LT-RU. Lietuvių - rusų santykiai

[AšNeRobotas]

Tokia, logika remiantis JAV baltuosius reiktų vadinti okupantų palikuonimis? Lygiai taip pat Australijos, Naujosios Zelandijos, kur jie sudaro didžiąją dalį lygiai taip pat? Lygiai tas pats su nemaža dalimi lotynų Amerikos. Ir tiek JAV, tiek Lotynų Amerikoje, ne indėnų kalbos dominuoja viešojoje erdvėje. Tik Paragvajuje šiek tiek gyva Guarani kalba. O likusius 4 mln. baltuosus Pietų Afrikos gyventojus, (iki pat 1994 prieš juodaodžius vietinius buvo vykdomas apartheidas), kaip vadinti?? Beje jie net turi įsikūrę ir augantį miestelį Oraniją, Pietų Afrikos vakaruose kur gyvena tik baltieji. Kai kurie tai vadina įžūlumu.
Ir dar daug įvairių palikuonių įvairiose šalyse rastume.
Todėl visiškai nesuprantu koks tikslas mėtytis epitetais. Arba tada visą pasaulį taip vadinkite. Klausimas kur nuves toks požiūris.

Pagal tavo logiką išvis nieko okupantais vadinti negalima.

[Kaštonas]

Taip.



Kas yra labai liūdna. Įdomios kultūros buvo. Tikiuosi europietiškų kultūrų neištiks tas pats.



Iš tos pačios operos. Teko kažkada diskusijose matyti pasiteisinimų, atseit kai atvažiavo buvo tuuuuuščia. Bet po to tie patys aiškina kaip vietinius darbindavo. Tai matyt tiek ir tuščia. Bet kokiu atveju dėl apartheido viskas aišku. Tik blogai, kad vieną blogį, panašu, keičia kitas ne ką geresnis variantas. Tik klausimas ar yra būdas visuomenei kaip nors švelniai išeit iš apartheidinės būklės.



Dalykų įvardijimas sąžiningai visada yra pirmas žingsnis. Kodėl kacapo noras matyt užrašus savo kalba svarbesnis už nuo kacapo tėvynainių nukentėjusių žmonių jausmus? Nemanau, kad gerai kabinti okupanto etiketes pavieniams asmenims (nors aiškiai vatai - visai tinka). Bet politiniu požiūriu vertinant žmoens kaip grupę kontekstas yra labai svarbu ieškant tvaraus sutarimo tarp visuomenės grupių.

Na aš ir nekalbu apie rašymą, rusiškais ir rašmenimis pavadinimų. Adminai permetė dalį komentarų, iš lenkiškos temos, nes kažkas apie Visaginą pradėjo diskutuoti. Šiaip lenkiški užrašai išliks pageidavimas iš Lenkijos pusės. Bet tokioje geipolitinėje situacijoje tai nueina į antrą planą.
Aš išvis manau, kad visos paslaugos turi būti teikiamos lietuviškai, išskyrus turistinėse vietose. Nemokant kalbos, pvz valstybinėse įstaigose, galimos mokamos vertėjo paslaugos. Nes žiūriu ne tik rusiškai bet ir angliškai kalbantys migrantai pradėjo nebeismokyti lietuviškai, pvz maisto kurjeriai. Daliai žmonių toks mentalitetas savo šalyje nuolat naudoti svetimas kalbas panašu tinka, o valstybės reguliavimas pasibaigia atsisėdus ir paplepėjus, kaip blogai prie stalo ir įstatymų atidėjimais.

[digital]

Vicemerė Donalda Meiželytė: Vilniaus darželiuose mažėja grupių rusų kalba

Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Donalda Meiželytė pateikė išsamią apžvalgą apie pokyčius sostinės darželiuose – mažinamas grupių skaičius rusų ugdomąja kalba, plečiamos lietuviškos grupės ir diegiamas dvikalbis ugdymas. Pasak vicemerės, sprendimai priimami remiantis faktine situacija ir siekiu užtikrinti sėkmingą vaikų integraciją į lietuvišką kalbinę aplinką.

„Vilniaus miesto savivaldybės darželiuose grupių rusų ugdomąja kalba mažinimas prasidėjo dar praėjusios miesto Tarybos kadencijos metu.

Vicemerė akcentuoja disbalansą tarp neužpildytų rusiškų ir pergrūstų lietuviškų grupių: „Būtent tuomet atsivėrė tikrasis vaizdas: 181 grupė rusų ugdomąja kalba mieste buvo neužpildyta, o tuo tarpu 1210 grupių lietuvių kalba buvo pergrūstos, kai kur net viršijant vaikų skaičių, leidžiamą higienos normomis.“

„Kai kurie darželiai jau nuo kitų mokslo metų pereis prie ugdymo tik lietuvių kalba. Šis procesas vykdomas apgalvotai ir nuosekliai – be skubotų sprendimų ar dirbtinai keliamo triukšmo. Visi vilniečių vaikai mums yra svarbūs, todėl privalome pasirūpinti sėkminga kitakalbių integracija į mūsų kalbinę aplinką, idant išvengtume susipriešinimo, nesusikalbėjimo, visuomenės poliarizavimosi iššūkių“, – priduria vicemerė.

Pasak vicemerės, jau planuojami konkretūs žingsniai: „Kitais metais planuojama nebeformuoti dar bent 30 grupių rusų ugdomąja kalba, nes šiuo metu jose yra apie 200 laisvų vietų, o poreikis tokioms grupėms toliau mažėja.“

„Vienas svarbiausių siekių – kad visuose miesto darželiuose būtų galimybė steigti grupes lietuvių kalba. 2023 metais Vilniuje dar veikė keturi darželiai tik rusų ugdomąja kalba. Tačiau pačių bendruomenių iniciatyva ir miesto Tarybai pritarus, trijuose iš jų pradėtas ugdymas ir lietuvių kalba. Liko tik vienas keturių grupių darželis, kurį planuojama prijungti prie didesnio ir taip pat įvesti lietuviškas grupes. Lietuviškas grupes planuoja steigti ir darželis „Prie pasakų parko“, iki šiol ugdęs vaikus rusų ir lenkų kalbomis“, – sako Donalda Meiželytė.

Dvikalbio ugdymo sėkmė

„Didelį postūmį davė ir dvikalbio ugdymo metodo diegimas. Šiuo metu šis metodas taikomas dešimtyje Vilniaus lopšelių-darželių („Berželis“, „Coliukė“, „Gelvonėlis“, „Karuselė“, „Kūlverstukas“, „Lašelis“, „Paslaptis“, „Sveikuolis“, ,,Šypsena”, „Zylutė“) – pradėta buvo nuo trijų. Iniciatyvą įgyvendinti padėjo „EDU Vilnius“ komanda ir VDU Švietimo akademijos dėstytoja dr. doc. Aldona Mazolevskienė, parengusi metodines gaires dvikalbių grupių pedagogams“, – rašo vicemerė.