LT-RU. Lietuvių - rusų santykiai

[AšNeRobotas]

Tokia, logika remiantis JAV baltuosius reiktų vadinti okupantų palikuonimis? Lygiai taip pat Australijos, Naujosios Zelandijos, kur jie sudaro didžiąją dalį lygiai taip pat? Lygiai tas pats su nemaža dalimi lotynų Amerikos. Ir tiek JAV, tiek Lotynų Amerikoje, ne indėnų kalbos dominuoja viešojoje erdvėje. Tik Paragvajuje šiek tiek gyva Guarani kalba. O likusius 4 mln. baltuosus Pietų Afrikos gyventojus, (iki pat 1994 prieš juodaodžius vietinius buvo vykdomas apartheidas), kaip vadinti?? Beje jie net turi įsikūrę ir augantį miestelį Oraniją, Pietų Afrikos vakaruose kur gyvena tik baltieji. Kai kurie tai vadina įžūlumu.
Ir dar daug įvairių palikuonių įvairiose šalyse rastume.
Todėl visiškai nesuprantu koks tikslas mėtytis epitetais. Arba tada visą pasaulį taip vadinkite. Klausimas kur nuves toks požiūris.

Pagal tavo logiką išvis nieko okupantais vadinti negalima.

[Kaštonas]

Taip.



Kas yra labai liūdna. Įdomios kultūros buvo. Tikiuosi europietiškų kultūrų neištiks tas pats.



Iš tos pačios operos. Teko kažkada diskusijose matyti pasiteisinimų, atseit kai atvažiavo buvo tuuuuuščia. Bet po to tie patys aiškina kaip vietinius darbindavo. Tai matyt tiek ir tuščia. Bet kokiu atveju dėl apartheido viskas aišku. Tik blogai, kad vieną blogį, panašu, keičia kitas ne ką geresnis variantas. Tik klausimas ar yra būdas visuomenei kaip nors švelniai išeit iš apartheidinės būklės.



Dalykų įvardijimas sąžiningai visada yra pirmas žingsnis. Kodėl kacapo noras matyt užrašus savo kalba svarbesnis už nuo kacapo tėvynainių nukentėjusių žmonių jausmus? Nemanau, kad gerai kabinti okupanto etiketes pavieniams asmenims (nors aiškiai vatai - visai tinka). Bet politiniu požiūriu vertinant žmoens kaip grupę kontekstas yra labai svarbu ieškant tvaraus sutarimo tarp visuomenės grupių.

Na aš ir nekalbu apie rašymą, rusiškais ir rašmenimis pavadinimų. Adminai permetė dalį komentarų, iš lenkiškos temos, nes kažkas apie Visaginą pradėjo diskutuoti. Šiaip lenkiški užrašai išliks pageidavimas iš Lenkijos pusės. Bet tokioje geipolitinėje situacijoje tai nueina į antrą planą.
Aš išvis manau, kad visos paslaugos turi būti teikiamos lietuviškai, išskyrus turistinėse vietose. Nemokant kalbos, pvz valstybinėse įstaigose, galimos mokamos vertėjo paslaugos. Nes žiūriu ne tik rusiškai bet ir angliškai kalbantys migrantai pradėjo nebeismokyti lietuviškai, pvz maisto kurjeriai. Daliai žmonių toks mentalitetas savo šalyje nuolat naudoti svetimas kalbas panašu tinka, o valstybės reguliavimas pasibaigia atsisėdus ir paplepėjus, kaip blogai prie stalo ir įstatymų atidėjimais.

[digital]

Vicemerė Donalda Meiželytė: Vilniaus darželiuose mažėja grupių rusų kalba

Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Donalda Meiželytė pateikė išsamią apžvalgą apie pokyčius sostinės darželiuose – mažinamas grupių skaičius rusų ugdomąja kalba, plečiamos lietuviškos grupės ir diegiamas dvikalbis ugdymas. Pasak vicemerės, sprendimai priimami remiantis faktine situacija ir siekiu užtikrinti sėkmingą vaikų integraciją į lietuvišką kalbinę aplinką.

„Vilniaus miesto savivaldybės darželiuose grupių rusų ugdomąja kalba mažinimas prasidėjo dar praėjusios miesto Tarybos kadencijos metu.

