygų 1 Riga pasažieru-Zolitūde keleivį būtų nevisai reprezentatyvu apie naudojimosi geležinkeliais mastą.

                            Atrodo radau.
                            2021 metai, keleivių km
                            Latvija: 361mln. (Šaltinis: eurostat)
                            Lietuva: 329mln. (Šaltinis: LTG 2021 metinė ataskaita)

                            Taigi, kaip matom, ne viskas yra taip jau juoda vs balta. Lietuva tikriausiai jau šiemet aplenks Latviją pagal keleivių km, o ateityje tikriausiai ir pagal bendrą keleivių skaičių.
                            Man kaip tik reprezentatyviau atrodo lyginti kelionių skaičius, nes tai labiau atspindi kiek žmonių ar kokia dalis žmonių savo kelionėms renkasi traukinį. Nebent didelė dalis kelionių Latvijoje vyksta su persėdimais (kas yra įmanoma dėl Rygos centrinės padėties, bet vis tiek net jei visos kelionės vyktų su 1 persėdimu, per capita Latvija vis tiek turėtų du kart daugiau kelionių).

                            O lyginant Vilnių su Ryga kaip miestus manau yra svarbiau kiek žmonių į miestą atvyksta traukiniu, nepaisant to iš kiek toli jie atvyksta. 400 km iš Klaipėdos atvažiavęs keleivis Vilniui neatneš 40 kartų daugiau naudos nei keleivis Rygoje važiavęs 10 km iš Zolitudės.

                            Comment


                              Čia šiaip bendram kontekstui susidaryti, kokie yra keleivių km trendai LT, LV ir EE. Covid, aišku viską sujaukė, bet netrukus turėtume vėl matyti trendų tasą. Kaip matome, Latvijoje keleivių km skaičius stabiliai krenta žemyn, kuomet Lietuvoje ir Estijoje jis auga. Latvijoje skaičiai krenta todėl, kad tiesiog nebėra keleivių Rygoje ir aplinkui, kur yra praktiškai visa Latvijos geležinkelio keleivių "rinka". Ryga tiesiog nyksta kaip miestas, o kartu su ja ir geležinkelio keleivių statistika

                              Paskutinis taisė John; 2022.06.06, 14:37.

                              Comment


                                O dėl traukinių senumo, tai Latvijoje nuo kitų metų pradžios turėtų nauji traukiniai pradėti važinėti, ir dar numatomos investicijos į greičio didinimą.

                                https://eng.lsm.lv/article/economy/t...train.a444974/
                                https://eng.lsm.lv/article/economy/t...ected.a455934/

                                Yra kalbų ir apie intermodalumą tarp skirtingų transporto rūšių. Aš gal labai neseku geležinkelio naujienų, bet dar negirdėjau kad Lietuvoje būtų kalbama apie tokį vakaruose įprastą dalyką, kaip dviračių parkingas stotyse.

                                Latvian Railways also aims to turn train stations into mobility points, focussing on integrating intermodal connections. Part of this are developing parking infrastructure for bicycles, electric scooters, cars and pedestrians so that rail stations become the most important transfer point.

                                https://www.railtech.com/infrastruct...nfrastructure/

                                Comment


                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  Čia šiaip bendram kontekstui susidaryti, kokie yra keleivių km trendai LT, LV ir EE. Covid, aišku viską sujaukė, bet netrukus turėtume vėl matyti trendų tasą. Kaip matome, Latvijoje keleivių km skaičius stabiliai krenta žemyn, kuomet Lietuvoje ir Estijoje jis auga. Latvijoje skaičiai krenta todėl, kad tiesiog nebėra keleivių Rygoje ir aplinkui, kur yra praktiškai visa Latvijos geležinkelio keleivių "rinka". Ryga tiesiog nyksta kaip miestas, o kartu su ja ir geležinkelio keleivių statistika

                                  Kas ten nyksta, kas ten krinta? 2014 buvo tiek pat kiek 2019. Kaip gali per 5 metus taip "kristi"?
                                  Vat Lietuva tai atrodo tikrai apgailėtinai - Estija, kur 2 kartus mažiau gyventojų ir mažesnė teritorija perveža daugiau nei Lietuva.

                                  Comment


                                    Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą

                                    Kas ten nyksta, kas ten krinta? 2014 buvo tiek pat kiek 2019. Kaip gali per 5 metus taip "kristi"?
                                    Vat Lietuva tai atrodo tikrai apgailėtinai - Estija, kur 2 kartus mažiau gyventojų ir mažesnė teritorija perveža daugiau nei Lietuva.
                                    Įdomu ar skaičiavo visą geležinkelių tinklą ar tik tą, kuriuo važiuoja keleiviniai traukiniai. Pavyzdžiui pas mus Utena ar Alytus turi geležinkelį. Bet keleivių natūralu, kad nulis.

                                    Comment


                                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                      Įdomu ar skaičiavo visą geležinkelių tinklą ar tik tą, kuriuo važiuoja keleiviniai traukiniai. Pavyzdžiui pas mus Utena ar Alytus turi geležinkelį. Bet keleivių natūralu, kad nulis.
                                      Kaip galima skaičiuoti keleivius geležinkelio linijose, kur nevežami keleiviai?

                                      Comment


                                        Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
                                        Vat Lietuva tai atrodo tikrai apgailėtinai - Estija, kur 2 kartus mažiau gyventojų ir mažesnė teritorija perveža daugiau nei Lietuva.
                                        Iš Kauno iki Klaipėdos ar Šiaulių traukiniu neišeina nuvažiuoti, tai ko čia stebėtis.
                                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                        Comment


                                          Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą

                                          Kas ten nyksta, kas ten krinta? 2014 buvo tiek pat kiek 2019. Kaip gali per 5 metus taip "kristi"?
                                          Vat Lietuva tai atrodo tikrai apgailėtinai - Estija, kur 2 kartus mažiau gyventojų ir mažesnė teritorija perveža daugiau nei Lietuva.
                                          Lietuvos keleivių km augimas nuo 270 iki 359, kas yra 29%, 2014-2019 yra "apgailėtina"? Koks augimas, tavo manymu, būtų neapgailėtinas?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X