Vicemerė akcentuoja disbalansą tarp neužpildytų rusiškų ir pergrūstų lietuviškų grupių: „Būtent tuomet atsivėrė tikrasis vaizdas: 181 grupė rusų ugdomąja kalba mieste buvo neužpildyta, o tuo tarpu 1210 grupių lietuvių kalba buvo pergrūstos, kai kur net viršijant vaikų skaičių, leidžiamą higienos normomis.“

„Kai kurie darželiai jau nuo kitų mokslo metų pereis prie ugdymo tik lietuvių kalba. Šis procesas vykdomas apgalvotai ir nuosekliai – be skubotų sprendimų ar dirbtinai keliamo triukšmo. Visi vilniečių vaikai mums yra svarbūs, todėl privalome pasirūpinti sėkminga kitakalbių integracija į mūsų kalbinę aplinką, idant išvengtume susipriešinimo, nesusikalbėjimo, visuomenės poliarizavimosi iššūkių“, – priduria vicemerė.

Pasak vicemerės, jau planuojami konkretūs žingsniai: „Kitais metais planuojama nebeformuoti dar bent 30 grupių rusų ugdomąja kalba, nes šiuo metu jose yra apie 200 laisvų vietų, o poreikis tokioms grupėms toliau mažėja.“

„Vienas svarbiausių siekių – kad visuose miesto darželiuose būtų galimybė steigti grupes lietuvių kalba. 2023 metais Vilniuje dar veikė keturi darželiai tik rusų ugdomąja kalba. Tačiau pačių bendruomenių iniciatyva ir miesto Tarybai pritarus, trijuose iš jų pradėtas ugdymas ir lietuvių kalba. Liko tik vienas keturių grupių darželis, kurį planuojama prijungti prie didesnio ir taip pat įvesti lietuviškas grupes. Lietuviškas grupes planuoja steigti ir darželis „Prie pasakų parko“, iki šiol ugdęs vaikus rusų ir lenkų kalbomis“, – sako Donalda Meiželytė.

Dvikalbio ugdymo sėkmė

„Didelį postūmį davė ir dvikalbio ugdymo metodo diegimas. Šiuo metu šis metodas taikomas dešimtyje Vilniaus lopšelių-darželių („Berželis“, „Coliukė“, „Gelvonėlis“, „Karuselė“, „Kūlverstukas“, „Lašelis“, „Paslaptis“, „Sveikuolis“, ,,Šypsena”, „Zylutė“) – pradėta buvo nuo trijų. Iniciatyvą įgyvendinti padėjo „EDU Vilnius“ komanda ir VDU Švietimo akademijos dėstytoja dr. doc. Aldona Mazolevskienė, parengusi metodines gaires dvikalbių grupių pedagogams“, – rašo vicemerė.

[digital]

Seime karštos diskusijos: ar Lietuva paseks Latvijos ir Estijos pavyzdžiu ir uždarys rusiškas mokyklas?

Lietuva vis dar skendi rusų kalboje, o rusiškų mokyklų per porą metų ne tik nesumažėjo, bet atvirkščiai – dar trimis daugiau. Karo pabėgėliai iš Ukrainos ar atvykėliai iš Baltarusijos renkasi vaikus leisti į rusakalbes mokyklas, tačiau problema yra ne kitataučiai. 75 proc. besimokančių rusakalbėse mokyklose – Lietuvos piliečiai.

Klausimas dėl plataus rusų kalbos vyravimo Lietuvoje buvo keliamas jau ne kartą, tačiau galiausiai niekas nesikeičia. Latvija ir Estija dar šiais metais priėmė sprendimą uždaryti rusiškas mokyklas, o Lietuvai šiuo klausimu vis dar pritrūksta ryžto. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, mums tai kliudo padaryti įstatyminė bazė.

Klausimas dėl rusakalbių mokyklų visai neseniai iškilo ir Seimo Švietimo ir mokslo komitete. Politikai, remdamiesi Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, diskutavo apie tai, kad galbūt reikėtų pamažu iš viso atsisakyti rusų mokyklų Lietuvoje.

Nuo 2026 m. rugsėjo pradinukai turėtų pradėti mokslus lietuvių kalba

Socialdemokratas, Švietimo ir mokslo komiteto narys Darius Jakavičius teigia, jog veiksmų dėl rusų mokyklų reikėjo imtis jau kur kas anksčiau, dar 2022 m., kai Kaliningrade praktiškai visos lietuviškos sekmadieninės mokyklos ir kultūros organizacijos buvo uždarytos: „Buvo galima imtis ryžtingesnių žingsnių.“

D. Jakavičius pateikia duomenis, jog 2022–2023 m. buvo 26 rusakalbės mokyklos, o 2024–2025 m. jau 29, tad per keletą metų atsirado dar trys kitakalbės mokyklos: „Mokinių skaičius nuo viso bendro Lietuvos mokinių skaičiaus yra tik 3,9 proc., bet ką diskusijoje mes išgirdome iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus Simono Šabanovo, kad rusakalbėse mokyklose Lietuvos piliečiai sudaro 75 proc., atvykėliai – 25 proc.

Politikas pripažįsta, jog mokiniai, besimokantys kitakalbėse mokyklose, turi mažesnes galimybes integruotis į Lietuvos visuomenę bei ugdymo rezultatai tik lietuvškose mokyklose yra ženkliai geresni.

[Sula]

o 2024–2025 m. jau 29, tad per keletą metų atsirado dar trys kitakalbės mokyklos

Keista, kad mokyklos tiesiog "atsiranda", o ne kažkieno steigiamos ir gauna licenciją veiklai.

[Eidvis]

Imigracijos temoje ne kartą teko diskutuoti su tais, kurie bandė įrodyti, kad jokia kitakalbių integracija į Lietuvos visuomenę yra neįmanoma. Ir manau nereikėtų turėti didelių iliuzijų, kad kokie ukrainiečių imigrantai ar pan. buityje pradės lietuvių kalbą plačiai vartoti. Nors lietuvių kalbą imigrantams reikia mokintis, bet net imigrantui ją išmokus tai dar nereiškia jo pilnos integracijos jeigu jis toliau gyvens socialiniuose rusakalbių burbuluose. Prigimtinę kalbą pakeisti labai sunku, taip yra su visais imigrantais, tame tarpe ir lietuviais emigrantais užsienyje, bet tą padaryti yra labai lengva su tų imigrantų vaikais, jeigu jiems yra sukuriamos sąlygos, visų pirma per lietuviškas mokyklas/darželius pilnai integruotis į lietuvišką aplinką ir negyventi atskiruose rusakalbiuose socialiniuose burbuluose. Kitakalbių integracija vyksta net nepanaikinus visokių rusakalbių mokyklų, bet aš anksčiau ieškojau ir neradau informacijos kiek gi procentų lietuvos moksleivių mokosi kitakalbėse mokyklose ir štai paaiškėjo: 3,9 proc. ir tiesą sakant šitas rezultatas yra daug geresnis nei aš galvojau, nes kitataučių Lietuvoje yra ~15-20%, o tai iš esmės reiškia, kad net trys ketvirtadaliai jų vaikų renkasi lietuviškas mokyklas ir tai daro savo/tėvų noru, niekieno nespaudžiami. Tai ir yra ta tikroji integracija ir tie vaikai užaugę iš esmės niekuo nesiskirs nuo lietuvių vaikų, tame tarpe absoliuti dauguma jų pereis prie lietuvių kalbos kaip savo pagrindinės. Ir tie visi baubai, kad jokia integracija nevyksta, kad lietuvių kalba išnyks ir pan. - tėra faktais neparemtos emocijos. Ir visgi kitataučių mokyklas reikėtų naikinti net jei ten tesimoko mažoji dalis kitataučių vaikų, ir 3,9% yra daug geriau, kai jie yra integruoti.

[Tomizmas]

3,9% tik rusakalbėse mokyklose, o ne kitakalbėse. Dar yra lenkakalbės, jose mokinių kur kas daugiau. Bet Lenkija ES šalis, su ja manau yra sutartys dėl Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų švietimo gimtosiomis kalbomis. Su Rusija niekas tokių sutarčių nedarė ir nedarys artimiausiu metu, ir jei teisingai suprantu - tai reiškia, kad įsipareigojimo mums laikyti rusakalbes mokyklas nėra?

[Stadionas]

3,9% tik rusakalbėse mokyklose, o ne kitakalbėse. Dar yra lenkakalbės, jose mokinių kur kas daugiau. Bet Lenkija ES šalis, su ja manau yra sutartys dėl Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų švietimo gimtosiomis kalbomis. Su Rusija niekas tokių sutarčių nedarė ir nedarys artimiausiu metu, ir jei teisingai suprantu - tai reiškia, kad įsipareigojimo mums laikyti rusakalbes mokyklas nėra?

rusų mokyklos yra Sovietinis reliktas, čia panašiai jei dabar koki padalini turėtum rusų armijos. aplamai jų turėjimas ir jų ginimas yra didesnis antivalstybinis elementas nei visos Janutienės kartu sudėjus.